- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2S-2267-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33460-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- R. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-29 nutarties, kuria priešieškinys laikytas nepaduotu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė teismui pateikė priešieškinį dėl turto vertės nustatymo ir pagerinimo išlaidų atlyginimo ieškovui, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 26 000 Eur turto vertės atsakovės naudai pritaikius abišalę restituciją, priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 480 Eur ir turto vertinimo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-07-29 nutartimi nutarė atsakovės R. A. priešieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti atsakovei. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
2.1 teismas nurodė, teisme gautas atsakovės patikslintas priešieškinys, kuriuo atsakovė prašo atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovo buto rinkos vertę – 26 000 Eur, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, priteisti iš ieškovo 300 Eur išlaidų, susijusių su turto vertinimu;
2.2 teismas laikė, kad atsakovė nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų;
Atsiliepimas
2.3 atsakovė nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodyta ir prašoma priteisti restitucijos suma ir reiškia dėl to priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovo buto rinkos vertę – 26 000 Eur;
Žemesnės instancijos teismas
2.4 teismas nurodė, jog atsakovė nesutinka su restitucijos suma ir siekia nustatyti buto rinkos vertę, teikdama ją patvirtinančius įrodymus. Teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės reikalavimas nustatyti ginčo buto rinkos vertę ir ją atsakovei priteisti iš esmės yra perteklinis. Teismas pažymėjo, kad jei teismas tenkintų ieškovo ieškinį, jis turėtų spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo, atsižvelgdamas į restitucijos taikymą reglamentuojančias nuostatas ir į šalių pateiktus įrodymus. Siekis priešieškiniu nustatyti buto rinkos vertę iš esmės negali sukurti atsakovei teisinių padarinių. Nors atsakovė patikslinto priešieškinio pirmame lape nurodo, kad ieškinys yra dėl turto vertės nustatymo ir pagerinimo išlaidų atlyginimo, o antrame lape nurodo, kad reiškia priešpriešinį reikalavimą dėl turto pagerinimo klausimo, tačiau jokio reikalavimo dėl to nesuformuluoja;
2.5 net jei atsakovė laikytų, kad ji turi teisę reikšti reikalavimą priteisti iš ieškovo 26 000 Eur kaip buto rinkos vertę, o teismas tokio reikalavimo netenkintų, atsakovė turėjo suformuluoti alternatyvų reikalavimą dėl pagerinimo išlaidų priteisimo. Šiuo atveju atsakovė tokio reikalavimo nereiškė, nors nurodė faktines aplinkybes dėl patirtų išlaidų;
2.6 nors atsakovė ir prašo priteisti 300 Eur išlaidų, susijusių su turto vertinimu, tačiau lakoniškai nurodė, kad patyrė tokias išlaidas ir pateikia įrodymus. Atsakovė nenurodė šį reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių, t. y. kodėl toks reikalavimas turėtų būti tenkinamas;
2.7 pažymėjo, jog atsakovė netinkamai nurodė priešieškinio sumą (26 000 Eur vietoje 26 300 Eur), mokėtino žyminio mokesčio sumą;
2.8 teismas išaiškino, jog ši nutartis neužkerta kelio atsakovei pakartotinai kreiptis į teismą su priešieškiniu, savo turiniu ir forma atitinkančiu CPK nustatytus reikalavimus.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu atsakovė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-29 nutartį panaikinti ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1 atsakovė pažymi, jog teismas minėta nutartimi nepagrįstai grąžino priešieškinį, net nedetalizavęs, kokie yra formos ar turinio trūkumai, o nurodė formalius trūkumus;
3.2 teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, turėtų atsižvelgti į tai, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą;
3.3 atsakovės išlaidos eksperto darbui apmokėti dėl vertintojo atlikto Nekilnojamo turto vertinimo ataskaitos atsakovei kainavo 300 Eur, šios išlaidos yra priskirtinos prie kitų išlaidų, o ne reikalavimo priteisti turto rinkos vertės, kaip pažymėjo teismas;
3.4 teismas, pasisakydamas dėl atsakovės pateiktų duomenų dėl turto rinkos vertės - ,,nustatyti ginčo buto rinkos vertę ir ją atsakovei priteisti iš esmės yra perteklinis“ faktiškai jau išsakė savo nuomonę dėl byloje esamų duomenų vertinimo dar neišnagrinėjęs bylos, jau padarė išvadą dėl ginčo nagrinėjimo apimties, kas faktiškai užkerta kelią atsakovei priešieškinį grįsti faktiniais duomenimis (CPK 178 str.);
3.5 pateiktas teismui priešieškinis buvo pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami tiek, kiek motyvuojamojoje dalyje atsakovė argumentavo savo reikalavimus. Tam tikrų ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis);
3.6 teismas, spręsdamas ieškovo iškeltą buto restitucijos taikymo klausimą, privalėjo aiškintis grąžintino turto būklę ir dabartinės rinkos vertę, kas svarbu siekiant grąžinti šalis į iki minėtų sandorių sudarymo metu buvusią padėtį;
3.7 pažymėjo, kad byla teisme jau daugiau nei aštuonis mėnesius, atsakovė ginčija, kad teismui taikius restituciją jos kaip šalies padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos šalies atitinkamai pagerėtų, tai reiškia, kad pritaikius restituciją, ieškovas gali gauti daug daugiau, nei turėjo;
3.8 vertina, jog pareikštas priešieškinis atitinka savo turiniu ir forma galiojančias teisės normas, kuris turi būti priimtas neužkertant kelio teikti savo teiginius grindžiančius duomenis, bei teismui nenurodant teikiamų duomenų apimties, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad atsakovė jau pateikdama priešieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų priešieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į priešieškinio pateikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
5. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė atsakovės priešieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.
7. Ieškinio turiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialūs CPK 135 straipsnyje išdėstyti reikalavimai. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarka (CPK 138 straipsnis).
8. Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti: procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4–6 punktai). Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, ieškinyje, be kita ko, nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, ir prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu (CPK 143 straipsnio 1 dalis). Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis).
9. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).
10. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Įprasta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė teismui pateikė priešieškinį dėl turto vertės nustatymo ir pagerinimo išlaidų atlyginimo ieškovui, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 26 000 Eur turto vertės atsakovės naudai pritaikius abišalę restituciją, priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 480 Eur ir turto vertinimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir 2022-07-12 nutartimi nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti. Teisme gautas atsakovės patikslintas priešieškinys, kuriuo atsakovė prašo atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovo buto rinkos vertę – 26 000 Eur, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, priteisti iš ieškovo 300 Eur išlaidų, susijusių su turto vertinimu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė nesutinka su restitucijos suma ir siekia nustatyti buto rinkos vertę, teikdama ją patvirtinančius įrodymus. Teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės reikalavimas nustatyti ginčo buto rinkos vertę ir ją atsakovei priteisti iš esmės yra perteklinis. Teismas pažymėjo, kad jei teismas tenkintų ieškovo ieškinį, jis turėtų spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo, atsižvelgdamas į restitucijos taikymą reglamentuojančias nuostatas ir į šalių pateiktus įrodymus. Vertino, jog siekis priešieškiniu nustatyti buto rinkos vertę iš esmės negali sukurti atsakovei teisinių padarinių.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog atsakovė pateikė teismui priešieškinį, prašydama atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovo buto rinkos vertę – 26 000 Eur, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, priteisti iš ieškovo 300 Eur išlaidų, susijusių su turto vertinimu. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareikštu priešieškiniu atsakovės siekiamas materialusis teisinis rezultatas yra aiškus, t. y. pastaroji siekia, kad jai būtų priteista iš ieškovo buto rinkos vertė – 26 000 Eur. Atsakovė taip pat nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodo, jog atsakovė nesutinka su restitucijos suma ir siekia nustatyti buto rinkos vertę, tačiau tokio reikalavimo atsakovė neformuluoja, atsakovė prašo priteisti konkrečią 26 000 Eur sumą. Įvertinus atsakovės teiktų procesinių dokumentų turintį, vertintina, jog atsakovė iš esmės nurodė priešieškinio dalyką ir pagrindą.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Priešieškinio faktinį pagrindą patvirtinantys įrodymai (materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su atsakovų teise į reikalavimo patenkinimą) gali būti pateikiami ir bylos nagrinėjimo metu arba renkami su teismo pagalba, jei jų šalis negali gauti. Kilusias abejones dėl išreikalautinų dokumentų teismas turi galimybę išsiaiškinti bendradarbiaudamas su šalimis pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 225 – 227 straipsniai).
14. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė, pareikšdama priešieškinį, nurodė esmines priešieškinio faktines aplinkybes, o neesminiai priešieškinio trūkumai galėjo būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu, todėl jie netrukdė priešieškinį priimti.
15. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir priešieškinio priėmimo klausimas, kuris yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės (apeliantės) R. A. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-29 nutartį panaikinti ir priešieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.