- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- e2S-342-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01732-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Breitto“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kranų technika“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Breitto“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kranų technika“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Breitto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kranų technika“ 3 630 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 7 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 630 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 29 d.
3. Atsakovė 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą išdėstyti 2023 m. lapkričio 7 d. preliminaraus sprendimo įvykdymą 5 mėnesių terminui. Nurodė, kad priteista suma atsakovei yra didelė. Akcentavo finansinių ataskaitų už 2022 m., 2023 m. 8 mėnesius duomenis. Be kita ko nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, atsakovės turimas turtas sudaro 344 944 Eur, turimi įsipareigojimai sudaro 389 480 Eur. Atsakovė 2023 m. per 8 mėnesius uždirbo 44 463 Eur grynojo pelno; grynasis pelnas padidėjo daugiau nei keturis kartus lyginant su 2022 m. uždirbtu grynuoju pelnu. Atsakovės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą 5 mėnesių terminui, atsakovė bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą. Vykdant sprendimą iš karto, tai apsunkintų atsakovei galimybę vykdyti veiklą ir uždirbti pajamas.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepime su atsakovės prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nesutiko. Pažymėjo, kad skola atsirado nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. ir nuo to laiko atsakovė vengia tinkamai atsiskaityti; tikėtina, jog skolos išdėstymas tik pablogintų ieškovės padėtį atgauti skolą. Nurodė, kad nesutinka ir su atsakovės grafiku, nes tokie grafikai jau buvo siųsti iki teisminio proceso, atsakovė buvo ne teismo keliu pateikusi atsiskaitymo grafiką, kurio pati nesilaikė, nereagavo į raginimus geranoriškai apmokėti skolą, iki šiol neapmokėtas skolos likutis sudaro 3 630 Eur. Atsakovė paskutinį mokėjimą, 359,50 Eur sumai, yra atlikusi tik 2023 m. rugsėjo 22 d., o tai tik įrodo atsakovės nenorą geranoriškai mažiausiomis sąnaudomis atsiskaityti už laiku ir kokybiškai suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. Pažymėjo, kad atsakovė dirba pelningai, todėl turi visas finansines galimybes įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsiskaityti su ieškove be mokėjimo išdėstymo dalimis. Sprendimo išdėstymas pažeistų ieškovės teisėtus interesus į teisingą paslaugų apmokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad iš atsakovės į bylą pateikto 2023 m. rugpjūčio 31 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovė turi turto už 344 944 Eur, jos veikla yra pelninga (2023 m. pelnas sudaro 44 463 Eur). Teismo vertinimu, minėti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė negali sumokėti priteistos sumos iš karto, o kitų duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad ji neturi galimybės iš karto įvykdyti teismo sprendimą, atsakovė nepateikė. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra išimtinė situacija, dėl kurios būtina išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, o atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą tenkinimas pažeistų ginčo šalių lygiateisiškumo, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė UAB „Kranų technika“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės prašymą dėl preliminaraus sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti. Atsakovė savo atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
7.1. Akcentuodama dokumentiniam procesui keliamus reikalavimus, atkreipia dėmesį, kad teismas, priėmęs prieštaravimus, nepaskyrė teismo posėdžio ir neleido atsakovei pateikti savo pozicijos dėl ieškovės atsiliepime nurodytų aplinkybių pagrįstumo. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos, reglamentuojančios dokumentinį procesą, nenumato galimybės neskirti teismo posėdžio, todėl neskyrus posėdžio buvo pažeistos CPK procesinės teisės normos.
7.2. Pažymi, kad pateikė teismui, savo finansinių ataskaitų dokumentus už 2022 m., 2023 m. 8 mėnesius. Tačiau teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir vertino atsakovės balanso ir pelno nuostolio ataskaitos duomenis, kadangi 2023 m. pateikiama informacija apie planuojamas gauti pajamas ir pelną, tačiau šios pajamos dar nėra gautos. Todėl planuojamo pelno buvimas nepatvirtina, kad atsakovė gali iš karto įvykdyti teismo sprendimą. Apeliantės įsitikinimu, pateikti balansai patvirtina, kad jos turtinė padėtis yra sunki ir kad sprendimo išdėstymas palyginti neilgam terminui leistų atsiskaityti su ieškove. Akcentuoja, kad elgiasi sąžiningai, kadangi sutinka su skolos dydžiu, tačiau neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimo iš karto. Sunkią apeliantės turtinę padėtį patvirtina tai, kad šiuo metu jos atžvilgiu yra pradėta ne viena civilinė byla dėl skolos priteisimo, kuriose ji yra pateikusi prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsakovė, teikdama tokį prašymą, siekia sudaryti galimybę atsiskaityti su kreditoriais per ilgesnį terminą ir nesustabdyti bendrovės veiklos. Todėl teismo sprendimo vykdymas sukeltų atsakovei sunkių pasekmių, kadangi atsakovės veikla dėl pritaikyto arešto būtų iš esmės sustabdyta. Todėl būtent šalių lygiateisiškumo principas sudaro pagrindą kreiptis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
8. Ieškovė atsiliepime su atsakovės atskiruoju skundu nesutinka. Pažymi, kad skola atsirado nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. ir nuo to laiko atsakovė vengia tinkamai atsiskaityti, todėl, tikėtina, jog skolos išdėstymas tik pablogintų kreditoriaus padėtį atgauti skolą. Taip pat nesutinka su atsakovės grafiku, nes tokie grafikai jau buvo siųsti iki teisminės bylos, atsakovė buvo ne teismo keliu pateikusi atsiskaitymo grafiką, kurio pati nesilaikė, nereagavo į raginimus geranoriškai apmokėti skolą, taip pat iki šiol neapmokėtas skolos likutis 3 630 Eur. Atsakovė paskutinį mokėjimą 359,50 Eur sumai yra padariusi tik 2023 m. rugsėjo 22 d., o tai tik įrodo atsakovės nenorą geranoriškai mažiausiomis sąnaudomis atsiskaityti už laiku ir kokybiškai suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. Pažymi, jog atsakovės pateikti teiginiai dėl sunkios finansinės padėties prieštarauja pateiktuose balansuose esantiems skaičiams. Šiais metais atsakovė dirba pelningai be nuostolio, todėl turi visas finansines galimybes įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo pilna apimtimi atsiskaityti su ieškove be mokėjimo išdėstymo dalimis. Nurodo, kad sprendimo išdėstymas dalimis pažeistų ieškovės teisėtus interesus į teisingą paslaugų apmokėjimą. Skolininkė tokiais neteisėtais veiksmais vis ilgina skolos atidavimo terminą. Tokie teisei ir ekonomiškumo bei protingumo principui prieštaraujantys skolininkės veiksmai akivaizdžiai pažeidžia kreditorės – ieškovės teisę į savalaikį atsiskaitymą už suteiktas paslaugas. Atkreipia dėmesį, jog iš viešoje erdvėje prieinamos ir pateikiamos informacijos matyti, kad įmonė geba išlaikyti 9 darbuotojus, mokėti įmokas Sodrai, todėl atsiskaitymas su ieškove pilna apimtimi po teismo sprendimo įsiteisėjimo neturi sukelti atsakovei papildomos naštos, tuo labiau per visą bylinėjimosi laikotarpį atsakovė jau galėjo nevilkinti atsiskaitymo, nedidinti savo išlaidų ir atsiskaityti su ieškove, tačiau pasirinko skolos apmokėjimo vilkinimą ir ginčijimąsi teismine tvarka, tokiu būdu bandant tempti laiką.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
11. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
13. Taigi, teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Visgi, jeigu tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, suinteresuoti asmenys gali siekti pasinaudoti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sprendimo vykdymo atidėjimo ar vykdymo išdėstymo institutu, numatančiu, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje be kita ko atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas visuomet reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
14. Aptariamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. lapkričio 7 d. preliminariu sprendimu patenkinus ieškovės ieškinį dėl 3 630 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 41 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo, ir atsakovei 2023 m. lapkričio 27 d. pateikus procesinį dokumentą „Atsakovo UAB „Kranų technika“ prieštaravimai dėl Vilniaus apylinkės teismo preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20840-592/2023“, prašant išdėstyti sprendimo vykdymą per 5 mėnesius, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino, iš esmės sprendęs, jog ši neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra išimtinė situacija, dėl kurios būtina išdėstyti sprendimo įvykdymą. Apeliantė nesutinka su šia teismo nutartimi, akcentuodama dokumentinio proceso vykdymo pažeidimus, kai teismas, priėmęs prieštaravimus, nepaskyrė teismo posėdžio ir pan., bei kritiškai vertindama pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų, tarp jų ir pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, vertinimą, kas anot apeliantės kaip tik patvirtina jos sunkią turtinę padėtį, kaip be kita ko tai patvirtina ir aplinkybė, kad jos atžvilgiu yra pradėta ne viena civilinė byla dėl skolos priteisimo, kuriose ji yra pateikusi prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Visgi, atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai.
15. Pirmiausia nesutiktina su apeliantės argumentais dėl neva pažeistos dokumentinio proceso vykdymo tvarkos. CPK 428 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas; šis teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovė savo 2023 m. lapkričio 27 d. teismui pateiktą procesinį dokumentą ir pavadino prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo, tačiau, kaip matyti iš procesinio dokumento turinio, atsakovė ieškinio reikalavimų neginčijo ir iš esmės tik pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, ką teismas ir išsprendė CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka, priimdamas skundžiamą 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį, o preliminarus sprendimas, CPK nustatyta tvarka įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 29 d. Taigi, atsakovės argumentai dėl neva pažeistos dokumentinio proceso vykdymo tvarkos po prieštaravimų pateikimo, atmestini kaip nepagrįsti.
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliantės argumentais dėl pagrindo sprendimo vykdymo išdėstymui šiuo atveju buvimo. Kaip jau minėta, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Be to, tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi individualiai įvertinti kiekvienoje byloje susiklosčiusią situaciją, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Šių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Kitaip tariant, teismas turėtų įsitikinti, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui arba tam tikram terminui atidėjus jo vykdymą nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumas bei vykdytinumas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai bei lūkesčiai.
17. Apeliantė savo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo grindžia sunkia turtine padėtimi, pateikusi balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitas už 2022 m. (ataskaitinis laikotarpis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) bei už 2023 m. 8 mėnesius. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad iš pateikto 2023 m. rugpjūčio 31 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė turi turto už 344 944 Eur, jos veikla yra pelninga (2023 m. pelnas sudaro 44 463 Eur), todėl sprendė, kad šie duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė negali sumokėti priteistos sumos iš karto, o kitų duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad ji neturi galimybės iš karto įvykdyti teismo sprendimą, atsakovė nepateikė. Apeliantė, tvirtindama, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, akcentavo, kad 2023 m. pateikiama informacija apie planuojamas gauti pajamas ir pelną, tačiau šios pajamos dar nėra gautos, todėl planuojamo pelno buvimas nepatvirtina, kad atsakovė gali iš karto įvykdyti teismo sprendimą.
18. Aptariamame kontekste atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo svarbą, pažymint, kad civiliniame procese įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka būtent įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), t. y. šiuo atveju atsakovei. Visgi atsakovė, tvirtindama apie savo negebėjimą atsiskaityti su ieškove bei teikdama pirmosios instancijos teismui prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo kartu su paminėtais finansinės atskaitomybės dokumentais, iš kurių turinio, nesutinkant su apeliante, nėra pagrindo daryti išvadą apie jos nuostolingą veiklą (atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. lapkričio 27 d. teismui pateiktame prašyme atsakovė ir pati konstatavo, jog per 2023 m. 8 mėnesius uždirbo 44 463 Eur grynojo pelno), jokių kitokių įrodymų (apie turimą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ir jo vertę, turimas lėšas banko sąskaitose ir pan.), kurie objektyviai pagrįstų jos finansinį nepajėgumą sumokėti ieškovei priteistą skolą, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip aptariamu aspektu atmestini ir apeliantės argumentai apie jos neva sunkią padėtį patvirtinančias kitas jai iškeltas civilines bylas, kuriose ji taip pat yra pateikusi prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Kaip jau buvo pasisakyta anksčiau šioje nutartyje, dėl teismo sprendimo bendrosios vykdymo tvarkos modifikavimo poreikio turi būti sprendžiama individuliai kiekvienoje atskiroje byloje pagal būtent toje byloje susiklosčiusią situaciją, todėl apeliantės pateikta deklaratyvaus pobūdžio informacija apie jai iškeltas kitas civilines bylas ar jose pateiktus panašius prašymus, neleidžia konstatuoti apeliantės teisėtų lūkesčių pažeidimo šioje konkrečioje byloje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šalių ginčas iš esmės buvo išspręstas 2023 m. lapkričio 7 d. preliminariu sprendimu, taigi iki šio atskirojo skundo išnagrinėjimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas (apie 3 mėnesiai), per kurį apeliantė, kaip veikiantis juridinis asmuo, byloje nesant duomenų apie jam inicijuotą nemokumo procesą, galėjo ir turėjo imtis priemonių sprendimo vykdymui, tačiau ir tokių duomenų, kurie bent jau rodytų apeliantės pastangas vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą taip ir nebuvo pateikta. Taigi, tenkinus apeliantės prašymą, būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, būtų pažeisti ir ginčo šalių lygiateisiškumo, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
19. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad jokios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą, šioje konkrečioje byloje nėra nustatytos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.