- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- 2-4383-840/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00024-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- A. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei A. J. ir pagal atsakovės A. J. priešieškinį ieškovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinys
1. Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. J. (b. l. 2–3) prašydamas:
1.1. Nutraukti jo – ieškovo A. J. – ir atsakovės A. J. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovės A. J. kaltės.
1.2. Po santuokos nutraukimo jam – ieškovui – palikti J. pavardę, o atsakovei A. J. – pagal jos pageidavimą.
1.3. Panaikinti atsakovės A. J. gyvenamosios vietos deklaraciją adresu: (duomenys neskelbtini).
1.4. Priteisti iš atsakovės A. J. visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Priešieškinis
2. Atsakovė A. J. pateikė priešieškinį ieškovui A. J. (b. l. 15–19) – atsakovė prašo teismo:
2.1. Nutraukti jos – atsakovės A. J. – ir ieškovo A. J. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl ieškovo A. J. kaltės.
2.2. Priteisti iš ieškovo A. J. 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2.3. Priteisti iš ieškovo A. J. visas bylinėjimosi išlaidas.
III. Šalių pozicijos
3. Teismo posėdžio metu ieškovas A. J. ir jo atstovė advokatė J. Ž. palaikė ieškinį ir visiškai nesutiko su atsakovės A. J. priešieškiniu, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį – atmesti.
4. Atsakovė A. J. ir jos atstovė advokato padėjėja E. A. teismo posėdžio metu palaikė pareikštą priešieškinį ir prašė jį tenkinti, o su ieškovo A. J. ieškiniu visiškai nesutiko, prašė atmesti ieškovo reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, o dėl ieškovo reikalavimo dėl gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo nurodė, jog toks reikalavimas apskritai nenagrinėtinas teisme.
IV. Ieškinio argumentai ir atsikirtimai į priešieškinį
5. Ieškovo A. J. ieškinio reikalavimai ir atsikirtimai į atsakovės A. J. priešieškinį grindžiami šiais ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovas A. J. ir jo atstovė advokatė J. Ž. (b. l. 2–3, 63–67):
5.1. Ieškovas A. J. su atsakove A. J. susituokė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje po maždaug penkių mėnesių pažinties. Tuoktuves skatino atsakovė, buvo labai nuolanki ir paslaugi, žadėjo juo rūpintis visą likusį gyvenimą, būti šalia ir atlikti žmonos pareigas. Santuokos metu vaikų jie nesusilaukė ir neįgijo jokio dalintino turto: nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo, taip pat ir bendrų santaupų, kreditorinių įsipareigojimų. Prieš sudarant santuoką su atsakove A. J. ieškovas A. J. po pirmosios sutuoktinės mirties ilgą laiką – dešimt metų – buvo vienas. Vaikų neturi. Sulaukęs 83-ejų metų amžiaus, su 21-iais metais jaunesne atsakove ieškovas tuokėsi tikėdamasis gražių ir šiltų santykių, darnios šeimos, paramos senatvėje – priežiūros ir slaugos iki mirties – ir norėdamas materialiai aprūpinti atsakovę, kadangi tuo metu ji neturėjo jokių pajamų, o ir sutiko su juo gyventi ir jį prižiūrėti iki pat mirties. Ieškovas patikėjo atsakovės rūpestingumu, ją mylėjo ir gerbė. Sutuoktiniai gyveno ieškovo A. J. namuose ((duomenys neskelbtini)). Netrukus po santuokos sudarymo ieškovas A. J. atsakovės A. J. reikalavimu sudarė testamentą atsakovės naudai. Iš karto po testamento sudarymo atsakovė A. J. atsisakė vykdyti iki santuokos duotus pažadus ir užsirakindavo nuo jo kitame kambaryje, nesileido net pasikalbėti, o dienomis nežinia kur išvykdavo. Grįžusi, elgdavosi šaltai ir niekuo nebesirūpino. Nors ieškovas išlaikė atsakovę: duodavo pinigų maistui, jos automobilio remontui ir kurui, stengėsi priartėti, blogo žodžio nėra pasakęs, nusileisdavo ir tenkino visus atsakovės norus, atsakovė A. J. ignoravo jį, net į kambarį neįsileisdavo, o 2018 m. gruodžio pradžioje – praėjus vos pusmečiui nuo santuokos sudarymo, – pasiėmusi santuokos liudijimą, testamentą, žiedus ir asmeninius daiktus, išėjo iš namų/ išvažiavo jai priklausančiu automobiliu – paliko ieškovą vieną likimo valiai, laukdama jo mirties ir viso jo turto paveldėjimo. Ieškovas A. J. po dviejų savaičių buvo nuvykęs pas atsakovę A. J. į namus ((duomenys neskelbtini)) ir prašė ją sugrįžti, tačiau ji kategoriškai atsisakė. Kai ieškovas, reaguodamas į atsakovės atsisakymą sugrįžti, pasakė, kad tokiu atveju teks nutraukti jų santuoką ir pasiūlė atsakovei A. J. 1000,00 Eur, atsakovė atidarė jam duris ir jį išvarė. Ieškovas stengėsi išsaugoti santuoką, ėmėsi visų įmanomų priemonių, tačiau jam nepavyko. Iki šiol ieškovui nežinomos ir nesuprantamos tokio atsakovės elgesio priežastys. Gali būti, kad tam turėjo įtakos jų amžiaus skirtumas, ar tai, kad jis vis mažiau duodavo atsakovei pinigų iš gaunamos pensijos. Akivaizdu, kad dėl šalių santuokos iširimo yra kalta ieškovą palikusi atsakovė A. J. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis). Taip pat akivaizdu, kad su ieškovu atsakovė tuokėsi tik norėdama pasipelnyti. Dėl tokio teisei ir moralei prieštaraujančio atsakovės elgesio ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų, stresą ir emocinį skausmą, pablogėjo ieškovo sveikata, padidėjo nervingumas, atsirado nerimas, tačiau ieškovas neprašo neturtinės žalos atlyginimo ar kokių kompensacijų. Šiuo metu išsaugoti santuokos nebėra galimybės.
5.2. Atsakovės A. J. priešieškinyje nurodytos aplinkybės yra išgalvos – ieškovas A. J. niekada nėra jos varęs iš namų, nevarė ir 2018 m. gruodžio 22 d. Tądien pas ieškovą į namus atvykusi atsakovė įpyko radusi pas ieškovą besisvečiuojančius kaimynus S. T., A. T. ir A. D.. Atsakovė A. J. bandė išvaryti S. T., kuri ilgą laiką, iki ieškovui susipažįstant su atsakove, rūpinosi juo, jį lankė ir prižiūrėjo. Nepavykus išvaryti S. T., atsakovė A. J. išėjo ir iškvietė policiją.
5.3. Patenkinus ieškovo A. J. ieškinį, iš atsakovės A. J. priteistinos visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu paklaustas, ieškovas A. J. atsakė, kad šiuo metu gyvena vienas, kaip ir iki santuokos su atsakove A. J., naujo testamento nėra sudaręs. Apie atsakovės A. J. operaciją 2018 m. gruodžio pabaigoje nieko nežino ir nežinojo. Kai atsakovė A. J. atsisakė sugrįžti, jis nusprendė išsituokti: panaikinto testamentą ir ėmė rinkti dokumentus teismui.
V. Priešieškinio argumentai ir atsikirtimai į ieškinį
7. Atsakovės A. J. priešieškinis ir atsikirtimai į ieškovo A. J. ieškinį grindžiami šiais priešieškinyje nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovė A. J. ir jos atstovė advokato padėjėja E. A. (b. l. 15–19):
7.1. Atsakovė A. J. ieškovą A. J. pažinojo nuo vaikystės, tačiau artimiau jie susipažino tik 2018 m. pradžioje. Ieškovas A. J. buvo vienišas ir apleistas, niekas juo nesirūpino. Ieškovui trūko bendravimo, žmogiško artumo ir šilumos, pagalbos namų ruošoje. Lankydama netoliese gyvenantį brolį, atsakovė užsukdavo ir pas ieškovą, ėmė juo rūpintis: aptvarkydavo, apskalbdavo, paruošdavo valgį, lankė ieškovą ligoninėje. Grįžęs iš ligoninės – 2018 m. pavasarį, – ieškovas A. J. ragino ir įkalbinėjo atsakovę A. J. apsigyventi kartu ir susituokti, žadėjo jai po mirties palikti visą savo turtą, prašė būti su juo ir juo pasirūpinti. Atsakovė A. J. buvo išsituokusi, neturėjo nuosavo būsto, gyveno dukters namuose ((duomenys neskelbtini)), todėl sutiko su ieškovo A. J. pasiūlymu – (duomenys neskelbtini) jie susituokė. Pirmuosius penkis mėnesius santuokinis gyvenimas klostėsi gerai, sutuoktiniai šiltai ir maloniai bendravo, tinkamai vykdė sutuoktinių pareigas. Po kurio laiko ieškovas A. J. ėmė nežinia kur išvažinėti. Grįždavo šaltas, nekalbus, priekaištaudavo dėl menkniekių ir keldavo konfliktus. Galiausiai, ieškovas pareikalavo nutraukti jų santuoką ir pasiūlė pinigų, kad tik atsakovė jį paliktų. Atsakovė A. J. nesuprato ir iki šiol nesupranta tokio ieškovo A. J. elgesio pasikeitimo. Mano, kad ieškovas buvo kitų asmenų įtakotas. Atsakovė nesutiko išsituokti ir stengėsi išsaugoti santuoką, dėjo visas pastangas, tačiau jai nepavyko. 2018 m. gruodį atsakovė A. J. susirgo lėtiniu cistitu ir jai buvo būtina operacija, kurią atliko 2018 m. gruodžio 20 d. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje. 2018 m. gruodžio 22 d. atsakovė A. J. buvo išleista iš ligoninės. Tądien, grįžusi po operacijos namo ((duomenys neskelbtini)), atsakovė A. J. rado girtaujančius tris sutuoktinio draugus – S. T., A. T. ir A. D.. Šie neleido jai įeiti į namus, o kiek vėliau ėmė ją plūsti necenzūriniais žodžiais ir varyti ją iš namų. Ieškovo A. J. draugai jai pasakė, kad ji čia nebegyvena ir kad ji nebėra A. J. žmona. Vengdama konflikto, ji išėjo iš namų ir kreipėsi pagalbos į policiją. Atsakovė A. J. prieš šv. Kalėdas norėjo susitaikyti su ieškovu A. J. ir išsaugoti santuoką, tačiau buvo atstumta – po operacijos ieškovo išvaryta iš namų ir palikta viena, pažeminta ir įžeista, jai net nebuvo leista pasiimti asmeninių daiktų. Tą vakarą atsakovė prisiglaudė draugės I. L. namuose. Net ir po 2018 m. gruodžio 22 d. įvykių, 2019 m. sausį atsakovė A. J. nuvyko pas ieškovą A. J. taikytis, tačiau šis kategoriškai atsisakė, neįsileido jos į namus ir vėl ją atstūmė. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad dėl šalių santuokos iširimo yra kaltas atsakovę išvaręs ir atstūmęs, nebuvęs jai lojalus ir jos negerbęs, moraliai neparėmęs ir taip iš esmės pažeidęs sutuoktinio pareigas ieškovas A. J. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu išsaugoti santuokos nebėra galimybės. Nutraukus santuoką, atsakovė A. J. pageidauja pasilikti santuokinę pavardę – J..
7.2. Ieškovo A. J. elgesys – santuokos nutraukimas iš esmės pažeidžiant sutuoktinio pareigas – atsakovei A. J. padarė neturtinės žalos – sužlugdė atsakovės pasitikėjimą ieškovu, viltis iki gyvenimo galo būti kartu, atsakovė dėl ieškovo kaltės patyrė stiprų sukrėtimą, emocinį šoką, dideles dvasines kančias, širdgėlą, skausmą, liūdesį, pažeminimą, orumo netekimą, nepasitikėjimą savimi, apmaudą, jautėsi ir tebesijaučia išduota, atstumta, net norėjo nusižudyti, dėl ko kreipėsi į psichologą ir į psichiatrą, gydosi nuo depresijos, vartoja raminamuosius vaistus/ stiprius antidepresantus, tačiau nesijaučia gerai, be vaitų neužmiega arba neišsimiega. Anksčiau pas psichologus ir psichiatrus nesilankė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalį sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovės A. J. prašoma priteisti iš ieškovo A. J. 1500,00 Eur dydžio neturtinė žala yra simbolinė/ minimali, kuri iš esmės niekada neatlygins ieškovo atsakovei padarytos skriaudos.
7.3. Patenkinus atsakovės A. J. priešieškinį, iš ieškovo A. J. priteistinos visos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.
VI. Liudytojai
8. Teismo posėdžio metu liudytoja S. T. paaiškino, kad ji iki ieškovo A. J. ir atsakovės A. J. susipažinimo rūpinosi ieškovu – aptvarkydavo jo namus, – kadangi pas ieškovą turėjo daržą. Atsakovė A. J. atvažiuodavo pas ją ir tada jos abi eidavo į daržą – taip atsakovė susipažino su ieškovu A. J.. Po kiek laiko atsakovė užsimanė gyventi pas ieškovą. Ji kurį laiką ieškovą atkalbinėjo, dėl ko atsakovė ant jos supyko ir išvarė ją iš ieškovo namų, uždraudė jai ten lankytis. Nuo tada ji su ieškovu nebebendravo, atsakovė ieškovui draudė bendrauti su ja. Ieškovas A. J. ir atsakovė A. J. susituokė (duomenys neskelbtini) tyliai ir ramiai, niekam nesisakė. 2018 m. gruodžio pradžioje ieškovas A. J. atvažiavo pas ją į namus ir pasakė, kad reikia advokato – skiriasi su atsakove A. J.. Dėl ko, ieškovas negalėjo paaiškinti, pasakė tik tiek, kad atsakovė A. J. susidėjo visą mantą ir išsikraustė, išvažiavo, paliko jį vieną. Lankydamasi pas ieškovą 2018 m. gruodžio pradžioje, 10–11 d., ji matė, kad namuose nebėra atsakovės A. J. asmeninių daiktų – spintoje nebebuvo jos drabužių. 2018 m. gruodžio 22 d. jai paskambino ieškovas A. J. ir paprašė atvažiuoti, kadangi nenorėjo būti vienas – matė, kad yra atvažiavusi atsakovė A. J. – lankėsi pas kaimynę. Tuo metu ieškovas A. J. jau buvo pradėjęs rinkti dokumentus ištuokai. Netrukus ji kartu su sutuoktiniu A. T. ir bendru draugu A. D. atvažiavo pas ieškovą. Tik jiems įžengus per duris ir jai su ieškovu A. J. ėmus vaišintis arbata, o vyrams ėmus gerti brendį, pasirodė atsakovė A. J., kuri pradėjo šaukti esanti teisėta namų šeimininkė, ieškovo žmona, ir varė juos lauk. Kadangi susinervavusiam ieškovui A. J. šokteli kraujo spaudimas, ji paėmė jį už parankės ir išsivedė į kitą kambarį sakydama atsakovei A. J.: – „jei čia teisėtas tavo vyras, tai čia teisėtas mano meilužis“. Tada ji užsidarė su ieškovu kambaryje, o atsakovė dar kurį laiką juos filmavo ir išėjo. Ieškovas A. J. atsakovei A. J. nieko nesakė, iš namų atsakovės nevarė nei ieškovas, nei ji, nei namuose buvę vyrai, atsakovė pati išėjo. Kurį laiką jie dar pabuvo pas ieškovą, tačiau pamatę, kad atsakovė sėdo į automobilį ir išvažiavo, išvažiavo ir jie. Policijos nesutiko.
9. Paklausta, liudytoja S. T. atsakė, kad yra pas ieškovą mėnesį gyvenusi – 2017 m. spalį ar gruodį, – tačiau tuo metu ieškovas A. J. su atsakove A. J. dar nebuvo pažįstami. Jai iš ieškovo A. J. žinoma, kad jis 2018 m. gruodžio viduryje važiavo pas atsakovę A. J. ir kvietė ją sugrįžti. Liudytoja S. T. tvirtino, kad šiuo metu pas ieškovą A. J. ji negyvena ir ieškovas jos materialiai neremia, ieškovas nėra sudaręs testamento jos naudai ir ji niekada neskatino ieškovo išsituokti su atsakove A. J.. Ieškovo A. J. paprašyta, padėjo jam rinkti dokumentus ištuokai.
10. Liudytojas A. D. – kaimynas – teismo posėdžio metu nurodė, kad iš ieškovo A. J. prieš kokius metus sužinojo, kad šis vedė – priėmė moterį pas save gyventi. Kažkada parduotuvėje iš ieškovo sužinojo, kad žmonos nebėra – išvažiavo. Kada išvažiavo, nežino. 2018 m. gruodžio 22 d. kartu su S. T. ir A. T. lankėsi ieškovo A. J. namuose, ieškovo žmonos namuose nebuvo, bet ji kiek vėliau iš kažkur atėjo ir ėmė juos barti, priekaištauti, kad jie jos namuose betvarkę kelia. Moteris pasibarė, pabuvo maždaug dešimt minučių ir išėjo. Niekas ieškovo A. J. žmonos neplūdo, niekas jai negrasino ir iš namų nevarė. Kiek pabuvę, išėjo ir jie. Policijos nematė. Jis niekada neskatino ieškovo A. J. išsituokti su žmona. Šiuo metu ieškovas A. J. gyvena vienas.
11. Teismo posėdžio metu liudytoja I. L. nurodė, jog ieškovas A. J. yra jos draugės – atsakovės – A. J. sutuoktinis. Jai teko girdėti, kaip ieškovas kalbino atsakovę tuoktis. Atsakovė galvojo, dvejojo, bet sutiko. Vestuves jie šventė pas ją – liudytoją – namuose. Buvo linksma ir graži šventė. Už vaišes sumokėjo atsakovė A. J., o ieškovas A. J. pirko žiedus. Ieškovo giminės ir draugai vestuvėse nedalyvavo. Kartą po vestuvių ji lankėsi pas sutuoktinius namuose, jai patiko, jie labai gražiai bendravo ir tvarkėsi. Tačiau kartą, grįžusi iš ligoninės, verkdama jai paskambino atsakovė A. J. ir pasakė, kad ieškovas A. J. jos nebeįsileidžia į namus, ir paprašė pernakvoti, nes neturi kur eiti. Ji sutiko. Atsakovė atvažiavo verkdama, labai susinervavusi, žadėjo baigti gyvenimą savižudybe. Po šio įvykio atsakovei teko kreiptis pagalbos į specialistus. Pas ją atsakovė gyveno iki šių metų sausio ir išvažiavo gyventi pas dukterį. Atsakovė A. J. norėjo susitaikyti su ieškovu A. J., jos važiavo pas jį, bet ieškovas atsakovei pasakė, kad ji daugiau pas jį nebegyvens, jis nebenori. Ar atsakovė A. J. buvo išėjusi/ išsikėlusi iš ieškovo A. J. namų dar iki ligoninės, liudytoja I. L. nežino.
VII. Ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas
VIII. Ginčo esmė
12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovo A. J. ir atsakovės A. J. santuokos iširimo priežasties, t. y. santuokos pasibaigimo pagrindo: dėl vieno ar kito sutuoktinio kaltės.
IX. Faktinės aplinkybės
13.1. Ieškovas A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovė A. J. (iki santuokos S.), gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5).
13.2. 2008 m. ieškovas A. J. tapo našliu (b. l. 6), gyveno ir tebegyvena jam nuosavybės teise priklausančioje sodyboje ((duomenys neskelbtini); 0,2338 ha žemės, 1968 m. vieno aukšto suskystintomis dujomis šildomas gyvenamasis namas, ūkio pastatas, kiemo aikštelė, lauko tualetas ir tvora), įsigytoje dar iki santuokos su atsakove A. J. (b. l. 7–9). Ieškovas turi 1993 m. automobilį „O. F.“, taip pat įsigytą dar iki santuokos su atsakove (b. l. 10).
13.3. Ieškovas A. J. 2018 m. gruodžio 18 d. panaikino oficialų testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą ir visas turtines teises po mirties buvo palikęs sutuoktinei – atsakovei – A. J. (b. l. 11).
13.4. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, gautus iš Gyventojų registro, atsakovė A. J. yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. 11.00 val. atsakovė A. J. buvo gydoma VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Urologijos skyriuje. Diagnozė – kitas lėtinis cistitas. Atlikta operacija. Išrašant, atsakovės būklė buvo gera (b. l. 23). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė gydymo įstaigai nurodė kitą gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini).
13.5. 2018 m. gruodžio 27 d. atsakovė A. J. kreipėsi į policiją – pateikė pareiškimą (b. l. 24–26, 46–48) – ir nurodė, kad 2018 m. gruodžio 22 d. grįžo iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės po operacijos į namus, priklausančius jos sutuoktiniui – ieškovui – A. J. ((duomenys neskelbtini)), ir rado neblaivius, (duomenys neskelbtini) gyvenančius, pašalinius asmenis S. T., A. T. ir A. D.. Jai neleido įeiti į jos sutuoktiniui priklausančius namus, kuriuose ji yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. S. T. nusitempė jos sutuoktinį A. J. už rankų į kitą kambarį rėkdama: – „mano meile“. Kai ji atidarė kambario duris ir pasiteiravo, ką jie ten daro, jos sutuoktinis A. J. ir S. T. liepė jai išeiti. Tada S. T. nusitempė jos sutuoktinį A. J. už rankų dar į kitą kambarį ir užsirakino. Tuomet A. T. jai pasakė, kad ją uždusins, kad ji jau ne A. J. žmona – pradėjo ją veikti psichologiškai, kad ji palūžtų. A. D. ėmė rėkti, kad tuoj ją išrūrins. Kai ji jiems liepė išeiti iš jos namų, kuriose gyvena, A. T. puolė ją ir ji vos spėjo išbėgti į lauką ir paskambinti pagalbos telefonu 112. Atvykus policijos pareigūnams, nurodyti asmenys policijos pareigūnų neįsileido. Prieš A. J. susituokiant su ja – A. J. – S. T. gyveno kartu su juo. Kai po dviejų dienų ji atvyko į namus pasikalbėti, niekas jos neįsileido. Pro langą ji matė, kad po namus vaikšto S. T.. Atsakovė A. J. pareiškime policijai nurodė, kad po operacijos pablogėjo jos sveikata, ji ėmė lankytis pas psichologą, nebeturi gyvenamosios vietos, glaudžiasi pas dukterį Elektrėnų savivaldybėje ((duomenys neskelbtini)). Atsakovė A. J. prašė policijos imtis priemonių, kad nurodyti asmenys prieš ją nenaudotų psichologinių veiksmų ir jos neterorizuotų. Šis atsakovės A. J. pareiškimas buvo išnagrinėtas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 4 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nepadaryta nusikalstamos veikos požymių turinti veika), atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) (b. l. 27–31, 49–53). Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad buvo apklausti ir ieškovas A. J., ir atsakovė A. J.. Atsakovė policijos tyrėjui paaiškino, kad po santuokos kartu su sutuoktiniu A. J. gyveno jo namuose, kur ji yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. 2018 m. gruodžio 20 d. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje jai buvo atlikta operacija. 2018 m. gruodžio 22 d. ji parvažiavo namo po operacijos ir, įėjusi į namus, rado sutuoktinį A. J., S. T., A. T. ir A. D.. Kai ji įėjo į virtuvę, S. T. nusivedė jos sutuoktinį A. J. į kitą kambarį, o A. T. ir A. D. ėmė ją plūsti necenzūriniais žodžiais ir varyti iš namų sakydami, kad ji čia nebegyvena, kad ji nėra A. J. žmona. Išsigandusi neblaivių vyrų, ji išbėgo iš namų į lauką ir kreipėsi pagalbos bendruoju pagalbos telefonu. Policijos pareigūnų ji laukė pas kaimynus. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji kartu su jais nuvyko į namus, tačiau namų durys buvo užrakintos ir į vidų jie nepateko. Kadangi iki jos ir A. J. santuokos S. T. kelis mėnesius gyveno kartu su jos sutuoktiniu, mano, kad S. T., padedama sugėrovų A. T. ir A. D., bando juos sukiršinti, kad galėtų juo naudotis. Nurodyto konflikto metu ji nebuvo sužalota, tik išsigando jos namuose buvusių pašalinių asmenų. Ieškovas A. J. policijos tyrėjui paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 22 d. jo namuose buvo kaimynai A. T., A. D. ir S. T., vaišinosi alkoholiniais gėrimais, o jis ne. Vakarop, tikslaus laiko neprisimena, į namus parvažiavo jo žmona A. J.. Ji iki to dvi savaites namuose negyveno, dėl neaiškių priežasčių supyko ir, susikrovusi daiktus, išvažiavo. Įėjusi į namus, žmona ėmė rėkauti. Tada jis su S. T. išėjo į kitą kambarį. Jis matė, kad moterys kalbėjosi, bet ką, negirdėjo ir nesuprato. Žino, kad jos anksčiau nesutardavo. A. T. ir A. D. tuo metu sėdėjo prie stalo. Jis negirdėjo, kad jie ką būtų sakę ar grasinę jo žmonai. Po to, jo žmona išvažiavo. Po kokio pusvalandžio iš jo išėjo ir svečiai. Ar buvo atvykusi policija, nežino, nes policijos pareigūnų nematė. Ieškovas tvirtino, kad nei jis, nei jo svečiai jo žmonos A. J. iš namų nevijo ir jai negrasino.
13.6. Atsakovė A. J. 2018 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centrą dėl nemigos ir sunkumo: prieš savaitę namuose įvyko konfliktas, po kurio pablogėjo jos savijauta. Diagnozuota adaptacijos sutrikimai (pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių (TLK) – F43.2), skirtas medikamentinis gydymas. Savijauta nėra stabili, jaučiamas nerimas, vaistų pagalba miega geriau (b. l. 32, 54–55). Atsakovė vartoja šiuos medikamentus: Sertralin Actavis (suaugusių žmonių depresijai gydyti bei depresijos pasikartojimo profilaktikai), Xanax (trumpalaikiam vidutinio sunkumo ar sunkaus nerimo sutrikimo ir su depresija susijusio nerimo gydymui) ir Zevesin (vartojamas per daug aktyvios šlapimo pūslės simptomams gydyti) (b. l. 88; pagal vaistų informacinę sistemą www.vaistai.lt).
13.7. Nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto atsakovė A. J. neturi (b. l. 22, 44). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. atsakovė A. J. dirbo Elektrėnų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, tačiau kasmet po kelis kartus sirgo (b. l. 33–35, 56–58).
13.8. Ieškovui A. J. Diagnozuota hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio) (pagal TLK – I11.9) (b. l. 68–69). Pagal Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikos pažymą ieškovas nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. gydėsi Gastroenterologijos skyriuje, 2018 m. gegužės 15 d. lankėsi Centrinėje konsultacinėje poliklinikoje (b. l. 85).
X. Teisinis vertinimas
14. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
16. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos iširimo pagrindo: ieškovas A. J. tvirtina, kad jų santuoka iširo dėl to, kad atsakovė A. J. išėjo iš namų ir jį paliko (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis), o atsakovė A. J. teigia, jog jų santuoka iširo dėl to, kad ieškovas A. J. išvarė ją iš namų, atstūmė, nebuvo jai lojalus ir jos negerbė, moraliai neparėmė ir taip iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis).
20. Pažymėtina, kad ieškovas A. J. ir atsakovė A. J. yra brandaus amžiaus ir turi gyvenimiškos patirties, tačiau nusprendė nutraukti santuoką nepraėjus nė metams nuo jos sudarymo ir nebemato galimybių išsaugoti santuokos. Pažymėtina ir tai, kad abu sutuoktiniai nurodo visiškai skirtingas jų santuokos iširimo aplinkybes, gyvenimo skyrium pradžią.
21. Įvertinęs ieškovo A. J., atsakovės A. J. ir liudytojų S. T., A. D. ir I. L. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus bei šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šalys daugiau kaip penkis mėnesius kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio, šiuo metu nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi santuokinį gyvenimą, todėl laikytina, kad santuoka faktiškai iširo ir ji nutrauktina dėl atsakovės A. J. kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis), t. y. ieškovo A. J. ieškinys dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, o atsakovės A. J. priešieškinis atmestinas.
22. Nors atsakovė A. J. visą laiką tvirtino, kad ieškovo A. J. ji nepaliko ir iš namų 2018 m. gruodžio pradžioje neišsikraustė, o iš bendrų namų išvyko tik į ligoninę operacijai 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. gruodžio 22 d. grįžusi iš ligoninės buvo ieškovo A. J. išvaryta iš namų, teismas netiki. Objektyvių duomenų, kad atsakovė A. J. 2018 m. gruodžio 22 d. buvo išvaryta iš bendrų namų, nėra. Nagrinėjamu atveju atsakovė A. J. šios aplinkybės teisme neįrodė. Ieškovas A. J. kategoriškai ją neigia ir tvirtina, kad atsakovė A. J. dar 2018 m. gruodžio pradžioje išsikėlė iš jų bendrų namų ir jį paliko. Ieškovą A. J. palaiko, t. y. ieškovo teiginius patvirtina, 2018 m. gruodžio 22 d. šalių namuose buvę ir iki tos dienos su ieškovu A. J. bendravę bei lankęsi jo namuose liudytojai S. T. ir A. D.. Teismas tiki šiais liudytojais, nes jų paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje ir ieškovo A. J. dar 2018 m. gruodžio 28 d. policijos pareigūnui duotiems paaiškinimams (b. l. 27–31, 49–53; šio teismo sprendimo 13.5, 8–10 punktai), atitinka loginę įvykių seką. Šių liudytojų suinteresuotumas šios civilinės bylos baigtimi nenustatytas. Liudytoja I. L. 2018 m. gruodžio 22 d. įvykiuose nedalyvavo (šio teismo sprendimo 11 punktas). Nors atsakovė A. J. visą laiką, nuo pat kreipimosi į policiją (2018 m. gruodžio 27 d.; b. l. 24–26, 46–48; šio teismo sprendimo 13.5 punktas), tvirtino, kad iš ligoninės po operacijos ji buvo išleista 2018 m. gruodžio 22 d. ir tądien parvažiavo į bendrus su ieškovu A. J. namus, tačiau ši aplinkybė yra paneigta objektyviu įrodymu – epikrize (b. l. 23), – iš kurios matyti, kad atsakovė A. J. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Urologijos skyriuje buvo gydoma ne iki 2018 m. gruodžio 22 d., o iki 2018 m. gruodžio 21 d. 11.00 val. (šio teismo sprendimo 13.4 punktas). Akivaizdu, kad atsakovė A. J. sąmoningai nutylėjo šią aplinkybę, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog labai tikėtina, kad atsakovė A. J. dar iki operacijos bendruose namuose su ieškovu A. J. nebegyveno/ buvo išsikėlusi ir, išleista iš ligoninės po operacijos 2018 m. gruodžio 21 d. vidurdienį iki 2018 m. gruodžio 22 d. vakaro, iki atvažiavo pas ieškovą A. J., turėjo kur apsistoti ir gyventi, bet ne pas liudytoją I. L., pas kurią apsistojo jau po 2018 m. gruodžio 22 d. įvykių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė A. J. gydymo įstaigai nurodė kitą gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas A. J. yra teisus – atsakovė A. J. dar 2018 m. gruodžio pradžioje paliko sutuoktinį – ieškovą A. J. – išvažiavo/ išsikėlė iš namų, paliko šeimą, ir ieškovu nebesirūpino, kas nagrinėjamu atveju laikytina esmine šalių santuokos iširimo priežastimi, dėl ko ieškovo A. J. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės A. J. kaltės tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis).
23. Nenustačius atsakovės A. J. išvarymo iš šalių bendro gyvenimo namų ((duomenys neskelbtini)) 2018 m. gruodžio 22 d. fakto ir konstatavus atsakovės A. J. kaltę dėl santuokos iširimo, atmestinas atsakovės A. J. priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo A. J. kaltės. Dėl šių priežasčių atmestinas ir atsakovės A. J. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
24. Po santuokos nutraukimo ieškovui A. J. paliktina jo pavardė J., o atsakovei A. J. – santuokinė pavardė J. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnis). Ginčo dėl to nėra (šio teismo sprendimo 1.2 ir 7.1 punktai; b. l. 2–3, 15–19).
25. Vienas iš ieškovo A. J. ieškinio (b. l. 2–3) reikalavimų – panaikinti atsakovės A. J. gyvenamosios vietos deklaraciją adresu: (duomenys neskelbtini) (šio teismo sprendimo 1.3 punktas).
26. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai (2 straipsnio 4 dalis). Deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis panaikina, kai patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis (8 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Deklaravimo įstaigų sprendimai, priimti pagal šį įstatymą, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (13 straipsnio 2 dalis).
27. Atsižvelgus į tai, sutiktina su atsakovės A. J. atstovės advokato padėjėjos E. A. pozicija, kad ieškovo A. J. reikalavimas dėl gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (šio teismo sprendimo 4 punktas), todėl civilinės bylos dalis dėl šio ieškovo reikalavimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
XI. Bylinėjimosi išlaidos
28. Patenkinus ieškovo A. J. ieškinį, iš atsakovės A. J. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 96 straipsnis).
29. Ieškovo A. J. bylinėjimosi išlaidas sudaro: 100,00 Eur dydžio žyminis mokestis (b. l. 12) ir 400,00 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 70, 93).
30. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje – 3,72 Eur.
31. Atsižvelgus į šias aplinkybes, iš atsakovės A. J. priteistina: ieškovui A. J. – 100,00 Eur žyminio mokesčio ir 400,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų; valstybei – 3,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
32. Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo eigą, parengiamųjų ir teismo posėdžių kiekį, taip pat į ieškovo A. J. atstovo advokato atstovavimo kokybę: parengtų procesinių dokumentų kiekį, apimtis ir kokybę, aktyvumą, daro išvadą, kad pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis yra pagrįstas, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, todėl nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Nutraukti civilinės bylos Nr. 2-4383-840/ 2019 dalį pagal ieškovo A. J. ieškinio reikalavimą dėl gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Ieškovo A. J. ieškinį tenkinti.
Atsakovės A. J. priešieškinį atmesti.
Nutraukti A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl A. J. kaltės.
Po santuokos nutraukimo A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti pavardę J., o A. J. – santuokinę pavardę J..
Priteisti iš A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,72 Eur (tris eurus 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.