Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei L. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovo V. P. ir atsakovės L. P. santuoka sudaryta bei įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 1299). Santuokos metu šalys neįgijo nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kito dalintino turto, ieškovas patvirtino, kad kreditorių neturi.

Šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, jog kuris nors vienas iš sutuoktinių iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovas sutiko, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, atsakovė savo pozicijos byloje nepareiškė. Šalys santuoką sudarė 1991 metais, o po 5-8 metų santuokinio gyvenimo, atsakovei išvykus iš Lietuvos, jų santuokiniai ryšiai visiškai nutrūko. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad santuoka faktiškai nutrūkusi jau apie dvidešimt metų, darytina išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Jie abu dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą, neieškojo kompromisų šeimos išsaugojimo vardan. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 str., CPK 384 str. 6 d., CK 3.61 str.).

Po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina santuokinė pavardė „Preikšienė“, ieškovui – prigimtinė pavardė „Preikša“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 straipsnis).

Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi. Turto padalinimo klausimas taip pat nesprendžiamas, kadangi šalys jokio dalintino turto nėra įgiję.

Ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo V. P., gim. 1967-04-21, ir atsakovės L. P., gim. 1944-09-22, santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 1299), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. P. palikti prigimtinę pavardę – Preikša, atsakovei L. P. palikti santuokinę pavardę – Preikšienė.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.