- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- e2-5461-341/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01334-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- I. Š., E. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės Vaiko teisių apsaugos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant A. M.,
dalyvaujant ieškovei E. Š., dalyvaujant jos atstovui adv. I. I., nedalyvaujant atsakovui I. Š., dalyvaujant atsakovui E. P., dalyvaujant jo atstovui adv. D. V., dalyvaujant institucijos- Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo Tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškininį pareiškimą atsakovams I. Š., E. P. su institucija, teikiančia išvadą- Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo Tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu teismo prašo: 1. Nustatyti, kad atsakovas I. Š., a.k(duomenys neskelbtini) nėra vaiko S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) biologinis tėvas ir panaikinti S. Š., (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie tai, kad jos tėvas yra I. Š.. 2. Nustatyti tėvystę, pripažįstant E. P., a.k(duomenys neskelbtini) vaiko S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) tėvu, o vaiką S. Š. - atsakovo E. P. vaiku. Įtraukti į (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kad vaiko tėvas yra E. P., vaiko pavardę pakeičiant į (duomenys neskelbtini) (patikslino rašymo apsirikimą teismo posėdyje). 3. Priteisti iš atsakovų valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (teismo išlaidas bei išlaidas už advokato suteiktą pagalbą).
Ieškovė ieškiniu nurodo, kad su atsakovu I. Š. santuoką nutraukėme (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors teisiškai santuokos nutraukimą įforminome tik (duomenys neskelbtini), su I. Š. kai šeima negyvenome ir jokių santykių nepalaikėme nuo (duomenys neskelbtini) metų. Su E. P. esu pažystama nuo (duomenys neskelbtini) metų, gyvename kartu kaip šeima. (duomenys neskelbtini) gimė mano ir E. P. dukra S. S.. S. S. biologinis tėvas yra E. P., kuris pripažįsta savo tėvystę. Atsižvelgiant į tai, kad su atsakovu I. Š. santuoka buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini), t.y. nepraėjus trims šimtams dienų iki vaiko gimimo, į dukters gimimo liudijimą kaip tėvas buvo įrašytas mano buvęs sutuoktinis - I. Š. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). LR Civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR Civilinio kodekso 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaikų teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. S. Š. ir atsakovas I. Š. vieni kitų nepažįsta, tarp jų nėra užsimezgusio tarpusavio tėvo ir vaiko ryšio. E. P. gimus dukrai, rūpinasi ja bei išlaiko. Lietuvos Respublikos CK 3.149 str. 1 d. numato, kad duomenys gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčijus I. Š. tėvystę, siekiu nustatyti, kad vaiko S. Š. tėvas yra E. P., įrašant į vaiko gimimo liudijimą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys apie tai, kad jo tėvas yra E. P., vaiko pavardę pakeičiant į (duomenys neskelbtini). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. išlaidų, todėl įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio (LR CPK 83 str. 1 d. 16 p., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.).
A. I. Š. atsiliepimo į ieškinį nėra pateikęs.
Atsiliepimas
(duomenys neskelbtini) atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, kad su ieškovės E. Š., a/k (duomenys neskelbtini) ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti visa apimtimi. Palaiko E. Š. ieškinyje nurodytas aplinkybes ir patvirtina, kad jie su (duomenys neskelbtini) draugavo bei kartu gyveno nuo (duomenys neskelbtini), kai ji jau faktiškai nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio su savo sutuoktiniu I. Š., tačiau oficialiai jų santuoka dar nebuvo nutraukta. Yra įsitikinęs, kad S. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) yra jo dukra. Jis gyvena kartu su E. Š. ir jų dviem vaikais: sūnumi D. P., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir dukra S. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), rūpinasi (duomenys neskelbtini) bei vaikais, padedu juos išlaikyti. Mano, jog byloje skirti genominę DNR ekspertizę yra netikslinga, kadangi dėl dukters tėvystės jam abejonių nekyla, jis visiškai yra tikras, kad yra S. Š. tėvas. Informuoja Teismą, kad VGTPT sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu jam yra teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų valstybės išlaidas. Esant aukščiau išdėstytam, Teismo prašo: Ieškovės E. Š., a/k (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visa apimtimi, atsižvelgiant į tai, jog nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleistas 100 procentų; Priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Šalies argumentai
Institucija, teikiančia išvadą- Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo Tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada byloje nurodė, kad E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini), tačiau kartu su juo negyveno ir jokių santykių nepalaikė nuo (duomenys neskelbtini) m. Su atsakovu E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pažįstama nuo (duomenys neskelbtini) m. ir gyvena kartu kaip šeima. (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės ir E. P. dukra S. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad su atsakovu I. Š. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), nepraėjus trims šimtams dienų iki vaiko gimimo, į vaiko gimimo liudijimą kaip tėvas buvo įrašytas buvęs sutuoktinis I. Š.. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro atstovė bendravo telefonu su atsakovu I. Š., kuris paaiškino, kad su ieškove kartu nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. Jis sutinka, kad būtų nuginčyta jo tėvystė jaunesniųjų E. Š. vaikų atžvilgiu. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro atstovė apsilankė ieškovės šeimoje adresu (duomenys neskelbtini). E. Š. kartu su sugyventiniu E. P. ir dviem vaikais gyvena nuomojame 3 kambarių bute (gyvena nuo (duomenys neskelbtini)). Viename kambaryje gyvena ieškovė su E. P., kitame kambaryje - vaikai. Namuose vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Pokalbio metu ieškovė informavo, kad mažamečiui sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystė jau pripažinta. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro atstovė su atsakovu E. P. bendravo telefonu. Pokalbio metu vyras sutiko pripažinti dukrai S. Š. tėvystę, nes nori, kad biologiniai vaikai turėtų jo pavardę. LR CK 3.150 str. ld. numatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių faktiškai nėra ginčo dėl to, kad atsakovas I. Š. nėra biologinis vaiko S. Š. tėvas, Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone neprieštarauja dėl ieškovės prašymo nuginčyti atsakovo I. Š. tėvystę S. Š. atžvilgiu. Vertinant ieškovės prašymą vienu metu ne tik nuginčyti tėvystę, bet ir nustatyti tėvystę S. Š. atžvilgiu, atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reglamentavimas numato, kad pirma turi būti nuginčyta tėvystė vaiko atžvilgiu, o tik po to, esant ginčui, atsiranda pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2008 taip pat nurodo, kad: „Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ypatumus reglamentuoja CPK XIX skyriaus trečiojo skirsnio normos. CPK 387 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė, kad teismas nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant šalių ginčui, o tokį ieškinį gali pareikšti asmenys, nurodyti CK 3.147 straipsnyje“. „Jeigu asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tėvystės nustatymo, siekia nustatyti tėvystę, nes mano, kad tėvo duomenys vaiko gimimo akto įraše neatitinka tikrosios biologinės vaiko kilmės, toks įrašas pirmiausia turi būti nuginčytas CK 3.149-3.153 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi suinteresuotas asmuo pirma turi nuginčyti tėvo duomenis vaiko gimimo įraše ir tik vykdant teismo sprendimą šiuos duomenis išbraukus atsiranda galimybė kreiptis dėl tėvystės nustatymo (žr. CK 3.149 str. komentarą). Jeigu yra nuginčyta susituokusios vaiko motinos vyro tėvystė, vaiko kilmė iš tėvo ieškinio tvarka nustatoma tik kilus ginčui dėl tėvystės. Nesant ginčo, taikoma CK 3.141 straipsnio 2 dalis (LR CK Komentaras, trečioji knyga., Šeimos teisė, Vilnius, 2002 m., psl. 281). Atsižvelgiant į įstatymo normas, mano, kad pirmiausia turi įsiteisėti teismo sprendimas dėl tėvystės nuginčijimo, ir tik po to, kilus ginčui dėl tėvystės nustatymo, ieškovas galės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ieškinio tvarka. Nesant ginčui, šalys gali ne teismo tvarka nustatyti tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu.
Ieškovė teismo posėdyje ieškinio reikalavimą palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais. DNR ekspertizės prašė neskirti.
A. I. Š. apie teismo posėdį pranešta, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 str.).
Šalies argumentai
(duomenys neskelbtini) su ieškinio reikalavimu sutiko, pripažino ieškinio reikalavimą dėl tėvystės ginčo vaiko atžvilgiu ieškinyje nurodytais pagrindais. DNR ekspertizės prašė neskirti.
Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo Tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė išvadoje nurodytais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Įstatymas nustato, kad jei manoma, kad vaiko kilmės nustatymas, atliktas CK nustatyta tvarka, neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149-3.153 straipsniuose numatyta tvarka. Nuginčyti tėvystę reiškia paneigti ieškovo ir vaiko kraujo ryšio faktą. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), o tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas.
Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė E. Š. ir atsakovas I. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); kad nutraukta ieškovės E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikta santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini), atsakovui jo pavardė – (duomenys neskelbtini) (pagrindas- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-06-04d. teismo sprendimas civ.byloje Nr. 2-2829-647/2018). Vilniaus RCMS santuokos nutraukimo įrašu (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo I. Š. registruota ištuoka. Byloje pateiktame gimimo įraše nurodyta, kad S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovas I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) kad duomenų apie tėvus įrašo pagrindas- santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono CMS.
CK 3.150 str. 1 d. numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali būti vaiko tėvas. Įrodymais, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį) bei kiti įtikinami faktai.
Byloje šalių paaiškinimais, byloje pateikta išvada nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. ieškovė ir atsakovas I. Š. nebegyvena, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su atsakovu E. P. ir ginčo vaiku, kurie save skaito ginčo vaiko tėvais. Be to teismas nurodo, kad aukščiau nurodytame Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-06-04d. teismo sprendime civ.byloje Nr. 2-2829-647/2018 konstatuota, kad: „Pažymėtina ir tai, kad ieškovė su kitu vyru susilaukė sūnaus (b. l. 17), o 2017 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13935-950/2017 nuspręsta pripažinti, kad atsakovas I. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko – D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, panaikinti vaiko – D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), atliktame (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus, įrašytus duomenis apie tėvą - „I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) bei pripažinti, kad ieškovas E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko – D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o vaikas – D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) yra ieškovo E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus (b. l. 27-29)“. Tokiu būdu, teismas šioje byloje konstatuoja, kad tarp ieškovės ir atsakovo E. P., ką šalys nurodo ir pačios, yra šeimos ryšiai. Pažymėtina, kad Liteko duomenimis- Kauno apylinkės teismo sprendimu 2017-10-30d. civ. Byloje Nr. 2-13935-950/2017 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovams - E. Š. ir I. Š., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namams, dalyvaujant institucijoms teikiančioms išvadas byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo, yra konstatuota: „A. E. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji turėjo intymių santykių su E. P.. Su sutuoktiniu I. Š. ji nėra išsituokusi. Kai ji susipažino su E. P., su I. Š. jau nebegyveno. Ji neturėjo pinigų, nežinojo kur kreiptis, todėl ir nenutraukė santuokos su I. Š.. Pripažįsta, kad D. Š. tėvas yra E. P.. Vaikas gyvena kartu su ja reabilitacijos centre. Ji ir toliau planuoja gyventi ir vesti bendrą ūkį su E. P.. Ji nori, kad vaiko tėvu būtų įrašytas E. P.. E. P. bendrauja su vaiku, juo nuolat rūpinasi.“.
Gimimo įraše duomenys apie vaiką ir jo tėvus įrašomi laikantis CK 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 str. nustatytų taisyklių (CK 3.292 str. 1 d.). Pagal CK 3.140 str., reglamentuojančio vaiko kilmės iš tėvo nustatymą, 2 d., – kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Byloje nustatyta, kad ieškovės E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), dukra S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini)., nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo, o santuoka su ginčo vaiko tėvu atsakovu E. P. nebuvo sudaryta, todėl vaiko tėvu įrašytas buvęs ieškovės sutuoktinis.
Kadangi bylos duomenimis patvirtinta, kad tarp atsakovo I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir vaiko nebuvo ir nėra susiklostę tėviški santykiai, į tai, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir šiuo atveju tėvystės nuginčijimas nekenkia vaiko interesams, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais pripažintina, kad ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo pagrįstas, tuo labiau, atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, į vaiko prioritetinių interesų apsaugą ir gynimo principus, į tai, kad atsakovas I. Š. nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių, jog jis ir ieškovė E. Š. nuo (duomenys neskelbtini) metų iki vaiko gimimo gyveno atskirai, nevedė bendro ūkio ir nepalaikė santuokinių ryšių, į tai, kad atsakovas E. P. pripažįsta savo tėvystę ginčo vaiko atžvilgiu, darytina išvada, kad yra įrodyta, jog atsakovas I. Š. nėra ir negali būti vaiko S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Todėl vaiko gimimo liudijime esantis įrašas apie tai, kad S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintinas negaliojančiu (CK 3.150, 3.151, 3.149, str.).
Ieškovės, atsakovo E. P., byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. ieškovė ir atsakovas I. Š. nebegyvena, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena su atsakovu E. P. ir ginčo vaiku, kurie save skaito ginčo vaiko tėvais. Kadangi Ieškovės, atsakovo E. P. gyvenimas iki ginčo vaiko gimimo pasižymėjo būdingais šeimos santykiams bruožais, atsakovas E. P. pripažįsta, kad jis yra ginčo vaiko S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, ką savo ieškiniu prašo nustatyti pati ieškovė, ką pagal ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo pripažįsta atsakovas E. P., tuo pagrindu atsisako (atsiliepimu) DNR ekspertizės, pripažintina esant įrodyta, kad atsakovas yra S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.148 str.). Atsižvelgiant į tai, kad E. P. pripažįsta, jog jis yra vaiko S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti E. P. vaiko - S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) biologiniu tėvu, o vaiką - S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti E. P. dukra (Lietuvos Respublikos CK 3.146 str. 2 d., 3.148 str. 1 d.).
Teismas konstatuoja, kad CPK 392 straipsnis (Teismo sprendimas) numato, kad: 1. Nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku. Teismas taip pat išsprendžia klausimą dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą, jeigu toks reikalavimas byloje buvo pareikštas, arba šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva. 2. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.
Tuo pagrindu ieškovės reikalavimas ginčo vaiko pavardę pakeisti į „(duomenys neskelbtini)“, remiantis CPK 392 str. norma, teismo nuomone yra perteklinis, nespręstinas CPK normų pagrindu, kadangi tai yra ginčo vaiko tėvų savo teisių realizavimas per atitinkamą civilinės metrikacijos įstaigą bendra tvarka.
Teismas, priimdamas sprendimą, tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Valstybė šioje byloje patyrė 150,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, nes jai buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Taip pat atsakovas E. P. buvo atleistas nuo mokesčio, nes jam taip pat buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybė taip pat patyrė išlaidas ieškovės, atsakovo E. P. atstovams advokatams jų, nes abiem ginčo šalims buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Teismas nagrinėjamoje civ. byloje turėjo 9,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Tačiau Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 4 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Teismas, šioje byloje spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, įvertina tai, kas buvo nuodyta sprendimo aprašomojoje dalyje, kad visų proceso dalyvių (ieškovo, atsakovų) procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas – ginčo šalys savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, su ieškinio reikalavimais sutiko, dirbtinai bylinėjimosi išlaidų nedidino. Be to, kaip jau buvo minėta, tiek ieškovei, tiek atsakovui E. P. buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atsakovas I. Š. savo veiksmais, būdamas santuokiniuose ryšiuose su ieškove nesukūrė pagrindų, ko pasekoje ieškovė dėl savo elgesio ir susidariusių aplinkybių kreipėsi teisinės gynybos pagal ieškinio reikalavimus, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo I. Š. valstybės naudai nepriteistinas žyminis mokestis ir pašto išlaidos valstybės naudai, iš ieškovės ir atsakovo E. P. dėl visų nurodytų priežasčių, atsižvelgiant į anksčiau paminėtą teisinį reglamentavimą, bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 4 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 177,185,259-269 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškovės ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad I. Š., a.k(duomenys neskelbtini) nėra biologinis S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o S. Š. nėra jo biologinė dukra.
Pripažinti negaliojančia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje I. Š., a.k(duomenys neskelbtini) yra įrašytas vaiko S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvu.
Įsiteisėjusį sprendimą per 3 darbo dienas išsiųsti CMS- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, įregistravusiai vaiko gimimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai išregistruoti tėvystę.
Nustatyti, kad E. P., a.k(duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o S. Š., a.k(duomenys neskelbtini) yra E. P., a.k(duomenys neskelbtini) dukra.
Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui duomenų apie vaiko tėvą pakeitimui ir naujo gimimo liudijimo išdavimui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.