Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo T. M. apeliacinį skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai) 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-715-335/2017 pagal S. P., V. V., P. P. ieškinį atsakovui T. M. dėl leidimo kirsti mišką ir įpareigojimo netrukdyti atlikti miško kirtimo darbus

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami leisti jiems kirsti mišką, esantį (duomenys neskelbtini)pagal 2010-2019 Miškotvarkos projektą, kirtimų planą, taksoraštį, miško kirtimų žiniaraštį, atliekant kirtimą (duomenys neskelbtini) kvartale, sklype 9a, 1,30 ha plote, ir įpareigoti atsakovą T. M. netrukdyti ieškovams atlikti miško kirtimo darbų.Nurodė, kad ieškovai ir atsakovas yra miško bendrasavininkiai. 2010-02-12 ieškovai atsakovui davė rašytinį sutikimą miškui kirsti ir parduoti medieną pagal atsakovo užsakymu parengtą miškotvarkos projektą, ieškovams paprašius atsakovo duoti jiems sutikimą savo dalies miško kirtimui ir medienos pardavimui, atsakovas sutikimo nedavė, atsiuntė raštą su savo reikalavimais.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, leido ieškovams S. P., V. V., P. P. be bendraturčio T. M. sutikimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)kadastrinis (duomenys neskelbtini)., vykdyti antros eilės miško kirtimus pagal 2010-02-10 registruotą miškotvarkos projektą Nr. 36488: kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 9a, plotas 1,30 ha, suprojektuotas iškertamas medienos tūris 365 m³; priteisė iš atsakovo T. M. bylinėjimosi išlaidas ieškovams ir valstybei.Nustatė, kad 23,83 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)kadastro (duomenys neskelbtini)., bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams (64,67 proc.) ir atsakovui (35,33 proc.).Nustatyta, kad 2010 m. ieškovams ir atsakovui priklausančiame žemės sklype atsakovas vykdė pirmos eilės kirtimus pagal 2010-02-10 parengtą miškotvarkos projektą Nr. 36488. Medieną atsakovas realizavo, gautos pajamos atiteko jam. Ieškovai davė raštišką sutikimą dėl medienos pardavimo, pretenzijų dėl pajamų neturėjo.2017-03-29 raštu ieškovai per notarų biurą atsakovui siuntė prašymą duoti raštišką sutikimą antros eilės miško kirtimui, numatytam tame pačiame miškotvarkos projekte. Atsakovas 2017-04-19 raštu atsakė, kad sutikimą arba nesutikimą bus galima duoti tik tada, kai ieškovai pateiks informaciją, kas konkrečiai atliks kirtimo darbus, pristatys sutartis, leidimus, projektus, suderins dokumentus, taipogi prašė nurodyti, kokios planuojamos gauti pajamos už iškirstą mišką, kokia bus atsiskaitymo tvarka su atsakovu. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovų sprendimas tokį atsakymą traktuoti kaip atsisakymą duoti sutikimą kirsti miškui yra pagrįstas.Atsakovas buvo miškotvarkos projekto užsakovas, jame nurodyti duomenys jam žinomi. Ieškovai negalėjo pateikti atsakovui leidimo kirsti miškui, nes leidimas visiems bendraturčiams arba vienam ar keliems bendraturčiams tik esant visų bendraturčių raštiškam sutikimui.2010-02-10 Miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ parengto miškotvarkos projekto Nr. 36488 užsakovu buvo atsakovas. Miškotvarkos projektas parengtas dvejiems sklypams: šalims bendros nuosavybės teise priklausančiam 23,83 ha dydžio sklypui, kadastrinis Nr. 62(duomenys neskelbtini), bei atsakovui asmeninės nuosavybės teise 1,95 ha dydžio sklypui, kadastrinis Nr. 62(duomenys neskelbtini). Atsakovas 2010 m. iš miško dalies, bendros dalinės nuosavybės teise priklausančios jam ir ieškovams, kadastro Nr. 62(duomenys neskelbtini), pagal leidimus Nr. A061881 ir 061880, atliko kirtimus, miškas parduotas MSK „Aukštaitijos šilas“ už 6814,59 Eur. Kadangi ieškovams priklauso 64,67 proc. žemės sklypo, o atsakovui 35,33 proc., laikė, jog atsakovas, realizavęs pirmos eilės kirtimo metu gautą medieną, gavo žemės sklypo duotų pajamų dalį, didesnę, negu jam priklausytų pagal proporcijas. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo, kad ieškovai turėtų turėti galimybę realizuoti antros eilės kirtimo metu gautą medieną. Kadangi atsakovas, būdamas bendraturtis, leidimo kirsti miškui neduoda be pagrindo, teismo sprendimu leidimą išdavė be jo sutikimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu T. M. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apelianto nuomone, ieškinio dalykas nebuvo aiškiai suformuluotas, atsakovas, teikdamas atsiliepimą kėlė ieškinio trūkumų šalinimo klausimą. Iš ieškinio reikalavimų nėra aišku, ar ieškovai prašo netrukdyti kirsti mišką vieną kartą ar nuolat, neaišku, kokiame sklype galiotų teismo sprendimas. Pažymi, kad leidimus kirsti mišką duoda ne apeliantas ir ne teismas, o Valstybinė miškų tarnyba.Apelianto veiksmai negali būti laikomi trukdymu kirsti mišką. Apeliantas ieškovams kirsti miško nėra uždraudęs, tačiau nori, kad su juo būtų atsiskaityta. Tarp ieškovų ir atsakovo dėl kirtimo nėra ginčo. Nesuformavus aiškiai ieškinio dalyko, atsakovui buvo sunku išreikšti savo poziciją ir pasiruošti bylos nagrinėjimui.Šioje byloje nėra pareikštas ieškinys dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimosi tvarkos nustatymo, jokie projektai dėl naudojimosi sklypu tvarkos nebuvo pateikti. Nesant bendraturčių reikalavimų nustatyti naudojimosi tvarką, teismas peržengė ieškinio dalyką ir pats suformulavo ieškinio dalyką, kurį patenkino CK 4.75 straipsnio 1 dalies pagrindu.Teismas pakeitė ir ieškinio dalyką, leisdamas ieškovams iškirsti mišką neatsiskaitant su ieškovu, nors tokio reikalavimo ieškovai nekėlė. Taip pažeisdamas dispozityvumo principą.Ieškovai pareiškė negatorinį ieškinį, todėl turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir, kad jo teisės yra pažeistos (CK 4.98 str.). Teismas be jokio pagrindo ieškinį nagrinėjo pagal bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimosi tvarkos nustatymo nuostatas, kartu nuspręsdamas dėl reikalavimų, kurių ieškovai nepateikė. Atsakovas siūlė susitarti dėl naudojimosi tvarkos, tačiau bylos nagrinėjimu metu, šis klausimas nebuvo sprendžiamas. Tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad teismas pagrįstai taikė CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, tenkinęs ieškinį ir leisdamas ieškovams iškirsti mišką, leido atlikti vienkartinį veiksmą, kiti miško sklypo naudojimosi tvarkos klausimai, dėl kurių gali kilti ginčai ateityje, liko neišspręsti.Teismas, leisdamas iškirsti mišką ieškovams, neišsprendė kitų su miško kirtimu susijusių klausimų, leido kirsti mišką neatsiskaičius su atsakovu, pažeidė bendraturčių interesų pusiausvyrą.Ieškovai, davę sutikimą 2010 m. atsakovui kirsti mišką, sutikime dėl medienos pardavimo, nurodė, kad jokių pretenzijų neturi. Teismas vertindamas šį susitarimą nepagrįstai konstatavo, kad juo buvo susitarta dėl ateities kirtimų.2010-02-12 ieškovai sutikimą davė dėl eilės priežasčių, susijusių su ankstesniais bendraturčių santykiais. Ieškovai mišku naudojosi ankščiau gavę motinos sutikimą bei kirsdami medieną malkoms. Į šią aplinkybę teismas visai neatsižvelgė.Šalių motina M. M. atsakovui paliko mažesnę sklypo dalį. Pagal šalių susitarimą, ieškovai sutiko atsakovui perleisti apeliantui dalį ieškovams perleisto miško sklypo ir leisti atlikti pirmosios eilės miško kirtimą kaip kompensaciją už tai, kad ieškovai gavo daug didesnę dalį nei apeliantas.Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, motyvuose nurodydamas, kad atsakovas neteisėtai nesutinka duoti analogiško sutikimo, kokį yra davę ieškovai.Atsakovas nėra įsipareigojęs duoti ieškovams sutikimą kirsti mišką be jo sutikimo, neatsisakė savo, kaip bendraturčio, teisės gauti jam priklausančią dalį už miško kirtimą.Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paremtas išimtinai tik ieškovų subjektyviais parodymais, byloje nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinantys ieškovų teiginius. Atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovai naudojosi mišku, ieškovas A. P. šią aplinkybę patvirtino, kaip ir S. P.. Teismo argumentas, kad neturi sąsajos su ieškinio reikalavimu bylos nustatytos aplinkybės, kad ieškovai turėjo ekonominės naudos iš žemės klypo ankščiau, nepagrįstas. Jeigu ieškovai nebūtų naudojęsi mišku ankščiau, bendraturčių, tame tarpe ir atsakovo, nuosavybė būtų buvusi didesnės ekonominės vertės.Ieškovai teismo posėdžio metu nurodė, kad yra sumokėję M. M. už miško sklypus, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Kaip ir įrodymų, kad atsakovas žodžiu yra davęs sutikimą ieškovams kirsti mišką ir nereikalauti atsiskaityti už parduotą medieną.Nesutinka su atsakovo rašto ieškovams vertinimu. Apeliantas rašte ieškovams prašė suteikti informaciją apie tai, kaip ir kokiu būdu bus tvarkomas ir naudojamas bendrosios nuosavybės teisės objektas. Prašymas suteikti informaciją nėra bendraturčių teisių pažeidimas. Atsakovas teismo posėdžio metu yra sakęs, kad sutinka, kad ieškovai išsikirstų mišką, tačiau nori, kad ieškovai su juo pasidalintų ekonomine nauda.Ieškovams nesuteikus atsakovo prašomos informacijos, pasiekti bendrą kompromisą nėra įmanoma. Ieškovai, kreipdamiesi į teismą ir interpretuodami prašymą suteikti reikalaujamą informaciją, patys nevykdo pareigos siekti suderinti bendraturčių valią, todėl laikytina, kad šiuo atveju ieškovų teisės nebuvo pažeistos.Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovai, neatsikaitę su atsakovu, neturėjo teisės naudotis jo užsakymu parengtu miškotvarkos projektu. Apeliantas ieškovams nedavė sutikimo naudotis miškotvarkos projektu.Teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė, kaip turi būti padalinamos lėšos, kurios bus gautos iškirtus mišką, toks teismo sprendimas nesukelia ieškovams teisinių pasekmių, kokių jie pageidavo bylos nagrinėjimo metu.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.Ieškovu įsitikinimu, nei viena apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė nelaikytina pagrįsta ir sudarančia pagrindą naikinti teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą.Ieškinio turinio atitikimą įstatymo reikalavimas sprendžia teismas. Priimdamas ieškinį teismas patvirtina, kad ieškinys yra be trūkumų. Ieškovų ieškinys yra suformuotas pagal įstatymo reikalavimus.Apeliantas neneigia, kad yra bendrasavininkis, tik jo nuomone, jo kaip bendrasavininkio teisių apimtis didesnė nei ieškovų. Vadovaujantis šiuo klaidingu įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai neigia ieškovų teisę, kuria pats yra pasinaudojęs, bei yra įsitikinęs, kad gali nepaisyti įstatymų, grįsdamas tai „ vidiniu šeimos susitarimu“.Byloje rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad yra kilęs ginčas tarp žemės bendrasavininkų dėl naudojimo ir disponavimo.Teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas pažeidė ieškovų teisę į bendro turto pajamas, nors pats tokia teise yra pasinaudojęs. Apeliaciniame skunde neneigiama ieškovų teisė išsikirsti mišką. Kiekvienas bendraturtis vadovaujantis CK 4.76 straipsnio nuostata, turi teisę į bendro turto duodamas pajamas. Pareiga šiomis pajamomis dalintis nenustatyta. Šią taisyklę patvirtino apeliantas savo veiksmais, nes gautomis už mišką pajamomis nepasidalino.Apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio pirmos dalies reikalavimų, nes nenurodomos aplinkybės, kurios patvirtintų priimto sprendimo nepagrįstumą. Keliami klausimai, kurių teismas negalėjo ir neprivalėjo nagrinėti. Atsakovas priešieškinio dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką nereiškė, neginčijo savo motinos sutarčių.Ieškovai ir žodžiu ir raštu kreipėsi į apeliantą, kad jis duotų raštišką sutikimą kirsti jiems priklausančią miško dalį. Į žodinį prašymą atsakovas neatsakė, į raštišką – iš esmės irgi neatsakė, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas atsisakė duoti sutikimą. Išvardintos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas pažeidė ieškovų teisę išsikirsti miškotvarkos projekte numatytą miško dalį. Šią jų teisę apeliantas nepagrįstai pažeidė.Apeliantas nepagrįstai ieškovų duotą sutikimą apeliantui išsikirsti ir parduoti miško dalį interpretuoja, kaip atsisakymą išsikirsti ieškovams priklausančią miško dalį ir nereikšti atsakovui jokių pretenzijų dėl atsakovo pažeidžiamų ieškovų teisių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t.y. ar nuosavybės teisė yra privati, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Susitarimo nepasiekus, ginčai sprendžiami teisme.Nagrinėjamu atveju 23,83 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)kadastro (duomenys neskelbtini)., bendros dalinės nuosavybės teise priklauso: 500/2383 S. P., 541/2383 V. V., 500/2383 P. P., 700/2383 ir 142/2383 T. M., iš viso ieškovams priklauso 64,67 proc., o atsakovui 35,33 proc. ginčo sklypo. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti jiems teisę be atsakovo sutikimo atlikti miško kirtimo darbus pagal parengtą miškotvarkos projektą. Nurodė, kad į jų nusiųstą raštą dėl sutikimo atlikti antros eilės miškotvarkos darbus, atsakovas nedavė sutikimo, o atsiuntė atsakymą, kuriame prašė patiekti informaciją apie miško kirtimo darbų atlikėjus, projektus ir nurodyti kokios bus pajamos ir kaip bus su juo atsiskaitoma. Teismas šį atsakovo raštą įvertino kaip atsakovo atsisakymą duoti leidimą.Bylos nagrinėjamo metu nustatyta, kad atsakovas iš esmės sutinka, kad ieškovai atliktų miško kirtimo darbus, tik reikalauja, kad su juo būtų atsiskaityta pardavus nukirstą medieną. Ieškovai šios jo teisės nepripažįsta, nurodė to aplinkybes, kurių atsakovas nepaneigė.Taigi byloje iškilo ginčas ar atsakovo nesutikimas leisti bendraturčiams kirsti mišką, reikalaujant, kad su juo būtų atsiskaityta gavus pinigus už parduotą medieną, pagrįstas. Iš esmės ginčo dėl miško kirtimo ir nėra. Nustatyta, kad atsakovas 2010-02-10 užsakė Miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ parengti miškotvarkos projektą Nr. 36488 (b.l. (duomenys neskelbtini)). Miškotvarkos projektas parengtas dvejiems sklypams: šalims bendros nuosavybės teise priklausančiam 23,83 ha dydžio sklypui, kadastrinis Nr. 62(duomenys neskelbtini), bei atsakovui asmeninės nuosavybės teise 1,95 ha dydžio sklypui, kadastrinis Nr. 62(duomenys neskelbtini) (b.l.7). Nors atsakovas teigia, kad jis už projektą sumokėjo asmeniškai, todėl ieškovai neturi teisės juo naudotis, tačiau byloje reikalavimo dėl išlaidų už atliktą projektą priteisimo iš ieškovų nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio klausimo nenagrinėjo byloje. Be to, projektas paruoštas ne tik atsakovo daliai.Atsakovas 2010 m. iš miško dalies, bendros dalinės nuosavybės teise priklausančios jam ir ieškovams, kadastro Nr. 62(duomenys neskelbtini), pagal leidimus Nr. A061881 ir 061880, atliko kirtimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo iškirsta 318 m³ medienos. 2017-10-03 Miškų savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ pažymoje Nr. AS17-74 nurodyta, kad 2010 m. pagal miškotvarkos projektą vykdyti pirmos eilės kirtimai, iškirstas status miškas parduotas MSK „Aukštaitijos šilas“ už 6814,59 Eur. Toje pačioje pažymoje nurodyta, jog antros eilės kirtimais suprojektuotas iškertamas medienos tūris 365 m³, šio status miško kaina yra 12000 Eur (b.l. 75).Ieškovai 2010-02-12 davė atsakovui rašytinį sutikimą, pagal jam išduotus leidimus Nr.A061881, 061880 iškirsti mišką ir sutiko, kad gautos pajamos už realizuotą medieną priklausytų T. M. (b.l.15). Atsakovas pripažįsta, kad pajamos už pirmu kirtimu iškirstą medieną atiteko jam. Tačiau nurodo, kad tam buvo kitas pagrindas, kurio jis nagrinėjamu atveju neįrodė, nes ieškovai to nepripažino. Buvus kokių tai kitų susitarimų nenustatyta.Pagal CK 4.76 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas, realizavęs pirmu kirtimu parduotą medieną, gavo 6814, 59 Eur pajamų. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tai yra žymiai didesnė dalis pajamų, negu jam priklausytų pagal turimas žemės sklypo proporcijas. Pagal turimą žemės sklypo dalį atsakovui iš pirmojo kirtimo turėjo priklausyti tik 2407,59 Eur. Ieškovai nuo atsakovo iškirstos miško dalies pajamų atsisakė. Atsakovo dalis antrame kirtime yra mažesnė, nei ta, nuo kurios ieškovai atsisakė (ieškovai atsisakė nuo (duomenys neskelbtini)06,99 Eur, o ieškovui, iš antro kirtimo priklausytų 4239,60 Eur). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atsakovo nesutikimas duoti leidimą kirtimui, reikalaujant atsiskaityti už ieškovams priklausančios dalies miško iškirtimą, yra nepagrįstas. Pajamas už iškirstą mišką proporcingai savo turimai žemės sklypo daliai atsakovas jau yra gavęs. Nagrinėjamu atveju apelianto argumentai, kad teismas turėjo nustatyti naudojimosi mišku tvarką, nei vienai iš šalių nepareiškus tokio reikalavimo, nepagrįsti. Teismas savo iniciatyva to daryti negalėjo ir negali. Kilusį ginčą galima išspręsti ir nenustačius naudojimosi tvarkos mišku.Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovams priklauso 500/2383 S. P., 541/2383 V. V., 500/2383 P. P., 700/2383 ir 142/2383 T. M., tai reiškia, kad yra nustatytos idealios žemės sklypo dalys, pagal jas skirstomos pajamos.Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktika nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga, Teismų praktika Nr. 32). Ieškovų ir atsakovės žemės sklypas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise.Apelianto keliami klausimai dėl ankstesnio ieškovų naudojimosi jo miško dalimi malkoms, nėra šios bylos nagrinėjimo klausimas, atsakovas priešieškinio ieškovams dėl nuostolių atlyginimo nereiškė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas žemės sklypo bendraturčiu tapo tik 2006 m. Tai, kad ieškovai gavo ekonominės naudos iš miško ankstesniu laikotarpiu (iki jam tampant bendrasavininkiu), neturi reikšmės sprendžiant dabartinį ginčą, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nenagrinėja.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimą į ieškinį bei apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas pirmosios instancijos sprendimą nepakeistą.Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.