Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Mažena“ ieškinį atsakovams J. M., T. A., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, dėl žalos atlyginimo priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

bankrutuojanti UAB “Mažena“ nurodo, jog 2017-01-30 nutartimi įmonei iškėlus bankroto bylą, teismas įpareigojo buvusį įmonės direktorių perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Paskutinis įmonės vadovo pareigas ėjo V. R., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, todėl bendrovės turtas bei dokumentai administratoriui nėra perduoti. Teigia, jog paskutinį kartą įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui yra teikti 2010 m.. Minėtu metu įmonės turto vertė sudarė 10 686,40 Eur (36 898 Lt), tačiau vėliau įmonės vadovai už 2011-2014 metų laikotarpį finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui neteikė. Be to, vadovai neparengė įmonės turto balanso turto bei dokumentų perdavimo momentui, keičiantis vadovams, todėl nėra jokios galimybės nustatyti bendrovės faktinio turto dydžio, vadovų pasikeitimo momentu. Teigia, kad buvę UAB “Mažena“ vadovai J. M. nepateikė 2011 m. ir 2012 m., T. A. - 2013 m., o V. R. 2014 m. finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui ir tuo pažeidė įstatymų reikalavimus, dėl ko įmonė neturi galimybės nustatyti įmonės turto, atsiskaityti su kreditoriais ir kt., todėl atsakovams kyla atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Nurodo, jog pagal VMI pateiktas mokestines pelno mokesčio deklaracijas 2014 m. įmonė galimai turėjo 98 593,03 Eur turto. Teigia, kad įmonės balanse esantys duomenys yra tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti. Kadangi žalos atsiradimą lėmė neteisėti atsakovų veiksmai, todėl jiems pereina pareiga paneigti kaltės prezumpciją, įrodant, koks turtas faktiškai buvo perduotas, o neįrodžius - solidariai atlyginti žalą, kurią sudaro prarastojo įmonės turto vertė. Nurodo, jog tai, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-5348-452/2017 J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio įmonės turto V. R. neperdavė, nes jo bendrovė neturėjo, neįrodo, kad įmonė neturi turto, kuris turi būti perduotas administratoriui, o teiginiai, jog iš įmonės turto galimai buvo dengiamos skolos kreditoriams, grindžiami tik prielaidomis. Be to, nurodo, kad administratoriui neturint visų įmonės dokumentų, galima daryti išvadą, kad iki šiol nėra žinomi visi įmonės kreditoriai. Prašo solidariai priteisti iš J. M., T. A. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, kaip mirusio V. R. teisių perėmėjos, 98 593,03 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniais dokumentais VĮ „Turto bankas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iki ieškinio gavimo dienos VĮ „Turto bankas“ nebuvo gavusi jokios informacijos apie V. R. palikimo perėjimą valstybei, todėl mano, jog byloje būtina nustatyti mirusiojo įpėdinius ir jų poziciją dėl palikimo priėmimo. Nurodė, jog buvusi bendrovės vadovė J. M. yra nurodžiusi Panevėžio m. apylinkės teisme nagrinėtoje byloje, kad V. R. 2014 m. perdavė dokumentus, o turto nepardavė, nes jo įmonė neturėjo. Tai patvirtina ir 2014-03-12 priedas prie akcijų pirkimo pardavimo sutarties, kad joks turtas neperduotas, todėl, įmonei iškėlus bankroto bylą, joks turtas negalėjo būti perduotas administratoriui, o V. R. jo negalėjo prarasti. Be to, iškeliant bankroto bylą, V. R. jau (duomenys neskelbtini) buvo miręs. Nurodė, jog 2017-04-03 teismas patvirtino 4 982,52 Eur kreditorių finansinius reikalavimus, kas rodo, jog nuo 2010-12-31 balanse nurodytų įsiskolinimo sumų iki bankroto bylos iškėlimo kreditoriniai reikalavimai yra sumažėję. Mano, jog iš įmonės turto buvo dengiami įsiskolinimai, todėl 2010 m. balansas ir pelno mokesčio deklaracijos negali būti ieškovės nurodytos žalos įrodymais, nes įmonė vykdė veiklą, turtas per šį laikotarpį turėjo pasikeisti. V. R. finansinių ataskaitų rinkinį turėjo pateikti tik už 2014 m., todėl jis neturėjo pareigos sudaryti ataskaitų už ankstesnius laikotarpius. Teigė, jog V. R. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, be to, nesurinkta įrodymų ir priežastiniam ryšiui atsiradusiai žalai pagrįsti, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę. Nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad nors ieškovės buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotas turtas ir nėra perduotas, tačiau jis nėra prarastas dėl buvusio įmonės vadovo V. R. kaltės. Nurodė, kad Panevėžio m. apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5348-452/2017 nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę, nes priimtu 2017-11-07 sprendimu ieškovės reikalavimai dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, žalos priteisimo iš J. M. ir kt., yra atmesti. Teigė, jog ši aplinkybė turi reikšmės sprendžiant klausimą ir dėl 9 673,31 Eur lėšų išgryninimo. Be to, nurodė, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, nėra pagrindo vadovautis 2010 m. balansu, nes nuo balanso sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo praėjo 7 metai ir bankroto bylos iškėlimo metu neatitiko realios įmonės finansinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2017-01-30 nutartimi UAB “Mažena” iškėlė bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskyrė M. Ž.. Minėta nutartimi teismas įpareigojo UAB “Mažena” valdymo organus (vadovą V. R.) per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtam bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Iš bylos duomenų matyti, kad įmonės turtas bei dokumentai administratoriui nėra perduoti, nes bendrovės akcininkas ir vadovas V. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės dokumentai ir turtas administratoriui nėra perduoti, informaciją apie įmonės finansinę būklę ir turtą administratorius rinko iš viešų registrų. VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis administratorius nustatė, kad paskutinis sudarytas ir įstatymų nustatyta tvarka šiai įstaigai 2011-06-08 buvo teiktas 2010 m. UAB “Mažena” balansas, pagal kurį įmonės turtą 2010-12-31 sudarė 1 496,47 Eur (5 167 Lt) vertės ilgalaikis ir 9 189,93 Eur (31 731 Lt) vertės trumpalaikis turtas. Administratorius nurodo, kad įvertinus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas įmonės metines pelno mokesčio deklaracijas (2011 m. įmonės pelną sudarė 44 963 Eur (155 249 Lt), 2012 m. - 46 256,40 Eur (159 714 Lt), o 2013 m. - 2 027,34 Eur (7 000 Lt), 2014-01-01 įmonė turėjo 98 593,03 Eur vertės turto, kuris, įmonei iškėlus bankroto bylą, turėjo būti jam perduotas.

Byloje nustatyta, kad 2010-02-26 - 2014-03-12 laikotarpiu įmonės direktore buvo J. M., 2014-03-12 - 2014-04-07 - V. R., 2014-04-07 - 2014-12-05 – T. A., o nuo 2014-12-05 - V. R.. Administratorius prašo priteisti solidariai iš atsakovų J. M., T. A. ir Lietuvos valstybės, kurią atstovauja VĮ Turto bankas ir kuriai perėjo mirusio V. R. paveldimas turtas, 98 593,03 Eur žalą, kurią bendrovė patyrė dėl to, kad atsakovai, skirtingais laikotarpiais vadovavę bendrovei, nesudarė finansinės apskaitos dokumentų, kurie leistų nustatyti kiekvieno jų vadovavimo laikotarpiu buvusio įmonėje turto vertę, neperdavė įmonės bankroto administratoriui turto bei lėšų, taip pat dokumentų, kurie pagrįstų bendrovės turėtų ir nuo 2011 m. pradžios iki bankroto bylos iškėlimo (2017-01-30) gautų lėšų panaudojimą bendrovės veikloje ir jos naudai, bendrovės turėto turto realizavimą ir iš to gautų lėšų panaudojimą.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai. Tačiau minėtame įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bendrovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 10 str. 7 d. 2 p.). Skirtingais laikotarpiais vadovavusiems bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų bei turto neperdavimą ir bendraisiais pagrindais. Ši pareiga kildintina iš Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus nustatyta įmonės vadovui (įstatymo 21 str.). Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2015). Tačiau tokiu atveju ieškovė turi įrodinėti kitas aplinkybes, susijusias su žalos įmonei atsiradimu dar iki pareigos perduoti turtą administratoriui kilimo (pavyzdžiui, kad įmonės turtas, pažeidžiant atitinkamas teisės normas, buvo prarastas, iššvaistytas, neteisėtai perleistas ir pan.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-335/2009; Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei; kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyss civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2006; Nr. 3K-3-493/2012). Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (CPK 5 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013, Nr. 3K-3-152-686/2015). Dėl paminėto, nagrinėjamu atveju bankrutuojančios įmonės pareiga yra įrodyti ne tik atsakovų neteisėtus veiksmus, bet ir žalos atsiradimo faktą ir jos dydį.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė J. M. pripažino, jog 2011-2012 metų finansinės ataskaitos Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiamos, o 2014-03-12 V. R. perimant bendrovės vadovo pareigas, įmonės balansas nebuvo sudarytas ir jam nebuvo perduotas. Iš bylos dokumentų matyti, kad Juridinių asmenų registrui nebuvo pateiktos įmonės finansinės atskaitomybės ir 2013 m. bei 2014 m., kurias privalėjo pateikti buvę įmonės vadovai T. A. ir V. R.. Kadangi byloje nepaneigta, jog 2011-2014 m. Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiamos UAB „Mažena“ finansinės ataskaitos, todėl buvę įmonės vadovai J. M., T. A., V. R. pažeidė esminius Buhalterinės apskaitos įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme ir Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo. Minėta aplinkybė leidžia konstatuoti, jog jie prisidėjo prie situacijos, kad bankrutuojanti UAB „Mažena“ neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, administratorius negali nustatyti įmonės turto, nes neišsaugoti ir jam neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turtą, jo buvimo vietą bei bankroto priežastis. Tinkamas buhalterinės apskaitos vedimas yra numatytas įstatymuose ir atsakovai, kaip įmonės vadovai, atsako už teisingą ir tinkamą buhalterijos tvarkymą, todėl atsakovams nevykdant įstatymuose numatytų pareigų, toks jų neveikimas pripažintinas neteisėtais veiksmais (CK 6.246 str. 1 d.). Kadangi vien veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį.

Bankrutuojančios įmonės ieškinys 98 593,03 Eur sumai yra pareikštas vadovaujantis 2010 m. balanso ir 2011-2013 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktais metinės pelno mokesčio deklaracijų duomenimis. Byloje nepaneigta, kad 2011-2014 m. pradžioje įmonė vykdė ūkinę veiklą, todėl sutiktina su atsakovų J. M., Lietuvos valstybę atstovaujančio VĮ „Turto bankas“ teiginiais, jog pateikti duomenys objektyviai turėjo keistis ir vadovautis, sprendžiant dėl žalos fakto ir jos dydžio, vien tik ieškovės pateiktais dokumentais negalima. Kadangi bankrutuojančios įmonės dokumentai administratoriui nėra perduoti ir negalima nustatyti įmonės debitorių, pradelstų įsiskolinimų bei įmonės turimo (ar turėto) turto nuo 2010-12-31 iki bankroto bylos iškėlimo, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog padaryta žala yra lygi bankroto byloje patvirtintiems kreditorių finansiniams reikalavimams (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-790-370/2015). Byloje esant duomenims apie įmonės kreditorių VSDFV Panevėžio skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, AB Telia Lietuva reikalavimų dydį, kurie patvirtinti 2017-04-03, 2017-04-11 nutartimis, yra pagrindas išvadai, jog atsakovų neteisėtais veiksmais įmonei ir kreditoriams padaryta 4 982,52 Eur žala, kuri bankrutuojančios UAB „Mažena“ bankroto byloje patvirtinta, kaip kreditoriniai reikalavimai (CPK 179 str. 3 d.).

Iš VĮ „Registrų centras“ pateikto įmonės balanso matyti, kad 2010-12-31 bendrovė turėjo 1 496,46 Eur (5 167 Lt) vertės ilgalaiko ir 9 189,93 Eur (31 731 Lt) trumpalaikio turto, tame tarpe 7 579,65 Eur (26 717 Lt) piniginių lėšų. Kadangi įmonė ir 2011-2014 m. vykdė ūkinę veiklą, neatmestina, kad tiek turimo turto, tiek ir įsipareigojimų apimtys keitėsi. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ne tik 2011-2014 m. Registrų centrui nebuvo pateikti AB „Mažena“ finansinės atskaitomybės dokumentai, bet nebuvo parengtas įmonės turto balansas turto bei dokumentų perdavimo momentui, todėl nėra objektyvios galimybės nustatyti bendrovės faktinio turto dydžio ir vadovų pasikeitimo momentu. Kadangi tai lėmė neteisėti atsakovų veiksmai, jiems pereina pareiga paneigti kaltės prezumpciją, įrodant, koks turtas faktiškai buvo jiems perduotas.

Kaip minėta, 2010 m. įmonė turėjo materialaus ilgalaikio ir trumpalaikio turto, tačiau J. M. 2014-03-12 perduodant įmonės dokumentus V. R. dokumentų perdavimo aktu, duomenys, koks jam perduodamas UAB „Mažena“ turtas, nebuvo nurodyta. Atsakovė J. M. teigia, kad minėtu metu įmonė turto neturėjo, nes patalpas, gamybos priemones bendrovė nuomavo, o gamybą vykdė iš tiekėjo žaliavų. Valstybės registrų duomenys patvirtina, jog registruotino turto bendrovė neturėjo, o transporto priemonės 2013-09-30 buvo išregistruotos, baigus eksploatavimą ir jas sunaikinus (CPK 179 str. 3 d.). Nustatyta, kad bendrovė vykdė polietileninių maišelių gamybą, todėl įmonė privalėjo turėti gamybos priemones. Nors J. M. teigia, kad gamybos priemones įmonė, kaip ir pastatus, nuomavo, tačiau duomenys apie ekskruderių ir kt. gamybos priemonių nuomą, jų grąžinimą, pardavimą ar nurašymą, V. R. nebuvo nepateikti. Šią išvadą leidžia daryti ta aplinkybė, jog 2014-03-12 dokumentų ir inventoriaus perdavimo V. R. akte minėti turto grąžinimo, nurašymo ar kt. dokumentai nenurodomi. Kad įmonė turto neturi, minėtame akte taip pat nenurodoma. J. M. teigia, jog V. R. pradedant vykdyti vadovo pareigas (2014-03-12), įmonė turto neturėjo ir naujam vadovui jis negalėjo būti perduotas. Tačiau atsakovė nenurodė ir neįrodė, jog gamybos priemonės, kitas turtas buvo grąžintas savininkams, parduotas, ar nurašytas, kaip netinkamas tolimesniam naudojimui ir kt. (CPK 178 str.). Be to, iš bankrutuojančiai įmonei pareikšto AB Telia Lietuva finansinio reikalavimo matyti, kad 2013-04-15 įmonė buvo įsigijusi įrangą, vykdė mokėjimus kreditoriui AB „Omnitel“ ir 2014-07-29 netesybų suma vien už šią įrangą sudarė 215,09 Eur (742,65 Lt), kas leidžia daryti išvadą, jog įmonė 2014-03-12 turėjo turto (CPK 179 str. 3 d.). Konstatuotina, jog atsistatydindami iš pareigų, kiekvienas iš buvusių įmonės vadovų turi užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą. Turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016). Įvertinus, jog 2011 -2014 m. laikotarpiu bendrovė vykdė veiklą, kas leidžia daryti išvadą, kad bendrovės trumpalaikis turtas (atsargos) buvo naudojamas, darytina išvada, jog J. M. yra atsakinga už įmonei padarytą žalą, kaip praradusią bendrovei priklausantį 1 496,46 Eur (5 167 Lt) vertės ilgalaikį turtą, kuris V. R. nebuvo perduotas.

Byloje nustatyta, kad parduodant UAB „Mažena“ akcijas, V. R. įsipareigojo padengti iki 2014-03-12 susidariusias įmonės skolas, be to, nustatyta, kad J. M. 2014-03-26 atsiskaitė su kreditoriais UAB „Luktarna“ bei sumokėjo dalį įmokos už įrangą AB „Omnitel“ (Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-5348-452/2017). Įmonės kreditorių pateikti duomenys apie susidariusį bendrovės įsiskolinimą leidžia daryti išvadą, kad dalis įmonės skolos kreditoriams susidarė įmonės vadovų pareigas vykdant V. R. ir T. A. (pvz. vien tik 2014-07-29 bendrovės skola AB „Omnitel“ sudarė 750,46 Eur (2 591,19 Lt), tame tarpe ir už 2014-03-14 įsigytą įrangą), tačiau atsakovams netinkamai organizavus buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš jų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esant situacijai, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, taikant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją (pvz.:, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Dėl paminėto įmonei 2014-03-12 - 2017-01-30 laikotarpiu padarytą žalą privalo atlyginti V. R. ir T. A. solidariai. Kadangi byloje nenustatyta, jog V. R. turi įpėdinių ir jo turtą (100 vnt. 28,96 Eur (100 Eur) nominalios vertės UAB „Mažena“ akcijas) paveldėjo Lietuvos valstybė, todėl paveldėtoja atsako tik už palikėjo skolas, paveldėto turto tikrosios vertės ribose (CK 5.2 str. 3 d., 5.62 str.1 d., 3 d.).

Kadangi atsakovai, kaip buvę UAB „Mažena“ vadovai, pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, neišsaugojo įmonės turto ir dokumentų, jų neperdavė administratoriui ir bankrutuojanti įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, konstatuotina, jog atsakovams neįrodžius, kad nėra jų kaltės dėl atsiradusios žalos, jiems kyla pareiga visiškai atlyginti padarytą žalą, lygią nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai (CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 d., 2.87 str., 6.246–6.249 str., Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 str. 6, 8 d., 37 str.).

Atsakovė J. M. su jai pareikštu ieškiniu nesutinka, teigdama, kad pareikštas reikalavimas atlyginti žalą yra tapatus Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5348-452/2017 ieškovės pareikštiems reikalavimas, kurie jos atžvilgiu yra atmesti. Iš civilinės bylos Nr. e2-5348-452/2017 duomenų matyti, kad minėtoje byloje buvo reiškiami reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei žalos atlyginimo, savalaikiai nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei esant nemokiai. Nagrinėjamoje byloje atsakovų pareigos ir atsakomybė kildinama iš bendrųjų vadovų pareigas reglamentuojančių normų. Kadangi bylose tiek šalys, tiek ir ieškinio pagrindas skiriasi, todėl atmestini atsakovės teiginiai, jog nagrinėjamoje byloje jai pareikštas tapatus reikalavimas.

Dėl aukščiau paminėtų motyvų konstatuotina, jog atsakovė J. M. privalo bendrovei atlyginti žalą prarasto turto verte (1 496,46 Eur), o Lietuvos valstybė, kaip paveldėjusi V. R. turtą, ir T. A. - 3 486,06 Eur (4 982,52 – 1 496,46 = 3 486,06 Eur) žalą solidariai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas tenkintinas (CK 6.210 str. 1 d.).

Kadangi bankrutuojanti įmonė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš dalies patenkinus ieškinį, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų J. M. ir T. A. (CPK 80 str. 1 d. 1p., 83 str.1 d. 8 p., 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mažena“ (į.k. 302450700) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 1 496,46 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt šešis Eur 46 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mažena“ (į.k. 302450700) naudai bei 44,90 Eur (keturiasdešimt keturis Eur 90 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Mažena“ (a.k. 4490101212) 3 486,06 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 6 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, po V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties paveldėto turto tikrosios vertės ribose, ir T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 104,58 (vieną šimtą keturis Eur 58 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.