Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei D. V., dėl 2 317 eurų kompensacijos už R. G., išlaikymui teiktas išlaidas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2009-08-14 ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką (Šilutės savivaldybės CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2010-10-08 susilaukė dukters R. G. (b. l. 6). Minėta santuoka buvo nutraukta Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimu ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria dukros R. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. V. ir kad ieškovas J. G. dukros išlaikymui mokės po 115,85 Eur (400 litų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki R. G. pilnametystės (b. l. 7).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. G. nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2016-08-31 lankė Šilutės lopšelį – darželį „Gintarėlis“ (b. l. 36, 37) ir laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2016-08-30, išskyrus 2015 metų birželio mėnesį) gyveno pas ieškovą, tačiau mokėjimus patvirtinančius už R. G. išlaikymą pateikė, tik atsakovė (b.l. 31, 32). Ieškovas nepateikė pagrįstų duomenų, jog minėtu laikotarpiu patyrė išlaidų už dukros išlaikymą.

Atsakovė 2016 m. gruodžio 8 d. pateikė antstolei vykdyti pagal minėtą, 2013 m. balandžio 29 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. S-16-153-34356 ir prašė iš ieškovo išieškoti 3 000 Eur (b.l. 8, 9). 2017 m. vasario 2 d. atsakovė antstolei pranešimu patikslino ieškovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., kuriame teigia, kad ieškovo įsiskolinimas - 4 985 Eur, bet atsižvelgiant į tai, jog duktė 14,5 mėnesius gyveno su ieškovu, išlaikymo suma sudaro 1 679,83 Eur (kadangi ir atsakovė tokią sumą skyrė dukters išlaikymui) ir kad ieškovas savo įsiskolinimą yra įvykdęs 1 318,24 Eur sumoje, ieškovas iš viso už minėtą laikotarpį yra skolingas 1 986,93 Eur sumą dukters išlaikymui (b. l. 14).

Dėl kompensacijos už išlaidas vaiko išlaikymui priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2 317 EUR kompensaciją už R. G. išlaikymui teiktas išlaidas už 20 mėnesių išlaikymą laikotarpyje nuo 2014-10-01 iki 2016-08-30, kadangi tuo metu ji gyveno pas ieškovą. Atsakovė su šiuo ieškinio reikalavimu nesutiko nurodydama, kad visada dukrai pirkdavo drabužius, priemones darželiui, vaistus, vitaminus, mokėdavo už darželį (b. l. 31-35), o ieškovas pirkdavo tik maistą, todėl iš esmės abiejų šalių patirtos išlaidos vienodos.

Byloje nustatyti teisiškai reikšmingi faktai: ieškovui prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką nustatyta teismo sprendimu; išlaikymas nustatytas periodinėmis išmokomis; nutraukę santuoką ieškovas ir atsakovė susitaikė, bandė atkurti šeimyninius santykius ir tvarkė bendrą ūkį kartu; ginčo laikotarpiu ieškovas tiesiogiai tenkino vaikų poreikius, t. y. mokėjo būsto išlaikymo išlaidas, pirko maistą ir galimai patyrė kitų išlaidų. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tėvų tarpusavio atsiskaitymo, kai santuokos nutraukimo byloje Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ieškovas teigia įvykdęs dukrai gyvenant kartu, tačiau šio sprendimo pagrindu už tą patį laikotarpį yra išieškomas įsiskolinimas. Ieškovas kelia klausimą dėl galimai būsimo dvigubo išlaikymo teikimo dukrai.

Teismas pažymi, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Minėtas Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimas patvirtina, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės pinigų suma yra išieškoma įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, kuris nėra pakeistas ar panaikintas.

Ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės pinigų suma yra išieškoma įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris nėra pakeistas ar panaikintas, pagrindu, o tai suponuoja išvadą, kad tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Lėšų savininkas pagal teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas, yra vaikas ir šios lėšos negali tapti vieno iš tėvų nuosavybe. Jeigu būtų nustatyta, kad pinigų išieškojimo momentu vaiko išlaikymo įsiskolinimas neegzistuoja ir šiomis lėšomis poreikius tenkina uzufruktorius (atsakovė), galėtų būti sprendžiama dėl tėvų, nevykdančių ar netinkamai vykdančių savo pareigas vaikams, veiksmai ar neveikimas pripažįstami priešingais teisei, t. y. neteisėtais, jeigu tokiais veiksmais kitiems asmenims padaroma nuostolių.

Teismas pažymi, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teismo sprendimu nustatytas išlaikymas yra privalomas užtikrinti galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius, išskyrus atvejus, kai įsigaliojusiu teismo sprendimu nuspręsta kitaip. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), jei tėvai nesusitaria ar vienas jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais, kai tėvams nesusitariant, teismas nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis) ir kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Tačiau abiem atvejais teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis). CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šis straipsnis įtvirtina bendrą nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo šalys negali nepaisyti ir teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Jeigu įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriai iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmoką (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Teismo sprendimas, kuriuo patvirtintos šalių sutartos periodinės išmokos, neturi res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012), t. y. pasikeitus aplinkybėms asmenys turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl išmokų dydžio pakeitimo (padidinimo, sumažinimo ar panaikinimo), tačiau tai nereiškia, kad toks teismo sprendimas neturi privalomosios galios. Taigi kol nepriimtas naujas teismo sprendimas galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Darytina išvada, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento (CPK 279 straipsnis 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai ar jeigu jis teikiamas tik iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina visų būtinų vaiko poreikių. Kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalaujant priteisti išlaikymo įsiskolinimą turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Taigi, įvertinus atsakovės paaiškinimus ir pridėtus rašytinius įrodymus, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2013-05-29 iki 2016-12-01 pervedė atsakovei 1 318,24 Eur, o turėjo teikti 4 985 Eur sumą, manytina, kad išlaikymą vaikui atliekant mokėjimus pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimą ir patvirtintą šalių sutartį teikė nepilnai. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir būtinybę teikti jam materialinį išlaikymą, kuris būtinas jo ugdymui ir vystymuisi, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo. Lietuvos aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-246-378/2016).

Nors ieškovas nurodė, kad dukros poreikiams per laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2016-08-30 išleido 2 317 Eur, tačiau teismo vertinimu tai yra tik ieškovo apskaičiuotos išlaidos, kurių jis nepagrindžia konkrečiais įrodymais, pvz. kvitais, čekiais ar kitais leistinais įrodymais (CPK 178 str.). Todėl teigti, kad būtent tokią sumą ieškovas išleido dukros poreikiams tenkinti, negalima, nes, byloje tokių duomenų nėra. Taip pat ieškovas didesne dalimi prisidėjo prie vaiko išlaikymo laikinai, ir perkelti šią naštą vaiko motinai, kuriai ir taip teks didesnės naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda, kadangi periodinius mokėjimus atlieka teismo priteista vienoda suma. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas savo ar kitų asmenų nesąžiningu elgesiu. Ieškovas būdamas nepilnamečio vaiko, R. G. tėvas privalo teikti materialinį išlaikymą. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.).

Taigi, įvertinus bylos aplinkybes ir nustačius, kad R. G. parama iš tėvų būtina, siekiant užtikrinti jos stabilų ir visapusišką vystymąsi ir įvertinus Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimą ir patvirtintą šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bei šalių pareigą ir jos galimybes šią pareigą vykdyti (CPK 18, 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnis) ir atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas už 2014-12-01 – 2016-08-30 laikotarpį turi teisę į kompensacines išlaidas nepilnamečio vaiko R. G. išlaikymui priteisimo, kadangi minėtas Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimas patvirtina, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės pinigų suma yra išieškoma įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, kuris nėra pakeistas ar panaikintas, todėl daryti išvadą, kad atsakovė skolinga ieškovui nėra galiojančio teisinio pagrindo ir ieškovo ieškinys - atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 88, 93, 98, 99 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas J. G. šioje byloje patyrė 406,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti (CPK 99 straipsnis). Atsakovė D. V. patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas - 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas,).

Kadangi teismas atmetė ieškovo ieškinį, atsakovei D. V. priteistinos patirtos 200 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis ) iš ieškovo J. G. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 265, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidų D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.