Šiaulių apygardos teismo nutartis

2025-06-11 · Civilinė byla Nr. e2S-555-1042/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-11
Bylos Nr.
e2S-555-1042/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aleksandras Rusakas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-555-1042/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21956-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.1.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 11 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas,

veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) U. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutarties dalies, kuria nutarta palikti nenagrinėtą patikslinto ieškinio reikalavimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas U. K. 2024 m. spalio 29 d. pateikė teismui ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „C.“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovo ieškinį priėmė.

3. Ieškovas U. K. 2025 m. kovo 6 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 7 d. parengiamajame teismo posėdyje priėmė ieškovo patikslintą ieškinį.

Šalies argumentai

5. Ieškovas U. K. 2025 m. balandžio 18 d. pateikė teismui prašymą dėl dokumentų išreikalavimo ir bylos nagrinėjimo ribų nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovo U. K. prašymą tenkino iš dalies – patikslinto ieškinio reikalavimo dalį, kuria prašoma priteisti ieškovui iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. kovo 6 d. paliko nenagrinėtą (4 patikslinto ieškinio reikalavimas). Kitą prašymo dalį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, pareikšdamas savo reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. kovo 6 d. tiesiogiai teismui, o ne darbo ginčų komisijai, nesilaikė darbo teisės normose nustatytos individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos. Teismas sprendė, kad ieškovas su papildomais reikalavimais turėtų kreiptis ne į teismą, o į darbo ginčų komisiją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovas U. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutarties dalį, kuria teismas paliko nenagrinėtą ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų dalį dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. kovo 6 d. priteisimo.

9. Ieškovas atskirajame skunde teigė, kad į darbo ginčų komisiją kreipėsi dėl viso darbo santykių pas atsakovę laikotarpio, o formuluodamas patikslinto ieškinio reikalavimą tik įvardijo bendrą ginčo sumą. Tvirtino, kad įrodinėja, jog jo darbo santykiai pas atsakovę tęsėsi nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. gegužės 25 d. nepertraukiamai, todėl ir nepriemokos priteisimo klausimas turi būti sprendžiamas už visą laikotarpį.

Atsiliepimas

10. Atsiliepdama į ieškovo atskirąjį skundą, atsakovė UAB „C.“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas praleido DK nustatytą terminą dėl kreipimosi dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, nesilaikė nustatytos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, neinicijavo ginčo dėl darbo santykių laikotarpio nuo 2023 m. gruodžio 27 d. iki 2024 m. sausio 23 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta palikti nenagrinėtą ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

14. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. CPK 412 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad, jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

15. Bylos duomenimis, tarp šalių kilo darbo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Ieškovas, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją, 2024 m. rugpjūčio 6 d. prašymu prašė priteisti iš UAB „C.“ 7451,23 Eur sumą, kurią sudarė darbo užmokestis ir dienpinigiai. 2025 m. sausio 29 d. prašyme darbo ginčų komisijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ieškovas teigė, kad UAB „C.“ dirbo krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju nuo 2023 m. gruodžio 27 d. Patikslintame ieškinyje dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ieškovas, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės neišmokėtą 3894,08 Eur darbo užmokestį ir 5468 Eur dienpinigius, viso 9362,08 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių įmokų, nurodęs, jog pas atsakovę net nepasirašęs darbo sutarties, pagal žodinį susitarimą pradėjo dirbti 2023 m. gruodžio 27 d. ir dirbo nepertraukiamai. Taigi, ieškovas patikslino savo reikalavimus atsakovei, tačiau jų esmė nepakito ir ieškovas juos kildino iš jį ir atsakovę UAB „C.“ siejusių 2023 m. – 2024 m. darbo teisinių santykių, tvirtindamas, jog UAB „C.“ dirbo nepertraukiamai.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai teisme pateikiami patikslinti, modifikuoti, lyginant su nagrinėtais darbo ginčų komisijoje, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019).

17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė esminių kliūčių įvertinti ieškovo reikalavimus, susijusius su darbo ginčų komisijoje pareikštais reikalavimais ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo įvertinimo, todėl darbo ginčų komisijos sprendime nurodyti pagrindai teismui nėra aktualūs ir reikšmingi.

18. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir darbuotojas teisme reiškia reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei kartu reiškia kitus, su atleidimu susijusius reikalavimus, kuriems, atskirai imant, privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016).

19. Minėta, kad ieškovas patikslintame ieškinyje kelia reikalavimus ne tik dėl neteisėto atleidimo iš darbo, bet ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pareikšti reikalavimai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir patikslinto ieškinio dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutarties dalį, kuria paliktas nenagrinėtas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo, ir šio reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Aleksandras Rusakas