Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, 1-35-308/2023

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-04-17
Bylos Nr.: 1-35-308/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-42370-2021-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Kęstutis Lukošiūnas
Kaltinamasis: D. R.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-35-308/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42370-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.6; 1.2.14.7.2.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.4.1; 2.4.1.3. (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 17 d.Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Jolantai Ivančikienei,dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui,kaltinamajam D. R. ir jo gynėjui adv. Linui Žalnieriūnui

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnį, 184 straipsnio 2 ir 4 dalis

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str. ,184 str. 2 d. ir 4 d., dėl to, kad jis, dirbdamas nuo 2015-02-25 (duomenys neskelbtini) ir būdamas valstybės tarnautoju, pagal Alytaus miesto savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus, nesančio kitame įstaigos padalinyje, (duomenys neskelbtini) (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose) pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-06-12 įsakymu Nr. DV-520, 4 punktą specializacija apskaitos tvarkymas ir organizavimas, finansų kontrolės vykdymas ir vykdymo užtikrinimas, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą - Alytaus miesto savivaldybės – turtą, nuo 2020-05-14 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-420 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-04-02 įsakymo Nr. DV-268 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos strateginio veiklos plano programų (priemonių) koordinatorių, apskaitą tvarkančių darbuotojų ir jų atliekamų funkcijų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ būdamas paskirtas priemonės 29.02.01.01 (plėsti ir modernizuoti vietinės reikšmės kelius (gatves)) apskaitos tvarkymui, pažeisdamas: - Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktų reikalavimus, įpareigojančius laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti ir ginti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių; - 2020-04-30 Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp Alytaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovo) ir (duomenys neskelbtini) (rangovo), su kuria susipažino VLIS „Avilys“ sistemoje 2020-06-09 07:33:02, 16.1. punktą „Visi su sutartimi susiję pranešimai, prašymai, kiti dokumentai, ar susirašinėjimas turi būti siunčiamu faksu, paštu arba elektroniniu paštu, jų originalai visais atvejais įteikiami užsakovui ir/ar rangovui pasirašytinai ar siunčiami registruotu/kurjeriniu paštu kiekvienam iš jų sutartyje nurodytu adresu. Apie savo adreso ar kitų rekvizitų pasikeitimą kiekviena šalis nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per penkias kalendorines dienas nuo minėto pakeitimo dienos, raštu privalo pranešti kitai šaliai. Šalių adresai susirašinėjimui nurodyti šios sutarties 19 skyriuje“. 16.2. punktą „….Visais su sutarties įgyvendinimu susijusiais klausimais šalys privalo susirašinėti ir bendrauti lietuvių kalba“; - Alytaus miesto savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklių: 23.2 punktą „ūkinės operacijos dokumentų surašymo laiko, teisėtumo ir teisingumo kontrolė“. Elektroninio dokumento nuorašas 2 24.1.7. punktą „sutikrinta kiekvieno gauto apskaitos dokumento privalomi rekvizitai ir sumos“, nuo 2020-11-05, tiesiogiai, elektroniniu paštu(duomenys neskelbtini), kuris nėra nurodytas 2020-04-30 Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 19 skyriuje kaip rangovo rekvizitas, neįsitikinęs jog bendrauja su (duomenys neskelbtini) įgaliotais asmenimis, nesiėmęs priemonių kaip reikalavo savivaldybės vidiniai teisės aktai, įsitikinti ar iš tiesų bendrauja su (duomenys neskelbtini) atstovais, susirašinėjo anglų kalba su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nors pagal sutartį visi dokumentai turi būti siunčiami lietuvių kalba, iš tyrimo nenustatytų asmenų elektroniniu paštu 2020-11-19 gavo pranešimą anglų kalba apie (duomenys neskelbtini) pasikeitusią banko sąskaitą, ir 2020-10-29 sąskaitą faktūrą Nr. 0268 be visų reikalingų rekvizitų ir atsakingų Alytaus miesto savivaldybės darbuotojų parašų, nesiėmė jokių priemonių įsitikinti šio rašto autentiškumu, nesulygino rekvizitų su kitais teiktais raštais, 2020-11-20 paprašė Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojos D. M. į Finansų valdymo ir apskaitos sistemą „Biudžetas VS“ įvesti gautus elektroniniu paštu banko rekvizitus, o šiai į sistemą įvedus banko (duomenys neskelbtini) pavadinimą, prie įmonės (duomenys neskelbtini) įvedė banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), 2021-11-26 neįsitikinęs į elektroninį paštą gautos 2020-10-29 (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros Nr. 0268 autentiškumu, nesutikrinęs privalomų rekvizitų, su 2020-04-30 Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 19 punkte nurodytais įmonės rekvizitais, ir nesutikrinęs į elektroninį paštą gautos 2020-10-29 sąskaitos faktūros Nr. 0268 su 2020-10-29 sąskaita faktūra Nr. 0268, kuri buvo 2020-10-30 gauta Alytaus miesto savivaldybės administracijoje, suformavo mokėjimo pavedimą ir pateikė jį mokėjimų pavedimų sąraše Buhalterinės skyriaus vedėjai A. S., kuri mokėjimų pavedimų sąrašą pasirašė ir pateikė tvirtinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui J. K., o šiam patvirtinus, A. S. ir Alytaus miesto savivaldybės direktoriui J. K. prisijungus prie banko AB „Šiaulių bankas“ su mobiliu parašu ir patvirtinus mokėjimų pavedimų sąrašą iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB “Šiaulių bankas” buvo atliktas bankinis pavedimas Nr. 08180, kuriuo buvo pervesta 187671,58 Eur sumą už atliktus rangos darbus, tyrimo metu nenustatytiems asmenims, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais dėl neatsargumo iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą Alytaus miesto savivaldybės turtą, padarydamas Alytaus miesto savivaldybės administracijai 187671,58 Eur didelę turtinę ir neturtinę žalą dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos reputacijos sumenkinimo, nes įvykis sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą, atgarsį žiniasklaidoje.

Kaltinamasis D. R. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltės nepripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir 2023-01-27 ir 2023-02-17 teismo posėdžiuose apklausiamas kaltinamuoju(t. 6 b. l. 56-60,120-124).

Kaltinamasis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dirba jau 25 m, o nuo 2015 m. yra (duomenys neskelbtini). Jo funkcijos: registruoja apskaitos registruose ūkines operacijas, jų duomenis, sudaro sąmatų vykdymo ataskaitas, teikia duomenis, reikalingus biudžeto ir finansinių ataskaitų rinkiniams sudaryti. Pareigos nuo 2022 m. pasikeitė, papildomai vykdo mokėjimo pavedimų, darbo užmokesčių priskaitymo, subjektų, kurie gauna finansavimą pagal keletą sutarčių kontrolę, banko sąskaitų likučių kontrolę, rengia biudžeto vykdymo ataskaitas, tvarko pajamų ir depozitų apskaitą, koordinuoja metinę inventorizaciją, Europos projektų įgyvendinimą, padeda skyriaus vedėjai formuoti įstaigos apskaitos politiką. Tiesiogiai yra pavaldus Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai, savo pareigas atlieka kruopščiai, yra vertinamas tik gerai ir labai gerai, nuolat kelia kvalifikaciją, dalyvauja įvairiuose mokymuose, seminaruose, susijusiuose su darbine veikla. Buvo skatinamas, nes yra su gavęs padėkas už sąžiningą ir ilgametį darbą, jokių nuobaudų per visą darbinį laikotarpį nėra turėjęs. Yra kaltinamas, kad dėl neatsargumo iššvaistęs didelės vertės savivaldybės turtą, padarydamas savivaldybei didelę turtinę ir neturtinę žalą. Pastebi, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą 4 str. yra nurodyta, kas yra asignavimo valdytojai: savivaldybės administracijos asignavimų valdytojais yra savivaldybės administracijos direktorius, o savivaldybės administracijos padaliniuose padalinio vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Informuoja, kad jokiu savivaldybės teisės aktu ar kitu dokumentu nebuvo paskirtas nei asignavimų valdytoju, nei atsakingu už turtą, nei valdantis pinigus ar turtą. Taip pat pagal biudžetinių įstaigų įstatymą 9 str. nurodyta kas yra biudžetinės įstaigos vadovas, t. y. įstaigos vadovas ir administracijos direktorius, vienas iš jų organizuoja ir yra atsakingas už įstaigos buhalterinę apskaitą. Jis tikrai nebuvo tas subjektas, kuriam yra patikėtas turtas at piniginės lėšos ir tikrai nesutinka, kada subjektas jis, kuris turėtų atsakyti už turtą – nes nebuvo nei skyriaus vedėjas, nei vyr. buhalteris. Skyriaus vedėjo pareigas eidavęs tik tais atvejais, kai administracijos direktoriaus įsakymu tai būdavo pavesta. 2020 m. pabaigoje dirbo skyriaus vedėja ir ji ėjo savo pareigas.

2020 m. Alytaus savivaldybės administracija vykdė viešuosius pirkimus dėl žiedinės sankryžos įrengimo darbų Alytaus m ir 2020 m. balandžio 30 d. buvo pasirašyta statybos rangos darbų sutartis su Latvijos įmone (duomenys neskelbtini). Sutartį rengė ir atsakinga už ją buvo Statybos skyriaus patarėja N. R., kontroliuojanti sutarties vykdymą buvo šio skyriaus vedėja I. P.. Tą sutartį, kaip ir visas kitas sutartis vizavo teisininkai, Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja, jis nebuvo nei rengėjas, nei derintojas. Užregistravus tą sutartį gegužės 12 d. ji buvo nukreipta susipažinti skyriaus vedėjai S., po dviejų min. ji paspaudė, kad susipažino ir perdavė ją susipažinti jam. Jo taip pat yra paspausta, kad susipažinęs su sutartimi 2020-05-13, o ne taip, kaip nurodo prokuroras, esą susipažinęs birželio 9 d. Informuoja, ką reiškia susipažinimas: susipažinimas, kai el. paštu gauni ir tau duotas dokumentas susipažinti. Įeini į sistemą, matai, kad dokumentas yra, užfiksuoji, kad yra tokia sutartis ir tiek, mokėjimų tuo metu nebūna, paspaudi mygtuką „susipažinau“, kad mačiau, jog yra toks dokumentas. Tuo metu paspausdamas mygtuką tikrai neskaitęs sutarties, neįsidėmėjęs jos punktų, nes pirmas mokėjimas pagal ją buvo tik birželio 30 d. Tuo metu atostogavęs, sąskaitą faktūrą priskaitė ir į sistemą suvedė Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotoja D. M., tokios įmonės sistemoje nebuvo ir niekada su ja savivaldybė neturėjo reikalų. Į sistemą ji buvo suvesta pirmą kartą, tiek pati įmonė, tiek jos rekvizitai, atsiskaitomoji sąskaita. Pastaroji buvo įvesta ta, kuri buvo nurodyta sutartyje. Liepos mėn. ji buvo apmokėta. Sekanti sąskaita buvo gauta liepos mėn. 29-30. Irgi tuo metu atostogavau, sąskaitą faktūrą priskaitė D. M.. Ant 2 (duomenys neskelbtini) sąskaitos anglų k. dokumento apačioje buvo nurodyta „Attention“, atkreipė dėmesį, kad nuo liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) atsiskaitomoji sąskaita yra pakeista ir visus mok vykdyti į naują sąskaitą. Rugpjūčio 7 d. buvo gautas iš įmonės (duomenys neskelbtini) pranešimas apie tai, kad pasikeitė jų sąskaita. Tas pranešimas atsiųstas iš el. pašto E. P., ne iš to, kuris nurodytas sutarties rekvizituose. Kiek matosi iš persiųsto laiško, E. P. yra gavęs laišką iš J. G., berods, (duomenys neskelbtini) darbuotojo. Tas raštas buvo užregistruotas ir nukreiptas į Buhalterinės apskaitos skyrių, taip pat susipažinti statybos skyriui N. R., I. P.. Tokiu būdu jau 2 mokėjimas atliktas į naują banko sąskaitą, ne tą kuri yra sutarties rekvizituose, tačiau dėl to jokių netikėtumų, blogumo nekilo. Buvo mokama taip pat už rugpjūtį, rugsėjį į pakeistą sąskaitą. Įmonė gavo pinigus, jokių nusiskundimų nebuvo.

2020-11-05 Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotoja D. M. gavo laišką iš įmonės (duomenys neskelbtini) el. paštu (duomenys neskelbtini) su klausimu, kad jie vėl ruošiasi keisti banko sąskait1 ir ką turi padaryti. D. M., susipažinusi su juo laišku persiuntė jį man su prierašu: „Labas, D., rašo, kad nori uždaryti banko sąskaitą, manau, kad jie turi pateikti raštą, kad ta sąskaita pasikeitė“. Sekančią dieną D. M. man paskambino, klausė ar mačiau, kad ji man persiuntė įmonės (duomenys neskelbtini) laišką, kur nori keisti banko sąskaitą. Atsakiau, kad mačiau, aš išsiverčiau tą raštą. Jame buvo minima ankstesnio mėnesio, t. y. spalio, sąskaitos numeris, konkreti suma, klausė apie apmokėjimą sąskaitos faktūros ir klausė, kad ruošiasi keisti sąskaitą, ką turi dėl padaryti. Atrašiau, kad tokia sąskaita yra apmokėta ir pridėjau tai įrodantį dokumentą – sąskaitos apmokėjimo išrašą. Parašiau, kad jeigu ruošiasi keisti banko sąskaitą, turi oficialiu raštu informuoti savivaldybės administraciją. Praėjus 2-3 sav. 2020-11-19 į savo el. paštą gaunu dar vieną laišką su visais pridėtais dokumentais, su įmonės rekvizitais (duomenys neskelbtini) raštas, kad pasikeitė jų banko sąskaita, nurodoma, kokia nuo šiol yra jų sąskaita, visi pridėti dokumentai tie patys, kurie buvo gauti prieš mėn.: ta pati sąsk. faktūra, atliktų darbų aktai su savivaldybės administracijos darbuotojų parašais, t. y. N. R. parašu ir pareigybių spaudu, tiek I. P. parašu ir pareigų antspaudu ir Statybų skyriaus apvaliu spaudu, taip pat buvo įmonės (duomenys neskelbtini) rekvizitai – spaudas, techninio prižiūrėtojo parašas su kvalifikacijos numeriu, pareigų spaudu. Prieš tai labai svarbus momentas, prieš 1 laiško gavimą: kai buvo gautas apmokėjimas už rugsėjo mėn., tai buvo spalio 29 d. tas pavedimas atliktas, spalio 30 d. paskambino iš „Šiaulių banko“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadybininkė L. L., nurodė, kad jų banko Prevencijos departamentui kilo įtarimai kokiu pagrindu savivaldybės administracija įmonei (duomenys neskelbtini) daro mokėjimus. Paprašė atsiųsti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, prašė atsiųsti sutartį, sąskaitą, atliktų darbų aktus. Toks atvejis mano darbinėje veikloje buvo pirmas, kad bankas reikalautų ir klaustų, jog kilo kažkokių įtarimų – niekada anksčiau taip nėra buvę. Tą pačią spalio 30 d. surinkau ir nusiunčiau prašomus dokumentus nurodytu adresu. Pastebėjau, kad spalio 29 dienos pavedimo kol kas nebuvo, nebuvo įskaitymo, kad lėšos pervestos, jis buvo sustabdytas ir tik spalio 30 d., po savaitgalio, praėjus 4 dienoms patikrinęs banko išrašą pamačiau, kad spalio 29 d. pinigai nurašyti, nors tuo metu jie buvo sustabdyti. Tai dar labiau sustiprino laišką, kad jie nori keisti sąskaitą, dar banko skambutis – tik sustiprino įspūdį. Tie duomenys gali būti žinomi tik Latvijos įmonei ir savivaldybės administracijai. Gavęs antrą 2020-11-19 raštą, taip kaip reikalauja savivaldybės administracijos dokumentų registravimo tvarka laišką persiunčiau užregistruoti tą pačią ar sekančią dieną el. paštu(duomenys neskelbtini). Tą el. pašto dėžutę valdo Vidaus administravimo skyriaus vyr. specialistė V. B., ji užregistravo ir nukreipė Buhalterinės apskaitos sk. vedėjai, vedėja dokumentą peržiūrėjo taip pat. Visi dokumentai Buhalterinės apskaitos sk. darbuotojams ateina tik per vedėją, šis atitinkamai paskirsto darbus skyriaus darbuotojams. Skyriaus vedėja tą raštą su visais dokumentais nukreipė man su prierašu „vykdyti“. Gavęs užregistruotą raštą ir vedėjos užduotį aš ėmiausi veiksmų, kad prie įmonės (duomenys neskelbtini) įrašyti naują sąskaitos numerį, bet to padaryti negalėčiau, nes administratoriaus teises, kažkokius keitimus „Biudžetas VS“ sistemoje turi D. M., vedėjo pavaduotoja, visais atvejais, kai reikia įvesti kažkokius naujus duomenis kreipiamės į ją. D. M. persiunčiau tą laišką, kalbėjom telefonu, kad ji įvestų tą ispanišką banką, kurio nebuvo sistemoje, kai ji įvedė banką aš įvedžiau apie informuotą pasikeitusią banko sąskaitą. Artėjant mokėjimo terminui, kadangi lėšos buvo dvejos, vienos Kelių direkcijos, dalis – savivaldybės, kai buvo gautos lėšos, buvo atliktas mokėjimas įmonei (duomenys neskelbtini) į naują nurodytą pakeistą banko sąskaitą. Atlikęs pavedimą sistemoje „Avilys“ pažymėjau, kad užduotis įvykdyta, apmokėta. Dabar peržiūrėjus, kad tie dokumentai po to buvo paredaguoti, kyla klausimų kodėl tai buvo daryta.

Kaip atliekami patys pavedimai: darbuotojai, kuriems nukreiptos sąskaitos faktūros apmokėti, parengia mokėjimo pavedimą, suformuoja mokėjimo dokumentų sąrašą ir kol dirbom ne nuotoliu būdu, atspausdindavom popierinius sąrašus, pasirašydavom kas parengė ir nešdavom Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai, susegdavom į segtuvą, ji pasirašydavo, tada segtuvą nešdavom administracijos direktoriui ir lygiagrečiai banko internetinėje svetainėj pasirašydavome.

Nuotoliniu administracija pradėjo dirbti nuo 2020-10-12. Tada buvo skyrius vedėjo nurodyta nauja tvarka, parengtą pavedimą ir suformuotą mokėjimų sąrašą siųsdavom el. paštu, ji peržiūrėdavo, sukeldavo į „Avilį“, parengdavo vidinį dokumentą, adresuotą administracijos direktoriui, tada kiekvienas, kuris tą dieną rengdavo pavedimus, kiekvienas asmeniškai vizuodavo savo sąrašą, tuomet vedėja jį pasirašydavo ir el. būdu per „Avilį“ nusiųsdavo dokumentą administracijos direktoriui, jis peržiūrėjęs mokėjimo pavedimus ir pritaręs, kad juos galima vykdyti – patvirtindavo.

Lygiagrečiai, kad išeitų pavedimas iš savivaldybės administracijos, yra 2 parašai. Antro parašo (žemesnio parašo) teisė Buhalterijos skyriaus vedėjo, ji pasirašo, bet be 1 parašo pavedimas neišeina, kai administracijos direktorius gauna „Avilyje“, peržiūri – jungiasi prie banko ir pasirašo 1 parašu. Kol vedėja nepasirašo, nepatvirtina, tol direktorius nemato. Kontrolė dėl pavedimų įstaigoje yra, eilinis darbuotojas nė vienas pavedimo neparengtų ir jis niekaip neišeitų, nes tokia tvarka sutartyje su banku. Po pavedimo viskas buvo kaip ir kiekvienu atveju iki to. 2020-12-02 N. R. paskambino, kad jai skambino iš (duomenys neskelbtini) atstovas ir teiraujasi, kad negavo pinigų už praeito mėn. darbus, aš patvirtinau, kad pavedimas atliktas, ji persiuntė laišką darbuotojo ir aš nusiunčiau sąskaitos įrašą, kad atlikta. Susiskambino, sakė gal buhalterija neapžiūrėjo, vėliau, kitą dieną ar po kelių dienų, parašė raštu, kad pinigų negavo. Rašėm į banką, kad stabdytų pavedimą atliktą ir kreipėmės į policijos komisariatą ir finansinių nusikaltimų tarnybą. Ta klastotė buvo profesionali ir kokybiška, sąskaita faktūra ir atliktų darbų aktai buvo lygiagrečiai kaip prieš mėnesį, su visais darbuotojų parašais. Kaip šie dokumentai atsirado sukčių rankose – negaliu pasakyti. Negaliu pasakyti ar buvo įsilaužta. R. lyg įmonei siųsdavo ir atiduodavo popierinius variantus su parašais, nežinau. Aktai identiški, suklastoti net ryškesni parašai. Jeigu jie turėjo dokumentus su parašais, gal nutekėjo iš Latvijos įmonės, specialistai įsitikinę, kad į savivaldybės serverius nebuvo įsilaužta, galimai iš Lavių įmonės. Kaip ir nurodė visi liudytojai, ta klastotė buvo kokybiška, aš ją vykdžiau, nes man buvo nukreipta užduotis. Iš to nustatyti, kad čia kažkas negerai, manau, nebuvo galima.

Su statybos rangos sutartimi – sutartis yra 99 lapai- nesusipažinau, aš jos tikrai neperskaičiau, kad vienas iš punktų bendrauti lietuvių kalba tuo metu neužfiksavau: per dieną susipažinti krenta nežinau kiek dokumentų, man daugiau aktuali sutarties pabaiga kur yra rekvizitai, bankas, sąskaita, atsiskaitymų tvarka, tipinė – 30 d. Kai būna darbų vėlavimai ir reikalinga skaičiuoti delspinigius, ieškai punkto apie delspinigių skaičiavimo tvarką. Kad „susipažinau“ paspaudi, tai tokia tvarka, kad dokumentus gavai. Tos sutarties tikrai neskaičiau. Sąskaitos faktūros turėjo būti teikiamos per e. sąskaitą, jos lietuviškos, kodėl atsakingi darbuotojai priimdavo pusiau anglų, pusiau lietuvių kalba? – neturėjo taip būti. Pagal rašytines sutartis sąskaitos turi būti teikiamos per e. sistemą. Paspaudžiau mygtuką 2020-05-13, kad susipažinau. Bet jos neskaičiau ir iš tikro nesusipažinau. Tiek kiek reikalinga atlikti mokėjimui – susipažįsti su rekvizitais. Manau, neprivaloma perskaityti nuo pradžios iki pabaigos. Pažeidimus, kuriais kaltinamas – nepadariau. Tikrai to, kad lietuvių kalba vykdomas susipažinimas, nepripažįstu, nes viskas iki tol buvo priimamos ne lietuvių kalba. Buvo priimamos ne per e. sistema sąskaitos. Ne aš už sutartį atsakingas, kiekvieną dokumentą, patvirtintą atsakingo asmens, gauna Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas, nei vieno nevykdžiau, kuris man nebuvo paskirtas, kokią užduotį gaudavau iš skyriaus vedėjo – tokią vykdydavau, ne aš pasirašydavau, kad dokumentai tinkami. Aš nebuvau nei sutarties vykdytojas ar kontroliuotojas, yra visa eilė subjektų iki manęs. Mano pareigos – Buhalterinės apskaitos skyriaus pavaduotojas. Kai vykdydavau vedėjo pareigas – kiekvieną gautą dokumentą prieš nukreipdamas atsakingam darbuotojui – patikrindavau. Su šia sutartimi susijusiu laiku, manau, man neteko pavaduoti skyriaus vedėjos. Atsiųstame laiške buvo įmonės logotipai, nurodyta, kad laišką siuntė M. J., buhalterė, kurios parašai ant kiekvienos sąskaitos faktūros būdavo, tiek jos vardas, pavardė, tiek parašas. Laiške buvo informacija, kuri buvo žinoma tik (duomenys neskelbtini). Tokius duomenis galėtų turėti tik tas, kas juos žinojo. Gavus laišką dėl to, ar čia rašo iš (duomenys neskelbtini), jokių priemonių M. nesiėmė, nurodė, kad nori keisti sąskaitą ir aš jokių priemonių nesiėmiau – ko galėjau imtis? Iš el. pašto nenustatysi, kas tą laišką siunčia. Laiškus gauni iš skirtingų el. paštų, įvairiais reikalais buhalterijos skyriaus darbuotojai bendrauja. Būna įvairių el. paštų. Jis niekuo neišsiskyrė, niekuo nepanašus, kad reikėjo imtis kažkokių priemonių. Kur akivaizdžiai matai, kad išsiskleidžia su įvairiais hieroglifais, tai nebuvo nieko panašaus, nei sistema nesureagavo, kad jis koks netinkamas, nes kai kurių net negaunam, nes jie būna stabdomi kaip kenkėjiški. Laiške minima informacija buvo tik tokia, kurią galėjo žinoti sudarytojas. Dokumentų registravimas ne mano pareigos, yra paskirti atsakingi darbuotojai, sąskaitas faktūras registruoja vienas darbuotojas, B. registruoja kitus dokumentus. Gavęs į savo el. paštą dokumentą, kurį reikia užregistruoti, dokumentas persiunčiamas bendru (duomenys neskelbtini) el. pašto adresu. B. negaliu nurodyti ką jai daryti, ji žino pareigybes ir žino ką reikia daryti ar kaip dokumentus tikrinti, kaip turi būti registruojami jie ir pan. Aš elgiausi pagal visas instrukcijas: gavęs laišką jį persiunčiau. Jį užregistravo, gavo skyriaus vadovas, jis sukūrė užduotį ir nukreipė man vykdyti: 3-4 žmonių seka. Ir nė vienam niekas neužkliuvo, aš tikrai negalėjau nurodyti ką registratorė turėjo daryti. Iki nurodytų tvarkų pakeitimo nebuvo praktikos. Būdavo, kad keičia sutarties sąskaitos numerį, atsiųsdavo buhalteris, reikalaudavom raštiško dokumento, o būdavo, kad paskambina, prašydavom bent el. paštu persiųsti, kad matytųsi, kad pati įmonė prašo, o ne saviveikla. Dažniausiai el. paštu tai darydavo, po įvykio buvo pakeistos taisyklės, nurodyta, kad kiekvienu atveju keičiant sąskaitas abiejų šalių susitarimas turi būti pasirašomas. Parašas buvo ant sąskaitos, antspaudas buvo toks pat kaip ant kiekvieno atliktų darbų akto. Kas konkrečiai pasirašė aktą pakeisti sąskaitą – dabar nepasakysiu, nepamenu. Tiek, kiek darbinėje veikloje anglų k. naudotis tenka, tiek suprantu, tiek, kiek tekę daryti ataskaitas, kiek tekę dalyvauti Europiniuose projektuose. Bet nesu šios kalbos ekspertas. Iki šio momento su (duomenys neskelbtini) jokiais būdais nesu bendravęs su jų darbuotojais, nes gaudavom patvirtintus dokumentus. Dėl pirminio sąskaitos keitimo nebendravau, bendravo kiti asmenys, aš tik susipažinau. Bet sąskaita buvo pakeista, mokėjimai buvo atliekami į pakeistą sąskaitą. Anglų k. negaliu pasakyti, kad gerai moku ar esu ekspertas, bet suprasti kelis sakinius apie ką kalba – galiu.

Kai buvo pirmas pranešimas apie sąskaitos keitimą, man jis nebuvo siųstas, jis buvo siųstas R. ir kartu el. paštu (duomenys neskelbtini). Ne aš mokėjimą atlikau pagal pakeistą sąskaitą faktūrą, tik jau vėliau grįžęs po atostogų susipažinau. Bet ne aš bendravau dėl tos sąskaitos pakeitimo. Pirminis sąskaitos keitimas, užregistruotas raštas buvo nukreiptas tiek atsakingai už sutartį R., tiek Statybos skyriaus vedėjai, kontroliuojančiai sutartį I. P., tiek Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai. Šiuo atveju jis buvo nukreiptas tik Buhalterinės apskaitos vedėjai kaip vykdymui, O susipažinimui. Man nekilo, kad jos nematė, nes buvo jų parašai. Ne aš supažindinu, o registratorė, kuri užregistruoja dokumentą E. B.. Aš gavau tik užduotį vykdyti, bet aš neturėjau kažkam tai pranešti. Pirmu atveju, rugpjūčio mėn. 7 d. užregistravus dokumentą, registratorė E. B. nukreipė raštą susipažinti tiek Statybos skyriui atsakingai už sutartį, tiek tą raštą susiejo su pirmine sutartimi. Užregistravusi antrą raštą, kurį aš buvau gavęs ir persiuntęs registratorei, kaip reikalauja savivaldybės teisės aktai, registratorė nenukreipė susipažinti, nei susiejo su sutartimi. Negaliu už ją atsakyti, kodėl ji to nepadarė. Su sąskaitos keitimo dokumentu neturėjau daugiau nieko atlikti, nusiunčiau pagal tvarką registruoti. Iki tol galiojusią tvarką jokių originalų nebūdavo pateikiama, nebūdavo nei susitarimai pasirašomi, nei originalūs dokumentai: būdavo el. paštu atsiunčiama informacija, kad keičiasi banko sąskaita, nebuvo tokių tvarkų, kad atsiųstų originalą, todėl taip savo el. laiške jiems ir parašiau, kad siųstų mano adresu. Tuo metu ir buvo pandemija ir nuotolinis darbas. Iki tol su įmone nebuvau jokiais klausimais bendravęs. Buvo su įmone tik pirminis susirašinėjimas. Aš sutikrinau kiekvieną atsikaitomosios sąskaitos numerį, būčiau nesutikrinęs, jei daryčiau pavedimą į neegzistuojančią sąskaitą. Niekam iki manęs nekilo klausimų, kad čia ne įmonė, visi buvo įsitikinę, kad tai (duomenys neskelbtini) įmonė. Parašą atstodavo el. laiškas, kad patikrintas tinkamas apmokėjimui, būdavo toks tvirtinimas. Parašai yra, antspaudai yra, jie identiškai tokie patys, kokie pateikti prieš tai, o ant sąskaitų faktūrų parašų nebūdavo. Tiesiog viskas vyko el. paštu, arba per e. sistemą. Karantino metu dažniausiai jokių parašų kitos pusės nebuvo. Šiuo atveju buvo, sąskaita faktūra, numeris, parašai.

Esmė kad pagal raštą informuota, kad pasikeitė. Nebūdavo parašų jokių, o šiuo atveju buvo. R. ir P. ar melavo – negaliu pasakyti. Ant originalų parašai yra. Elektroniniu paštu buvo atsiųsta, kas atstodavo parašą, „Avily“ tas laiškas yra prisegtas.

Sąskaitoje faktūroje prie dokumento sistemoje yra elektroninis laiškas siųstas registratorei L., kad patvirtina elektroniniu laišku, kad dokumentai patikrinti, tinkami apmokėjimui, o kada tuos parašus sudėjo – negaliu pasakyti, tikriausiai vežant į Vilnių, nes reikalaudavo parašų Kelių direkcija, dėl to ant sąskaitų parašai yra. Jeigu patikrintume visas kitas sąskaitas faktūras Statybos skyriaus, nei R., nei P., nei kito atsakingo asmens jokių parašų ant sąskaitų nėra.

Latvijos sąskaita buvo praeityje keista 2020 m. rugpjūčio mėn. pradžioje. Prašyme pakeisti sąskaitą būta tik šiokių tokių gramatinių klaidų, bet šiaip buvo raštas apie pakeičiamą banko sąskaitą ir tiek. Kategoriškai nesutinku, kad turtas buvo patikėtas man, nes jokiu savivaldybės administracijos aktu ar kitu dokumentu lėšos nebuvo man patikėtos ir jokia atsakomybė nenurodyta. Kaip ir visas Buhalterinės apskaitos skyrius tvarkome apskaitą, už lėšas atsakingas įstaigos vadovas, asignavimų valdytojas, administracijos direktorius ir jo įsakymu yra paskirti ir nurodyti priemonių programų koordinatoriai, kurie už lėšas ir yra atsakingi. Buhalterinės apskaitos skyrius vykdo apskaitą. Taip, su Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl Alytaus miesto sav. Biudžeto, kitų piniginių išteklių planavimo ir vykdymo tvarkos aprašo tvirtinimo pakeitimu, tiek su 3.6 punktu jame susipažinęs: žinau, kad jame yra toks administracijos direktoriaus įsakymas. Pagal šį įsakymą skyrių vedėjai yra priemonių arba programų koordinatoriai ir jie yra atsakingi administracijos direktoriaus įsakymu.

Savo iniciatyva darbuotojai jokių pavedimų niekada neatlieka ir neformuoja, viskas prasideda nuo užduoties suformavimo: skyriaus vadovas suformuoja užduotį, nukreipia dokumentą vykdyti ar apmokėti sąskaitą pagal tai, kokia būna nurodyta rezoliucija. Pats darbuotojas savo iniciatyva jokių veiksmų nesiima. Viskas prasideda nuo skyriaus vadovo, kuris paskirsto užduotis konkretiems darbuotojams ir tik gavus užduotį dokumentas rengiamas apmokėjimui, užsiprašoma pinigų iš finansų skyriaus. Savo iniciatyva tokie dalykai nėra daromi. Pagal savivaldybės tvarką ir sutartį su banku, šiuo atveju su „Šiaulių“ banku, kadangi savivaldybė su juo turi sutartį dėl finansinių bankinių operacijų, pagal visą tvarką pavedimai išeina su dviem parašais. Yra 1 ir 2 parašo teisė. Darbuotojas, kuris parengia dokumentus – jis tik įkelia juos į „Šiaulių“ banko sistemą, o 2 parašo teisę tvirtina Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas, kaip įstaigos vyriausiasis buhalteris, ir tuomet 1 parašo teise bankinius pavedimus tvirtina administracijos direktorius. Tik pastarajam patvirtinus elektroniniu parašu banko sistemoje – pinigai pavedimu išeina iš savivaldybės. Šiuo atveju eiga buvo tokia pati kaip ir kiekvieną dieną vykdant pavedimus: kiekvienas darbuotojas pagal jam priskirtas užduotis rengia mokėjimo pavedimus, dokumentų sąrašą pateikia skyriaus vadovui, skyriaus vedėja A. S. patvirtina ar „Avilio“, ar dokumentų valdymo sistemoje mokėjimo pavedimus, tuomet lygiagrečiai jungiasi prie „Šiaulių“ banko, su savo turimomis teisėmis pasirašo banke, tuomet per „Avilį“ ir dokumentų valdymo sistemą dokumentų mokėjimo sąrašai nueina administracijos direktoriui. Kol nepatvirtina skyriaus vedėjas, administracijos direktorius, turintis 1 parašo teisę banke jų net nemato. Nei vienas darbuotojas iš savivaldybės neturi tokių teisių, kad galėtų pats vienas atlikti mokėjimą, pervesti pinigų be kitų asmenų vienasmeniškai. Tokiu atveju tik įkėlus į banką jis taip ir liktų gulėti, kol jisai nepatvirtintas atsakingų asmenų. Skyriaus vadovas pirmiausiai paskiria užduotis vykdymui, jau tuomet jis analizuoja dokumentus ir juos paskiria pagal sritis atsakingiems asmenims, o tuomet , kai suformuojamas pavedimas vadovas mato ką jis buvo sukūręs, kokią užduotį ir koks užduoties rezultatas, mato parengtą pavedimą, tai taip – pirminius dokumentus reikia peržiūrėti ir sutikrinti. Tam visos šios grandys ir yra, kad nebūtų vieno darbuotojo parengtas pavedimas.

„Šiaulių bankas“ spalio pabaigoje būtent šiai Latvijos įmonei buvo sustabdęs mokėjimo pavedimą, nors iki to laiko buvo atliktos ir apmokėtos berods 5 sąskaitos. Iki to laiko – tokių atvejų nebuvo. Tačiau mėnesis prieš tai, spalio pabaigoje, pavedimas buvo sustabdytas, paskambino iš banko atstovė L. L., paprašė, kad banko Prevencijos departamentui kilo įtarimai dėl to, kokiu pagrindu Alytaus savivaldybė atsiskaito su (duomenys neskelbtini) įmone, paprašė pateikti tai patvirtinančius dokumentus, aš tuos dokumentus, t.y. pirminę rangos darbų sutartį, to mėnesio PVM sąsk. faktūrą, atliktų darbų aktus, mokėjimo pažymą apie vertę, – pateikiau. Tas pavedimas buvo sulaikytas ir sustabdytas bene 4-5 d. Matyt, kai jie išnagrinėjo dokumentus, kitą darbo dieną po savaitgalio prisijungęs pamačiau, kad pavedimas įvykdytas. Kaip tik paskambino iš banko ta pati atstovė ir informavo, kad viskas tvarkoje ir pavedimas įvykdytas. „Šiaulių banko“ darbuotojai nenurodė priežasčių dėl ko buvo susidomėję pavedimu, sakė, kad Prevencijos departamentui ar skyriui kilo įtarimų, tačiau priežasčių nenurodė. Tikriausiai užkliuvo pavedimas, jeigu buvo sustabdytas ir tikrintas, kadangi buvo sustabdytas tas konkretus pavedimas, nes kiti tos dienos pavedimai kitoms įmonėms buvo įvykdyti, „išėję“. Tai buvo spalio mėnesį, sutartis pasirašyta balandžio mėn., mokėjimai prasidėjo 2020 m. birželio mėnesį, tai 4 mokėjimai iki tol buvo vykdyti, o minimas pavedimas buvo atliktas į pakeistą banko sąskaitą. Vienintelis pats pirmasis pavedimas pagal pasirašytą sutartį, tik pirmasis buvo pasirašytas į sutartyje nurodytą sąskaitą. Tai nebuvo pirmas mokėjimas į šią sąskaitą: birželį buvo mokėtą į sutartyje nurodytą sąskaitą, nuo liepos mėn., pateikus raštą, buvo mokama į pakeistą sąskaitą, į ją buvo atlikti 3 mokėjimai.

Susirašinėjimas su sukčiais: 1-asis laiškas buvo gautas lapkričio 5 d., jį gavo Buhalterinės apskaitos vedėjo pavaduotoja D. M.. Pirmas laiškas, kad įmonė ruošiasi keisti banko sąskaitą ir ką ji turi padaryti, nurodytas mėnesio prieš tai sąskaitos numeris, suma ir informavo, kad ruošiasi keisti banko sąskaitą. Po trijų sav. atėjo antras laiškas su lydinčiais dokumentais: sąskaita faktūra, atliktų darbų aktais, pažyma apie atliktus darbus ir apmokėjimą su savivaldybės darbuotojų parašais. Tai buvo su Statybos skyriaus patarėjos N. R. ir I. P. parašais ir apvaliu antspaudu. Dėl šių dokumentų tikrumo: kiek žiūrint į dokumentus, jie yra identiški. Tik sąskaitoje faktūroje yra nutrinta vieta su atsiskaitomosios sąskaitos numeriu. Tuo tarpu dokumentų numeriai, sumos, parašai, tos vietos kuriose yra antspaudai ir parašai yra identiški, tie patys dokumentai, kurie savivaldybėje buvo gauti prieš kelias savaites.

Savivaldybėje auditas buvo atliekamas dėl paties įvykio, bet kad kažkas būtų nustatyta, kad dokumentai suklastoti ar kad būtų nustatyta iš kur jie yra paimti – tokių nežinau duomenų. Jie buvo tie patys dokumentai, kaip prieš tai gauti, tik tiek, kad su įmonės noru pakeisti banko sąskaitą. Apgaulė buvo labai kokybiška, kaip gali nežinodamas trečiųjų asmenų, įmonės, savivaldybės administracijos dokumentų, kaip tu juos galėtum nupiešti? Kokiu būdu ir kaip jie pateko galimiems sukčiams – nėra byloje nustatyta. Kad tai buvo atlikta kokybiškai, įsilaužiant kažkokiu būdu į sistemas ar kažkokiu kitu būdu. Rugpjūčio mėnesį taip ir buvo: buvo pateiktas tik raštas, bet būtų kilę daugiau klausimų, jeigu nebūtų lydinčių dokumentų su savivaldybės darbuotojų parašais, bet tai tik sustiprino įspūdį, kad tai tie patys dokumentai, su savivaldybės parašais. Nors tuo atveju, kai savivaldybės darbuotojai dirbo nuotoliniu būdu, savivaldybėj buvo tokia tvarka, kad iki karantino dokumentai savivaldybės administracijai ateidavo su atsakingų darbuotojų parašais ant sąskaitų faktūrų, ant atliktų darbų aktų, pažymų apie atliktų darbų vertę, o pradėjus dirbti per nuotolį, buvo pakeistos Finansų kontrolės taisyklės nurodyta, kad atsakingas darbuotojas, kuris tvirtina atliktus darbus, gavęs dokumentus rašo registratorei el. laišką ir tvirtina aktus, nurodydamas, kad darbai atlikti tinkamai ir apmokėti galima. Lygiai taip pat tvirtina ir sąskaitą faktūrą. Dokumentų valdymo sistemoje būdavo pridedama be parašų sąskaita faktūra ir darbų atlikimo aktai be savivaldybės administracijos parašų, tik su el. paštų tvirtinimu. Būdavo išimčių, kaip ir šie atvejai, kadangi projektas buvo finansuojamas Kelių direkcijos lėšomis, šie reikalaudavo pagal seną tvarką dokumentus teikti su parašais. Tais atvejais darbuotojai, nežinau kada ir kuriuo metu sudėdavo parašus, bet veždavo dokumentus su parašais. Šiuo atveju matosi, kad atsakingų asmenų parašai ant sąskaitų yra. Bet kitais atvejais – buvo visiškai be parašų. Pagal praktiką pasitaikydavo atvejų, kad įmonės ar organizacijos keičia banko sąskaitą ir ar el. paštu, ar raštu informuoja savivaldybės administraciją, kad pasikeitė banko sąskaita ir mokėjimus atlikti į naują sąskaitą, tai užtekdavo vien tik rašto, tokių atvejų yra buvę ne vienas atvejis. Bet, kadangi šiuo atveju dokumentai buvo pateikti dar ir su darbuotojų parašais, įspūdis buvo tik dar stipresnis.

Su įsakymu „Dėl administracinių finansų kontrolės taisyklių patvirtinimo“ buvau supažindintas. Nuo spalio vidurio, gal 10,11 ar 12 dienos 2020-ųjų metų, kai išėjo savivaldybės darbuotojai dirbti iš namų į nuotolį. Buvo gauti el. laiškai buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos, tiek vidaus administravimo skyriaus vedėjos A. K.. Tie laiškai buvo su nurodymais kaip dokumentus darbuotojai turi tvirtinti ir lygiagrečiai spalio 21 d. buvo išleistas administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo patikslintos finansų kontrolės taisyklės. Vienas iš jo punktų, kaip iki tol buvo nurodyta, kad darbuotojai turi patvirtinti savo parašu ant popierinių dokumentų, taip tas įsakymas įgaliojo darbuotojus tą tvirtinti el. paštu. Taip, toks administracijos direktoriaus įsakymas toks buvo. Tai, kad šiuo atveju ant sąskaitos faktūros nebuvo parašo nesukėlė jokių įtarimų, tai nebuvo neįprasta, dar ant tos sąskaitos faktūros buvo (duomenys neskelbtini) spaudas, nurodantis, kad tai įmonės egzempliorius. Buvo galima pagalvoti, kad įmonė siunčia savo egzempliorių. Bet visi duomenys: sąskaitos faktūros numeris, suma – jie buvo tie patys. Tą pačią sąskaitą aš gavęs užduotyje apmokėjimui buvau gavęs spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje. Aš sutikrinau tuos dokumentus: data, numeris, suma – visi rekvizitai buvo tie patys, išskyrus, kad nebuvo sąskaitos numerio, bet tas raštas dėl to keitimo ir buvo.

Labiausiai mane ir visus kitus darbuotojus iš sukčių veiksmų suklaidino tai, kad pateikti buvo tie patys dokumentai: įmonės (duomenys neskelbtini), patvirtinti savivaldybės. Grįžtant prie to, kai buvo pateikta ta tikroji sąskaita, tai prie to tvirtinimo yra elektroninis laiškas atsakingų darbuotojų, N. R., I. P. tvirtinimai elektroniniu paštu. Prokuroras sako, jog aš sakau, kad nebuvo parašų. Aš taip nesakau: dokumentų originalus, kurie pateikti byloje, kai grįžome į darbą balandžio, kovo mėn., kai pasibaigė nuotolinis darbas, šūsnis dokumentų vedėja išskirstė ir tada gavome originalus ir matėme kokie jie yra, ar jie su parašais, ar be. Kurie buvo be parašų, tai jie ir buvo be parašų. Tai dienai dar buvo parašai ant sąskaitos originalo, kuris gulėjo savivaldybėje. Nesakau, kad jų nebuvo ar buvo, bet iš visos eigos matosi, kad keitimas buvo du kartus, buvo išsegtas, redaguotas, vėl prisegtas ir vėl redaguotas. Dėl to iškeliu tik abejones.

Nusikalstamos veikos metu tarp savivaldybės ir draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) draudimo sutartis buvo ir galiojo. Savivaldybės administracija kreipėsi į draudimo bendrovę. Dabar santykiai dėl šio įvykio, kiek man žinoma tęsiasi, administracija kreipėsi į draudimo bendrovę, susirašinėjimai vyko ir tikriausiai vyksta iki šiol, bet sprendimų priimtų aš nežinau. Savivaldybė pagal draudimo sutartį savivaldybės administracija drausta iki 100000 tūkst. eurų, šiai dienai neatlyginta 36000 žala papuola į draudiminį sumos dydį. Tiesiogiai tos sutarties neadministruoju ir nesu už ją atsakingas, bet manau, kad taip, toji sutartis sukuria civilinės teisės priemonėmis atgauti žalą. Tiek draudimo bendrovė tą užfiksavo, tiek savivaldybės administracija laiku kreipėsi ir draudimo bendrovėje yra užvesta byla. Su draudimo bendrove, kiek žinau, dar tik vyksta susirašinėjimai dėl žalos atlyginimo, neturiu duomenų, kad būtų žala atlyginta. Toji draudimo bendrovė yra Didžiojoje Britanijoje, kiek man žinoma, Lietuvoje juos atstovauja draudimas, šiandien dienai jie nėra Europos Sąjungoje, todėl trunka procedūros

Iš mano pusės jokių apsunkinimų išsiieškoti žalą iš manęs nėra, asmeniškai jokių apsunkinimų nedarau, savo turto niekam neperleidau. Būdamas nekaltas neturiu tokių ketinimų. Žinau, kad pagal valstybės tarnybos įstatymą už padarytą žalą turiu prievolę ją atlyginti: tai, kas nurodyta valstybės tarnybos įstatyme žinau, bet buvo atliktas auditas ir nebuvo nustatyti kalti asmenys, valstybės tarnautojai ar savivaldybės darbuotojai, t. y. konkretūs asmenys. B. registruodama dokumentus ir turėdama pareiginę instrukciją, pareigas ir funkcijas, manau, turėjo patikrinti dokumentus. Aš, veikdamas pagal savivaldybėje galiojančias tvarkas, tą pačią ar sekančią dieną reikia nusiųsti registruoti gautus dokumentus. Jeigu gauni laišką ar informaciją elektroniniu paštu ir gali iš karto atsakyti – atsakai, o jeigu yra veiksmai, atlieki pagal tvarką. Nusiunčiau registratorei kaip ir visus dokumentus registruoti, o registratorė registruodama, manau, kad padarė klaidų, tiek nurodydama įmonę (duomenys neskelbtini), nurodydama jos rekvizitus iš rangos sutarties, nepapildydama duomenų, kad iš kito el. pašto atsiųsta. Manau, kad kaltinimas iš viso keistai skamba. Tie patys punktai kaltinamajame akte, kuriais esu kaltinamas, dėl to, kad nesutikrino rekvizitų, kad vienas iš sutarties punktų yra bendrauti tik lietuvių kalba. Tai tuos rekvizitus sutikrinti kiekvieno pareiga: registratoriaus - registruojant, kito darbuotojo lygiagrečiai taip pat. Sukčių nepažįstu ir su jais neveikiau, neatlikau kartu su jais jokių veiksmų, nepadėjau užvaldyti svetimo turto. Ir nemanau, kad nors vienas savivaldybės administracijos darbuotojas kartu veikė. Pats vykdydamas savo funkcijas neveikiau piktybiškai Alytaus savivaldybės atžvilgiu, nesiekiau padaryti jai žalos: ilgą laiką dirbdamas savivaldybės administracijoje dirbu sąžiningai ir atsakingai, buvau skatintas 2020 m. rudenį, šiais metais prieš kelias savaites buvau skatintas labai gerai ir buvo pakeltas pareiginės algos koeficientas. Pareigas atlieku sąžiningai ir pareigingai.

Savivaldybės administracija yra iždas. Investicijų ir finansų skyrius yra iždas, kurie surenka mokesčius, pas juos į sąskaitą patenka pinigai. Šiuos valdo tik administracijos iždas, t. y. Investicijų ir finansų skyrius. O savivaldybės administracija yra viena iš įstaigų, kaip ir kitos įstaigos – mokyklos, darželiai ir t. t. Kiekviena ši įstaiga, gavusi dokumentus ir sukaupusi juos mokėjimui kreipiasi į iždą. Pati savivaldybės administracija ar Buhalterinės apskaitos skyrius pinigų neturi ir nevaldo. Juos valdo savivaldybės iždas, t. y. Finansų skyrius. Jiems teikiamos paraiškos per sistemą „Biudžetas VS“. Buhalterinės apskaitos skyrius pateikia paraišką, o finansų skyrius ją vertina, patvirtina ir perveda lėšas į savivaldybės administracijos sąskaitą, valdomą buhalterinės apskaitos skyriaus. Tuomet Buhalterinės apskaitos skyrius formuoja pavedimą. Pamatai sąskaitos išraše, kad pinigai iš savivaldybės administracijos iždo įkrito į Buhalterinės apskaitos sąskaitą. Kiekvienas darbuotojas atsakingas už tas sąskaitas. Žinoti, kad būtent konkrečiam reikalui pervesti pinigai galima pagal tai, kaip viskas yra suskirstyta, t. y. iždas nurodo programų ir priemonių kodus, kaip šiuo atveju buvo: (duomenys neskelbtini) (tai yra plėsti, modernizuoti gatves ir kelius). Teikdamas paraišką nurodai konkretų dokumentą, konkrečią sąskaitą faktūrą, jos duomenis su tomis priemonėmis ir iždas matydamas, kad toje eilutėje savivaldybės biudžete yra patvirtintos lėšos, patvirtina paraišką ir duoda pinigus. Sąskaitoje gali būti pinigų, bet susiformuoji pagal detaliausius požymius balansą, sąskaitos apyvartą ir tu matai, ar tai priemonei apmokėti tu turi lėšų. Gavus dokumentą sąskaitos numerį suvedi, tai parengiant iš sąskaitos faktūros spaudžiant apmokėti susikuria mokėjimo pavedimas, tuomet sąskaita priskiriama automatiškai. Kai ji buvo keista, tai iki tol buvusią pažymi, kad ji nebūtų aktyvi, kad programa negalėtų parinkti. Būna atvejų, kad įmonės turi po kelias banko sąskaitas, tokių atvejų būna daug, dėl to ir būna tikrinama. Dažniausiai didelių įmonių būna viena sąskaita, bet būna, kad įmonės turi nežinia kiek sąskaitų. Žiūri konkrečiu atveju iš kiekvieno dokumento kurią priskirti ir į kurią mokėjimą atlikti. Šiuo atveju gavus tuos dokumentus sąskaita buvo suvesta prie įmonės (duomenys neskelbtini). Vien tam, kad įvesti naują sąskaitą Ispanijos banke, tai tokio banko savivaldybės sistemoje nebuvo, tai Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotoja D. M., kuri atsakinga už administravimą, turi administravimo teises ir gali įvesti į programą, įvedė naują banką. Banko programa atpažįsta banką ir tu negalėtum prie įmonės (duomenys neskelbtini) pakeisti ir įvesti kitos sąsk. faktūros. Suvedamas bankas ir tik tada leidžiama parinkti to banko sąskaitą. Su šia įmone sąskaitos keitimas buvo rugpjūčio mėnesį, tokių duomenų, kad „ACB“ dar būtų siuntusi kažkokių dokumentų – neturiu.

Būna, kad įmonės teiraujasi el. paštu ar telefonu, nes jiems aktualūs mokėjimai. Būna, kad apmokėjimas užtrunka iki mėnesio ir daugiau, tai būna atvejų, kad dėl apmokėjimo ieško, teiraujasi tokiais būdais. Tokių atvejų būna daug. Registratorius turi tikrinti gauto dokumento duomenis, rekvizitus, žiūrėti ką jis suveda, ne finansinius dokumentus. Finansiniai dokumentai, t. y. aktas ir pažyma, sąskaita, tai jie buvo tik priedai prie rašto. Bet ir E. B. patvirtino, kad rekvizitus suvedė ir parinko iš sistemos įmonei (duomenys neskelbtini), jos elektroninis pašto adresas (duomenys neskelbtini) ar kažkoks, dabar tiksliai nepasakysiu. Tai ji parinko, nenurodė, kad papildomai gauta iš kito elektroninio pašto.

Nes yra pastabų laukelis, kuriame galima patikslinti koks darbuotojas siunčia, iš kokio el. pašto ir pan. Tai ji parinko iš sistemos įmonę ir juose esančius rekvizitus. 2020 m. lapkričio mėn. laikotarpiu kvalifikuotus elektroninius parašus turėjau aš, kaip ir kita dauguma savivaldybės darbuotojų, visi savivaldybės darbuotojai turi savivaldybės telefonus ir juose įdiegiamas kvalifikuotas el. parašas. Statybos skyriaus vedėja, manau, turėjo elektroninį parašą. Tvirtinimas elektroniniu paštu vykdavo ne su el. parašu, tiesiog elektroniniu paštu darbuotojas parašydavo, kad dokumentai sutikrinti, tinkami apmokėjimui. Lėšos buvo skiriamos iš Kelių direkcijos paskirtų pinigų, tiesiog su jais buvo pasirašyta to objekto sutartis. O iš Kelių direkcijos lėšų buvo gaunama dalinai, yra finansuojami konkretūs darbai, o likusios lėšos – iš savivaldybės biudžeto. Projektas buvo 2 žiedinių sankryžų ir keliuko įrengimui.

Mano,kad jis nepadaręs tokių nusikalstamų veikų, kokias kaltinimu nurodo kaltintojas ir iš kaltinimo turi būti išteisintas,o turėtų būti surasti tie asmenys, kurie sukčiaudami užvaldė savivaldybės lėšas ir jas pavogė ir jie patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Liudytoja D. M. 2022-10-28 posėdyje(t.5 b.l.184-185) parodė,kad yra (duomenys neskelbtini). Gavusi elektroninį laišką, kurį persiunčiau kolegai D., jis (duomenys neskelbtini), nes jie yra 2 pavaduotojai. Ji su užimtumo didinimo programa dirbo, dariusi ataskaitas, tuo metu pagal įsakymą buvo paskirstytos priemonės. Gavusi laišką, pamačiusi kad iš (duomenys neskelbtini) ir iš karto persiunčiau. Automatiškai vėliau tas laiškas išsitrynė. D. R. skambinusi kitą dieną, sakiau, kad persiunčiau jam laišką, nes ten buvo anglų kalba, reikėjo išsiversti,tai buvo ne Lietuvos įmonė.Neužfiksavusi laiko, tai neatrodė svarbu. Dėl pinigų pervedimo ruošė D.. Telefonu su juo kalbėjusi, neužfiksavau momento,ar ji įvedusi banką, po to viską išsitrynusi. Su statybos įmonėmis visko būna, tai Latvijos įmonė dirba Lietuvoje,tai tarptautinė įmonė. Žino atvejų, kai vienas tarybos narys persiveda ne į lietuvišką sąskaitą pinigus banke. Nesigilinusi į tą laišką. Ikiteisminio tyrimo metu atsimena sakiusi, kad įvedžiau banką. Prieš mėnesį ar du tą patį filialą įvedžiau vykdydama Erasmus programą. Po to paskambino vedėja sakydama, kad pinigai pervesti sukčiams. Žinojusi, kad Kelių direkcijos lėšomis finansuojama žiedinės sankryžos įrengimo darbai, kas yra už tą priemonę atsakingas.Jų skyriaus vaidmuo buvo tas,kad buhalteris sąskaitas faktūras priskaito, užsako pinigus, pateikia paraišką, parengia mokėjimo pavedimą. Taip, gauna sutartį, su sutartimi susipažinti turi. Gali būti, kad laišką gavau 2020-11-05. Gavau anglų k. laišką, buvo paminėta (duomenys neskelbtini), supratau, kad kažkas dėl mokėjimų ir persiunčiau D., anglų k. mokiausi mokykloje, supratau peržvelgusi, kad tai ne man, turėjau daug darbų, buvau įtampoje ir persiunčiau. Dar atkreipiau dėmesį ar tai nesukčiavimas, nes mus mokė, užeini ant el. pašto adreso jis išsiskleidžia, šiuo atveju neišsiskleidė. Tuo viskas ir pasibaigė, kai kitą dieną skambinau D. ir paklausiau ar gavo persiųstą laišką. Po to nesidomėjau tuo reikalu. Dirbam su apskaitos informacine sąskaita, tam kad parengtume mokėjimo nurodymą, reikia suvesti tiekėją, atsiskaitomąją sąskaitą, tam, kad darant mokėjimo nurodymą atsirastų bankas. Reikia įvesti ir banką, bet kai automatiškai iššoka, tai reiškia, kad atitinka. Neužfiksavau ar jis man nurodė ar persiuntė el. paštu reikiamus suvesti rekvizitus. Suvedžiau rekvizitus tikriausiai pagal D. rekvizitus, nepamenu, tikrinau iban kodą tikrintuve. Iki to laikotarpio mokymai ir perspėjimai dėl kibernetinių sukčių – buvo. Skyriuje už tai atsakingo asmens nebuvo. Mes su R. pavaldinių neturėjome. D. buvo atsakingas už Europinius projektus, aš už ataskaitas, apskaitos politikos organizavimą. R.. neturėjo pavaldinių, nes tikrai įsakymu nėra pavesta.

Tuo metu buvo karantinas, dirbę iš namų. Darbo pobūdis buvo pasikeitęs iš esmės. Prieš karantiną gaudavom pasirašytus dokumentus, tikrindavome parašus. Net vadovams, jie tikrindavo, vartydavo dokumentus, o nuotoliu tik per sistemą, el. paštais. Nuotolinis darbas labai apsunkino darbus ir sudarė palankias sąlygas sukčiams. Būdavo situacijų, kad net nematai sistemoje dokumento, yra tik bendravimas telefonu, pvz.: jeigu nukreiptas dokumentas D. aš jo per sistemą nematau. Skambinau kitą dieną R. dėl laiško, nes jeigu jis nedarys, reikės man. Dėl procedūrų bandė įtvirtinti viską vidinėmis tvarkomis, kad mygtuko paspaudimas atstotų parašą ir pan. Bandė prisitaikyti prie aplinkybių ir išspręsti dėk nuotolinio darbo. Buvau girdėjusi, kad vyko atakos, bet kad įsilaužta į serverius – tikrai ne. Dirbau namuose, tai „C-Gates“ interneto tiekėjas buvo pranešęs apie dideles atakas. Buvom mokymuose iki šio įvykio jeigu sukčiai – turi išsiskleisti el. pašto nuoroda, pamenu, kad tikrai žiūrėjau ir neišsiskleidė. Man nesukėlė įtarimo, būtų sukėlę – būčiau ėmusis veiksmų. Šis laiškas buvo adresuotas man. Aš pamačiau (duomenys neskelbtini), supratau, kad kažkas dėl mokėjimų, nes jo sutartis, jis atsakingas. Yra tekę suvesti kitus užsienio bankus, tai ne kartą atlikta procedūra. Žinojau, kad yra įstaigų, kad apskaita tvarkoma kitoje šaly, pvz. „Coca cola“ – Bulgarijoje, galvojau, kad čia irgi tas pats. Nepasirodė neįprasta. To paties banko nesu įvedinėjusi. Reikėjo suvesti filialą. Raštas anglų kalba kartais būna, praktikoje gaudavome. Tai tarptautinė kompanija. Lėšos yra savivaldybės, valstybės nuosavybė. Tam, kad jos būtų pervestos D. veiksmų nepakanka. Kad įvyktų apmokėjimas reikia parengti pavedimą, turi pasirašyti banke, prieš tai reikia užsakyti pinigus, o kad jie išeitų yra 3 tvirtinimo lygiai, kas pakelia, skyriaus vedėja ir direktorius pasirašo, kitaip neišeina. D. tik viena grandis. Būdavo sudaromi apmokėjimų sąrašai, persiunčiam vedėja jį įkelia ir direktorius tvirtina. Sistemoje. Ši kompanija yra keitusi sąskaitą prieš tai, gal net aš suvedžiau. Dar įdomiai tekstas buvo suvestas, nes liko naujos kitos sąskaitos atminty užstrigo. Kai atėjo vėl keisti sąskaitą kilo minčių, kad gal turi kokius naujus objektus. Po šio įvykio savivaldybės tvarkos buvo keičiamos dėl kontrolės, mūsų darbai pakeisti, dabar tikrinamas 2 žmonių. Iki šių pokyčių savivaldybės struktūra, organizavimas buvo neišsamus, buvo blogai, kad tas pats parengia ir tas pats daro . Firmos dažnai gali turėti visuose bankuose sąskaitų, pervesti gali prašyti į bet kurią. Pavedimus atlikti perėjom į elektroninę erdvę, tik išimtiniais atvejais ateidavo popieriniai dokumentai, kadangi tai Kelių direkcijos lėšos, tai perduodavo ir originalus. Bet ir tai – mes ateidavom kartą į mėnesį, į 3 mėn. pasiimti tų dokumentų. Bet šiaip visi dokumentai būdavo dokumentų gavimo sistemoje. Pavedimą formuodavome iš sąskaitos faktūros, ten nurodyta serija, numeris, data ir kt. Prie sąskaitos faktūros būdavo pridedami aktai. Ne originalai, viskas būdavo dokumentų valdymo sistemoje. Prieš Covid pandemiją buvo originalūs, o esant Covid‘ui – elektroninis variantas, dokumentų valdymo sistemoje, pvz.: jeigu yra pasirašyta viešojo pirkimo sutartis, tai yra reikalavimas, kad sąskaita faktūra būtų pateikiama per „e.sąskaitos“ sistemą. Atsakinga darbuotoja šias sąskaitas išima ir įkelia į mūsų dokumentų valdymo sistemą bei pateikia atsakingiems asmenims patikrinti, tvirtinti. Kai sąskaita patenka į savivaldybę, pirmiausiai turi ją patikrinti, patvirtinti. Jeigu teikia popierinį – tada su parašais, bet parašas – neprivalomas rekvizitas. Teikia paslaugos teikėjai ir pagal buvusios buhalterinės apskaitos įstatymą parašų nereikia, yra toks LR Vyriausybės nutarimas Nr. 780, kad PVM sąskaitoje nėra privalomas rekvizitas parašas. Teisės aktai nereikalauja, o žinoma, kad turi patikrinti, turi patvirtinti, tikriausiai procedūros patvirtintos, finansų kontrolės taisyklės yra patvirtintos kur kas ką privalo daryti ir ką tas veiksmas reiškia. Alytaus savivaldybėje taip pat gaudavome be parašų iš paslaugos tiekėjų, tikrai parašų nereikalaudavome – neturime teisės. Ant aktų taip, privalo pasirašyti. Darbų atlikimo aktai pridedami, jei numato sutartis. Ant šių dokumentų parašai buvo reikalingi: arba popieriniai, arba el. parašai. Su suklastotais dokumentais nesusipažinau, jų nemačiau. Kad sutapo sąskaitų numeriai, įmonių darbai, adresai, kad sukčiai tiksliai žinojo duomenis apie sąskaitas, sumas, kokie įsipareigojimai ir darbai buvo numatyti – girdėjau. Gavęs tokią informaciją galėjo būti suklaidintas bet kuris kitas darbuotojas.

Liudytoja I. P. 2022-10-28 posėdyje (t.5 b.l.186-188) parodė,kad ji yra (duomenys neskelbtini). Gaudami aktus vadovaujamės kontrolės skyriaus taisyklėmis, atneša aktus su parašais, aš pasirašau, atneša sąskaitą faktūrą – pasirašau ir aš atsakau už tai, kad darbai yra vykdomi, kad pateikti visi dokumentai. Aš grąžinu darbuotojui ir sekančius veiksmus atlieka darbuotojas ir jis atsako, kad darbai atlikti, kad jie yra pagal sutartį. Avansinių mokėjimų pas mus nebūna. Daugiausiai administruojantis darbuotojas dirba su (duomenys neskelbtini), mes rangos darbus administruojame. Peržiūrim dokumentus, kad yra pagal sutartį, kad vieši darbai atlikti. Šiuo atveju darbai jau buvo padaryti, mes pasirašėm aktus originalius ir sąskaitą faktūrą, kurią atidavėm spalio mėnesį ir atidaviau darbuotojui: aš pasirašiau ant aktų ir sąskaitos faktūros ir atidaviau darbuotojui administruojančiam, o kur tie dokumentai nueina – nežinau. Rangovui kaip šiuo atveju atidavė – nežinau, dažniausiai su (duomenys neskelbtini) rangovui atiduoda su mano žiniomis į rankas.

Sutartis vyksta pagal viešųjų pirkimų procedūras: viešieji pirkimai atlieka sutarčių pasirašymą, viešųjų pirkimų skyrius. Sutartį pasirašo direktorius, o mes sutartį derinam. Apie sutartį aš žinojau. Darbai kiek laiko buvo vykdomi ir kiek buvo sąskaitų – negaliu pasakyti, bet buvo kiekvieną mėnesį, buvo ne viena sąskaita. Mes visus aktus pasirašom, administruojantis darbuotojas N. R. ir tada sąskaitą faktūrą, kad darbai atlikti, sužiūri ar geri kiekiai ir kainos, tada pasirašom ir perduodam finansų kontrolės taisyklių nustatyta tvarka. Sąskaitoje faktūroje pinigų suma būdavo nurodoma. Pagal finansų kontrolės taisykles aš tikrindavau ar viešieji pirkimai įvykę, ar dokumentai pateikti visi, ar atlikti darbai. Kai visą šitą matau – pasirašau sąskaitą faktūrą. Aš esu atsakinga tik už tai. Pinigų sumas sąskaitose tikrindavo atsakingas asmuo ir jeigu jis sutikrina – aš pasirašau. Tvarka esant covid‘ui – visada originalius parašus pasirašydavom, kadangi tai Kelių direkcijos lėšos. Tuo metu, man atrodo, buvo kita tvarka, siųsdavo per „SF Alytus“, nežinau kaip ten tolesnės procedūros buvo. Popierinės sąskaitos ateidavo, perduodavo R. pasirašyti, kaip ateidavo iki jos – nežinau.

Sąskaita ateidavo popierinė ir elektroninė, negaliu atsakyti ar šių sąskaitų atėjimo laikas skirdavosi, pasirašydavau ant originalios sąsk. faktūros. Su suklastotais dokumentais nesu susipažinusi, kad ten buvo mano parašai ant aktų ir pažymų rangovo – buvo, bet ant suklastotos mūsų parašų nebuvo. Man atnešė, ant aktų pasirašiau, o toliau pasiėmė N. R. ir išsinešė, o toliau vyko visos kitos procedūros. Mokymai ar buvo dėl įsilaužimų – nežinau, o dabar tikrai vyksta, gal kažkas ir vyko, bet kuriuo momentu – negaliu pasakyti. Savivaldybės struktūroje, proceso organizavimo srityje po šio įvykio mūsų skyrius kreipėsi į tarnybą viešųjų pirkimų, kadangi anksčiau neskaitė, kad sąskaitos pasikeitimas yra esminis dalykas ir neskaitė, kad reikia papildomai sudaryti susitarimą tarp rangovo ir užsakovo, po šio įvykio išaiškino, kad tai yra esminis dalykas, pradėjome daryti papildomus susitarimus dėl sąskaitos pasikeitimų. Anksčiau tik rašto pakakdavo. Dabar prie sutarties pridedamas papildomas susitarimas. Su konkrečia Latvijos įmone, kad 3-4 pavedimai buvo daryti ne į pagrindinę sąskaitą, kuri nurodyta sutartyje, negaliu atsakyti, nes esu mačiusi tik vieną raštą rugpjūčio mėnesį, kad keičiasi jų sąskaita.

Liudytoja N. R. 2022-10-28 posėdyje(t.5 b.l.187-188) parodė,kad dirb (duomenys neskelbtini). Jos funkcijos – administruoja sutartis. Kiekviena sutartis turi savo objektą, sutarčių būna daug, kitas sutartis tvarko kiti darbuotojai, įvairiai. Kliuvo man su (duomenys neskelbtini) sutartis. 2020 m. pradėti darbai buvo, balandžio mėnesį buvo pasirašyta sutartis, po to vyksta darbų perdavimas. Rangovas atliktus darbus įformina atliktų darbų aktais, siųsdavo peržiūrai be parašų elektroniniu „Word“ formatu kokios sumos, kiekiai, o po to atnešdavo su parašais. Žiūrim ar pagal sutartį sumos, darbai, tam yra prižiūrėtojas, jis patvirtina parašu ant atliktų darbų. Atneša rangovas originalius aktus su parašais, aš ją pasitikrinu, peržiūriu sumas ir nešu vedėjai patvirtinti. Aš nuskanuoju su paršais dokumentus ir siunčiu užregistravimui valdymo sistemoje. Tuos aktus užregistruoja, po to rangovas pristato sąskaitas, sąskaita po to taip pat yra su parašais nuskanuojama, dedama į sistemą ir siunčiama bei patvirtinama ir užregistruojama. Pačių apmokėjimų nekontroliuodavau. Sutartyse yra terminai numatyti apmokėjimų. Buvo keista šios įmonės sąskaita rugpjūčio mėnesį, jie buvo pateikę raštą, raštas buvo už-registruotas ir nuo tada siųsdavo su sąskaitas su pasikeitusiais sąskaitos numeriais. Su aktu buvo viskas tvarkoje, atnešė kaip visą laiką su parašais, atlikau visas procedūras, aš pasirašiau, vedėja pasirašė, nuskanavau ir persiunčiau, o po to atnešė sąskaitą su parašais, buvo nuskanuota, įdėta į sistemą ir perduota užregistruoti ir tik tada eina į buhalteriją apmokėti. Vėliau turėjo vykti apmokėjimas. Praktiškai vienu metu gavau iš rangovo skambutį ir kartu siuntė el. paštu laišką, kad negavo pinigų, nes persiuntė man dokumentus, sakė, kad buvo suklastoti, kad jie pinigų negavo. Buvo persiųstos visos suklastotos sąskaitos, susirašinėjimai, jie patvirtino el. paštu, kad tai ne jų dokumentai, nurodė, kad jokių pinigų negavo. Informavau vedėją, skambinau D., sužinojau iš rangovo „post factum“, gal gruodžio pradžioje, gal 2 d.

Buvo keista sąskaita prieš tai iš (duomenys neskelbtini). Jie atsiuntė el. paštu raštą, jis buvo užregistruotas, pasirašytas. Jis buvo atsiųstas bendruoju paštu, sutartyje nurodyti mūsų rekvizitai. Rugpjūčio mėnesį man davė susipažinti per sistemą. Jokių veiksmų neatlikau – susipažinau, pasižiūrėjau ir viskas, ten viskas teisingai rugpjūčio mėnesio sąskaitoje.

G. buvo Latvijos įmonę administruojantis asmuo, jis įrašytas sutartyje. Man atnešdavo originalus su originaliais parašais – fiziškai rangovo atstovas E. P.. Prasidėjus Covid dokumentai taip pat buvo nešami fiziškai. Aš juos pasiimdavau originalus prie savivaldybės durų. Elektroniniu paštu su (duomenys neskelbtini) bendraudavom ir telefonu ir el. paštu, bendravimo buvo daug ir jis buvo įvairus. Reikėdavo pasitarti dėl projekto ar dėl projekto klaidų ir pan. Ar buvo koks paskirtas konkretus prižiūrintis asmuo, kuris šį projektą prižiūrėdavo – šito nežinau. Su buhalterijos skyriumi jokių klausimų nekildavo. Viskas vyko sklandžiai iki tol, kol gavau tokią informaciją. Banko sąskaitų keitimai pasitaikydavo. Pas mus labai aiškiai ir nebuvo nustatyta, kaip priimti pasikeitusią informaciją apie sąskaitų pakeitimą: raštas būdavo registruojamas ir vykdomas, o kad sutarties pasikeitimai forminami būtų – aiškiai apspręsta nebuvo. Esu mačiusi dokumentus, kur prašoma pakeisti sąskaitas. Kiek būdavo panašių raštų nepamenu, bet tikrai būdavo. Tuos dokumentus pasirašydavo tos įmonės vadovai ar administruojantys tą sutartį asmenys. Jeigu atsiunčia el. paštu, rekvizitų trūksta – jeigu pastebi, kad ne toks el. paštas aišku, kad klastotė, be abejo, kad pasižiūri kas pasirašė, kokia įmonė, pažiūri el. paštą. Prašymą, kuriuo prašoma pakeisti – esu gavusi visus iš rangovų, ir tą prašymą gruodžio 2 d. esu gavusi, tada pradėjo aiškintis, jie informavo buhalterį, jis tuos dokumentus buhalteris persiuntė rangovui el. paštu, ten buvo dalis prašymų, dar buvo D., kad mes pervedėm pinigus ir tada gavau skambutį rangovo, kad tai klastotė, nes ten sąskaitos netikros. Ir tada pasižiūrėjau kas ten yra ir pamačiau, kad neturėtų taip būti.

Dėl sąskaitų pakeitimo įforminimo griežtos tvarkos nemačiau, o dabar jau atsirado aiškumas, įvykę pasikeitimai. Sąskaitų keitimų būdavo dažniau, sąskaitos keitimas svarbus dokumentas. Bendraudavau su G., tai ne tas asmuo, kuris pasirašė sutartį, jis paskirtas rangovo administruoti sutartį ir įrašytas sutartyje. Jeigu rekvizitai keičiami pasirašyti galėtų ir administruojantis asmuo, manau pakankama būtų tokia informacija. Aiškios tvarkos kas turi pasirašyti keičiant rekvizitus, pasikeitusias sąskaitas nebuvo. Manau, kad jeigu jis administruoja ir tokią informaciją pateikia, tai viskas gerai, jis oficialiai rangovo paskirtas asmuo. Buhalterijos skyrius buvo tik paskutinis etapas pavedimui. Mes dokumentus perdavėm visus, kas liečia suklastotus dokumentus – dokumentai mūsų patvirtinti ir užregistruoti yra sistemoje ir nešam visus duomenis su originaliais parašais buhalterijai, covid‘o laikotarpiu irgi viskas vyko tapačiai. Su originaliais parašais atnešdavo man ir aš perdavinėdavau. Kai kurie siųsdavo ir el. laiškais, bet kadangi dėl lėšų panaudojimo – visos kelių tiesimo, rekonstrukcijos sutartys ir aktai būdavo teikiami originaliais parašais. Mes pristatome originalą, ar gali kelti pasitikėjimą buhalterijai – negaliu pasakyti. Kad būtų kilęs poreikis suabejoti dokumentais – nepamenu, kad taip kada būtų buvę. El. paštu ne lietuvių kalba nesu gavusi dokumentų, nes latvių įmonę administruojantis asmuo pakankamai gerai kalba lietuviškai, bet net rašydavo lietuviškai, iš kitų kompanijų neturėdavau. Kai atsidarai paštą, pasižiūri elektroninį paštą, bet aišku žiūri iš ko gauni. Ar D. galėjo apsigauti gavęs dokumentus – sunku vertinti, reiškia, kad galėjo apsigauti. Gali pastebėti, gali nepastebėti, visko gali būti. Per „e. sistemą“ gaunamos sąskaitos yra be parašų, tik aktai su parašais.

Liudytoja A. S. 2022-10-28 posėdyje(t.5 b.l.188-190) parodė,kad ji yra (duomenys neskelbtini), o D. R. yra jos pavaduotojas. D. mūsų skyriuje dirba jau daug laiko. Turiu 10 darbuotojų. Pagal savivaldybės strateginį veiklos planą yra skiriamos lėšos, plano programą sudaro priemonės, jų buvo virš dviejų šimtų ir kiekvienam darbuotojui buvo priskirta įsakymu kas atsakingas už jų apskaitą. Dėl sankryžos remonto su įmone(duomenys neskelbtini) už tos priemonės apskaitą buvo D., jis buvo paskirtas kuruoti tą priemonę. O už sutarties vykdymą atsakingas tas, kuris sudarė sutartį, o ją sudaro ne mūsų skyrius. Mūsų skyrius atsakingas už apmokėjimus. Šis atvejis iškilo tada, kai atėjo informacija, kad rangovas ieško pinigų. Man paskambino iš statybos skyriaus vedėja, dirbom per nuotolį, pranešė, kad rangovai ieško pinigų. Perskambinau D., jis sakė, kad nusiųs visą informaciją, sakė, kad pavedimas jau tikrai padarytas. Skubam atsiskaityti, nes jie finansuojami iš Kelių direkcijos, ir mėnesio pabaigoje pateikus prašymą Kelių direkcija perveda lėšas. Sumos didelės, rangovai laukia pinigų. D. patvirtino, kad jis viską padaręs.Po to sužinojom, kad mus apgavo. Gana greitai išaiškėjo, buvo į darbo pabaigą, paskambinau teisės skyriaus vedėjai, nes tai pirmas atvejis. Nuėjo į savivaldybę, rengė raštus. Skambinau darbuotojai, kuri iš Šiaulių banko atėjusi, klausiau ar galima kam skambinti į banką ir tuos pinigus sulaikyti. Šios įmonės buvo atsiųstas raštas dėl atsiskaitomosios sąskaitos pakeitimo, lig tol nebuvo praktika nusistovėjusi, kad turi būti pakeista rašytiniu susitarimu, sąskaitas keisdavo dažnai. Kad mus apgautų – tai pirmas atvejis.

Tvarkyti apskaitą mes turime, t. y.: metų pradžioje savivaldybėje patvirtinamas biudžetas ir strateginis planas ir pagal numatomas sutartis išdėliojame ir paskaičiuojame pagal krūvius darbuotojams. Kaip pateko R. kuravimas – nežinau, jau buvo ne pirmi metai tokia priemonė, darbuotojai įpranta, žino, dirba, kadangi daug skyrių, net 23 skyriai pas mus. Skyrių vedėjai yra priemonių koordinatoriai, kai pradedi dirbti su tais pačiais – tai radikalių keitimų niekas nenori. Jau vieni prie kitų pripratę, susidirbę. Įsakymas yra administracijos direktoriaus, kur priskirtos priemonės kiekvienam. Prie kiekvienos strateginės priemonės yra priskirtas koordinatorius, kuris atsako ir apskaitą tvarkantis darbuotojas. Aš pagal priemones nukreipiu atsakingam darbuotojui. Pagal finansų kontrolės taisykles jie tikrina ar yra sutartis, arba ar yra pirkimų paraiška, seka ar neviršija suma. Dokumentai ateina per dokumentų valdymo sistemą „Avilys“, o dirbam su „Biudžetas VS “ apskaitos sistema. Tai visi duomenys suvedami į tą sistemą. Dirba atsakingas už sutartį žmogus, o už tai atsakingas statybos skyriaus specialistas. Sąskaita atsiduria sistemoje. Asmuo, paskirtas surašyti mokėjimo pavedimus, turi žinoti sutarties sumą, ar sutartis apskritai yra sudaryta, turi sekti sutarties sumą, kad nebūtų viršijama, aišku, už tai labiau atsakingas statybos skyrius. Jis sutartį būtinai pasižiūri. Rekvizitus suveda tik iš sutarties į sistemą. Šito jis tikrai nežiūri, nes tai yra apskaita, tai ne buhalterija. Kai prašo pakeisti rekvizitus, tiesiog nurodo ką keičia ir pateikia naujus. Finansų kontrolės taisyklėse tokio dalyko nėra aprašyta dėl raštų pateikimo. Pavedimą ruošiame iš sąskaitos faktūros, pagal finansų apskaitos taisykles tvirtina už sutartį atsakingas ir koordinatorius. Anksčiau tai buvo atliekame popieriniu būdu, o dabar viskas yra mūsų dokumentų tvarkymo sistemoje „Avilys“. Ar R.. turėjo formuoti pavedimą gavęs sąskaitą, kurioje nėra savivaldybės atsakingų asmenų parašų nežinau, jie yra „Avilyje“, nebūtinai ant sąskaitos faktūros. Kol dirbom su popieriniais – žiūrėjom viską popieriuje ant sąskaitos faktūros, visi specialistai pagal taisykles tai turi patikrinti. Turi sutikrinti ar yra visų atsakingų parašai, tai mums svarbiausia. Iš mūsų neišeina nei vienas pavedimas, kuriame nėra parašų. 2020 m. jau buvo „Avilys“, tai buvo antras karantinas. R.. ar galėjo formuoti gavęs duomenis ne iš „Avilio“, pavedimą tikrai formavo iš dokumento, net pavedime yra nurodomas tos sąskaitos faktūros registracijos numeris. Pavedimas buvo atliktas sukčiams, kadangi buvo atsiųstas raštas. Būna tokių atvejų, kad pateikia raštą, kad pakeitė sąskaitą. Su tikrąja sąskaita faktūra susipažinau, mačiau. Kai buvo atliekamas auditas, buvau susipažinusi. Banko sąskaitos numeris iš rašto.

Pirma buvo gauta sąskaita, vėliau buvo gautas raštas ir juo vadovavomės, kur parašyta, kad prašo pakeisti. Tuo labiau jie prieš kažkiek mėnesių irgi buvo keitę. Kadangi į sistemą suvedė, nes nebūtų išėjęs pavedimas. Pagal raštą padarė R.. viską teisingai. Pavedimus daro visi atsakingi darbuotojai, 9 darbuotojai daro ir suformuoja pavedimus pagal duomenis, kuriuos gauna. Daro mokėjimų sąrašą kur veda ir ką veda, per dieną ir po 100 pavedimų būna, tada atsiunčia man, juos rengiu kaip vidaus dokumentą, kur susegu visus mokėjimų sąrašus, juos patvirtina visi atsakingi darbuotojai, aš ir einu pas direktorių. Pasirašau kiekvieno darbuotojo atskirai, tikrindama bendras sumas. Pavedimų sąskaitos teoriškai matosi, norint pažiūrėti reikia jungtis prie kitos sistemos. Sąskaitos numeris matosi, matosi kas siunčia, iš kokios sąskaitos ir pan. Sąskaitos numerius man tvirtina pagal finansų kontrolės taisykles, sutikrina atsakingi darbuotojai, o man neprivalu. Aš patvirtinu, tada pas direktorių siunčiame per „Avilį“. Kol buvo popieriniai – nešdavome visus pirminius dokumentus. Kai kurie direktoriai net sustabdydavo. Pradėjus dirbti su sistemomis toji galimybė išnyko. Tuo laiku mes dirbome namuose su nešiojamais kompiuteriais, tai kažką patikrinti buvo labai sudėtinga. Dabar jau turim du ekranus, vieną imame iš dokumentų valdymo sistemos, kitą dokumentą iš apskaitos sistemos. Tvirtina administracijos direktorius, jam patvirtinus atsiranda sistemoje, bankas pradeda vykdymą.

Pakeisti sąskaitą ir raštas buvo nukreiptas per mane, nukreipiau R. vykdyti, o banko sąskaitą pakeistą kas įvedė nepamenu – lyg D.. Registratorių vaidmuo: jos registruoja ir nukreipinėja. Gal įregistruotas laiškas neturėjo būti lietuvių kalba, labai skiriasi pavedimai 1 ir 4 ketvirčiais. Būna 100 ir daugiau pavedimų. Jam neprivalu skaityti sutartis ir aš tų sutarčių neskaitau, svarbiausia kad yra pirkimas ir sudaryta sutartis ir mums reikia tik sąskaitos ir sumos. Pavedimą parengia atsakingas asmuo, patvirtinu aš, atsiduria pas direktorių, patvirtina direktorius, tai yra 1 ir 2 parašo teisę turintys asmenys ir tada išeina pavedimas. Rekvizitų tikrinimas patenka į R. pareigas. Man nekilo jokio įtarimo, kad čia kažkas ne taip, nes buvo prisegti aktai su parašais. Su raštu buvo prikabinti abiejų pusių aktai su parašais, o sąskaita ar buvo – nemačiau. Kaip bankas reaguoja į pasikeitusias sąskaitas – nežinau jų funkcijų, anksčiau būtent jie sutikrindavo ar sąskaita atitinka gavėją. Ta pati sąskaita dažniausiai gaunama iš e. sąskaitos, ji prisegama ir duodama tvirtinti atsakingiems asmenims. Parašas neprivalomas rekvizitas, nebuvo aiški tvarka, tai nėra esminis sutarties pakeitimas, o po šio atsitikimo tapo esminis, kuris įpareigojo, kad atsakingi už sutarties vykdymą darbuotojai rašytų susitarimus, registruotų ją prie sąskaitos. Dabar apskritai jokių raštų nebegaunam. Pagal viską klaidingai padarė registratorė. D. dirba kartu jau 15 m., galiu apibūdinti tik gerai ir labai gerai: jis labai atsakingas, kol neišsiaiškins – nieko nedarys. Jis mano padėjėjas. Skyriuje dabar įvyko darbų perskirstymas, mes sustiprinom pavedimų kontrolę. Privalo tikrinti finansų kontrolėje ką tikrina, parengia pavedimus, jie siunčiami D. ir D. ir jie dar kartą tikrina pirminius dokumentus. Dabartinė tvarka saugesnė. R.. per savo praktiką iki šio įvykio jokių klaidų nepadarė, pilnai juo pasitikiu. Nuo specialisto užsirekomendavo labai gerai ir išaugo iki pavaduotojo. Pavaduotojai yra du ir dalinasi darbu pusiau, nėra paskirta, kad būtent vienas D. ir D. daro, pagal suderintą laikotarpį. Banko sąskaitų numerius į mūsų apskaitos sistemą suveda atsakingas žmogus. Visus dokumentus, kuriuos gauname, siunčiam registratorėms. Tas buvo numatyta ir tada ir dabar, o jeigu jūs turite omeny raštą ne pagal sutartį, tai jau dabar tokių nėra, nes išėjo direktoriaus įsakymas, pagal kurį nepriimam raštų. Tada ir anksčiau tikrina pagal sutartį, o čia gavosi kad ne sutartyje, o pagal raštą buvo nurodyta ta sąskaita.

Liudytoja R. J. 2022-11-22 posėdyje(t.6 b.l.7-9) parodė,kad ji yra (duomenys neskelbtini).Tuo metu atliekant auditą dirbome nuotoliniu būdu, prie kokios informacijos priėjau, tą stengiausi analizuoti,iš teisėsaugos aš nieko negavau. Buvo užduotis man, buvo nusistatytas tikslas įvertinti visas tas aplinkybes ir aš jas vertinau. Viskas yra surašyta audito išvadoje, visi veikėjai ir asmenys, jų pareigos, atsakomybė.

Visi galėjo prieiti prie savivaldybės sistemos, viskas buvo keliama į Avilį, o ką kas galėjo keisti, aš nežinau, ar ką galėjo keisti. Prie dokumentų paieškos, teisės aktų mes priėjome, prie Avilio visi priėjo, gauti dokumentai taip pat ėjo per adresus, buvo registruojami. Kai sąskaitas registravo į Avilio sistemą, tai žinau, kad atliktų darbų aktus ir sąskaitas elektroniniu paštu ateidavo registratorei, kad ji užregistruotų. Aš tikrai nenagrinėjau to pasirašymo. Toje ataskaitoje dėl komunikacijos trūkumų, tai tikrai galėjo būti tie dalykai, Covido situacija galėjo įtakoti tos komunikacijos trūkumus. Aš galvoju, kad visi turėjo tarpusavyje kalbėtis. Galiu pasakyti tik paskutinį akcentą, kada buvo keista, buvo papildomas tas susitarimas lapkričio 9 d., tiksliai nepamenu, tuo metu buvo papildomas sutarties keitimas ir tuo metu buvo gauta, bet ne R.. gavo tą raštą. Tai va, ar negalėjo būtent R. supažindinti ir visų kitų su tuo sutarties pakeitimu, kadangi jie tik susipažino, kai jau viskas įvyko, t.y. gruodžio mėnesį, tai aš manau, kad tai turėjo labai didelę įtaką, čia yra mano asmeninė nuomonė. Aš manau, kad žmogui tikrai būtų kilę įtarimų, jei jis būtų anksčiau supažindintas. Nu kaip tik jie gavo iš ten, o čia sutarties keitimas, o sąskaita ta pati, kaip ir pirminėj (duomenys neskelbtini) sąskaitoj, tai aš turiu mintyje (duomenys neskelbtini) tas sutarties papildomas susitarimas. Tuo metu manyčiau, kad nebuvo pakankamai priemonių atpažinti gaunamus dokumentus, nes taip nebūtų įvykę. Šiuo metu, po atlikto audito, yra pataisytas dokumentų rengimo, valdymo ir užduočių kontrolės aprašas, kuriame jau yra, kad neaiškūs dokumentai nepatektų į savivaldybę, kad juos įvertintų atsakingas asmuo. Dėl sutarties keitimo irgi, sutartyje 16.1 punktas, tai aš manau, kad keičiant sąskaitą turėjo būti laikomasi šio 16.1 punkto. Sakykim, kad net informacinių technologijų skyrius galėjo atmesti neaiškius laiškus automatiniu būdu, aišku, gal čia kokia brangi programinė įranga ar kaip. Registratorės taip pat, aš manau, registruojant taip pat turėjo žiūrėti, nes kiek aš suprantu, registratorių tas neaiškus laiškas, adresas nurodytas kaip ir pagrindinėje sutartyje- įmonės adresas, o iš tikrųjų laiškas atsiųstas iš kito elektroninio pašto. Tai tas irgi turėjo reikšmės. Keičiant sąskaitą, čia buvo man atrodo rugpjūčio mėnesį, tik viena sąskaita buvo apmokėta, būtent į tą sąskaitą, kuri nurodyta sutartyje, o visos kitos jau į kitas sąskaitas. Tai rugpjūčio mėnesį dėl sąskaitos keitimo statybos skyrius gavo tą iš elektroninio pašto P., lyg iš jo, bet ten pasirašyta G. pranešimas, kad yra keičiama sąskaita, tačiau jo irgi nieks neįgaliojo. Tai šių dalykų, komunikacijos trūkumai ir kompetencijų trūkumai, tai darbuotojai taip pat turėjo pažiūrėti, ar šis žmogus turi įgaliojimą, nes visi keitimai- turėjo būti susirašinėjimai, turėjo būti vadovaujamasi tuo 16.1 punktu, kad rekvizitai yra nurodyti pagrindinėje sutartyje. Nebuvo užtikrinta, kad būtų išvengta klaidų atliekant pavedimą į sąskaitą, kuri yra kitokia nei nurodyta sutartyje. Ne tai, kad netinkamai registratorė įvertino, ji registruojamo laiško adresą įvardijo ne tą, iš kurio buvo atsiųsta, o įrašė tą, kuris buvo sutartyje, tai padarė automatiškai. Vertinant visas su sutarties vykdymu susijusias aplinkybes, galima daryti išvadą,kad ne tik dėl buhalterinės apskaitos skyriaus finansų kontrolės neužtikrinimo, bet ir elektroniniu paštu siunčiamų dokumentų patekimo į savivaldybę apsaugos, jų registravimo, rangovo sąskaitų keitimo, papildomų susitarimų ir jų supažindinimo poreikis po registracijos, komunikacijos trūkumų, kurių suma galėjo turėti finansinių pasekmių. Tikrai ne vien dėl kaltinamojo veiksmų šis mokėjimas buvo atliktas sukčiams, aš niekur šito nerašau. Dar kartą akcentuoju, kad jeigu lapkričio mėnesį jis būtų gavęs susipažinimui, tai šito nebūtų įvykę. Matote, laiške nurodytas siuntėjas ir automatiškai Avilys jau įvedęs tą adresą ir iš karto ji tą adresą spragtelėjo. Manau, kad netinkamai, o kas įgaliojo tą pranešti, aš bent tokio įgaliojimo nemačiau, kad tas vadovas, vykdantysis, kuris yra sutartyje pagrindinėje, įgaliotų atlikti kažkokias procedūras dėl sąskaitų, net toj pagrindinėje sutartyje nieko nebuvo, viskas ten parašyta 16.1 punkte, kad visi susirašinėjimai ir kiti dalykai yra rekvizituose, kurie yra prie sutarties. Ten ir atstovai abiejų šalių, ir atsiskaitomosios sąskaitos ir visa kita. Iš 6 mokėjimų buvo tik vieną kartą pervesta į teisingą sąskaitą, o visi kiti mokėjimai į kitas sąskaitas nei nurodyta sutartyje. Ar P., ar G. el.paštu informavo, kad keičiama sąskaita, tai remiantis tuo, manau. Aš patvirtinu savo pirmąją rekomendaciją, į šią rekomendaciją šiuo metu yra atsižvelgta, yra pakeistas dokumentų rengimo, valdymo, užduočių kontrolės aprašas, kuriame yra nustatyta ir taikomas 4 akių principas, kad būtų užtikrinta kontrolė ir vidaus kontrolė vyktų nenutrūkstamai. Šiuo metu yra pakeista, taip pat ir dėl sutarties keitimo ir dėl atsiskaitomosios sąskaitos yra įrašyta taisyklėse. Kiekvieno skyriaus vedėjas yra atsakingas už savo skyriaus veiklą, tai numato priemones ir būdus kaip tą veiklą patobulinti, užtikrinti vidaus kontrolę. Tai ji ir parengusi šias papildomas priemones. Neaiškių elektroninių laiškų ar dokumentų valdymo šiame apraše rengimo ir valdymo kontrolės apraše tuo metu nebuvo, jie apskaitomi bendra tvarka nedetalizuojant. Dabar yra tas kontrolės aprašas pakeistas, yra įrašyta tvarka. Aprašas buvo, bet kas liečia tokius neaiškius el.laiškus, to detalizuota nebuvo. Nebent žmogui kiltų profesinė nuojauta, gavus neaiškų el.laišką. Galėjo taip būti, kad gavus laišką, registratorė užėjo ant firmos pavadinimo ir užregistravo, neatkreipusi dėmesio, kad siųsta iš kito el.pašto. Galėjo taip būti – žmogiškasis faktorius. Aš matau daug čia tokių problemų. Galėjo taip būti, kad registratorė pamačiusi firmos pavadinimą spustelėjo ant jo ir sistema išmetė jau gerą el. paštą. Manau, kad nebuvo savivaldybėje vykdoma sutarties punktų stebėsena ir informavimas apie pasikeitimus, nes dėl to taip ir įvyko. Mano nuomone nebuvo vertinama rangovų, atstovų siųstos informacijos ir jiems suteiktų įgaliojimų atitikimas sutarties turiniui. Jie vertino el.paštu gauto to žmogaus, projektų vadovo, kad sąskaita yra pakeista, bet nežiūrėjo iš tikrųjų, kaip yra pagal sutarties punktus, kaip iš tikrųjų turi būti tie dalykai atliekami. Man atrodo, kad reguliavimas iškilus neaiškumams, kad reikia komunikuoti su rangovais ar jų atstovais yra numatytas pačioje sutartyje. Dabar aš neatsiminsiu, bet yra tų tvarkų, bet, matyt, kažkur nesuveikė. Tuo metu nebuvo tokios tvarkos, kad gavus neaiškius laiškus reikėtų pasitikrinti su rangovais. Šiuo metu jau yra. Pakoreguotas tas aprašas dabar, patikslintas. Gal ir galėjo detaliau pažiūrėti tas asmuo, kuris ranka įvesdinėjo naują sąskaitą ir matė, kad tai Ispanijos bankas. Audito ataskaitos rengimo metu buvo išleistas direktoriaus įsakymas dėl sutarčių vykdymo pakeitimo, atsižvelgiant į reakciją į šį įvykį. Iki Covido situacijos, kiek man žinoma, ne visi darbuotojai turėjo galimybę prisijungti prie Avilio sistemos. Covido metu dauguma žmonių dirbo nuotoliu ir prisijungdavo iš asmeninių savo kompiuterių. Covido situacija ir įtakojo, kad nebuvo laikomasi visų saugumo garantijų. Taip, ne tik R.., bet ir kiti darbuotojai. Dėl tų nesaugių laiškų, tai buvo informacinių technologijų skyriaus tokie pranešimai elektroniniu paštu, kad žiūrėti atidžiai.

Liudytojas E. P. 2022-11-22 posėdyje(t.6 b.l.10-11) parodė,kad jis 2020 m buvo Latvijos bendrovės (duomenys neskelbtini) darbų vadovas .Įmonė registruota Latvijoje,o Lietuvoje yra įmonės ofisas, adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvoje įmonė registruota kaip PVM mokėtojas, todėl Lietuvoje turi savo PVM mokėtojo numerį. 2020-04-30 tarp Latvijos įmonės (duomenys neskelbtini) ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos buvo pasirašyta sutartis dėl objekto "Alytaus Ulonų-Pulko-Santaikos gatvių rekonstravimo (kapitalinio remonto) I etapo Ulonų-Pulko-Santaikos gatvių sankryžos ir Rūtų-Pulko-gardino gatvių sankryžos rekonstravimo darbai". Rangovas pagal sutartį buvo Latvijos įmonė (duomenys neskelbtini), užsakovas - Alytaus miesto savivaldybės administracija. Pagal pareigas jis turėjo vadovauti visam objektui, į jo pareigas įėjo ir dokumentų ruošimas. Dokumentų rengimui jis naudojo savo darbinį nešiojamą kompiuterį, naudojosi elektroninio pašto dėžute ernestas.pavilonis@acb.lv. Už kiekvieno mėnesio atliktus darbus jis savo darbiniame kompiuteryje parengdavo dokumentus - atliktų darbų aktą, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ( forma F-3) ir atliktų darbų aktą pagal grupes. Šių dokumentų ruošinius, be parašų jis iš savo darbo kompiuterio elektroniniu paštu išsiųsdavo Užsakovui, t.y. Alytaus miesto savivaldybės Statybos skyriaus patarėjai N. R. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), techniniam prižiūrėtojui, t.y. R. V. į el. paštą (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovei D. V. el. paštu (duomenys neskelbtini). Išsiuntus dokumentų ruošinius, viską paderindavo telefonu ir laukdavo patvirtinimų, jog dokumentai parengti teisingai. Tuomet minėtus dokumentus atspausdindavo ir ant jų surinkdavo parašus. Pirmiausiai pasirašo ir uždeda antspaudą Rangovas, t.y. (duomenys neskelbtini) darbų vadovas R. J., tuomet pasirašo ir uždeda antspaudą Statybos techninės priežiūros vadovas R. V., tuomet dokumentus pristatydavo Užsakovui, ant jų pasirašydavo Statybos skyriaus patarėja N. R. ir Statybos skyriaus vedėja I. P. ir uždėdavo antspaudą. Patvirtinus ir pasirašius dokumentus, vienas popierinių dokumentų egzempliorius grįžta jam. PVM sąskaita faktūra rašosi minėtų dokumentų pagrindu. Jis į Latviją duomenis, dar be parašų, t.y. "ekseliniu" variantu išsiunčia elektroniniu paštu projektų vadovui J. G. ir Latvijoje yra pradedama ruošti PVM sąskaita-faktūra. Gavus popierinius dokumentus su parašais, juos nuskenuodavo į savo darbinį paštą ir taip pat išsiųsdavo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Popierinius dokumentus jis išsiųsdavo į Latviją paštu. Dažniausiai iš J. G. elektroniniu paštu gaudavo jau paruošą PVM sąskaitą faktūrą, ant jos būdavo atsakingų asmenų parašai ir spaudas "(duomenys neskelbtini)". Kartais PVM sąskaitą faktūrą gaudavo iš A. J., kuri yra vyresnioji buhalterė, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Gavęs PVM sąskaitą faktūrą elektroniniu paštu persiųsdavo N. R. arba atspausdinęs nuveždavo tiesiogiai. 2020 m. spalio mėnesio gale jis parengė ir suderino dokumentus, t. y. 2020-10-28 Atliktų darbų aktą Nr. 5, Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 5 2020 m. Spalio mėn., ir Atliktų darbų aktą pagal grupes. Minėti dokumentai buvo patvirtinti ir gavo leidimą, kad būtų ruošiama PVM sąskaita faktūra. Dokumentai "exel" formatu buvo nusiųsti J. G., kad būtų pradėta ruošti PVM sąskaita faktūra. 2020-10-29 elektroniniu paštu gavo iš J. G. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0268, ant jos buvo (duomenys neskelbtini) atsakingų darbuotojų parašai. Minėtą PVM sąskaitą faktūrą jis atspausdino ir nunešė N. R.. PVM sąskaitos faktūros elektroniniu paštu niekam nesiuntė. Jau po to, kai pristatė PVM sąskaitą faktūrą N. R., jis nuskenavo 2020-10-28 Atliktų darbų aktą Nr. 5, Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 5 2020 m. Spalio mėn., ir Atliktų darbų aktą pagal grupes su visais parašais ir antspaudais ir nusiuntė elektroniniu paštu J. G., kad jis šiais dokumentais pagrįstų išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Pagal sutartį PVM sąskaitą faktūrą reikia apmokėti per 30 dienų, vadinasi turėjo būti apmokėta iki 2020-11-29. Datos nepamena, bet galimai 2020-12-01, jam paskambino J. G., kuris paklausė apie PVM sąskaitos faktūros už 2020 m. spalio mėn. atliktus darbus apmokėjimą. Jis kreipėsi į N. R., kuri jam davė asmens, atsakingo už pavedimus telefono numerį. Kiek jam žinoma iš J. G., tai jis paskambino duotu numeriu, asmuo patvirtino, kad apmokėjimas išsiųstas ir elektroniniu paštu pateikė J. G. tai patvirtinančius dokumentus. J. G. gautus dokumentus persiuntė ir jam. Atsidaręs elektroninį laišką, jis pamatė, kad atsiųstas dokumentas anglų kalba ant (duomenys neskelbtini) firminio blanko apie tai, kad keičiasi banko sąskaita, nurodytas sąskaitos numeris, dokumentas iš banko, PVM sąskaita faktūra Nr. 0268, Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma Nr. 5 2020 m. spalio mėn., su visais reikiamais parašais ir antspaudais, 2020-10-28 atliktų darbų aktas Nr. 5 su visais reikiamais parašais ir antspaudais, "exel" formatu išrašas, patvirtinantis, kad pinigai pervesti ir buvo pridėtas susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp Alytaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų ir (duomenys neskelbtini). Jis tik atsivertęs dokumentą, kuris buvo parašytas anglų kalba, kad keičiasi banko sąskaita suprato, kad dokumentas yra suklastotas, kadangi neatitiko šriftas, kuriuo yra rašomi (duomenys neskelbtini) dokumentai, ir dokumentas buvo parašytas anglų kalba, nors visi dokumentai, kurie yra susiję su objektais Lietuvoje visada yra rašomi lietuvių kalba. Taip pat įtarimą sukėlė tai, kad anglų kalba parašyta "direktorius", o po šiuo įrašu lietuvių kalba parašyta "Rangovas : (duomenys neskelbtini) " Tai pamatęs, jis kitų dokumentų tuo metu nežiūrėjo, o iš karto paskambino J. G. ir pasakė, kad tai yra klastotė. Pasižiūrėjo ir kitus dokumentus, kuriuos jam buvo atsiuntęs J. G.. PVM sąskaitos faktūros forma atitiko, tačiau pažiūrėjus rekvizitus matyti, kad (duomenys neskelbtini) rekvizituose nėra sąskaitos numerio. Pažiūrėjus PVM sąskaitą faktūrą lydinčius dokumentus jie atrodė tvarkingi, tokie patys, kaip ir dokumentai, kuriuos rengė jis, su visais reikiamais parašais ir antspaudais. Pažiūrėjus elektroninius susirašinėjimus, jam į akis krito A. J. elektroninis laiško parašas, kiek jam yra tekę su ja susirašinėti, jos elektroninio pašto parašas buvo kitoks, taip pat iš (duomenys neskelbtini) niekada nėra gavęs laiškų ir nėra siuntęs el. laiškų iš/į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Susipažinęs su laiškais, pamatė, kad juose minima informacija apie ankstesnę, t.y. 2020 m. rugsėjo mėnesio sąskaitą, kuri buvo tiksli. Jis dėl šio objekto elektroniniu paštu bendravo įvairiais klausimais su įvairiais Alytaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojais, tačiau su Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojais bendrauti neteko. Visi dokumentai eigoje yra derinami elektroniniu paštu, o suderinus, su visais reikiamais parašais ir antspaudais yra siunčiamu į Alytaus miesto savivaldybės elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) ir pridedami papildomi adresatai, t. y. atsakingi asmenys, kad greičiau suvaikščiotų informacija. Latvijos įmonė (duomenys neskelbtini) keitė savo banko sąskaitą, kada tiksliai, pasakyti negali. Jis šių dokumentų nerengė, bet kiek jam žinoma, dokumentas buvo parengtas lietuvių kalba ir išsiųstas į Alytaus miesto savivaldybės administracijos elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini).

Sąskaitos ir darbų aktai būdavo kartais siunčiami el.paštu, kartais atiduodami fiziškai. Kartais visus skenuotus dokumentus siųsdavome el.paštu. Latviai rašydavo anglų kalba, rašydavo ir lietuvių kalba teisininkai pasamdyti,visaip būdavo. Aš mačiau tą pranešimą, tai man šriftas užstrigo, nes kiek rašydavo latviai raštus arba patys rašydavome su teisininkų pagalba, tas šriftas niekada toks nebūdavo, ten visas raštas buvo paryškintu šriftu. Man tai nesiųsdavo jie pranešimų, bet jei kam oficialiai siųsdavo, tai būdavo, kad anglų kalba. Mes su buhaltere, kuri išrašydavo sąskaitas, kalbėdavome rusiškai,

Vienu metu jų bendrovė pakeitė banką, bet visiems pranešėme su kuo dirbome, su kuo bendravome, buvo atsiųstas ir atskiras pranešimas pačių latvių, taip pat žodžiu pranešėme, o apie manytą antrą pasikeitimą mes jokios informacijos neteikėme, nes nebuvo to pasikeitimo. Lietuvoje banko nebuvo, mes tiesiog buvome įdarbinti latvių įmonėje, ten tų darbuotojų buvo keli. Kad latviai turėtų mokesčių mokėtojo kodą Lietuvoje ir mokėtų Lietuvoje mokesčius, Lietuvoje jie banko neturėjo, bankas buvo Latvijoje, visi finansai buvo Latvijoje ir dėl kažkokių priežasčių jie keitė savo banką, kai pakeitė, tai ir pranešė. Nepasakysiu, kokioje šalyje, nesidomėjau tuo, aš buvau darbų vadovas, man svarbiausia buvo darbai, o finansai buvo ne mano reikalas. Apie tą fiktyvų dokumentą sužinojau tik tiek, kiek pasakojo, kai atsitiko tas įvykis. Mums buvo keista, kodėl negauname pinigų, nes pradelsimas atsirado, mes paklausėme, o mums pasakė, kad pinigai sumokėti, mes pasakėme, kad jų negavome. Viskas paskui ir išlindo. Sąskaita ėjo per sistemą, nebuvo originali sąskaita. Sąskaitą turi ir latviai. Mūsų sąskaita būdavo anglų ir latvių kalba, kiek atsimenu, ir viršuje būdavo rekvizitai, viskas pagal reikalavimus. Kiek pamenu, man atsiuntė parodyti apmokėjimą, tai matėsi akivaizdžiai, kad parašai yra suskenuoti, iškirpti ir uždėti. Aš pasakiau, kad tai ne mūsų sąskaita. Dar kažkas ten buvo neįprasta, ko mes nedarydavome sąskaitoje, nelabai dabar pamenu, kas tiksliai. Man iš karto kilo įtarimas dėl tos sąskaitos. man taip pasirodė, kad ten buvo iškirptas mano parašas. Siųsdavome mes aktus exsel formatu suderinimui, ten parašų nebūdavo. Jeigu suderini, tada jau nusiųsdavome pasirašytus, su mano ir su techninės priežiūros parašu. Negaliu pasakyti, ar kitam žmogui ta sąskaita galėjo atrodyti įtikinama. Negirdėjau, kad kolegos būtų sakę, jog jų kompiuteris buvo pasigavęs virusą. Tokių kalbų nebuvo. Kompiuteriai buvo darbovietės. Kitas nesėsdavo ne prie savo kompiuterio. Visi turėjo savo paskyras, prie kurių prisijungdavo. Jeigu tu sėdi prie kito kompiuterio, tai tu vis tiek jungiesi prie savo paskyros su savo slaptažodžiu. Bet mes visi turėjome savo kompiuterius, išduotus įmonės. Nebūdavo taip, kad kuris pamirštų atsinešti savo kompiuterį. Ikiteisminio tyrimo metu mano kompiuteris buvo paimtas darbinis kompiuteris, kitų, man atrodo, nebuvo paimti.

Liudytoja A. K. apklausta 2022-12-19 posėdyje(t.6 b.l.42-45) parodė,kad ji dirba (duomenys neskelbtini), yra to skyriaus vedėja. Jų skyrius atsakingas už dokumentų visą valdymą, registravimą, archyvavimą, visus kitus procesus už vieną langelį, paslaugų dokumentų registravimą. Šiuo atveju, konkrečiai mano darbuotoja registravo tą gautą dokumentą, kuris buvo persiųstas elektroniniu paštu. Būtent po šito įvykio, mes turėjome vietinį auditą, gavome tam tikrus nurodymus, kaip reikėtų dar labiau tas tvarkas patikslinti ir patvarkyti. Mes tą ir padarėm. Kaip jau dabar žiūri iš to žinojimo perspektyvos, tai atrodo buvo galima pažiūrėti ten ir ten. Bet atvejis yra tikrai neeilinis, savivaldybėje yra pirmą kartą. Gaunam tų laiškų apsimestinių ir visokių, pastoviai vykdavo mokymai kaip atpažinti apsimestinius laiškus. Tai čia yra sukčiavimas su fišingo atakos elementais, labai profesionaliai viskas parengta, darbuotojams atpažinti buvo tikrai be galo sunku, manau dėl to taip ir įvyko. Registruojant buvo identifikuota, kad čia iš Latvijos firmos (duomenys neskelbtini). Savivaldybė turėjo galiojančią sutartį, gaudavo sąskaitas, aktus, ėjo dokumentai, tai nebuvo, kad kažkas tai visiškai naujo ir nežinoma nauja įmonė. Kai į savivaldybę bet kas atsiunčia laišką, darbuotojas pats tikrai negali registruoti, mūsų dokumentų valdymo taisyklėse yra pažymėta, kad darbuotojas jeigu jo elektroninio pašto adresu gauti dokumentai, kurie turi būti registruotini, jie turi būti persiųsti į ,,Avilys“ ,mes turim tokį bendrinį elektroninio pašto adresą arba infoetaAlytus oficialiuoju paštu. Dokumentai turi būti per vieną dieną persiųsti ir tada registratorė juos užregistruoja dokumentų valdymo sistemoje. Šiuo atveju D. R. taip ir padarė. Esu susipažinusi su tuo sukčiavimo atveju. Mes po to nagrinėjome, aptarėme ir skyriuje, analizavome tą situaciją kaip galėjo būti, kaip galima buvo išvengti. Bet tai buvo po įvykio. Dabar aš galiu pasakyti, kad atidumo registratorei gal ir pritrūko, bet vertinant taip, kaip buvo pateikti visi tie dokumentai, žiūrint, kad buvo mūsų darbuotojų parašai, kad tai buvo sutartis, galiojanti sutartis ir sąskaitos joje, visi sutarties rekvizitai buvo išskyrus tą elektroninį pašto adresą. Vėl gi, dėl elektroninio pašto adreso, tai nebūtinai prie galiojančios sutarties tai yra oficialus įmonės elektroninis pašto adresas, tačiau susirašinėjimas vyksta tikrai nebūtinai tuo oficialiuoju elektroniniu paštu. Nes tame dalyvauja ir kiti darbuotojai, kurie tą sutartį vykdo, aš turiu mintį tiekėjo darbuotojai, jie tikrai tą informaciją siųsdavo ir kitais elektroniniais paštais. Būtent atpažinti, kad čia reikėjo labai, labai patikrinti tą elektroninio pašto adresą, manau darbuotojams buvo labai sunku. Registratorė užregistravusi elektroninį laišką- prašymą pakeisti sąskaitą, sistemoje ,,Avilys“ pagal viską ji turėjo susieti su sutartimi, jeigu tie rekvizitai buvo įrašyti dokumente, nes paprastai prie sąskaitoje – faktūroje turėtų įrašyti pagal kokią sutartį mokamas dokumentas. Jeigu tai buvo įrašyta, aš dabar tikrai nepamenu to, ar šitoje sąskaitoje – faktūroje buvo įrašyta sutartis, tai registratorė turėjo susieti. Bet vėl gi, čia atvejis tas, kad ant tos sutarties kuri buvo atsiųsta prie to laiško prikabinta, buvo tikrai buvo darbuotojų atsakingų už sutartį parašai. Vėl gi situacija, jeigu jų nebūtų, tai būtų visai kita tvarka, mes visai kitaip būtume registravę tą dokumentą, pačią sąskaitą. Supratau, kad jie jau buvo patikrinę tą dokumentą, matę, ir dėl to nekilo įtarimų. Parašai nekėlė jokių įtarimų, nes buvo mūsų darbuotojų, kurie buvo atsakingi už sutarties priežiūrą, vykdymą, N. R., kuri atsakinga už sutartį ir jos vedėja M.. Jeigu nebūtų buvę tų parašų ir antspaudų, registratorė būtų priskyrusi tą sutartį. Visų pirma, būtų neregistruota pati sąskaita. Sąskaita būtų registruota atskirai, tai yra ji būtų pirmiausiai įvertinta, siųsta N. R., tiek vedėjai, tiek dar jeigu skiriasi už tai kieno finansavimas, tai dar vienas darbuotojas įsijungtų ir tik tada ji būtų registruota. Aš manau, kad tie parašai ir antspaudai suklaidino registratorę ir ji manė, kad tie atsakingi už sutartį žmonės jau peržiūrėjo. Priskyrus sutartį už sutarties vykdymą ir priežiūrą atsakingi asmenys jie automatiškai mato visus dokumentus, kuriuos registravo registratorė. Bet bet kokiu atveju, pati sąskaita niekada neužregistruojama kol jos neįvertina atsakingi už tą sąskaitą, už sutartį. Buvo kovidinis laikotarpis ir mes dirbom iš nuotolio.Nes jeigu įprastiniu laikotarpiu gaunam dokumentą, jeigu tai yra sąskaita, tai pirmiausia tuo metu atkreipiu dėmesį ar ant sąskaitos visi parašai būdavo sudedami ir ji atnešama arba atsiunčiama registruoti. Kovidiniu laikotarpiu, nuotoliniu metu, sąskaitą tvirtindavo elektroniniu būdu. Kol elektroniniais laiškais visi, kam privalo pasakydavo tinkamai, kad ta sąskaita patikrinta, kad viskas atitinka, kad mokėjimas toksai turi būt, kad aktas yra jeigu aktas reikalingas. Patvirtindavo elektroniniu paštu. Dabar jau mes po to, dar nuėjom toliau, tai yra įdiegėm dokumentų valdymo sistemoje, kad pačioje sistemoje tvirtina ir tik tada tą dokumentą užregistruoja, tai dar didesnė yra kontrolė. Tuo metu, dar nebuvo sistemoje. Mes prikabindavom tą visą susirašinėjimą elektroniniais laiškais, visų atsakingų darbuotojų. Šitu atveju tai buvo laiškas su pridėta sąskaita. Būtent dėl to, kad nebuvo priskirta prie sutarties, kadangi tai suklaidino, tai atsakingi už sutarties vykdymą asmenys R. ir M. nepamatė šito dokumento, sistema pati jų nepriskyrė, jie negalėjo pamatyti. Jeigu jie būtų pamatę dokumentą, nemanau ar jos būtų atlikę tolimesnius veiksmus. Nemanau, nes tai yra atvejis labai paslėptas. Nežinau ar jiems irgi būtų kilęs įtarimas. Jau po fakto, kai mes pradedi viską, viską detaliai nagrinėti, tai tada atrodo taip. Normaliomis sąlygomis, aš labai abejoju ar nors vienas darbuotojas būtų įvertinęs, tuo labiau, kad tas elektroninio pašto adresas nesukėlė įtarimo, kad tai yra apsimestinis laiškas. Šiuo atveju, elektroninio pašto adresas visiškai normalus atrodė. Sąskaitos pagal įstatymą, buhalterinės apskaitos įstatymą neprivalo būti patvirtinamos asmenybės tapatybės dokumentu. Tiekėjas neprivalo pasirašyti siunčiamų sąskaitų. Mes identifikuojam pagal tai, tarkim iš oficialaus elektroninio pašto arba iš susirašinėjimo. Mūsų vidinė tvarka, jau paskui reikalauja tvirtinti tas sąskaitas. Po audito, suderinę su auditore atsižvelgę į jos rekomendacijas ir suderinę tuos tekstus, kad būtų dar aiškiau, yra tvarkos apraše gautų dokumentų registravimo tvarka atskira, būtent ten patikslinom, ką turėtų daryti darbuotojas registruodamas gautą dokumentą, tiek popierinį, tiek elektroniniu būdu. Ypatingai dar vieną sakinį pridėjom, auditorės rekomendacijos, kad iš apsimestinių laiškų, jeigu elektroniniu būdu gautas dokumentas, tai tikrai turėtų įvertinti tam, kas adresuota. Šiuo atveju sutartį vykdantis darbuotojas ir jo vadovas turėtų įvertinti, po jo pasakymo ir patvirtinimo, kad viskas yra gerai, tik tada dokumentą registruoti. Mes atsižvelgėm į vieną tokį atvejį, bet tų atvejų gali būti labai daug ir įvairių, visko absoliučiai tvarkose ir taisyklėse neaprašysi. Tiesiog kai kalbamės su darbuotojais, reikalaujame atsakomybės, blaivaus proto vertinant kiekvieną dokumentą, tuo labiau, kad dokumentų mes labai daug registruojame per metus ir kiekvieną dieną. Juos iščiupinėti jau taip visiškai, tikrai reikia turėti labai daug laiko. Gali daug ką padaryti, bet reikalingi laiko resursai. Šitą vietą apsirašėm išsamiau, tikrai, kad būtų visiems aiškiau. Tikiuosi dabar visiems viskas yra aiškiau. Po taisyklių pakeitimo mes darėme mokymus savo skyriuje, kalbėjom su registratorėm, tam, kad išvengti ateityje tokių dalykų. Registratorius gali registruoti dokumentus ir anglų kalba. Kaip žinia, visi europiniai projektai, informacija susijusi su jais, yra anglų kalba, kad juos visus išversti, tai tiesiog labai dideli kaštai. Tai susirašinėjimas vyksta ir anglų kalba.

Liudytoja E. B. apklausta 2022-12-19 posėdyje(t.6 b.l.45-47) parodė,kad dirba (duomenys neskelbtini) dokumentų registratore. Gavau dokumentą registracijai elektroniniu paštu, persiunčiau į dokumentų valdymo sistemą ir užregistravau. Tai 2020 m. lapkričio 20 d.Tuo metu, tai nebuvo išskirtinis atvejis. Tai buvo eilinis dokumentas pasirašytas, duomenys mūsų naudoti sutarties, sutarties numeris, tiesiog jokių įtarimų nesukėlė, nes buvo kaip ir vizuoti dokumentai pasirašyti atsakingų specialistų, kurie rengė. Nepasirašytų dokumentų neregistruojam, tada susisiekiam su pareiškėju, prašom pasirašyti. Dokumentas buvo vizuotas, buvo prisegti dokumentai, aktai, sąskaita- faktūra, turbūt ten buvo nurodytas sutarties numeris, kaip tvarkingo dokumento. Būtent D. R. ir atsiuntė dokumentus iš savivaldybės elektroninio pašto. Siuntė man konkrečiai mano adresu, nes aš administruoju bendro pašto dėžutę. Kaip ir į bendro, bet atsakinga už tą dėžutę buvau aš. Prieš registravimą, vis tiek dokumentą mes atsidarome. Jei specialistas atsiųstų nepasirašytą dokumentą, skambinčiau sakyčiau, kad nėra parašo, bet tas dokumentas pasirodė tvarkingas. Rekvizitų dokumentų nežiūrėjau, kadangi susirašinėjimas vyksta tarp sutarčių rengėjo. Pas mus įstaigoje neateina niekas siųsti dokumentų iš mano pašto, kiekvienas rengėjas atsakingas asmuo siunčia iš savo, tai tiesiog nesukėlė įtarimo. Aš užregistruoju, sukuriu rezoliuciją vadovams, terminą parašau įvykdymo, mano toks darbas. Dokumentas buvo su parašais, su antspaudais, persiųstas savivaldybės darbuotojo. Ar daugiau siuntė kokių dokumentų registruoti R.. susijusių su šituo įvykių, negaliu atsakyt, su šita situacija manau ne. Dėl banko sąskaitos keitimo tos pačios įmonės, nežinau, nes aš tik registruoju dokumentus, stengiuosi susieti per ryšius, kad matytų visi. Aš į patį turinį gilinuosi nebent paprašo iki kada atlikti darbą, tada aš nurodau, kad užduotį atlikti iki tada.

Visi savivaldybėje patenkantys dokumentai turi patekti per registratorę. Registratorė pirmasis etapas, kurio metu užregistruojamas dokumentas, įkeliamas į sistemą, ne visada, bet taip. Gaunamieji per mane dokumentai, būna, kad atsakingiem asmenim, visi gavę įstaigoje dokumentus, privalo atsiųsti registravimui. Gali man tiesiai įkrist, gali darbuotojams įkrist, jie tada privalo atsiųst, arba aš tada paskirstau kas juos registruos. R. veiksmas, kad jis persiuntė gautą laišką, normalus veiksmas, visi taip daro. R.. tai ką gavo, viską persiuntė man. R.. pats negalėjo užregistruoti laiško, tieiog neturi tokių teisių, tik tam tikri specialistai tai gali daryti. Tas persiųstas laiškas man atrodė įtikinamas. Visada tikrinu registracijos numerį, parašą. Sutarties numeris nurodytas, tikrai nepasirodė įtartinas. Ar sutarties sumos atitiko, į tokius dalykus aš tikrai nesigilinu, bet dokumentas buvo pasirašytas. Mačiau, kad ant atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymos buvo statybos skyriaus vedėjos I. P. antspaudas ir parašas. Šitą dokumentą privalėjau prie šito registruojamo dokumento priskirti pagrindinę sutartį, kurios pagrindu vyko kažkoks bendravimas savivaldybėje. Dabar mes tą darom ypatingai, anksčiau į tai labai dėmesio nekreipėm, bet visada stengiamės susieti dokumentus per ryšius, rengėjo patogumui, netgi mūsų pačių paieškai, tiesiog savo patogumui. Šiuo atveju, jeigu nesusieta per ryšius, jeigu nepadaryta susipažinti, tai nemato nei P., nei R.. Nesusiejau su pagrindine sutartimi, tiesiog toks techninis dalykas gavosi, dabar tą darome ypatingai. Gavusi tą prašymą, pamačiusi priedus, su visų asmenų parašais, supratau, kad tie žmonės, kurių antspaudai ir parašai yra, jie jau galėjo matyti šitas sąskaitas ir įvertinti jų turinį. Nes vadinasi dokumentas patikrintas ir atsiųstas registravimui tvarkingas, net tuo neabejojau. Atkreipiau dėmesį, kad pagrindinis raštas buvo ne lietuvių kalba. Įtarimų nesukėlė, todėl, kad daugelis dokumentų ateina anglų kalba, projektiniai dokumentai, o čia Latvijos įmonė. Pasitaiko dokumentų ir nemažai anglų kalba. Ikiteisminio tyrimo metu mano kompiuteris nebuvo paimtas. Nežinau tokios informacijos, kad galėjo būti įsilaužta į mano kompiuterį. Šiuo metu, jeigu yra registruojamas koks nors dokumentas, su dokumento turiniu nėra supažindinami už tos sutarties vykdymą atsakingi asmenys. Jeigu tai būtų sutartis, tada privalomai darom susipažinti, dabar vėl nauja tvarka, bet šiaip nedarom nebent specialistui būtų skubus terminas, 2-3 dienos ir jis lauktų kol ateis užduotis iš vadovų, tada paprašo supažindinti, kad jis galėtų atlikti tolimesnius veiksmus. Aš pati į tai reaguoju, informuoju, arba net ir skambinu, kad terminas trumpas, atkreipkit dėmesį, nes kol apeis aplinkui, tiesiog pavėluos atsakyti. Ar ankstesni Latvijos įmonės siųsti registruoti dokumentai buvo papildomai persiųsti ir supažindintos būtent M. ar R., nepamenu, nebent jeigu manęs prašė, prašau padaryk susipažinti, tada taip. Po šito įvykio darbe labai pasikeitė tam tikri saugumo aspektai, registravimo. Tiesiog tikrinam viską, net perdėtai, nemaloni patirtis. Dabar ypatingai tikrinam elektroninį paštą, sutarties numerį, stengiamės su specialistais susisiekti, visaip, pagal situaciją. Nežinojau, kad elektroninio pašto adresas neatitinka sutartyje nurodyto elektroninio pašto adreso, tai daro daug specialistų, tai nėra, kad atsiunčiami dokumentai tik iš pagrindinio pašto. Specialistas gali atsiųsti dokumentą iš bet ko, iš vardinioo pašto. Suvesdama ir registruodama šitą prašymą su priedais įvedžiau pirminį elektroninį adresą. Mes vedame rankiniu būdu, sutarties pasirašymo metu suvedami visi rekvizitai, sistema automatiškai, kai pradedi vesti siuntėją, gavėją, ji iš karto užpildo elektroninį paštą, telefono numerį. Kai sutartį registravau pirmą kartą, tada viską įvedžiau, tikrą adresą, šiuo atveju išmetė adresą automatiškai pati sistema. Neužkliuvo, nepastebėjau, kad skiriasi tie elektroninio pašto adresai. Ar prieš elektroninio pašto adresą buvo Latvijos įmonės pavadinimas, negaliu atsakyti, nes neatsimenu.Jeigu dabar reikėję įvest rankiniu būdu, neįmetus į sistemą, tai dėmesys būtų užkliuvęs iš karto. Jeigu šiandien būčiau gavusi tokį laišką, būčiau tikrinusi elektroninį paštą ir susisiekusi su atsakingu asmeniu sutarties, tada kruopščiau, kodėl taip, o ne kitaip. Bet čia tik patirtis turbūt tokia.

Liudytoja V. A.(iki santuokos L.) apklausta nuotoliniu būdu 2023-01-27 posėdyje (t.6 b.l.54-56) parodė,kad ji dirba (duomenys neskelbtini).Tuo metu darbas vyko per nuotolį, buvo nustatyta tvarka, kad atsakingas specialistas siunčia sąskaitas registratorėms, t. y. man, su laiške pridėta sąskaita ir prierašu, kad dokumentas tinkamas apmokėjimui, nurodyta priemonė. Gavus tokį dokumentą, išsisaugom sąskaitą ir keliam į „Avil“ , užpildome laukelius, nurodydami kas gavėjas, kokia suma, antraštė ir išsaugom, po to kuriam rezoliuciją ir viskas. Minimas dokumentas niekuo nesiskyrė iš kitų, buvo su patvirtinimu, kad jis geras. Tuo metu dirbau (duomenys neskelbtini). Į mano pareigas įėjo dokumentų, sąskaitų registravimas, archyvavimas, įsakymų registravimas, administracijos direktoriaus pasitarimų protokolavimas. Dėl tos sąskaitos gavimo situacija buvo tokia, kad iš statybos skyriaus specialistės gavom sąskaitą, kurią įprastiniu būdu užregistravau su prierašu, kad jis patikrintas ir geras. Iš šių 2020 m. spalio mėn. dokumentų, susijusių su sankryžos rekonstrukcija, registravau tik sąskaitą ir darbų atlikimo aktą prie sąskaitos, daugiau jokių dokumentų pagal pareigybes neregistruoju. Dokumentas su rezoliucija susipažinti buvo iš statybos skyriaus, iš jų ir ateidavo dokumentai. Jie siųsdavo su patvirtinimu vedėjo. Aš siunčiu susipažinti, kiek pamenu, tik toms pačioms darbuotojoms, kurios man atsiuntė laišką. Buhalterijos skyriuje kuriama jau įkėlus dokumentus rezoliucija buhalterijai, o tada visas dokumentas buhalterijos skyriaus vedėjai, kuri išskirsto buhalterijos darbuotojams pagal tai, kas atsakingas ir turi ruošti apmokėti. Dėl banko sąskaitos pasikeitimo dokumento: gautų dokumentų apie pasikeitimus neregistruoju, tvarkiau statybų skyriaus vedėjos atsiųstus dokumentus. Apie banko sąskaitos pakeitimus nemačiau, nes neregistruoju tokių dokumentų. Dokumentus turiu tikrinti pagal sutartyje esančią sąskaitą, tokio kaip tikrinimo nebūdavo, nes gaudavau dokumentą su prierašu, kad jis patikrintas ir tinkamas registruoti. Įregistruojant į sistemą reikia suvesti šiuos duomenis į laukelius: siuntėjas, įmonė, suma, antraštė, už ką apmokėjimas, gavimo būdas – el. būdu, el. laišku. 2020 m. spalio-gruodžio mėnesių laikotarpiu dokumentus įkėlimui į „Avilį“ gaudavom el. paštu, tuomet prisegdavome visą laišką kartu su sąskaita „Avilio“ sistemoje. Iš statybos skyriaus kontaktavimo nebuvo. Tas laiškas, kuris buvo gautas dėl pasikeitusios sąskaitos – tokio dokumento nemačiau, mačiau tik sąskaitą, kurią atsiuntė statybos skyriaus darbuotoja. Tos įmonės sąskaitas faktūras esu registravusi kas mėnesį. Kad tikra ir teisinga sąskaita – aš jau gaunu su prierašu specialisto, kad ji patikrinta. Specialistas prideda dokumentą ir prirašo laiškelį, kad dokumentas yra patvirtintas ir tinkamas registruoti ir apmokėti, nurodomas sutarties numeris, apmokėjimo priemonė ir vedėjas tą dokumentą mato. Šiuo atveju irgi buvo patvirtinta. Tuo metu parašą ant sąskaitos atstodavo laiškas, kurį prisegdavo. Sukčių siųstų sąskaitų nemačiau. Ar buvo ant jų atsakingų asmenų parašai, ar jie buvo tikri – nepamenu ar buvo jie ar ne. - Dėl (duomenys neskelbtini) sąskaitų redagavimo: redagavimas nebūtinai pačio dokumento, sąskaitos redagavimas, failo išsegimas, gali būti kortelė, pvz. apmokėjimo, jo laiko redagavimas, kada buvo apmokėta. Dokumento redagavimo metu parašome pastabą kas buvo daroma su tuo dokumentu, tas pats jeigu elektroniniu laišku duotas prašymas, tokiu atveju turėjo būti prisegtas elektroninis laiškas. Konkrečiai nepamenu kas būtų daryta, redaguota. Redagavau patį siuntėjo adresą, kadangi būna kartais „Avilio“ sistemoje keli gavimo adresai, po vidinio skyriaus pasitarimo akcentavom, kad visi turi būti vienodai suvedami gavėjai, nes lyg buvo Kalantos g. ir lyg lietuviškas pavadinimas, buvo latviškas. Tai buvo redaguotas šitas adresas. Jokio nebuvo nurodymų, tiesiog nutarta tokią tvarką palaikyti, kad visus suvienodinti. Siuntėjas pagal numerį kaip ir vienodas, tik adresas. Prieš tai buvo Latvijos užrašas, bet dabar irgi negaliu tiksliai sakyti. Atliktų darbų sąskaitas irgi registruoju. Buvo visa informacija pagal tuo metu galiojančią visą dokumentų registravimo tvarką. Anksčiau buvo be parašų dokumentai. Gali būti, kad su parašais persegti dokumentai redaguojant, bet negaliu šito pasakyti, neatsimenu šito. Antrą kartą tuo pačiu numeriu sąskaitų neregistruodavom, ne jie jau buvo registruoti, pati sistema to neleidžia. Iš to, kad yra parašai ir spaudai, galima suprasti, kad jis yra patikrintas.Pati sąskaita faktūra, pats dokumentas neredaguojamas, gali būti redaguojami laukeliai gavėjo, apmokėjimas, antraštė ir pan. Ar šiuo atveju buvo koks perskanavimas sąskaitų, sugrįžus po nuotolinio darbo nežino. Registruoti PVM sąskaitas faktūras su parašais registruoti pakliūdavo mėnesio pabaigoje ar pradžioje, įprastine tvarka. Kai gaudavom laišku dokumentą, jį registruojam tą pačią dieną arba sekančią dieną. Mėnesio pabaiga ir pradžia yra sąskaitų siuntimo laikas. Sąskaitos patekdavo mėnesio pabaigoje, visada visas sąskaitas gauname kai būna mėnesio pabaiga. Jeigu sąskaita patenka antrą kartą užregistruoti, būna patikrinta ir jau antrą kartą šio dokumento jau neregistruojam. Jeigu siunčiamas kitas dokumentas, pats statybos skyrius turėtų informuoti, kad kažkas keitėsi, pirminį naikinti ar pan.

2022-11-28 posėdyje nuotoliniu būdu apklausta AB ”Šiaulių bankas” specialistė I. N. pateikė savo paaiškinimus apie bankinių pervedimų atlikimo tvarką, šių bankinių pervedimų tikrinimo ir kontrolės banke ypatumus , bei paaiškinimo, kaip gavus informaciją apie galimai atliktą sukčiavimą Alytaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu buvo sustabdytas Ispanijos banke dar likusių šio banko sąskaitoje esamų piniginių lėšų išmokėjimas ir po to jų grąžinimas mokėtojui (t.6 b.l.4-7).

Į teismo užklausimą dėl galimybės bankui kontroliuoti 2020-11-26 savivaldybės mokėjimo pavedimą AB ”Šiaulių bankas” 2022-12-13 atsakymu (t.6 b.l.20-21) nurodė, kad teisės aktai neįpareigoja bankų tikrinti kiekvienos jų klientų atliekamos mokėjimo operacijos, papildomai rinkti ir (arba)tikrinti duomenis apie kiekvieną mokėjimo nurodyme nurodytą mokėjimo operacijos sumos gavėją, analizuoti lėšų gavėjo vykdomos veiklos specifikos ar kitaip kvestionuoti mokėtojo,kuris pateikė mokėjimo nurodymą pervesti tokiam gavėjui lėšas, veiksmus,jeigu objektyviiai vertinanty , nėra pagrindo įtarti,jog mokėjimo atliekamos opreacijos gali būti susijusios su pinigų plopvimo ar teroristų finansavimo veikla.Informuoja,kad 2020-11-26 Kleino inicijuotas mokėjimas į lėšų gavėjo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą , suma 187 671,58 Eur , buvo įvykdytas 2020-11-26. Banko sistemoms/darbuotojams nensustačius riziką keliančių veiksnių, mokėjimo operacija buvo įvykdyta. Bankas 2022-12-16 pateiktu papildomu atsakymu (t.6 b.l.22-24) detaliau nurodė aplinkybes į pateiktą 2022-12-13 atsakymą bei nurodė, kad dėl 2020-11-26 pavedimo 187 671,58 Eur sumai banke vidaus auditas nebuvo atliktas.

Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo surinkti duomenys bei teismo posėdyje šie duomenys buvo ištirti dėl kaltinime nurodomų veikų:

2020-12-04 Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo D. R. pateikė elektroninius susirašinėjimus ir dokumentus gautus elektroniniu paštu, su paaiškinimais, susijusius su 2020-11-26 Latvijos įmonei (duomenys neskelbtini) padarytu 187671, 58 EUR pavedimu ( 1 T., b.l. 124).

2020-11-05, 2020-11-06 ir 2020-11-19 elektroniniai laiškai anglų kalba tarp D. M., D. R. ir (duomenys neskelbtini su paaiškinimais (1 T. b.l. 125-127).

2020-11-20 D. R. elektroninis laiškas su prašymu užregistruoti (duomenys neskelbtini) laišką kaip gautą dokumentą ir nukreipti A. S., kad ji perduotų jam. D. R. rašo, kad "Čia įmonė informuoja apie pasikeitusią banko sąskaitą" ( 1 T., b.l. 128-129).

2020-11-05, 2020-11-06 ir 2020-11-19 elektroniniai laiškai anglų kalba tarp D. M., D. R. ir (duomenys neskelbtini) ( 1 T. b.l. 130-137, 144-152).

Elektroninių laiškų ir dokumentų iš anglų kalbos vertimas į lietuvių kalbą :

2020-11-19 nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) D. R. (duomenys neskelbtini) rašė "kaip prašėte, pridėjau Pranešimą ir Banko išrašą iš mūsų naujos banko sąskaitos dėl sąskaitos faktūros Nr. 0268 187671,58 EUR sumai. Mes jau uždarėme savo "Luminor bank" AS ir tikimės, kad laiku galėsite atlikti pavedimus." Pasirašo A. J. vyr. buhalteris (duomenys neskelbtini)."

2020-11-06 D. R. (duomenys neskelbtini) rašė : "Gerb. A., Jūsų sąskaita faktūra 2020-09-29 Nr. 0206 179843,96 euro sumai buvo apmokėta 2020-10-29(pridedamas sąskaitos išrašas). Taip pat gavome Jūsų 2020-10-29 sąskaitą faktūra Nr. 0268 187671,58 euro sumai. Jeigu Jūsų įmonė pakeičia banko sąskaitą, tuomet Jūs turite išsiųsti laišką Alytaus miesto savivaldybės administracijai ir informuoti mus apie naują banko sąskaitą. Ir laiške parašykite, kad norite gauti apmokėjimą į naują banko sąskaitą. Laišką galite siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini) ".

2020-11-05 nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) D. M. "Gerb. D., Ar galite mus informuoti apie šios sąskaitos faktūros Nr. 0206 statusą, bendra suma 179843,96 EUR? Mes uždarinėjame savo seną sąskaitą, todėl norime žinoti, kokios informacijos Jums reikia, kad atliktumėte atnaujinimus? Ar mums reikia persiųsti tik neapmokėtą sąskaitą faktūrą su naujo banko informacija?" Pasirašo A. J. vyr. buhalteris (duomenys neskelbtini) "

Raštas Alytaus miesto savivaldybės administracijai, kuriuo informuoja jog "per šią (duomenys neskelbtini) registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), informuojame, kad nuo 2020-11-11 mokėjimas už sąskaitą faktūrą Nr. 0268, data 2020-10-29, bus atliekamas į šią banko sąskaitą : Banko pavadinimas : (duomenys neskelbtini) : (duomenys neskelbtini) Swift/Bic: (duomenys neskelbtini) Sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini) Banko kodas:0182". Dokumentą pasirašė Generalinis direktorius Rangovas : (duomenys neskelbtini)" ( 1 T., b.l. 153-159).

Kompiuterio ekrano nuotrauka, kurioje užfiksuota 2020-11-20 dokumentas anglų kalba ant ACB firminio blanko (1 T. b.l. 138)

Kompiuterio ekrano nuotrauka, kurioje užfiksuota PVM sąskaita faktūra Nr. 0268 (pastaba - PVM sąskaitoje faktūroje nenurodytas banko sąskaitos numeris ir nėra atsakingų asmenų parašų ir antspaudų) ( 1 T., b.l. 139

2020-12-02 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareiškimas dėl įtariamo tarptautinio sukčiavimo su priedais (dokumentais), kuriuo pranešama, jog Alytaus miesto savivaldybės administracija 2020-11-26 atliko bankinį pavedimą Nr. 08180 Latvijos bendrovei (duomenys neskelbtini) pervesdama 187671,58 EUR sumą už atliktus rangos darbus. 2020-12-02 įmonė informavo, kad šių pinigų negavo su priedais ( 1 T. b.l. 7-23).?Elektroniniu susirašinėjimu tarp elektroninio pašto dėžutės adresatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) anglų kalba ( 1 T., b.l. 8-11).

2020-10-29 PVM sąskaita faktūra Nr. 0268 (PVM sąskaitoje faktūroje nenurodytas banko sąskaitos numeris ir nėra atsakingų asmenų parašų ir antspaudų) ( 1 T. b.l. 12).

2020 m. spalio mėn. Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimu Pažyma Nr. 5, Užsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija, Rangovas (duomenys neskelbtini) ( 1 T. b.l. 13).

2020-10-28 Atliktų darbų aktu Nr. 5. Užsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija, Rangovas AB A.C.B. (1 T. b.l. 14).

Banko dokumentu ne lietuvių kalba ( 1 T., b.l. 15).

2020-11-20 dokumentų gautų elektroniniu laišku Alytaus miesto savivaldybės administracijoje registracijos kortele ( 1 T. b.l. 16).

2020-12-02 elektroniniais laiškais su informacija, jog nemokėti pinigų į jokias kitas (duomenys neskelbtini) sąskaitas, išskyrus nurodytą sutartyje (1 T., b.l. 17-18).

2020-11-05 elektroniniu laišku, kurį D. M. gavo iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) ir persiuntė D. R. (duomenys neskelbtini) ( 1 T., b.l. 19).

AB "Šiaulių banko" sąskaitos išrašu, jog 2020-11-26 iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas 187671,58 EUR pavedimas, kurio gavėjas yra (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), paskirtis Apmokėta 2020.10.29 Nr. 0268 (duomenys neskelbtini) rekonstravimas SR-941 ( 1 T., b.l. 20).

2021-02-03 Alytaus miesto savivaldybės administracijos raštu, jog Ispanijos Karalystės (duomenys neskelbtini) bankas pervedė (sugrąžino) likusią nepanaudotą pinigų sumą, kuri apgaule buvo užvaldyta iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos ( 1 T., b.l. 79).

AB "Šiaulių banko" sąskaitos išrašu, jog 2021-02-02 į Alytaus miesto savivaldybės administracijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas 150691,66 EUR pavedimas iš užsienio banko ( 1 T., b.l. 80-81, 85-88)

2020-11-05, 2020-11-06 ir 2020-11-19 elektroniniai laiškai anglų kalba tarp D. M., D. R. ir (duomenys neskelbtini) su paaiškinimais (1 T. b.l. 125-127).

2020-11-20 D. R. elektroninis laiškas su prašymu užregistruoti AS A.C.B. laišką kaip gautą dokumentą ir nukreipti A. S., kad ji perduotų jam. D. R. rašo, kad "Čia įmonė informuoja apie pasikeitusią banko sąskaitą" ( 1 T., b.l. 128-129).

2020-11-05, 2020-11-06 ir 2020-11-19 elektroniniai laiškai anglų kalba tarp D. M., D. R. ir (duomenys neskelbtini) ( 1 T. b.l. 130-137, 144-152).

Elektroninių laiškų ir dokumentų iš anglų kalbos vertimas į lietuvių kalbą :

2020-11-19 nuo (duomenys neskelbtini) D. R. daivaras.radzevicius@alytus.lt rašė "kaip prašėte, pridėjau Pranešimą ir Banko išrašą iš mūsų naujos banko sąskaitos dėl sąskaitos faktūros Nr. 0268 187671,58 EUR sumai. Mes jau uždarėme savo "Lumonor bank" AS ir tikimės, kad laiku galėsite atlikti pavedimus." Pasirašo A. J. vyr. buhalteris (duomenys neskelbtini)."

2020-11-06 D. R. d(duomenys neskelbtini) rašė : "Gerb. A., Jūsų sąskaita faktūra 2020-09-29 Nr. 0206 179843,96 euro sumai buvo apmokėta 2020-10-29(pridedamas sąskaitos išrašas). Taip pat gavome Jūsų 2020-10-29 sąskaitą faktūra Nr. 0268 187671,58 euro sumai. Jeigu Jūsų įmonė pakeičia banko sąskaitą, tuomet Jūs turite išsiųsti laišką Alytaus miesto savivaldybės administracijai ir informuoti mus apie naują banko sąskaitą. Ir laiške parašykite, kad norite gauti apmokėjimą į naują banko sąskaitą. Laišką galite siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini) ".

2020-11-05 nuo (duomenys neskelbtini) D. M. "Gerb. D., Ar galite mus informuoti apie šios sąskaitos faktūros Nr. 0206 statusą, bendra suma 179843,96 EUR? Mes uždarinėjame savo seną sąskaitą, todėl norime žinoti, kokios informacijos Jums reikia, kad atliktumėte atnaujinimus? Ar mums reikia persiųsti tik neapmokėtą sąskaitą faktūrą su naujo banko informacija?" Pasirašo A. J. vyr. buhalteris (duomenys neskelbtini). "

Raštas Alytaus miesto savivaldybės administracijai, kuriuo informuoja jog "per šią (duomenys neskelbtini)" registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), Latvija PVM kodas (duomenys neskelbtini), informuojame, kad nuo 2020-11-11 mokėjimas už sąskaitą faktūrą Nr. 0268, data 2020-10-29, bus atliekamas į šią banko sąskaitą : Banko pavadinimas : (duomenys neskelbtini) : (duomenys neskelbtini) Swift/Bic: (duomenys neskelbtini) Sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini) Banko kodas:0182". Dokumentą pasirašė Generalinis direktorius Rangovas : (duomenys neskelbtini)." ( 1 T., b.l. 153-159).

Kompiuterio ekrano nuotrauka, kurioje užfiksuota 2020-11-20 dokumentas anglų kalba ant (duomenys neskelbtini) firminio blanko (1 T. b.l. 138)

Kompiuterio ekrano nuotrauka, kurioje užfiksuota 2020 m. spalio mėn. Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimas Pažyma Nr. 5 Užsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija, Rangovas(duomenys neskelbtini). ( 1 T., b.l. 140).

Kompiuterio ekrano nuotrauka, kurioje užfiksuota 2020-10-28 Atliktų darbų aktas Nr. 5 Užsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija, Rangovas (duomenys neskelbtini) ( 1 T., b.l. 141)

2020-12-02 elektroninis laiškas nuo E. P., kuriuo informuoja, kad pateikti dokumentai susiję su (duomenys neskelbtini)" sąskaitos pasikeitimu yra suklastoti ir netikri. (duomenys neskelbtini) nesiuntė jokių dokumentų dėl sąskaitos pasikeitimo. Prašo kuo skubiau nutraukti visas susijusias pinigines operacijas. Taip pat pabrėžia, kad apmokėjimo negavo ( 1 T. b.l. 142 ).

2020-12-01 elektroninis laiškas nuo D. R. J. G., kuriuo D. R. siunčia apmokėjimą ir raštus dėl pasikeitusios banko sąskaitos. ( 1 T., b.l. 142 -143)

2020-12-10 tarnybiniu pranešimu pranešama, kad 2020-11-05 14.43 val. Alytaus miesto savivaldybės administracijos darbuotoja D. M. į elektroninį paštą, kurio adresas "(duomenys neskelbtini)" gavo laišką iš asmens, kurio elektroninio pašto adresas "(duomenys neskelbtini) ". 2020-11-19 14.11 val. Alytaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojas D. R. į savo elektroninį paštą, kurio adresas "(duomenys neskelbtini)" taip pat yra gavęs laišką iš asmens, kurio elektroninio pašto adresas "(duomenys neskelbtini)". 2020-12-08 (duomenys neskelbtini), bendraujant su D. R., jis patikslino ir paaiškino, kad visi dokumentai ir susirašinėjimas elektroniniu paštu su Latvijos bendrove (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu "(duomenys neskelbtini) " vyko jo darbiniu kompiuteriu, kuris yra 427 kabinete, Alytaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Taip pat D. R. pokalbio metu nurodė, kad jokiais kitais elektroniniais prietaisais jis nebendravo ir jo darbinis paštas "(duomenys neskelbtini)" yra tik jo darbiniame kompiuteryje. D. M. pokalbio metu taip pat nurodė, kad kartu su D. R. dirba tam pačiam (duomenys neskelbtini) kabinete ir kad visi dokumentai bei susirašinėjimas vyko jos darbiniu paštu "(duomenys neskelbtini)", kuris yra jos darbiniame kompiuteryje. D. M. nurodė, kad su jokiais kitais elektroniniais prietaisais ji nebendravo su (duomenys neskelbtini) bei elektroninio pašto adresu "(duomenys neskelbtini) " ( 1 T. b.l. 160-161).

2020-12-08 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo D. R. pateikė kompiuterio procesorių "(duomenys neskelbtini) ", kuriuo naudojasi jis savo darbo kabinete Nr. 427, (duomenys neskelbtini). ( 1 T., b.l. 165-167).

2021-11-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvada Nr. 11-2930(20), kurioje teigiama, kad tyrimui pateikto kompiuterio sisteminio bloko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laikmenoje VVMe Samsung MZ-VLB2560, (duomenys neskelbtini), talpa 256 GB, pagaminta 2019-09, nustatyti 2 laiškai su 4 prisegtais failais, gauti/siųsti tarp elektroninio pašto adresatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2020-04-30 iki 2020-12-08, bei 1 laiškas, galimai susijęs su šiuo susirašinėjimu, atsiųstas iš (duomenys neskelbtini) ( 1 T., b.l. 174-191)

2020-12-09 FNTT raštu, jog 2020-12-04 pinigų judėjimas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) vienam mėnesiui sustabdytas. Pinigų likutis minimoje sąskaitoje Nr. 150691,66 EUR. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas yra R. G. P. gim. (duomenys neskelbtini). (2 T., b.l. 12-15)

2020-12-09 Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos raštu, jog iš Interpolo Ispanijos Karalystės nacionalinio biuro gautas atsakymas, jog buvo paprašyta kompetetingų policijos institucijų užšaldyti Ispanijos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), laukiant iki bus pateiktas skubus ETO. (2 T., b.l. 18-20)

2020-04-30 Statybos rangos sutartimi Nr. SR-941 tarp Alytaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovo) ir (duomenys neskelbtini) " (rangovo) su papildomais susitarimais, kurios:

16.1 punktas numato "Visi su sutartimi susiję pranešimai, prašymai, kiti dokumentai ar susirašinėjimai turi būti siunčiami faksu, paštu, elektroniniu paštu, jų originalai visais atvejais įteikiami užsakovui ir (ar) rangovui pasirašytinai ar siunčiami registruotu (kurjeriniu) paštu kiekvienam iš jų sutartyje nurodytu adresu. Apie savo adreso ar kitų rekvizitų pasikeitimą kiekviena šalis nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo minėto pasikeitimo raštu privalo pranešti kitai šaliai. Šalių adresai susirašinėjimui nurodyti sutarties 19 skyriuje".

16.2 <…...> "Visais su sutarties įgyvendinimu susijusiais klausimais šalys privalo susirašinėti ir bendrauti lietuvių kalba."

18 skyriuje nurodyti Rangovo rekvizitai :

(duomenys neskelbtini)" Kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

tel. +(duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)

sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS, Latvijos filialas

Mokesčių mokėtojo kodas Lietuvoje (duomenys neskelbtini)

PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)

Adresas(duomenys neskelbtini), Lietuva

Bankas Luminor Bank AS (duomenys neskelbtini)

Banko sąskaita (duomenys neskelbtini) (2 T., b.l. 26-144)

2020-12-15 Alytaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus "187671,58 EUR savivaldybės biudžeto lėšų, pervestų Latvijos bendrovei (duomenys neskelbtini) už atliktus rangos darbus, aplinkybių vertinimo vidaus audito ataskaita" Nr. VA-9-(37.5), Išvada, kad 187 671,58 EUR pervedimas į 2020-11-26 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytas Buhalterinės apskaitos skyriui neatlikus tinkamos finansų kontrolės, kuomet būtina sutikrinti kiekvieno gauto apskaitos dokumento privalomus rekvizitus ( Finansų kontrolės taisyklių 24.1.7 punktas), apimančios ūkinės operacijos dokumentų surašymo laiko, teisėtumo ir teisingumo kontrolę ( Finansų kontrolės taisyklių 23.2 punktas), nesilaikant sutarties 16.1 punkto nuostatų ir neatlikus Viešųjų pirkimų įstatymo 89 str. 1 d. 5 p. reglamentuotų galimų sutarties keitimo procedūrų.

2020-04-30 tarp Alytaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovas) ir Latvijos (duomenys neskelbtini) (rangovas) pasirašyta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties objektas - (duomenys neskelbtini) sankryžos rekonstravimo darbai. Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja A. S. su registruotu dokumentu susipažino 2020-05-13 08:50:14 ir perdavė susipažinti Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojui D. R., kuris su dokumentu susipažino 2020-05-13 18:42:15. Su papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. R. susipažino - 2020-06-09 07:33:02, papildomas susitarimas pasirašytas dėl subrangovų įtraukimo, o kitos sutarties sąlygos, įskaitant ir rangovo įmonės visus rekvizitus nesikeitė (2 T., b.l. 145-160)

Alytaus miesto savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklėmis (patvirtintos Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-02-27 įsakymu Nr. DV-148 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-03-28 įsakymo Nr. DV-251 redakcija), kurių VI skyrius Einamoji finansų kontrolė apima 23.2. p. "ūkinės operacijos dokumentų surašymo, teisėtumo ir teisingumo kontrolę"; Vykdydami einamąją (operatyvinę) finansų kontrolę 24.1.7 "sutikrinta kiekvieno gauto apskaitos dokumento privalomi rekvizitai ir sumos". (2 T., b.l. 161-176).

2015-02-25 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DP-69-(4.26) "Dėl perkėlimo į kitas pareigas ir kvalifikacinių klasių suteikimo", kuriuo nuo 2015-03-02 į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkelia Alytaus miesto savivaldybės administracijos tarnautoją D. R. - (duomenys neskelbtini) specialistą - į (duomenys neskelbtini) pareigybę (2 T., b.l. 181).

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus (biuro, tarnybos), nesančio kitame įstaigos padalinyje, (duomenys neskelbtini) (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose) pareigybės aprašymu, patvirtintu Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-06-12 įsakymu Nr. DV-520, kuriame veiklos sritis nurodoma finansų valdymas, pareigybės specializacija - apskaitos tvarkymas ir organizavimas, finansų kontrolės vykdymas ir užtikrinimas, 15 p. "atlieka finansų kontrolės procedūras ir, prireikus užtikrina finansų kontrolės vykdymą skyriuje". D. R. su dokumentu susipažino 2020-06-12 15:34:06 (2 T., b.l. 182-185).

2021-09-23 Alytaus miesto savivaldybės administracijos raštu "Dėl papildomų dokumentų ir informacijos pateikimo" Nr. SD-7822(6.17), kuriame nurodoma, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-05-14 įsakymu Nr. DV-420 patvirtintos Alytaus miesto savivaldybės administracijos strateginio veiklos plano programų (priemonių) koordinatorių, apskaitą tvarkančių darbuotojų ir jų atliekamų funkcijų sąrašas. D. R. priskirtas priemonės 29.02.01.01 apskaitos tvarkymas. (duomenys neskelbtini) sankryžos rekonstravimo darbai pagal 2020-04-30 sutartį Nr. SR-941 buvo finansuojami iš 29.02.01.01 priemonės lėšų (3 T., b.l. 3-4).

Alytaus miesto savivaldybės administracijos strateginio veiklos plano programų (priemonių) koordinatorių, apskaitą tvarkančių darbuotojų ir jų atliekamų funkcijų sąrašu, patvirtintu Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-04-02 įsakymu Nr. DV-268 ( Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-05-14 įsakymo Nr. DV-420 redakcija), kuriuo D. R. priskirtas priemonės 29.02.01.01 apskaitos tvarkymas (3 T., b.l. 5-34).

Registracijos kortelės duomenimis, 2020-08-06 J. G. elektroniniu laišku ir 2020-08-06 (duomenys neskelbtini) pranešimu, apie tai, kad pasikeitė (duomenys neskelbtini) AS "A.C.B."atsiskaitomosios sąskaitos numeris (3 T., b.l. 52-55).

2020-10-29 sąskaita faktūra Nr. 0268 (2020-10-30 užregistruota Alytaus miesto savivaldybės administracijoje) ir ją lydinčiais dokumentais :

2020 m. spalio mėn. Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma Nr. 5

2020-10-28 Atliktų darbų aktas Nr. 5

2020 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 5 ir dokumentų registracijos kortele, sąskaitoje faktūroje nurodyti duomenys "(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini) (3 T., b.l. 177-194).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

Dėl kaltinimo D. R. pagal BK 229 straipsnį ir BK 184 str.2 ir 4 dalis

BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už tarnybos pareigų neatlikimą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens nusikalstamą neveikimą, kuris pasireiškia savo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas. Netinkamas savo pareigų atlikimas – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas ar nepakankamai efektyvus savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439/2014). Tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu (kasacinės nutartys Nr. 2K-439/2014, 2K-173-677/2015, 2K-40-895/2016). Kadangi BK 229 straipsnyje nurodyto neatsargaus nusikaltimo sudėtis yra materialioji, jis laikomas baigtu kilus baudžiamajame įstatyme nustatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-134-489/2017). Darydamas nusikalstamą veiką, nurodytą BK 229 straipsnyje, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), kurie apibrėžia ir nustato jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai (kasacinė nutartis Nr. 2K-42-942/2016). Visais atvejais tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas – tai nevykdymas pareigos, kuri priklauso valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai. Būtinas BK 229 straipsnio sudėties požymis yra priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelės žalos), todėl byloje turi būti nustatyta, kad būtent tik netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą, jokie kiti reikšmingi veiksniai prie didelės žalos kilimo neprisidėjo ir jos nenulėmė. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį turi būti nustatyta ir kaltės forma – neatsargumas (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

Tai reiškia, kad baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti turi būti įrodyta, jog šio nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo: 1) yra valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo; 2) jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai dėl neatsargumo, t. y. dėl nusikalstamo nerūpestingumo (jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti) ar dėl nusikalstamo pasitikėjimo (jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti) (BK 16 straipsnis); 3) kad buvo padaryta didelė žala bent vienam ar keliems straipsnio dispozicijoje nurodytiems asmenims; ir 4) kad ši žala padaryta dėl kaltinamojo kalto veikimo ar neveikimo, t. y., kad tarp šio asmens veikos ir atsiradusių pasekmių – didelės žalos atsiradimo straipsnio dispozicijoje nurodytiems asmenims yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos išaiškintos BK 230 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautoja yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamajam D. R. kaltinimu inkriminuojamų veikų padarymo metu jis ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Taigi, vadovaujantis BK 230 straipsnio 1 dalimi, nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, padarymu kaltinamas asmuo – D. R.– yra tinkamas subjektas atsakomybei pagal BK 229 straipsnį.

Kaltinimas D. R. pagal BK 229 straipsnį grindžiamas tuo, kad jis, būdamas atsakingas už piniginių lėšų išmokėjimo rangovui- Latvijos bendrovei (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus parengimą, kuri pagal sudarytą sutartį su Alytaus miesto savivaldybės administracija atlikinėjo (duomenys neskelbtini) sankryžos rekonstrukciją, bei jam gavus pranešimą anglų kalba apie pasikeitusią rangovo banko sąskaitą ir nevykdydamas savivaldybės priimtų norminių aktų neįsitikino, jog tai yra tikri rangovo pateikti dokumentai 2020-11-26 suformavo mokėjimo pavedimą ir pateikė jį mokėjimų pavedimų sąraše Buhalterinės apskaitos vedėjai,kur jai ir savivaldybės administracijos direktoriui prisijungus prie banko duomenų ir mobiliu parašu patvirtinus mokėjimų pavedimų sąrašą buvo atliktas bankinis pavedimas ir pervesta 187 671,58 Eur tyrimo metu nenustatytiems asmenims į Ispanijos Karalystės banką (kaltinime yra nurodyta,kad mokėjimo pavedimą suformavo 2021-11-26, tačiau teismas tai laiko rašymo apsirikimo klaida,kadangi įtarimas D. R. buvo surašytas ir jam paskelbtas bei jo buvo pasirašytas 2021-11-10 ((t. 4 b.l. 89-91)),kai pagal įtarime nurodomą datą dar negalėjo būti padarytas toks kaltinamojo veiksmas, nes toks veiksmas galėjo būti padarytas tik ateityje).

Byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nebuvo įrodyta kaltinime D. R. nurodytos aplinkybės dėl jo didelio nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamam nerūpestingumui būtini valinis ir intelektualusis kaltės elementai. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka ,,turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka ,,galėjo“ paprastai reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Tačiau vien galėjimas ir turėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-228/2008). Taigi tokios veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo – būtina nustatyti, kaip netinkamu pareigų atlikimu sukelti padariniai atsispindėjo kaltininko sąmonėje.

Kartu byloje nebuvo pateikta įrodymų,kurie patvirtintų,jog kaltinamojo veiksmais savivaldybei buvo padaryta didelė žala.Apgaulę ir sukčiavimo veiksmus panaudoję asmenys faktiškai pasisavino tik 36 979,92 Eur, kita lėšų dalis buvo grąžinta savivaldybei. Vertinant 36 979,92 Eur sumą ,tai ši suma nėra žymi Alytaus miesto svaivaldybės biudžetui ir nėra pagrindo vertinti ,kaip padarytą didelę turtinę žalą.

Kasacinis teismas 2021-02-11 nutarties baudžiamojoje byloje Nr.2K-16-489/2021 17 p. nurodė, kad:

„Teismų praktikoje taip pat aiškiai nurodoma, kad didelės žalos požymis nebūtinai yra sietinas tik su turtinės žalos padarymu, turtinė žala pripažįstama didele, jei viršija 250 MGL dydį. Kita situacija yra dėl neturtinės žalos požymio vertinimo ir pripažinimo didele neturtine žala. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – tai, ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui, ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2007). Didelės žalos požymis, inkriminuotas kaltininkui, kaip ir kiti nusikaltimo sudėties požymiai, turi būti nurodomas apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Didelės žalos požymio konstatavimas nuosprendyje turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-104-696/2018 ir kt.). Taigi, neturtinės didelės žalos požymis yra vertinamasis, jis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą, kaip teigiama kasacine tvarka skundžiamuose teismų sprendimuose.“

Įrodymų,kad savivaldybei buvo padaryta didelė neturtinė žala nebuvo pateikta ir todėl nėra pagrindo laikyti,kad kaltinamojo veismais savivaldybei buvo padaryta didelė neturtinė žala.

Teismui ištyrus ir įvertinus visus bylos įrodymus spręstina, jog jie nepagrindžia D. R. kaltės dėl jam inkriminuotų veikų padarymo ir D. R. išteisintinas, kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kaltinime nurodytų aplinkybių teismas teisminio nagrinėjimo metu išklausęs kaltinamojo parodymus, išklausęs apklaustų liudytojų parodymus ir ištyręs byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, priėjo išvados,kad nėra pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį grįsti tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų D. M.,I. P.,E. P.,N. R.,A. S., bei teismo posėdyje papildomai iškviestų apklausai liudytojų R. J.(t.6 b.l.7-9), V. A., A. K., E. B., S. N. teiktais parodymais(t.6 b.l. 41-47), AB „Šiaulių banko„ specialistės I. N. paaiškinimais (t.6. b.l.4-7).

BK 2 straipsnio 4 dalis numato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

D. R. yra kaltinamas iššvaistęs jo žinioje esantį svetimą turtą. Žinioje esantis turtas – tai toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems asmenims, kuriems šis turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011 ir kt.). Tuo tarpu patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas, į kurį kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus.

Analizuojamu atveju D. R. būdamas Alytaus miesto savivaldybės (toliau – savivaldybės) (duomenys neskelbtini) nebuvo šio skyriaus vadovu ar atsakingu už šio skyriaus veiklą ir neturėjo pavaldžių asmenų, kuriems šis turtas būtų patikėtas, ir kuriems galėjo duoti nurodymus dėl turto panaudojimo, bei kaltinime nurodomų veikų padarymo metu - 2020-11-26 jis nebuvo paskirtas laikinai pavaduoti skyriaus vedėjos. D. R. buvo pavaldus Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai A. S. ir teisiškai negalėjo jai duoti jokių nurodymų dėl turto panaudojimo. Būtent A. S., kaip Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos, atsakingos už skyriaus veiklą ir atliekant piniginių lėšų pervedimo operacijas, žinioje buvo savivaldybės turtas. Todėl D. R. veiksmas, kai šis suformavo mokėjimo nurodymo ruošinį ir perdavė mokėjimų sąrašą tvirtinti skyriaus vedėjai, negali būti laikomas, kaip nurodymų pavaldiems asmenis, kuriems yra patikėtas turtas, davimu. Veiksmų kryptis buvo būtent priešinga - pavaldus asmuo D. R. atliko savo techninę funkciją paruošdamas mokėjimo pavedimo ruošinį ir nukreipė mokėjimų sąrašą vadovaujančiam asmeniui, kurio žinioje buvo turtas. D. R. savivaldybėje eina įstaigos (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl yra atskaitingas Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai, be kurios patvirtinimo (rezoliucijos) negali vienašališkai suformuoti ir patvirtinti jokios finansinės operacijos, o vedėja nustačiusi jo darbo netikslumus ar klaidas turėjo teisę duoti nurodymą kaltinamajam ištaisyti netikslumus,trūkumus ar klaidas dėl paruošto mokėjimo pavedimo ruošinio. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (Nr. P-144) patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės administracijos buhalterinės apskaitos skyriaus veiklos nuostatų IV skyriaus (Skyriaus darbo organizavimas) 11 punkte nurodyta, kad skyriaus vedėjo rašytiniai ir žodiniai pavedimai (rezoliucijos) vykdomi bei už vykdymą atsikaitoma vadovaujantis pavaldumo ir atskaitomybės principu. Alytaus miesto savivaldybėje Buhalterinės apskaitos skyriui vadovavo ir atsakinga už skyriaus veiklą buvo skyriaus vedėja A. S.. „Alytaus miesto savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus (biuro, tarrnybos), kurie nėra kitame skyriaus padalinyje, vedėjo pareigybės aprašymo“ IV skyriaus 10 punkte nurodyta, kad ji vadovauja struktu?rinio padalinio veiklu? vykdymui arba prireikus vykdo struktu?rinio padalinio veiklas, o to paties skyriaus 14 punkte įtvirtinta prievolė vykdyti finansu? kontrole?s procedu?ras ir uz?tikrinti finansu? kontrole?s vykdyma? skyriuje. Todėl savivaldybėje Buhalterinės apskaitos skyriaus vadovė buvo atsakinga už viso skyriaus finansų kontrolę, apimančią visų finansinių operacijų parengimą, suformavimą ir nurodymą šias vykdyti, kadangi minėto pareiginio aprašo pagrindu, būtent savivaldybėje Buhalterinės apskaitos skyriui vadovės patvirtinimas (rezoliucija) yra būtinas norint įvykdyti bet kurią finansinę operaciją, t. y., be jos patvirtinimo jokie mokėjimų pavedimai negalėjo būti įvykdyti. Tą vienareikšmiškai pagrindžia 2019-03-20 (Nr. DV-225) Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės biudžeto, kitų piniginių išteklių planavimo ir vykdymo tvarkos aprašo I skyriaus 3.6. punktas, aiškiai nurodantis, kad savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai yra savivaldybės biudžetinių įstaigų ar savivaldybės administracijos ir (ar) jos padalinių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai (savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, savivaldybės administracijoje – padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys).

Šiuo analizuojamu atveju D. R. Alytaus miesto savivaldybėje Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos A. S. ar administracijos direktoriaus nebuvo įgaliotas atlikti ar vykdyti konkrečias funkcijas, pavestas vadovei.Todėl Alytaus savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas, t. y. asmuo, kurio žinioje buvo lėšos ,buvo savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriaus vadovė- A. S..Todėl tik ji atitiktų BK 184 straipsnio 4 dalyje numatyto subjekto požymius, nes vadovaujantis nurodytu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu savivaldybės lėšos buvo patikėtos savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai A. S.. Be to, byloje nebuvo pateikti ir įrodymai, jog kaltinamasis D. R. būtų pasirašęs ir visis?kos materialine?s atsakomybe?s sutartį, kurioje būtų nurodyta, kad atlikdamas funkcijas būtų tiesiogiai susijęs su pinigų ar materialiniu? vertybiu? saugojimu, taip pat nebuvo pateikta į bylą savivaldybe?s norminių dokumentų(sprendimų,įsakymų), kurių pagrindu D. R. 2020-11-26 būtų buvę suteikti atskiri įgaliojimai saugoti ir disponuoti savivaldybės lėšomis,susijusiomis su kaltinime nurodoma pervestų lėšų suma. Taigi negalima teisiškai pagrįsti, kad D. R. kokio nors savivaldybės priimto norminio akto pagrindu buvo materialiai atsakingas už savivaldybės piniginių lėšų saugojimą, bei atitinkamai jam šios lėšos būtų buvę patikėtos. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų,jog kaltinamasis D. R. 2020-11-26 būtų turėjęs įgaliojimus pasirašyti mokėjimų pavedimų sąrašą AB“ Šiaulių bankas“ ir būtų savo parašu( ar mobiliu parašu) patvirtinęs bankinį pavedimą Nr.08180 pervesti iš savivaldybe?s administracijos sa?skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esanc?ios AB “S?iauliu? bankas” , pavedime nurodytą lėšų sumą ir kuriuo buvo pervesta 187 671,58 Eur suma. Tokiu būdu galima konstatuoti,kad jokių teisiškai apibrėžtų įgaliojimų valdyti Alytaus miesto savivaldybės turtą, šiuo nagrinėjamu atveju pinigines lėšas, D. R. neturėjo. Kadangi D. R. žinioje savivaldybės turtas nebuvo jam patikėtas, tai atitinkamai jis negalėjo šio turto perleisti tretiesiems asmenims, ypač atsižvelgiant, kad jo veiksmai buvo tik viena prie turto perleidimo prisidėjusių lygiaverčių sąlygų (sudarė prielaidas). Bankinio mokėjimo suformavimu piniginės lėšos nėra perduodamos. Bankinio mokėjimo suformavimas sudaro tik prielaidas pinigų perdavimui. Todėl bankinio mokėjimo suformavimas nėra turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme. Prielaidų sudarymo prilyginimas pinigų perdavimui reikštų plečiamąjį baudžiamojo įstatymo aiškinimą D. R. nenaudai. Tai yra draudžiama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022, 91 punktas). Turtas tretiesiems asmenims buvo galutinai tiesiogiai perleistas administracijos direktoriui prisijungus su savo bankiniais prisijungimo duomenimis ir davus nurodymą AB „Šiaulių bankas“ įvykdyti pervedimą, po ko bankui tai atlikus, Ispanijos Karalystės bankas, neįsitikinęs lėšų gavėjo tapatybe bei lėšų gavimo į pagrįstumu, dalį lėšų perleido tretiesiems asmenims. Šios nurodytos savivaldybės piniginės lėšos nebuvo kaltinamojo žinioje ir šiuo atveju dėl to jam negali kilti atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

D. R. kartu buvo kaltinamas,kad aukščiau nurodytas savivaldybės lėšas išsvaistė dėl neatsargumo, pervesdamas jas į Įspanijos Karalystės banke esančią sąskaitą nenustatytiems asmenims. Tačiau iš byloje pateiktų įrodymų yra nustatyta,kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47470-20 dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijai pateikus neteisingus duomenis apie pasikeitusią lėšų gavėjo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir nurodžius už spalio mėnesio atliktus darbus objekte apmokėti pagal 2020-10-29 PVM sąskaitą faktūrą (Nr. 0268) pervedant 187671,58 eurų į banko sąskaitą, taip suklaidinus savivaldybės administraciją, iš savivaldybės administracijos banko sąskaitos į R. G. P. banko sąskaitą Ispanijos Karalystės banke, 2020-11-26 buvo pervesta savivaldybės lėšos, kurių dalis buvo po to pervesta kitiems asmenims ir išgryninta bankomatuose Malagos mieste, Ispanijoje.

Veikos,numatytos LR BK 182 str., padaryme vienas iš pagrindinių sudėties požymių yra apgaulė. Apgaule? suprantama kaip sa?moningas kito asmens suklaidinimas pranes?ant jam melagingas z?inias (aktyvioji apgaule?) arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos buvo bu?tina pranes?ti (pasyvioji apgaule?). Pagrindinis tokios apgaulės požymis – ši turi būti esmine?, ture?jusi lemiama? reiks?me? priimant sprendimą perduoti turtą kaltininko dispozicijon. Tai, kad kaltininkų veiksmai, kuriais buvo suklaidinti Alytaus savivaldybės administracijos darbuotojai, sudarė įtikinamą apgaulę savo parodymais patvirtino tiek kaltinamasis D. R., tiek apklaustos liudytojos M. M., A. S., E. B.. Objektyviai apgaulė pasireiškė tikrovės neatitinkančios informacijos apie keičiamą banko sąskaitą pateikimu bei neteisėtai užvaldytų tikrų Alytaus savivaldybės buhalterinių dokumentų (atliktų darbų aktais, pažyma apie atliktus darbus ir apmokėjimą su savivaldybės darbuotojų parašais bei 2020-10-29 sa?skaitos faktu?ros Nr. 0268) suklastojimu ir jų pateikimu Alytaus miesto savivaldybės administracijai, suklaidinant šią, kad dokumentus pateikia teisę jais disponuoti ir jų pagrindu reikalauti apmokėjimo turintis subjektas - (duomenys neskelbtini). Pagrindinis apgaulės elementas, nulėmęs prašymo pakeisti (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą patikimumą, buvo Latvijos įmonės (duomenys neskelbtini) tikrų buhalterinių dokumentų pateikimas savivaldybei su atsakingų asmenų parašais ir antspaudais. Kadangi kaltininkų dėl sukčiavimo pateikti buhalteriniai dokumentai buvo tikri (su tikrais atsakingų asmenų parašais bei spaudais), ir kuriais galėjo disponuoti tik savivaldybė ir (duomenys neskelbtini), tai tokių dokumentų pateikimas ture?jo lemiama? reiks?me? savivaldybės administracijai nusprendžiant, kad bendravimas vyksta su(duomenys neskelbtini) bei priimant sprendima? de?l lėšų išmoke?jimo, nes be buhalterinės apskaitos dokumentu? savivaldybės administracijos darbuotojai lėšų nebu?tu? pervedę ir vien prašymo pakeisti banko sąskaitą nebūtų pakakę. Tai patvirtino ir teisme apklaustas kaltinamasis D. R.. Tą faktą, kad buvo panaudoda esminė apgaulė, patvirtina būtent atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnį, kur vienas iš pagrindinių normos požymių yra esminė apgaulė,kas duoda pagrindą laikyti,kad galimai sukčiavę ir ikiteisminio tyrimo metu iki šiol dar nenustatyti asmenys panaudojo esminę apgaulę savivaldybės atžvilgiu.

Iš surinktų byloje įrodymų galima laikyti,kad Alytaus miesto savivaldybės piniginių lėšų pervedimą le?me? aktyvus ir itin kokybiškas klaidinantis poveikis tiek savivaldybės administracijos, tiek s?ioje byloje turto is?s?vaistymu kaltinamo D. R. atžvilgiu. Byloje nenustačius, kad kaltinamasis D. R. bu?tu? veike?s is?vien su sukčiavimą atlikusiais asmenimis, būtina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokiose bylose, kur nenustac?ius turto is?s?vaistymu kaltintu? asmenu? piktavalis?ko veikimo pries? atstovaujamo juridinio asmens interesus ir ju? rys?io su apgaulę panaudojusiais asmenimis, ju? veiksmai negali bu?ti kvalifikuojami kaip turto is?s?vaistymas (kasacinė nutartis baudz?iamojoje byloje Nr. 2K-221-1073/2022). Todėl aplinkybė, kad sukčiavę ir apgaulę prieš savivaldybės darbuotojus panaudoję asmenys veikė nesusitarę su D. R. bei nenustačius, kad D. R. veikė piktavališkai savivaldybės atžvilgiu, baudžiamoji atsakomybė už turto iššvaistymą negalima, nes situacijose, kai be patikėto ar jų žinioje buvusių asmenų veiksmų pasireiškė ir kitų asmenų panaudota apgaulė, kasacinis teismas reikalauja susitarimo bendrininkauti su sukčiaujančiais asmenimis ir piktavališko (tyčinio) veikimo prieš atstovaujamą juridinį asmenį.

Kaltinamojo kaltė pagal pateiktą kaltinimą nėra patvirtinama byloje surinktais objektyviais įrodymais, kurie neginčijamai patvirtintų kaltinamojo kaltę dėl nurodomų nusikalstamų veikų padarymo, o apkaltinamąjį nuosprendį būtų galima pagrįsti tik manymu ar prielaidomis, jog galėjo būti kaltinamojo didelio nerūpestingumo veiksmai dėl jo paruošto mokėjimo pavedimo ruošinio ir kad būtent tik dėl jo kaltės būtų buvęs padarytas didelės vertės jam patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto(piniginių lėšų) išsvaistymas.

Vienas iš būtinų turto iššvaistymu objektyviųjų sudėties požymių yra turtinės žalos padarymas. BK 184 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika gali bu?ti inkriminuota tik tuo atveju, jei i?rodoma, kad de?l kaltininko veikos neteise?tai perleidz?iant jam patike?ta? ar jo z?inioje esanti? turta? z?alos patiria s?io turto savininkas ar teise?tas valdytojas.Tode?l s?ios aplinkybe?s dėl žalos padarymo tinkamas nustatymas turi esmine? reiks?me?. BK 184 straipsnyje numatytos žalos juridinė išraiška baudžiamojoje byloje yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar byloje pateiktas civilinis ieškinys, ar prokuroro reikalavimas. Tokia žala turi būti susieta su baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais (neveikimu).

Nagrinėjamojoje byloje jokios padarytos turtinės žalos išraiškos nėra,t.y. nėra nei savivaldybės pareiškimo, nei reikalavimo ar civilinio ieškinio dėl D. R. veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Šiuo atveju savivaldybė yra išreiškusi kategorišką poziciją, kad savivaldybės biudžetui patirtos žalos nesieja su D. R. veiksmais, o žalos padarymą sieja tik su apgaulę panaudojusiais ir sukčiavimą atlikusiais asmenimis .

Byloje jos nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo. 2022-05-02 nutartimi (t.5 b.l.89-91) pagal Alytaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio prieš kaltinamąjį D. R. savivaldybė buvo pašalinta iš civilinio ieškovo procesinės padėties, o draudimo kompanija Lloyds Insurance Company SA iš civilinio atsakovo padėties. 2022-06-09 nutartimi byloje buvo atsisakyta priimti prokuroro pateiktą civilinį ieškinį ginant Alytaus miesto savivaldybės administracijos interesus dėl 36 979,92 Eur priteisimo iš kaltinamojo D. R. (t.5 b.l.106-111), kuri po prokuroro skundo pateikimo 2022-07-14 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo palikta galioti(t.5 b.l.12-135).

Kartu byloje yra svarbus ir priežastinio ryšio požymis,kuris sujungia pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių požymius,kai kaltininkas savo veiksmais turi sukelti baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, šiuo atveju didelę žalą savivaldybei. Nustatant priežastinį ryšį byloje būtina įvertinti visų prie padarinių kilimo prisidėjusių sąlygų įtaką padarinių atsiradimui. Todėl šiuo atveju pripažintina, kad be D. R. veiksmų į priežastinio ryšio grandinę įsiterpė ir eilė gynėjo nurodomų kitų aplinkybių ir asmenų veiksmai, kur D. R. veiksmai nebuvo vieninteliai priežastinio ryšio grandinėje, o šis priežastinis ryšys yra daugialypis. Šio priežastinio ryšio grandinėje pasireiškė: a) netinkamai sureguliuotos savivaldybės vidinės tvarkos, b) savivaldybės atžvilgiu apgaulę panaudojusių sukčių veiksmai, c) Vidaus administravimo skyriaus vyresniosios specialistės (dokumentų registratorės) E. B. nerūpestingi veiksmai, d) Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pavaduotojų D. M. ir D. R. nerūpestingi veiksmai, e) Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos A. S. veiksmai ,f) savivaldybės administracijos direktoriaus J. K. veiksmai, g) AB „Šiaulių bankas“ veiksmai įvykdant bankinį mokėjimą, h) Ispanijos banko veiksmai, po kurių sukčiai realiai užvaldė dalį savivaldybės pervestų lėšų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka,kad prie padarinių atsiradimo prisidėjo ir gynėjo nurodomos sąlygos :

„Pirma,Alytaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vidaus audito ataskaitoje (Nr. VA-9-(37.5), kur rekomendacijos aiškiai nurodo, kad savivaldybėje Vidaus administravimo skyriuje nebuvo kokybiško savivaldybe?s administracijos dokumentu? rengimo, valdymo ir uz?duoc?iu? kontrole?s tvarkos apras?o, ais?kiai reglamentuojančio elektroniniu bu?du gautu? neaiškių ar įtarimą keliančių siuntėjų laiškų ar pranešimų ar kitokio pobūdžio informacijos apdorojimo, registravimo ar kitų veiksmų atlikimo procedūras. Nebuvo tinkamos sutarčių vykdymo kontrolės, nebuvo užtikrinama nuolatinė sutarc?iu? punktu? vykdymo stebe?sena, i?vertinant rangovo atstovu? siu?stos informacijos ir jiems suteiktu? i?galiojimu? atitikima? sutartyje suteiktiems i?galiojimams ar priskirtai kompetencijai, komunikuojant ir operatyviai perduodant visa? informacija?, reikalinga? sutarc?iu? apskaita? tvarkantiems darbuotojams. Atitinkamai Buhalterine?s apskaitos skyriuje nebuvo uz?tikrinta finansu? kontrole? ir jos rizikos valdymas laikantis Vies?ojo sektoriaus subjektu? Buhalterine?s apskaitos organizavimo tvarkos apras?o 15 punkte ir Vidaus kontrole?s ir vidaus audito i?statymo 5 straipsnyje nustatytu? principu?. Pagrindinėje audito ataskaitos išvadoje (Nr. 4) konstatuojama, kad: „Vertinant visas su sutarties vykdymu susijusias aplinkybes, darytina is?vada ne tik de?l Buhalterine?s apskaitos skyriaus finansu? kontrole?s neuz?tikrinimo, bet ir de?l el. pas?tu siunc?iamu? dokumentu? patekimo i? savivaldybe? apsaugos, ju? registravimo, rangovo sa?skaitu? keitimo, papildomu? susitarimu? ir ju? supaz?indinimo po registracijos, komunikacijos tru?kumu?, kuriu? visuma gale?jo sudaryti prielaidas atsirasti finansine?ms pasekme?ms.“ Ši išvada apibendrina detalesnius audito ataskaitos motyvus ir nurodo, kad nėra galimybės teigti, jog vien tik D. R. veiksmai turėjo įtakos savivaldybės piniginių lėšų pervedimui apgaulę panaudojusiems asmenims. Tokiu būdu savivaldybėje egzistavo jos tarnautojų klaidas nulėmęs nekokybiškas vidinis teisinis reguliavimas, kas laikytina pradine priežastingumo stadija, kadangi, jeigu vidinis teisinis reguliavimas nebūtų buvęs ydingas, tai žala savivaldybei nebūtų padaryta, todėl ši aplinkybė laikytina būtinąja padarinių kilimo sąlyga. Po audito ataskaitos pateikimo, nurodytų skyrių tvarkos ir reglamentavimas buvo keičiami, kas patvirtina aplinkybę, kad ne konkrečių tarnautojų veiksmai buvo netinkami, bet toks buvo nekokybiškas ir pats teisinis skyrių veiklos reguliavimas.

Antra,priežastinio ryšio grandinė prasidėjo ne D. R. veiksmais, o apgaulę prieš savivaldybę panaudojusių asmenų veiksmais, kuomet šie ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo tikrus savivaldybės buhalterinius dokumentus, is? (duomenys neskelbtini) elektroninio pas?to nurodant siunte?ja? (duomenys neskelbtini), i? el. pas?ta? (duomenys neskelbtini) atsiuntė laišką apie tai, kad įmonė ruošiasi keisti banko sąskaitą, taip pat is? to pačio elektroninio pašto nurodant siunte?ja? (duomenys neskelbtini), i? el. pas?ta? (duomenys neskelbtini) atsiuntė ras?tą apie keičiamą įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, bei apgaule savivaldybės administracijai pateikus neteisingus duomenis apie pasikeitusią lėšų gavėjo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą bei pateikus tikrus suklastotus dokumentus ir nurodžius už spalio mėnesio atliktus darbus objekte apmokėti pagal užvaldytą tikrą 2020-10-29 PVM sąskaitą faktūrą (Nr. 0268) pervedant 187671,58 eurų į banko sąskaitą, taip suklaidino savivaldybės administraciją. Atininkamai nustatant būtinąją padarinių kilimo sąlygą užduodant klausimą, ar būtų kilusi žala savivaldybei, jeigu apgaulę prieš savivaldybę panaudoję asmenys nebūtų pateikę savivaldybei suklastotų tikrų savivaldybės buhalterinių dokumentų? Atsakymas akivaizdus – tokie padariniai nebūtų kilę, todėl vadovaujantis baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje naudojama būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, apgaulę panaudojusių sukčių veiksmai laikytini būtinąją padarinių kilimo sąlyga, nes jeigu šie nebūtų panaudoję apgaulės, tai Alytaus savivaldybės darbuotojai nebūtų suformavę mokėjimo, ir šis vėliau nebūtų patvirtintas bei įvykdytas.

Trečia, D. R., laikydamasis į savivaldybę patenkančių dokumentų registravimo tvarkos (kad visi dokumentai į savivaldybę patenka tik atitinkama tvarka juos įregistravus), persiuntė gautą raštą į savivaldybe?s administracijos el. pas?ta? (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Vidaus administravimo skyriaus vyresnioji specialistė (dokumentų registratorė) – E. B. gavusi laišką pažeidė jos veiklą reguliuojančias tvarkas. Vadovaujantis minėtos audito išvados 2.1. punktu apgaulę savivaldybės atžvilgiu panaudojusių asmenų siųstame ras?to (GD-22299) registracijos lape, kurį įregistravo Vidaus administravimo skyriaus vyresnioji specialiste? E. B., paz?yme?ta, kad siunte?jas yra (duomenys neskelbtini), el. pas?tas nurodomas (duomenys neskelbtini). Tac?iau s?is ras?tas nebuvo is?siu?stas is? el. pas?to (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas 2020-04-30 rangos sutarties (Nr. SR-941 (3.9)) ir papildomuose susitarimuose de?l s?ios sutarties, o 2020-11-19 buvo is?siu?stas is? (duomenys neskelbtini) elektroninio pas?to nurodant siunte?ja? (duomenys neskelbtini), todėl registratorė E. B. pažeidė darbo funkcijas reguliuojančias nuostatas, nes, kaip minėta įregistravo sukčių gautą elektroninį laišką, kuris neatitiko sutartyje nurodytų rekvizitų. Toks (duomenys neskelbtini) elektroninis pas?tas (duomenys neskelbtini) nebuvo nurodytas jokiuose su mine?ta sutartimi ir jos i?gyvendinimu susijusiuose dokumentuose. Pažymėtina kad pagrindinė registratorės funkcija – sutikrinti rekvizitus, peržiūrėti jų turinį ir priskirti atsakingam darbuotojui. Savivaldybe?s administracijos dokumentu? rengimo, valdymo ir uz?duoc?iu? kontrole?s tvarkos apras?o 7 punkte reglamentuojama, kad savivaldybės administracijos dokumentų valdymą organizuoja, koordinuoja ir įgyvendina dokumentų valdymo funkcijas atliekantis Vidaus administravimo skyrius, vadovaudamasis savo nuostatais, šiuo aprašu ir kitais teisės aktais. Audito ataskaitos 4 dalyje nurodoma, kad patys darbuotojai turi bu?ti atsakingi ir i?vertinti el. lais?ko siunte?ja?, ar jis atpaz?i?stamas, ko šiuo atveju E. B. nepadarė. Atitinkamai audito ataskaitoje nurodoma, kad de?l netinamo rizikos valdymo ir vidaus kontrole?s tru?kumu?, daranc?iu? neigiama? i?taka? savivaldybe?s veiklos rezultatams, vidaus kontrole? buvo silpna. Gynybos manymu dėl to E. B. padarė klaidų. Todėl taikant būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklę, ir klausiant, ar būtų kilusi žala savivaldybei, jeigu registratorė E. B. būtų atsakingai atlikusi savo pareigas ir sutikrinusi (duomenys neskelbtini) rekvizitus ir duomenis, tai tokia žala savivaldybei nebūtų atsiradusi, nes jeigu ši būtų palyginusi sukčių ir Latvijos įmonės tikruosius duomenis, tai ši būtų pastebėjusi, kad rekvizitai neatitinka tikrovės, ir toks laiškas nebūtų įregistruotas ir persiųstas buhalterijos skyriui. Todėl E. B. veiksmai taip pat laikytini būtinąja padarinių kilimo sąlyga.

Ketvirta, įvertinus tai, kad būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklę tenkina savivaldybės atžvilgiu apgaulę panaudoję sukčių veiksmai, Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojos D. M., o taip pat ir Vidaus administravimo skyriaus vyresniosios specialistės E. B. nerūpestingi veiksmai, analizuotini D. R. veiksmai. Audito išvados 2 skyriaus 2.2. nurodoma, kad is? veiksmu? sekos, matyti, jog D. M., D. R., kaip ir E. B., 2020-11-05 – 2020-11-19 laikotarpiu nekėlė klausimų de?l uz?sakovo asmenu? pasiras?ytos ir nepasiras?ytos 2020-10-29 sa?skaitos (Nr. 0268), de?l el. pas?to atitikimo sutartyje nurodytiems rekvizitams, de?l 2020-11-19 ras?ta? pasiras?iusio asmens identifikavimo, nekomunikuota mobilaus rys?io ar kitomis priemone?mis nei su uz?sakovo, nei rangovo atsakingais uz? sutarties vykdyma? asmenimis de?l sa?skaitos keitimo, (duomenys neskelbtini) “ el. pas?to adreso, kitu? dalyku?, o buvo tik ais?kintasi ir tikrinta banko svetaine?je https://www.iban.lt/ nurodyta banko sa?skaita bei duomenys apie banka?. Po tikrinimo procedu?ru? 2020-11-20 D. R. papras?ė Buhalterine?s apskaitos skyriaus vede?jo pavaduotojos D. M. i? Finansu? valdymo ir apskaitos sistema? „Biudz?etas VS“ i?vesti nauja? banka?. D. M. ranka i?vede? banka? ((duomenys neskelbtini).), o D. R. prie i?mone?s (duomenys neskelbtini) i?vede? banko sa?skaitos numeri? ((duomenys neskelbtini)). Vidaus auditoriu? nuomone, buhalterine?s apskaitos skyriaus finansu? kontrole?s atlikimo procedu?ros buvo nepakankamos, nes jos neuz?tikrino tinkamos visu? ru?s?iu? finansu? kontrole?s. Todėl vertinant būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės aspektu D. R. veiksmai taip pat prisidėjo prie žalos savivaldybei kilimo, kadangi, jeigu šis būtų sutikrinęs kiekvieno gauto is? rangovo apskaitos dokumento privalomus rekvizitus ir palyginęs juos su sutartyje i?ras?ytais, tai būtų pastebėjęs, kad bendraujama galimai su sukčiais. Todėl D. R. veiksmai taip pat laikytini būtinąja padarinių kilimo sąlyga. Beje, Buhalterine?s apskaitos skyriaus vede?jos pavaduotoja D. M. taip pat atliko veiksmus su sukčių atsiųsta informacija, todėl ši taip pat reikšmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo.

Penkta, reikšminga tai, kad be minėtų subjektų į priežastinio ryšio grandinę, dėl savivaldybei padarytos žalos, patenka ir Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja A. S., kuri turėjo įgaliojimus pagal 2018-02-01 AB „Šiaulių bankas“ ir Alytaus miesto savivaldybės pasirašytą paslaugų teikimo sutartį (IB12-255349) atlikti finansines operacijas savivaldybės vardu. Tu tarpu D. R. tokius įgaliojimus turėjo tik tais atvejais, kai pavaduodavo A. S.. Be to, pagal minėtos sutarties 3.12. punktą parašo pirmumas nustatomas pagal sutartį pasirašiusių asmenų eiliškumą. A. S. turėjo parašo pirmumą prieš D. R.. Inkriminuojamos veikos metu D. R. nepavadavo A. S., todėl įgaliojimų patvirtinti, inicijuoti ar atlikti finansinės operacijos savivaldybės vardu neturėjo. Todėl akivaizdu, kad be A. S. veiksmų, D. R. suformuotas mokėjimas negalėjo būti patvirtintas ir įvykdytas. Jeigu A. S. būtų ne tik formaliai patvirtinusi D. R. suformuotą mokėjimų sąrašą, bet kaip ir priklauso Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai, atsakingai už jos skyriaus veiklą, būtų patikrinusi mokėjimo pagrįstumą, tai piniginės lėšos nebūtų pervestos ir žala nebūtų atsiradusi, todėl ir jos veiksmai laikytini būtinąja padarinių kilimo sąlyga.

Šešta, akivaizdu ir tai, kad Alytaus miesto savivaldybės piniginės lėšos nebūtų pervestos, jeigu A. S. pateiktas mokėjimų pavedimo sąrašas nebūtų patvirtintas savivaldybe?s administracijos direktoriaus J. K., kuris prisijungęs prie banko AB „S?iauliu? bankas“ su mobiliu paras?u patvirtino moke?jimu? pavedimu? sa?ras?a?, ir is? savivaldybe?s administracijos sa?skaitos (Nr. (duomenys neskelbtini)), esanc?ios AB “S?iauliu? bankas” atlikto bankinį pavedimą (Nr. 08180), kuriuo pervedė 187671,58 Eur suma? uz? atliktus rangos darbus AB „Šiaulių bankas“ įvykdyti. Atsakant į būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės keliamą klausimą, matyti, kad jeigu savivaldybės administracijos direktorius J. K. nebūtų antru parašu patvirtinęs A. S. jam pateikto sąrašo ir su prisijungimo duomenimis nebūtų prisijungęs prie AB „Šiaulių bankas“ bei nebūtų atlikęs bankinio mokėjimo, tai piniginės savivaldybės lėšos nebūtų pervestos, todėl ir šio asmens veiksmai laikytini būtinąja padarinių kilimo sąlyga. Pažymima, kad tiek A. S., tiek J. K. parašai buvo reikalingi tam, kad tokiu būdu būtų užtikrinama savivaldybės lėšų pervedimo kontrolė, kad dviem kontroliniais parašais mokėjimą patvirtinantys asmenys užtikrintų mokėjimų pagrįstumą.

Septinta, priežastinio ryšio grandinėje reiškiasi ir AB „Šiaulių bankas“ veiksmai, kuriais savivaldybės administracijos direktoriaus J. K. nurodymas bankui pervesti pinigus buvo įgyvendintas. Gynybos manymu AB „Šiaulių bankas“ veikė nerūpestingai, nes neužtikrino saugaus pervedimo, kadangi nesuveikė banko alertavimo sistemos, įspėjančios apie didelės sumos tarptautinį bankinį mokėjimą, o taip pat toks bankinis mokėjimas nebuvo fiziškai tikrinamas banko darbuotojų. Rizikos veiksniais laikytini – didelė pervedimo suma bei tarptautinis pervedimo statusas. Pažymėtina, kad 2020-10-30 AB „Šiaulių bankas buvo sustabdęs savivaldybės mokėjimą tam pačiam gavėjui, ir toks mokėjimas nebuvo įvykdytas, kol savivaldybė bankui nepateikė mokėjimą pagrindžiančių dokumentų, nurodant gavėjo informaciją ir pervedimo pagrindą bei gavėjo sąskaitos pasikeitimo aplinkybes. Vadinasi, teismui pateikti AB „Šiaulių bankas“ atsakymai į proceso šalių pateiktus klausimus nebuvo visa apimtimi teisingi, nes juose nurodyta, kad fizinis stebėjimas ar alertavimas tokių mokėjimų atvejais nėra vykdomas. Tačiau įvertinus realiai atliktus banko veiksmus 2020-10-30 sustabdant bankinį mokėjimą, matyti, kad ir 2020-11-26 atlikto mokėjimo atveju egzistavo mokėjimo pavojingumo kriterijai – didelė suma, užsienio gavėjas, nauja gavėjo sąskaita, tačiau bankas nesiėmė jokių kontrolės ir saugumo priemonių, dėl ko mokėjimas buvo įvykdytas. Todėl akivaizdu, kad ir banko veiksmai (neatsižvelgiant į tai, ar šie teisėti ar ne) tenkina būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklę, ir gali būti laikomi būtinąja padarinių kilimo sąlyga.

Aštunta, atitinkamai priežastinio ryšio grandinėje reiškėsi ir Ispanijos banko veiksmai, kuriais tik dalis savivaldybės lėšų buvo pervesta apgaulę panaudojusiems asmenims, taip užbaigiant priežastinio ryšio grandinę. Gynyba atkreipia dėmesį į tai, kad ne visa suma , o tik dalis jos buvo pervesta į sukčių sąskaitą, kadangi bankas pareikalavo gavėjo ir sąskaitos valdytojo pateikti pinigų kilmę pagrindžiančius dokumentus. Visgi, šioje byloje nenustatyta, kodėl dalis savivaldybės lėšų buvo pervesta į sukčių sąskaitą, todėl galima tik kelti abejonę, ar Ispanijos bankas (duomenys neskelbtini) nepadarė klaidos per anksti pervesdamas savivaldybės lėšas. Tačiau akivaizdu, kad Ispanijos bankas buvo paskutinė sudėtingo priežastinio ryšio grandis, nes tik po Ispanijos banko įvykdyto piniginio nurodymo prieš savivaldybę apgaulę panaudoję sukčiai užvaldė dalį pinigų. Todėl ir šio banko veiksmai reiškėsi priežastingume iki kol sukčiai gavo savivaldybės pinigus, todėl jeigu Ispanijos bankas nebūtų paskubėjęs pervesti pinigų ir būtų sulaukęs pinigų kilmę pagrindžiančių dokumentų, tai sukčiai nebūtų užvaldę net dalies savivaldybės pinigų, todėl Ispanijos banko veiksmai taip pat pripažintini būtinąja padarinių kilimo sąlyga. „

Būtent šios nurodytos sąlygos bei byloje surinkti įrodymai nurodo,kad kaltinamojo veiksmų negalima susieti jokiu priežastiniu ryšiu su kitų asmenų įvykdytais sukčiavimo veiksmais savivaldybės atžvilgiu, nes nėra nustatyta kaltinamojo piktavalis?ko veikimo pries? atstovaujamo juridinio asmens- savivaldybės interesus, veikiant kartu su sukčiavimo veiksmus atlikusiais asmenimis. Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmuose galimai buvo tarnybos pareigų atlikimo pažeidimų, kurie galėtų užtraukti jam drausminę atsakomybę.

Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė: tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ir kt.).

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (žr., Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.).

BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta, jog „Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar ) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių ,išnaudojus visas proceso galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu ,vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai“.

Taigi ši nuostata išreiškia nekaltumo prezumpciją. Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai.

Pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (nukentėjusysis, jo atstovas, kaltinamasis, gynėjas ), teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu. Tokie veiksmai buvo atlikti teisiamajame posėdyje, daugiau nebuvo pateikta ir nurodyta, kokius įrodymus, susijusius su tiriamu įvykiu būtų galima dar tirti, kadangi teisme buvo apklausti visi su įvykiu susiję asmenys bei surinkti kiti įrodymai susiję su įvykiu.

Kadangi visos nustatytos ir teisme ištirtos aplinkybės dėl kaltinime nurodomų įvykdytų nusikalstamų veikų nepagrindžia kaltinamojo D. R. kaltės ,tai dėl to kaltinamasis D. R. iš kaltinimo pagal LR BK 229 str.ir 184 str.2 ir 4 d. d.išteisinamas, nenustačius jo veiksmuose esant nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių turinčių veikų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam 2022-01-12 Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu buvo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės jo turto atžvilgiu - laikinas nuosavybės teisių apribojimą nekilnojamam turtui. 2023-07-11 teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pratęstos.Tačiau kaltinamajam pateikus skundą 2023-08-19 Kauno apygardos teismo nutartimi 2023-07-11 nutartis buvo panaikinta. Kadangi lieka teisinis neapibrėžtumas dėl 2022-01-12 Kauno apygardos prokuratūros -2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo,tai šis prokuroro nutarimas panaikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. R. iš kaltinimų pagal BK 229 straipsnį , 184 straipsnio 2 ir 4 dalį išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2021-11-10 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2022-01-12 Kauno apygardos prokuratūros -2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo kaltinamojo D. R. a.k. (duomenys neskelbtini) turto atžvilgiu - laikino nuosavybės teisių apribojimo nekilnojamam turtui:

1. Butui/Patalpai - Butui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: 60/8576, nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 11171.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Dalinis, disponuoti.

2. Negyvenamajai patalpai - Garažui (boksas), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 5619.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Dalinis disponuoti.

3. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 1746.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Dalinis, disponuoti.

4. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 2966.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Dalinis, disponuoti.

5. Negyvenamajai patalpai - Garažo boksui Nr.25, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 2247.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Dalinis, disponuoti.

6. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: (duomenys neskelbtini) daikto nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 4150.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Dalinis, disponuoti.

Nuosprendis per 20(dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas