- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-27
- Bylos Nr.
- 2-715-335/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00539-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Ieškovas
- S. P., V. V., P. P.
- Atsakovas
- T. M.
- Advokatai
- Algimantas Šindeikis, Kęstutis Lipeika
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. P., V. V., P. P. ieškinį atsakovui T. M. dėl leidimo kirsti mišką ir įpareigojimo netrukdyti atlikti miško kirtimo darbus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami leisti jiems kirsti mišką, esantį (duomenys neskelbtini) pagal 2010-2019 Miškotvarkos projektą, kirtimų planą, taksoraštį, miško kirtimų žiniaraštį, atliekant kirtimą 44 kvartale, sklype 9a, 1,30 ha plote, ir įpareigoti atsakovą T. M. netrukdyti ieškovams atlikti miško kirtimo darbų.
Nurodė, kad ieškovai ir atsakovas asmeninės nuosavybės teisėmis valdo mišką, esantį žemės sklype, unikalus nr. (duomenys neskelbtini). 2010-02-12 ieškovai atsakovui davė rašytinį sutikimą miškui kirsti ir parduoti medieną pagal atsakovo užsakymu parengtą miškotvarkos projektą. 2017-04-06 ieškovai per notarą prašė atsakovo duoti jiems sutikimą miško kirtimui ir medienos pardavimui. Atsakovas į ieškovų prašymą neatsakė, bet atsiuntė raštą, kuriame kelti nepagrįsti, įstatyme nenustatyti bendraturčio reikalavimai. Ieškovai tokius atsakovo veiksmus įvertino kaip atsisakymą duoti sutikimą pasinaudoti savininkams nuosavybės teise, nesusijusia su valdymo netekimu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė teismo ieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti. Nurodė, kad sutikimo leisti bendraturčiams nemokamai naudotis jam dalinės jungtinės nuosavybės teise priklausančiu mišku neduoda, nes tai akivaizdžiai pažeistų jo turtinius interesus. Atsiliepime detalizuota, kad ieškovų leidimas atsakovui kirsti mišką 2010 m. buvo duotas dėl kitų priežasčių. Visų pirma, atsakovui žinoma, kad ieškovai nuolat naudojasi mišku kirsdami jame medieną malkoms, atlikdami sanitarinius vėjovartų kirtimus ir kitus kirtimus, kuriems nėra reikalingas nei leidimas kirsti mišką, nei pranešimas apie miško kritimą. Kita aplinkybė, dėl kurios ieškovai davė sutikimą kirsti mišką atsakovui, susijusi su šio žemės sklypo nuosavybės dalimis pagal žodinį šeimos susitarimą. Žemės sklypas priklausė atsakovo motinai ir jos broliui, ieškovai yra atsakovo motinos sūnėnas ir dukterėčios, kuriems dėl šeimos narių žodinio vidaus susitarimo, kas turi paveldėti žemės sklypą, buvo perrašytas (pirkimo-pardavimo sutartimis) žemės sklypas. Ieškovai, pripažindami, kad atsakovas yra teisėtas žemės sklypo paveldėtojas, jam pirkimo-pardavimo sutartimi perrašė mažesnę žemės sklypo dalį, nei jam priklausė pagal vidinį susitarimą. Ši aplinkybė nulėmė, kad bendru bendraturčių sutarimu buvo leista atsakovui išsikirsti mišką pagal ieškovų sutikimą, taip kompensuojant jo prarastą žemės sklypo nuosavybės dalį.
Be to, atsakovas savo lėšomis ir iniciatyva organizavo ir užsakė, bei apmokėjo už šio žemės sklypo miškotvarkos projekto parengimą. Ieškovai, remdamiesi šiuo miškotvarkos projektu, siekia iškirsti mišką. Ieškovai dėl sutikimo naudotis atsakovo užsakymu parengtu miškotvarkos projektu į atsakovą nesikreipė, taip pat atsakovui neatlygino miškotvarkos projekto parengimo kaštų.
Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas prašo suteikti informaciją apie tai, kaip ir kokiu būdu bus tvarkomas bei naudojamas bendrosios nuosavybės teisės objektas, juo labiau atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatytos konkrečios bendrosios nuosavybės dalys (miško kvartalai) ir naudojimosi tvarka bei visas bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra valdomas visų bendraturčių kartu, nereiškia, jog yra trukdoma įgyvendinti kitų bendraturčių nuosavybės teisę. Atsiliepime išsakyta pozicija, jog nėra aišku ar ieškovai prašo netrukdyti kirsti mišką vieną kartą ar nuolat, nėra aišku kokie būtent atsakovo veiksmai yra laikomi trukdymu kirsti mišką, taip pat nėra aišku kokiame konkrečiame miško plote teismo sprendimas galiotų, t. y. ar visame miško sklype, ar miško sklypo plote, kuris yra proporcingas ieškovų nuosavybės daliai.
Teismo posėdžio metu ieškovė S. P. nurodė, kad atsakovas yra ieškovų pusbrolis. 2004 m. atsakovo motina M. M. (mirusi (duomenys neskelbtini) pasikvietė ieškovus ir pasakė, kad nori jai nuosavybės teise priklausantį 15,42 ha mišką paskirstyti tokiu būdu: po 7 ha parduoti P. P. ir S. P., o 1,42 ha pasilikti sau. Teigė, jog atsakovui – sūnui – miško nenori perduoti, nes jis viską iškirs ir parduos. Su M. M. P. P. ir S. P. atsiskaitė (S. P. teigimu, kiekvienas mokėjo po 30 tūkstančių litų), pretenzijų vieni kitiems neturėjo. Teigė, jog M. M. jiems jokių nurodymų, ką daryti su mišku, nedavė. 2006 m. M. M. atsakovui perleido 1,42 ha miško. Tame pačiame sklype V. V. buvo atkūrusi nuosavybės teisę į 8,41 ha miško. Tokiu būdu ieškovai ir atsakovas tapo miško bendraturčiais. Atsakovas buvo nepatenkintas tokiu motinos sprendimu, ėmė priekaištauti, kad jam padaryta skriauda. Kad sušvelninti situaciją, ieškovai pasitarė ir 2006 m. pardavė atsakovui 7 ha miško: S. P. ir P. P. po 2 ha, V. V. – 3 ha. Teigė, kad atsakovas už mišką nemokėjo, nes taip buvo susitarta. Apie tokį sprendimą buvo informuota ir M. M., kuri, anot S. P., teiravosi, kodėl atsakovui perleidžiama tiek daug sklypo, užtektų ir 3 ha. Nuo to laiko ieškovams priklauso 15,41 ha (65 proc. sklypo), o atsakovui – 8,42 ha (35 proc. sklypo). Ginčų dėl bendros nuosavybės dalių bendraturčiai neturėjo. Pažymėjo, jog 2002 m. M. M. įgaliojo P. P. gauti leidimą kirsti miškui. Tada S. P. išsikirto 48 kubus medienos, už ją atsiskaityti M. M. neprašė. 2010 m. atsakovas paprašė ieškovų sutikimo, kad jis galėtų išsikirsti dalį miško ir medieną parduoti. Jis teigė, kad turi parengęs miškotvarkos projektą, kuris parengtas dešimčiai metų visam bendraturčiams priklausančiam miško plotui, ir kad pagal tą projektą ir ieškovai turės teisę išsikirsti savo miško dalį. Detalizavo, kad kirtimas vyks dviem etapais: pirmąjį, su ieškovų leidimu, atliks atsakovas, pajamas pasilikdamas sau, o antro etapo kirtimui atsakovas duos sutikimą ieškovams ir jie galės išsikirsti mišką po 5 metų. Ieškovai prieštaravimų neturėjo, sutikimą pasirašė. Už miškotvarkos projektą, kurio parengimu rūpinosi atsakovas, ieškovai tuo metu grynais pinigais jam sumokėjo (kompensavo) 1062 Lt. Tada iš atsakovo gavo patvirtintą projekto kopiją. Ieškovų nuomone, už projektą jie visiškai atsiskaitė ir turi teisę tą projektą vykdyti. 2017 m. ieškovai kreipėsi į atsakovą, žodžiu prašydami, kad jis, kaip ir buvo tartasi, ieškovams pasirašytų sutikimą kirsti mišką. Atsakovas sutiko pasirašyti tik su sąlyga, kad ieškovai iš jiems priklausančios dalies perleistų jam dar 35 proc. miško medienos. Tokia sąlyga ieškovų netenkino, todėl 2017 m. kovą per notarą buvo išsiųstas prašymas dėl sutikimo. Į jį atsakovo vardu atsakė teisininkas, nurodydamas, kad sutikimas galėtų būti duotas, jei ieškovai konkretizuos kas atliks kirtimo darbus, pateiks sutartis, suderintus dokumentus, nurodys kokios pajamos bus gautos ir kaip bus atsiskaitoma su atsakovu. Tokį raštą ieškovai suprato kaip atsisakymą duoti sutikimą, todėl kreipėsi į teismą.
Šalies argumentai
Ieškovė V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2006 m. 3 ha miško perleido atsakovui dėl to, kad pastarasis jautėsi nuskriaustas ir ieškovai pagalvojo, kad gal ir jam priklauso dalis miško. Pati mišku niekada nesinaudojo, buvo tik duoti sutikimai, kad mišku naudotųsi S. P. ir P. P.. Patvirtino S. P. žodžius, kad su atsakovu už miškotvarkos projektą atsiskaityta, jam buvo sumokėta grynais pinigais.
Ieškovas P. P. patvirtino, kad ieškovai už miškotvarkos projektą atsakovui sumokėjo. Teigė, jog 2002 m. išduoto įgaliojimo pagrindu jis gavo leidimą miško kirtimui. Su M. M. už gautą medieną neatsiskaitė, nes ji to nereikalavo. Nuo to laiko, kai tapo miško bendraturčiu, kirtimų neatliko, išsiveždavo tik išverstus medžius. Atsakyti, kodėl miškas nebuvo perleistas atsakovui, o parduotas ieškovams, negalėjo. Svarstė, kad gal teta M. M. bijojo, jog sūnus mišką parduos. 2006 m. perrašė atsakovui 2 ha savo dalies miško, nes buvo gaila giminaičio, kuriam atiteko nedaug miško sklypo.
Atsiliepimas
Atsakovas T. M. teismo posėdžio metu paaiškino manąs, kad jam ruošiantis vesti moterį su mažamečiu vaiku, o mamai M. M. esant jau garbaus amžiaus, ieškovai išsigando ir įkalbėjo M. M. perrašyti jiems 14 ha miško. Apie tai, kad M. M. gavo iš ieškovų už miško pardavimą po 30 tūkstančių litų, nieko nežino. Kai atsakovas sužinojo apie perrašymą, pakalbėjo su motina. Ši gailėjosi dėl tokio savo sprendimo, teigusi, kad pasidavė ieškovų spaudimui, bet sklypų perrašymas esą bus laikinas, vėliau jie žemes grąžins. Kalbą apie tai, kad ieškovai grąžintų žemes, pradėjo atsakovas su žmona. Bet ieškovai grąžino tik 7 ha, pasakę, jog reikia džiaugtis, kad išvis tiek duoda. Apie tai, kad bus grąžintas ne visas, o tik dalis miško sklypo, atsakovas sužinojęs tik notaro biure, į kurį visi suvažiavo pasirašyti sutarties. Žodžiu pasakė, kad kaip kompensaciją už tai, kad pusės žemės negrąžina, jam leidžia atlikti pirmąjį kirtimą. Teigė, jog sutikimą miško kirtimui jis duodąs, tačiau nori, kad su juo būtų atsiskaityta. Atsakovas stebėjosi dėl ieškovų teiginių apie susitarimą jiems leisti atlikti antrąjį kirtimų etapą. Teigė, jog tokiu atveju sutikimas leidimui kirsti būtų pasirašytas ne tik jam, bet ir jis būtų pasirašęs analogišką sutikimą, kad jie galėtų išsikirsti mišką. Paaiškino, kad mama gyveno su juo, jis ja rūpinosi. Teigė, kad už miškotvarkos projektą atsiskaitė pats, ieškovai jam už tai esą nieko nemokėjo. Projekto kopijos ieškovams nedavė, spėjo, kad jie ją gavo iš projekto rengėjo miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“. Pabrėžė, kad 2003-2005 m. laikotarpiu ieškovai turėjo įgaliojimą, naudojosi mišku, medieną naudoja šildymui. Tuo tarpu jis mišku nesinaudojo, jokios naudos negavo. Atsakovas sutikimą kirtimui duoti gali, bet atsisakyti jam teisiškai priklausančios pajamų dalies nenorėtų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Įstatyminis bendraturčių tarpusavio santykių reguliavimas nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtajame skirsnyje. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, išdėstyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tais atvejais, kai tokio sutarimo nepasiekiama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010).
Nagrinėjamu atveju 23,83 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kadastro nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams (64,67 proc.) ir atsakovui (35,33 proc.). Atsakovo teigimu, jis gavo „mažesnę žemės sklypo dalį, nei jam priklausė pagal vidinį susitarimą“. Pažymėtina, kad 14 ha iš 15,42 ha dydžio žemės sklypo, priklausiusio M. M., 2004-06-23 pirkimo-pardavimo sutartimi parduoti ieškovams S. P. ir P. P., o likusią 1,42 ha žemės sklypo dalį 2006-11-02 dovanojimo sutartimi M. M. perleido sūnui T. M.. Atsakovas teigė, kad jis nežinojo apie žemės sklypo, kuris turėjęs priklausyti jam, pardavimą ieškovams, kad tai buvęs apsimestinis sandoris, kurio tikslas buvo laikinai perleisti žemės sklypą. Tačiau 2006 m. dovanojimo sandoris, tų pačių metų pirkimo-pardavimo sandoris, kurio metu ieškovai atsakovui perleido 7 ha žemės sklypo, įrodo, jog vėliausiai 2006 m. atsakovas sužinojo apie 2004 m. įvykusį 14 ha dydžio žemės sklypo pirkimą-pardavimą. Pažymėtina, kad nei pati M. M. (mirė (duomenys neskelbtini) nei atsakovas, kaip trečiasis asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, nesikreipė į teismą, bandydami nuginčyti sandorį. Remiantis tuo, nėra jokio teisinio pagrindo ieškovams priklausančią sklypo dalį vertinti kaip neteisėtai įgytą ar 2010 m. atsakovo vykdytus miško kirtimus laikyti kompensacija už atsakovui neperleistą žemės sklypo dalį.
Nustatyta, kad 2010 m. ieškovams ir atsakovui priklausančiame žemės sklype atsakovas vykdė pirmos eilės kirtimus pagal 2010-02-10 parengtą miškotvarkos projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Medieną atsakovas realizavo, gautos pajamos atiteko jam. Ieškovai davė raštišką sutikimą dėl medienos pardavimo, pretenzijų dėl pajamų neturėjo. 2017-03-29 raštu ieškovai per notarų biurą atsakovui siuntė prašymą duoti raštišką sutikimą antros eilės miško kirtimui, numatytam tame pačiame miškotvarkos projekte. Atsakovas 2017-04-19 raštu atsakė, kad sutikimą arba nesutikimą bus galima duoti tik tada, kai ieškovai pateiks informaciją, kas konkrečiai atliks kirtimo darbus, pristatys sutartis, leidimus, projektus, suderins dokumentus, taipogi prašė nurodyti, kokios planuojamos gauti pajamos už iškirstą mišką, kokia bus atsiskaitymo tvarka su atsakovu. Laikytina, kad ieškovų sprendimas tokį atsakymą traktuoti kaip atsisakymą duoti sutikimą kirsti miškui yra pagrįstas. Atsakovas buvo miškotvarkos projekto užsakovas, jame nurodyti duomenys jam žinomi. Be to, jie negalėjo pateikti atsakovui leidimo kirsti miškui, kadangi pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-30 įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5 punktą, jei žemės sklypas, kuriame numatyta kirsti mišką, valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise, išduodamas vienas leidimas visiems bendraturčiams arba vienam ar keliems bendraturčiams tik esant visų bendraturčių raštiškam sutikimui. Pažymėtina, jog 2010 m. pradžioje, kuomet kirtimus vykdė atsakovas, įstatymas nereikalavo rašytinio bendraturčių sutikimo, tam užteko vieno iš bendraturčio parašo, kuriuo šis, pasirašydamas leidimą, patvirtindavo, kad prašymas leidimui gauti pateiktas visų bendraturčių sutikimu (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymas Nr. D1-386 „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, neteko galios nuo 2011-01-01; 5 punkto redakcija, patvirtinta 2008-10-31 įsakymu Nr. D1-582). Atitinkamai atsakovo argumentas, išsakytas teismo posėdžio metu, kad jei 2010 m. būtų buvęs susitarimas dėl kirtimų etapų pasidalinimo tarp ieškovų ir atsakovo, tuomet būtų buvęs ir rašytinis atsakovo sutikimas leidimui ieškovams miškui kirsti, neturi jokio teisinio pagrindo.
Atsakovo pateiktas įgaliojimo nuorašas, kuriuo M. M. ir V. V. įgalioja ieškovą P. P. gauti leidimus miško kirtimui joms priklausančiame žemės sklype, ruošti medieną, ją parduoti už aptartą kainą, išvalyti ir atsodinti kirtavietes, už įgaliotojas atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju. Įgaliojimas išduotas 2002-10-10, galiojo iki 2005-10-10. Pažymėtina, jog atsakovas sklypo bendraturčiu tapo tik 2006 metais. Todėl jo argumentai, kad ieškovai turėjo ekonominės naudos iš žemės sklypo anksčiau, neturi sąsajos su ieškinio reikalavimais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-02-10 Miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ parengto miškotvarkos projekto nr. (duomenys neskelbtini) užsakovu buvo atsakovas. Miškotvarkos projektas parengtas dvejiem sklypam: šalims bendros nuosavybės teise priklausančiam 23,83 ha dydžio sklypui, kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini), bei atsakovui asmeninės nuosavybės teise 1,95 ha dydžio sklypui, kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta projekto kaina – 1739 Lt + PVM. Ieškovų teigimu, jie atsakovui už šį projektą grynais pinigais sumokėjo 1062 Lt. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad miškotvarkos projektas parengtas jo lėšomis, ieškovai dėl sutikimo naudotis šiuo parengtu projektu į atsakovą nesikreipė, jam projekto parengimo kaštų neatlygino. CK 4.76 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Remiantis šiuo straipsniu, išlaidos už miškotvarkos projekto parengimą turėtų būti proporcingai turimom sklypų dalim paskirstomos tarp sklypo bendraturčių. Tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė neturi reikšmės bylai, be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 265 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus, todėl teismas nepasisako dėl nepareikštų reikalavimų.
Remiantis minėtu CK 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas 2010 m. iš miško dalies, bendros dalinės nuosavybės teise priklausančios jam ir ieškovams, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal leidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atliko kirtimus. Ieškovai teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo iškirsta 318 m³ medienos. 2017-10-03 Miškų savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2010 m. pagal miškotvarkos projektą vykdyti pirmos eilės kirtimai, iškirstas status miškas parduotas MSK „Aukštaitijos šilas“ už 6814,59 EUR. Toje pačioje pažymoje nurodyta, jog antros eilės kirtimais suprojektuotas iškertamas medienos tūris 365 m³, šio status miško kaina yra 12000 EUR. Kadangi ieškovams priklauso 64,67 proc. žemės sklypo, o atsakovui 35,33 proc., akivaizdu, jog atsakovas, realizavęs pirmos eilės kirtimo metu gautą medieną, gavo žemės sklypo duotų pajamų dalį, didesnę, negu jam priklausytų pagal proporcijas. Todėl manytina, kad remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovai turėtų turėti galimybę realizuoti antros eilės kirtimo metu gautą medieną. Kadangi atsakovas, būdamas bendraturtis, leidimo kirsti miškui neduoda be pagrindo, teismo sprendimu leidimas išduotinas be jo sutikimo.
Iš atsakovo, pagal CPK 79 straipsnį, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 93 straipsnio 1 dalį, priteisiamos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos – 41 EUR žyminio mokesčio ir 500 EUR išlaidos už advokato pagalbą.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,86 EUR. Kadangi ieškinys tenkintas, jos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Leisti ieškovams S. P., V. V., P. P. be bendraturčio T. M. sutikimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vykdyti antros eilės miško kirtimus pagal 2010-02-10 registruotą miškotvarkos projektą nr. (duomenys neskelbtini): kvartalo nr. 44, sklypo nr. 9a, plotas 1,30 ha, suprojektuotas iškertamas medienos tūris 365 m³.
Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 541 EUR (penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovams S. P., V. V., P. P..
Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,86 EUR (keturis eurus 86 ct) pašto išlaidų valstybei į VMI sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.