Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-04-15 · Administracinė byla Nr. I1-3587-320/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-15
Bylos Nr.
I1-3587-320/2021
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00054-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3587-320/2021Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00054-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 15 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas D. G. (toliau- ir pareiškėjas, ir D. G.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau– ir Utenos AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti jam 5000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Utenos AVPK areštinėje (toliau– ir Areštinė) laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. spalio 10 d.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad Areštinės kamerose nebuvo atskiro, nuo gyvenamosios patalpos dalies atskirto sanitarinio mazgo, todėl buvo pažeistas privatumas naudojantis jame įrengtu tualetu. Sanitariniame mazge buvo stebimas ir priešingos lyties pareigūnių. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, todėl juose tvyrojo blogas kvapas. Kamerose buvo tik tupimo tipo unitazai. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė gilius dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, jautė diskomfortą.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Utenos AVPK atsiliepimu (b. l. 6-9) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. spalio 10 d. pareiškėjas periodiškai buvo laikomas įvairiose Areštinės kamerose. Sanitarinių mazgų įrengimas Areštinės kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 125 cm aukščio pertvara. Areštinės kamerose durelių ar užuolaidėlių, uždengiančių sanitarinio mazgo dalį, nėra įrengta. Sanitariniuose mazguose yra įrengti tik tupimi unitazai. Kamerose yra įrengta mechaninė ištraukiamoji-teikiamoji ventiliacija. Sanitarinio mazgo zonoje nėra įrengta atskira nuo kameros oro vėdinimo (šalinimo) sistema. Ginčo laikotarpiu kamerų vėdinimo sistema veikė. Kiekvienoje kameroje įrengti langai turi orlaides. Stebėjimas per kameros „akutę“ vyksta periodiškai kas 10-15 minučių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos AVPK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. spalio 10 d. Atsižvelgus į tai, kad pagal bylos duomenis pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2020 m. birželio 16 d., nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 9 d., ir nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 6 d. (b.l.7), skundžiamas laikotarpis yra nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2020 m. birželio 16 d., nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 9 d., ir nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 6 d. (toliau - ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl privatumo kamerose.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis Areštinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais.

Utenos AVPK atsiliepime pripažino, jog Areštinės kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties kamerų dalies atskirti 125 cm aukščio pertvara, nebuvo įrengtos durelės ar užuolaidėlės, uždengiančios sanitarinio mazgo dalį, bei pripažino, kad stebėjimas per kameros „akutę“ vyksta periodiškai kas 10-15 minučių.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui nenustatyta. Bet, Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra išaiškinęs, jog privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą). EŽTT praktikoje yra konstatuota ir tai, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15210/07). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau- ir LVAT) yra išaiškinęs, jog saugumo užtikrinimas areštinės kamerose negali paneigti asmens teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, policijos įstaiga turi parinkti tokius areštinės kamerose laikomų asmenų saugumo užtikrinimo būdus, kurie nesikirstų su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, įtvirtintomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje (LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, ir tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog visą ginčo laikotarpį (iš viso 14 parų) pareiškėjui nebuvo užtikrintas visiškas privatumas naudojantis Areštinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais.

Dėl ventiliacijos.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, todėl juose tvyrojo blogas kvapas.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodoma, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento 2018 m. lapkričio 9 d. patikrinimo akto (b. l. 29-30) matyti, kad 2018 m. spalio 30 d. patikrinimo metu Areštinės kamerose buvo patikrintas ištraukiamosios-teikiamosios ventiliacijos veikimas, bei užpildytas Teritorinės policijos įstaigos areštinės periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės klausimynas (b. l. 31-35). Konstatuota, jog Areštinės kamerose Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta.

Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, jog Areštinės kamerose yra įrengta mechaninė ištraukiamoji-teikiamoji ventiliacija, bet sanitarinio mazgo zonoje nėra įrengta atskira nuo kameros oro vėdinimo (šalinimo) sistema, be to kiekvienoje kameroje įrengti langai turi orlaides, tai yra gali būti papildomai vėdinami per orlaides. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, kuriuos iš dalies patvirtina anksčiau aptartos aplinkybės, todėl konstatuotina, jog Utenos AVPK tinkamai vykdė Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.

Dėl tupimo tipo unitazų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Areštinės gyvenamosiose patalpose buvo tik tupimo tipo unitazai.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su klozetu (gali būti ir tupiamas) ir praustuve. Taigi, ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad kamerų tipo gyvenamosiose patalpose įrengti klozetai gali būti tupiami, todėl konstatuotina, jog Utenos AVPK teisinio reglamentavimo nepažeidė.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Areštinėje buvo pažeista tuo aspektu, kad 14 parų buvo kalinamas neužtikrinant visiško privatumo naudojantis kamerose įrengtais sanitariniais mazgais.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiškėjo teisių apimtį.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sąrašo.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. Sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žiūrėti LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei jų trukmę, inter alia (lot. be kita ko), į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Utenos AVPK elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas 11 parų kameroje buvo laikomas vienas ( nuo 2020-06-11 iki 2020-06-16, 2020-07-07, nuo 2020-10-01 iki 2020-10-06). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad netinkamo sanitarinio mazgo įrengimas, kai asmuo kameroje kali vienas, yra mažesnio masto ir nesukelia asmeniui tokių intensyvių neigiamų išgyvenimų, kokius jis patiria turėdamas pasinaudoti tualetu, kai kameroje nuolat yra kitas asmuo (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2177-415/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2822-520/2020).

Dėl nurodytų argumentų teismas konstatuoja, kad pareiškėjo patirtų nepatogumų intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį tuo metu, kai jis buvo laikomas kamerose kartu su kitais asmenimis (iš viso 3 paras), ir nurodytų nepatogumų pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Areštinėje sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei už šį laikotarpį kyla pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma suma akivaizdžiai viršija pareiškėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr. pvz., 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1831-525/2019, 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4143-629/2019, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje A-2299-525/2019, 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2261-502/2019), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju priteistina maksimali 20 Eur suma.

Dėl likusio pažeidimo laikotarpio teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad D. G. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2020 m. spalio 6 d. buvo pažeista.

Priteisti D. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 20 (dvidešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė