Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui G. P. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu prašydama padidinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatytą nepilnamečio sūnaus K. P. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus K. P., gim. (duomenys neviešinami), išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko K. P. tėvas, su atsakovu gyvena skyriumi, šeimyninių santykių nepalaiko. Klaipėdos rajono apylinkės teismo (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų) 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2318-729/2013 buvo patvirtinta jos ir atsakovo taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl 86,89 Eur mėnesio išlaikymo dydžio nepilnamečiui šalių sūnui mokėjimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo patvirtinta jos ir atsakovo taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl 180 Eur mėnesio išlaikymo dydžio nepilnamečiui šalių sūnui mokėjimo. Nurodė, kad atsižvelgiant į padidėjusius vaiko poreikius bei esmingai padidėjusias būtiniausių prekių kainas bei kitas pragyvenimui būtinas išlaidas, atsakovo teikiamas išlaikymas yra aiškiai per mažas ir nebepakankamas. Pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui reikia apie 800 Eur, mano, kad atsakovas turėtų mokėti po 350 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad ji uždirba apie 650 Eur, jai nustatytas 70 proc. darbingumo netekimas, kas apriboja galimybes užsidirbti daugiau. Jos gaunamos socialinės išmokos sudaro 193,59 Eur.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties priėmimo, kuria šalių susitarimu buvo patvirtintas vaiko išlaikymo dydis, nėra pakitusių jokių esminių aplinkybių, o atsakovo gaunamos pajamos nesudaro pagrindo didinti vaiko išlaikymo dydį. Pažymėjo, kad vaiko poreikiai per šį laiką negalėjo pakisti, kad vartojimo kainų svyravimai palietė ne tik ieškovę, bet ir atsakovą. Pažymėjo, kad priteistas išlaikymas jau yra indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad vidutiniškai gauna 560 Eur darbo užmokestį, jo materialinė padėtis yra sunki, nustatytos ligos, kurios jam neleidžia dirbti tam tikrą darbą ir pasididinti savo pajamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. (skundžiamame sprendime neteisingai nurodoma nutarties data 2021 m. gruodžio 7 d.) nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12829-904/2021 priteisto išlaikymo dydį, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 13 d., iki jo pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo 81 Eur žyminio mokesčio valstybei; sprendimą dėl padidinto išlaikymo teikimo nurodė vykdyti skubiai. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

3.1. Teismas, įvertinęs šalių sūnaus amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti papildomus užsiėmimus), tai, kad mokymosi tikslais reikia įsigyti kompiuterį, kitas mokymosi priemones, taip pat tai, kad nepilnametis vaikas serga astma, jam reikalinga lankytis pas gydytojus, pirkti medikamentus, nusprendė, kad vaiko poreikiams patenkinti yra būtina 685,75 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui kiekvieną mėnesį savivaldybės yra mokami 85,75 Eur vaiko pinigai, sprendė, kad kiekvienas iš tėvų nepilnamečio vaiko poreikiams turėtų skirti po 300 Eur.

3.2. Pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, įgijęs specialybę, dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas, turintis nekilnojamojo turto, įsiskolinimų neturi, taip pat neturi kitų išlaikomų asmenų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 300 Eur per mėnesį išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui atitinka atsakovo turtinę padėtį ir objektyviai atsakovas gali tokio dydžio išlaikymą teikti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti ir priteisti po 200 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui; sudaryti šalims galimybę ginčą spręsti pasinaudojant mediacijos institutu. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nesivadovavo teismų praktika šio kategorijos bylose. Teismas ieškovės nurodytas aplinkybes vertino formaliai, pažymėjo, kad medicininių dokumentų patvirtinančių vaiko astmos ligos nustatymą ir dėl to padidėjusius jo poreikius, ieškovė nepateikė. Ieškovė į bylą pateikė vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimo lentelę, iš kurios visumos matyti, kad vaiko sveikatos priežiūrai apskritai nėra numatytos išlaidos.

4.2. Pažymi, kad susumavus bendrą vaiko išlaikymo išlaidų sumą, kurią yra pateikusi pati ieškovė, vaiko išlaikymo išlaidos sudaro ne 800 Eur, o 620 Eur. Iš vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimo matyti, kad lėšos skirtinos vaiko aprangai, mokyklinėms reikmės, nėra kasdieninės išlaidos ir visumoje neturi būti pagrindas vertinti, kaip vaiko poreikių padidėjimu. Pažymi, kad nuo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuria buvo susitarta dėl išlaikymo teikimo, vaiko poreikiai esminiai negalėjo pakisti, nes esminiai nekito vaiko amžius, vaikas lanko tą pačią mokyklą, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad vaikas lanko papildomo ugdymo užsiėmimus ar būrelius.

4.3. Nurodė, kad nors ieškovė nurodo, kad jos nedarbingumas yra sumažėjęs nuo 55 proc. iki 30 proc., tačiau iš pateiktos prie ieškinio darbo užmokesčio pažymos, darbo užmokesčio dydis nėra pakitęs, ieškovė papildomai dar gauna netekto nedarbingumo 161,59 Eur pensiją ir „vaiko pinigus“ – 84 Eur.

4.4. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis lyginant su 2021 m. gruodžio mėn. taip pat nėra pakitusi. Atsakovas dirba toje pačioje darbovietėje ir jo gaunamas vidutinis atlyginimas po mokesčių atskaitymų vidutiniškai yra 560 Eur. Iš gaunamų pajamų reikia ne tik išsilaikyti, mokėti mokesčius už gyvenamąjį plotą, bet ir mokėti vaikui išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį. Analizuojant ieškovės nurodytus vaiko poreikių dydį – 620 Eur kas mėnesį ir lyginant su atsakovo galimybę patenkinti savo poreikius, tai vaiko poreikių suma yra kelis kartus didesnė nei suaugusio žmogaus poreikiai. Ieškovė siekdama pasididinti vaiko išlaikymo dydį ir taip sunkią atsakovo materialinę padėtį ketina pasunkinti dar labiau.

4.5. Pažymi, kad sutiktų mokėti po 200 Eur ir mano, kad abi šalys įvertinusios savo turtinę padėtį ir vaiko poreikius gali pačios susitarti dėl vaiko išlaikymo dydžio, galėtų pasinaudoti mediacijos procesu ir galimai bylą baigti taikiai.

5. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

5.1. Pažymi, kad atsakovas išlaikymą teikia nereguliariai ir šiuo metu yra susidaręs įsiskolinimas. Atsakovas neturi jokių kitų išlaikytinių, nėra jokių duomenų apie jo darbingumo lygio sumažėjimą. Atsakovas nesiekia ieškoti kito darbo, kuriame galėtų gauti didesnes pajamas, ar papildomo darbo.

5.2. Nurodo, kad ieškovės materialinė padėtis, sugebėjimas dirbti ir užsidirbti sumenko dėl pablogėjusios sveikatos. Darbingumo lygis siekia tik 30 proc. Sūnaus išlaikymo poreikis išaugo ne tik dėl jo išlaikymo poreikių, susijusių su amžiaus padidėjimu, bet ir dėl sveikatos pablogėjimo – astmos, kurios eiga sunkėja ir dažniau tenka gydytis stacionare.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo

9. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus. Pateikė 2023 m. kovo 15 d. duomenis apie išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.

10. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas byloje kilęs ginčas, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui įvertinti.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

12. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kiekvienas iš tėvų vaiko poreikiams turėtų skirti po 300 Eur ir pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatytą išlaikymo dydį. Teismas argumentavo tuo, kad ieškovės turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, o nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas ieškovės nurodytas aplinkybės dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vertino formaliai, pažymėjo, kad nuo 2021 m. gruodžio 16 d. neįvyko esminių pasikeitimų dėl kurių išlaikymo dydis turėjo būti pakeistas.

13. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išmokoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra. Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

14. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

15. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi (duomenys neviešinami) gimusį sūnų K. P.. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad atsakovas nuo 2021 m. lapkričio 1 d. moka išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėms išmokomis po 180 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės. Ieškovė 2022 m. spalio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti taikos sutartimi nustatytą sūnui išlaikymą iki 350 Eur per mėnesį. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir padidino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12829-904/2021 patvirtintoje taikos sutartyje nustatytą išlaikymą šalių sūnui iki 300 Eur per mėnesį. Ieškovė, prašydama pakeisti 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatytą išlaikymo dydį, rėmėsi abiem pagrindais: turtinės padėties pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu.

18. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad ieškovės darbingumas dėl sveikatos problemų sumažėjo nuo 55 proc. iki 30 proc., o tai įtakojo jos turtinės padėties pablogėjimą. Be kita ko, teismas padarė išvadą, kad dėl dažnų vaiko ligų ieškovė dažnai būna nedarbinga, o tai taip pat stipriai įtakoja darbinių pajamų sumažėjimą. Teismas sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis dėl nurodytų aplinkybių pablogėjo. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovės turtinės padėties pasikeitimo. Pažymi, kad ieškovė nurodė, kad jos darbingumo lygis pakito nuo 55 proc. iki 30 proc., tačiau iš darbo užmokesčio pažymos matyti, kad dėl pasikeitusio darbingumo lygio jos gaunamos pajamos nesumažėjo.

19. Pažymėtina, jog tam, kad būtų galima tinkamai įvertinti tėvų turtinę padėtį, turi būti surinkti tai pagrindžiantys įrodymai. Kiekviena šalis turi pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Tuo atveju, jei viena iš šalių vengia atskleisti duomenis apie savo finansinę padėtį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas vaiko poreikių tenkinimo klausimas ir turi būti tinkamai apginti vaiko interesai, turi būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis).

20. Pirmosios instancijos teismui ieškovės buvo pateikti duomenys, kurie pagrindžia ieškovės nurodomas aplinkybes apie šiuo metu jai nustatytą darbingumo lygį. Iš ieškovės į bylą pateikto 2022 m. rugpjūčio 16 d. išduoto neįgaliojo pažymėjimo nustatyta, kad ieškovės darbingumo lygis yra 30 proc. Neįgaliojo pažymėjimas galioja iki 2023 m. liepos 17 d. Iš 2022 m. rugpjūčio 12 d. Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 1980 ieškovei darbingumo lygis 30 proc. nustatytas nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 2023 m. liepos 17 d. Be šių įrodymų kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė duomenis apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys apie bylos nagrinėjimo metu nustatytą nedarbingumo lygį ir ieškovės argumentai, kad ji dažnai slaugo sergantį vaiką, todėl jos pajamos sumažėjusios, nelaikytinos pakankamomis konstatuoti, kad jos turtinė padėtis pasikeitė lyginant ją su padėtimi buvusia 2021 m. gruodžio 16 d.

21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio pakeitimo ir vertindamas šalių turtinę padėtį, nesiaiškino aplinkybių, susijusių su ieškovės darbingumo lygio ir gaunamų pajamų pakitimu. Nors ieškovė nurodo, kad lyginant su 2021 m. gruodžio 16 d. jos darbingumo lygis sumažėjo nuo 50 proc. iki 30 proc., tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų apie tai, koks ieškovės darbingumo lygis buvo 2021 m. gruodžio 16 d., kai buvo susitarta dėl išlaikymo bendram šalių vaikui teikimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nesiaiškino ieškovės turtinės padėties pasikeitimo, nepareikalavo tai pagrindžiančių įrodymų, o vadovavosi tik žodiniais ieškovės paaiškinimais posėdžio metu.

22. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės pateiktą vaiko išlaidų paskaičiavimo sumą, kad vaikas serga astma, kad jam reikalinga lankytis pas gydytojus, pirkti medikamentus ir nusprendė, kad vaiko poreikiams patenkinti būtina iš viso 685,75 Eur suma. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaiko poreikių vertinimu ir tuo, kad vaiko poreikiai pakito. Nurodo, kad nuo 2021 m. gruodžio 16 d. vaiko poreikiai negalėjo esmingai pakisti. Pažymi, kad byloje nepateikta jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vaikui nustatyta astmos liga. Nurodo, kad vaiko išlaidų paskaičiavimo suma, kurią į bylą yra pateikusi ieškovė neteisingai nurodyta 800 Eur, kadangi susumavus ieškovės nurodytas sumas gaunasi 620 Eur.

23. Pirmosios instancijos teismui ieškovė pateikė vaiko išlaikymo poreikių paskaičiavimo lentelę iš kurios matyti, kad 150 Eur suma reikalinga vaiko ugdymui, 70 Eur suma reikalinga jo aprangai, vaiko maistui išleidžiama 360 Eur, komunaliniams mokesčiams - 20 Eur, namams skirtina suma nenurodyta, iš viso nurodyta, kad vaiko poreikiams patenkinti būtina 800 Eur per mėnesį. Be to, posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaikas serga astma, dėl vaiko ligos paūmėjimo, ieškovei dažnai išduodamas nedarbingumo pažymėjimas.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva atlikti jokių skaičiavimų vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams analizė apskritai nepateikta, apsiribojant abstrakčiu jų vertinimu. Nors atsakovas, nesutikdamas su prašoma priteisti išlaikymo suma, savo skaičiavimų neteikė, pirmosios instancijos teismas negalėjo apsiriboti vien abstrakčiu vertinimu, o turėjo pateikti įrodymais pagrįstą išvadą ir šią išvadą motyvuoti.

25. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atsakovo skundo argumentais, pažymi, kad duomenys apie vaiko sveikatos būklę nepateikti, nėra duomenų nei apie nustatytą vaikui ligą – astmą, nei apie tai, kiek lėšų išleidžiama medikamentams. Vėlgi, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik žodiniais ieškovės paaiškinimais, nepareikalavo jokių rašytinių įrodymų, kad patvirtinti ieškovės nurodomas aplinkybes. Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovei teigiant, kad kreipimąsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo lėmė pakitę vaiko poreikiai, kad tai iš dalies susiję su vaiko sveikata, perkamais medikamentais, bet ieškovės vaiko poreikių paskaičiavimo lentelėje duomenų apie išlaidas medikamentams iš viso nenurodyta.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), kuriais šalys nesiremia, tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

27. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie su vaikų teisėmis ir interesais nesusiję, teismas turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti. Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).

28. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę ir priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Nors apeliacinės instancijos teisme taip pat galima įrodinėti faktines bylos aplinkybes, tačiau bylos esmė turi būti atskleista pirmosios instancijos teisme, nes tą esmę atskleidus tik apeliacinės instancijos teisme, šios instancijos teismas iš esmės veiks kaip pirmosios instancijos teismas, o šalys de facto praras teisę į apeliaciją. Bylos esmės atskleidimas apeliacinės instancijos teisme taip pat prieštarautų CPK įtvirtintai ribotos apeliacijos prigimčiai (CPK 312, 314, 320 straipsniai).

29. Remdamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ir nevertinęs faktinių aplinkybių, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus – vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tik paviršutiniškai įvertino bylos aplinkybes, o teisingas ginčo dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties turinio nustatymas yra susijęs su naujų įrodymų rinkimu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo, dėl to kyla būtinybė šį procesą pakartoti, todėl civilinė byla dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti, ar įvyko esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo nutarties, kuria priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tačiau vadovavosi tik šalių pateiktais neišsamiais įrodymais ir posėdžio metu pateiktais paaiškinimais. Turėdamas pareigą būti aktyvus tokio pobūdžio bylose, teismas bylą išnagrinėjo formaliai, visiškai nesigilindamas į šalių nurodomas aplinkybes, nenustatė visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, t. y. formaliai vertino situaciją. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, be kita ko, turėtų: 1) nustatyti ar nuo 2021 m. gruodžio 16 d. pasikeitė vaiko poreikiai ir nustatyti tikslią jo poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymo dydį; 2) vertindamas tėvų turtinę padėtį, nustatyti ar ji pasikeitė nuo 2021 m. gruodžio 16 d., kai tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis; 3) pareikalauti įrodymų, kurie pagrindžia tiek vaiko poreikių pasikeitimą, tiek ieškovės nurodomą jos turtinės padėties pablogėjimą.

31. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinyje nurodyta, kad šalys pasinaudojo mediacija, tačiau bendro susitarimo pasiekti nepavyko, kad kartu su ieškiniu prideda mediatorės pažymą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tokia pažyma pirmosios instancijos teismui nei kartu su ieškiniu, nei vėliau nebuvo pateikta. Taigi, perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieškovė turėtų pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus apie tai, kad pasinaudota privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

32. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK ir CPK nuostatose numatyti atvejai, kai šeimos santykių kategorijos bylose į procesą turėtų būti įtraukta vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.80 straipsnis, 3.153 straipsnis, 3.178 straipsnis, 3.184 straipsnis, CPK 398, 404, 476, 484, 497 straipsniai). Bylose, kuriose sprendžiamas vaikų išlaikymo klausimas, minėtos institucijos privalomas dalyvavimas nėra numatytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje visgi vaiko teisių apsaugos institucija turėtų būti įtraukta į bylą kaip išvadą teikianti institucija, nors sprendžiant turtinius klausimus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas ir nėra privalomas.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas ir civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.