- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-07
- Bylos Nr.
- e2-8603-1119/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03615-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- V. U.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei V. U. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Gelvora“ prašo priteisti iš atsakovės V. U. 86,89 Eur skolą, 244,06 Eur palūkanas, 4,46 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75 procentų dydžio metines palūkanas pagal Sutartį nuo pagrindinės 86,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovė prašo, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, priimti sprendimą už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnį, tačiau atsakovė per nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir prašymo nepriimti sprendimo už akių, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Sprendimas už akių priimamas tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 11 d. pirminis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovė V. U. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 58-67 l.) (toliau – Sutartis) pagal kurią UAB „4finance“ atsakovei suteikė 300,00 LT (86,89 Eur) kreditą, atsakovė įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka iki 2014 m. sausio 10 d. (per 1 mėnesį) kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas sutartyje numatytas sumas UAB „4finance“ naudai. Tačiau atsakovė netinkamai vykdė minėtą Sutartį, todėl UAB „4finance“ 2014 m. sausio 10 d. ją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2017 m. gegužės 4 d. UAB „Gelvora“, pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB „Gelvora“ įgijo visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu pagal minėtą Sutartį (el. b. medž. 5-7, 69-72 l.), o apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu (el. b. medž. 4 l.), tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės ir priminio kreditoriaus buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Pradinis kreditorius vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai - atsakovei suteikė paskolą, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė – paskolos negrąžino ir kitų mokėjimų nesumokėjo. Atsakovė pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.881 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas bei kitus mokėjimus. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Ieškovės skaičiavimu atsakovės skola pagal Sutartį ieškovei yra 86,89 Eur. Kadangi atsakovė skolos ieškovei negrąžino – 86,89 Eur skola priteistina ieškovei iš atsakovės (CK 6.38 str., 6.881 str.).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 244,06 Eur palūkanas, kurias, pagal pridėtus rašytinius įrodymus, sudaro 39,45 Eur palūkanų suma (8,17 Eur palūkanos ir 31,28 Eur bendros kredito kainos palūkanų suma) iki 2017 m. gegužės 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir 204,61 Eur palūkanos, paskaičiuotos po reikalavimo perleidimo iki ieškinio teismui parengimo dienos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (el. be. medž. 5, 6 l.). Ieškovė šių palūkanų reikalavimą grindžia Sutarties 7.1. punktu, bei nurodo, jog prašomos priteisti palūkanos laikomos kompensuojamosiomis, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo, t. y. jas laiko nuostoliais. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog iš Sutarties specialiųjų sąlygų matyti, jog atsakovei suteiktas 86,89 Eur kreditas, kurį ji įsipareigojo grąžinti per 30 dienų, bendra vartojimo kredito kaina yra 8,17 Eur, todėl bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 95,05 Eur. Darytina išvada, kad 8,17 Eur suma yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos (Sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 punktas) ir toks ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Taigi, likusi prašoma priteisti 31,28 Eur suma, paskaičiuota iki reikalavimo teisės perleidimo, ir 204,61 Eur palūkanos, paskaičiuotos už 1146 dienas, laikomos kompensacinėmis palūkanomis.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48/EB), kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ir kt.). Analogiški išaiškinimai yra pateikti ir Lietuvos banko valdybos 2017 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 241-176 „Vartojimo kredito teikimo gairės“ 16.9. punkte.
CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sąvoka „neproporcingai didelė vartotojo atsakomybė“ yra vadinamoji atviroji norma, vertybinis kriterijus. Teismui vertinant, koks netesybų dydis laikomas neproporcingai didele vartotojo atsakomybe, ši norma turi būti aiškinama remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šiuos principus bei netesybų dydį aiškinančia teismų praktika bei atsižvelgiant į sutarties sudarymo metu buvusias aplinkybes (CK 6.2284 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 87–88 punktai).
Nagrinėjamu atveju aktualu patikrinti, ar Sutartyje nustatytų kompensacinių palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų netesybų dydį (0,05 proc. nuo nesumokėtos sumos skaičiuojamos už kiekvieną dieną, tačiau ne daugiau kaip 180 dienų). Sutarties specialiosiose sąlygose yra nustatyta 198,30 proc. dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, todėl bendra vartojimo kredito kainos dienos norma yra 0,54 proc. (198,30 proc. / 365), taigi Sutartyje nustatytų kompensacinių palūkanų dydis viršija daugiau nei 10 kartų VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį (0,05 proc.). Nors ieškovė, po reikalavimo teisės perleidimo sumažino bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą iki 75 proc., tačiau toks dydis vis tiek viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį (4,2 kartų). Be to, ieškovė paskaičiuodama kompensacines palūkanas viršijo leistiną maksimalų terminą (180 dienų) skaičiuoti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas netesybas. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti esant esminį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimą vartotojo nenaudai.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, spręstina, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte nustatyta sąlyga, pagal kurią „kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, LR vartojimo kredito įstatyme bei šioje Sutartyje nustatytas taisykles“, kuria remiantis ieškovė, taikydama 75 proc. dydžio bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, paskaičiavo ir prašo iš atsakovės priteisti 235,89 Eur kompensacines palūkanas (244,06 Eur – 8,17 Eur), vertintina kaip nustatanti neproporcingai dideles netesybas vartotojui už sutarties pažeidimą, nes pastato vartotoją į mažiau palankią padėtį, lyginant su nacionalinės teisės normomis, dėl to Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte nustatyta sąlyga pripažintina nesąžininga bei negaliojančia ab initio (nuo pradžių). Iš Sutarties turinio nenustatyta, kad, panaikinus Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte nustatytą sąlygą kaip nesąžiningą, būtų negalima vykdyti likusios Sutarties dalies. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte nustatytą sąlygą kaip nesąžiningą ir negaliojančią nuo Sutarties sudarymo, todėl minėta sąlyga pripažintina nesąžininga ir negaliojančia, o ieškinys dalyje dėl palūkanų priteisimo (235,89 Eur ir 75 proc.) priteisimo atmestinas (CPK 270 str.).
Tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti 4,46 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, jas priskiriant prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Iškėlus civilinę bylą skolininkui skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo iškelta 2020-07-16, ir ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį, už priteistą sumą (95,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-07-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už pareikštus ieškinio reikalavimus (el. b. medž. 8 l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies (28,72 proc.) iš ieškovės atsakovei priteistina 4,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinoma, todėl sprendimas už akių atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 89 ct) skolą, 8,17 Eur (aštuonių eurų 17 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 95,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 4,31 Eur (keturių eurų 31 ct) žyminį mokestį, 4,46 Eur (keturių eurų 46 ct) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas.
Pripažinti nesąžiningu bei negaliojančiu ab initio (nuo pradžios) 2013 m. gruodžio 11 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 970451003 bendrųjų sąlygų 7.1. punktą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą už akių atsakovei įteikti per 3 dienas nuo sprendimo už akių priėmimo dienos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant tokį pranešimą:
“Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. rugsėjo 7 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-8603-1119/2020, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, ieškinį atsakovei V. U., gim. (duomenys neskelbtini), dėl skolos, palūkanų priteisimo. Atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jai sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių laikomas jai įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Informacijos teirautis tel. Nr. (8 41) 598 498.“
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.