Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Baltarusijos bendrovės ČTUP „SiDmiTrans“ ieškinį atsakovui UAB „Linterus“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovas, kuriam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jam teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ginčo esmė, nustatytos faktinės aplinkybės bei teismo motyvai

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019-01-18 tarp ieškovo Baltarusijos bendrovės ČTUP „SiDmiTrans“ (vežėjo) ir atsakovo UAB „Linterus“ (užsakovo) buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. 2018/LIN0133, kuria šalys susitarė, kad apmokėjimas už suteiktas paslaugas vykdomas per 30 dienų nuo CMR originalų ir sąskaitų gavimo paštu. Iš teismui pateiktų Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (toliau – CMR važtaraštis) matyti, kad ieškovas savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį atliko, t. y. CMR važtaraštyje yra pakrovimo/pristatymo žymos, kas patvirtina, kad atsakovo krovinys buvo pristatytas į sutartyje nurodytą vietą. Už paslaugas ieškovas 2019-01-27 išrašė atsakovui Atliktų darbų (transporto paslaugų) priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 42, kuriame nurodoma, kad reisas, IVECO AE 2298-4/A 6277 A-4, įvykdytas maršrutu: Vilnius (Lietuva) – Ozertso (BR) – Domodedovo (RF); kelionės lapas Nr. 21; 2019-01-24 CMR 01241, 2019-01-25 CMR 43179, bei Sąskaitą-faktūrą Nr. 42 1 526,00 Eur sumai, kurioje „Atliktų darbų pavadinimas“ grafoje nurodoma: Krovinio vežimas automobiliu IVECO AE 2298-4/A 6277 A-4, maršrutu Vilnius (Lietuva) – Ozertso (BR) – Domodedovo (RF). Iš ieškovo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu bei teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas CMR važtaraštį, Atliktų darbų (transporto paslaugų) priėmimo ir perdavimo aktą bei sąskaitą-faktūrą 2019-02-08 siuntė atsakovui, t. y. UAB „Linterus“ atstovui V. P., elektroniniu paštu; 2019-02-19 registruotu laišku dokumentų originalai buvo siųsti atsakovui jo buveinės adresu: Lietuva, 15166, Vilniaus r., Tuščiaulių k., Miško g. 31, tačiau, ieškovo teigimu, dokumentai priimti nebuvo ir grąžinti atgal ieškovui. Dokumentų originalai pakartotinai buvo siųsti atsakovui ir iš Siuntos CH800370494LT Įteikimo pranešimo matyti, kad dokumentai buvo įteikti 2019-04-10, siuntą priėmė - Pacauskas.

6. Byloje nekilo ginčas nei dėl paslaugų atlikimo fakto (kad krovinys buvo faktiškai pervežtas ir pristatytas nurodytam krovinių gavėjui), nei dėl kokybės, galimų nuostolių (sugadinus ar pavėlavus pristatyti krovinį ir pan.), o surinktų įrodymų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas, kaip vežėjas, įvykdė savo sutartines prievoles pagal ieškinyje įvardytą vežimo sutartį, t. y. pervežė atsakovo užsakytą krovinį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

7. Ieškovui pervežus atsakovo užsakytus krovinius, atsakovui atsirado pareiga vykdyti priešpriešinę sutartinę prievolę, t. y. sumokėti sutartą vežimo užmokestį šalių sutartais terminais ir tvarka. Tačiau atsakovas teigia, kad jam nėra pareigos su ieškovu atsiskaityti, nes jis iki šiol nėra gavęs iš ieškovo CMR važtaraščių originalų. Minėta, atsakovo bei ieškovo pasirašytoje sutartyje yra nurodyta, kad apmokėjimo terminas: iki 30 dienų nuo CMR originalų ir sąskaitų gavimo paštu dienos.

8. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas atsakovui siuntė dokumentus (CMR važtaraštį, Atliktų darbų (transporto paslaugų) priėmimo ir perdavimo aktą bei sąskaitą-faktūrą) tiek elektroniniu paštu, tiek originalai buvo siųsti atsakovui registruota pašto siunta. Siunčiant dokumentus 2019-02-08 pašto siunta atsakovo buveinės adresu, pats atsakovas dokumentų neatsiėmė. Atsakovo atstovui Pacauskui dokumentai buvo įteikti tik 2019-04-10, t. y. siunčiant pakartotinai, todėl atsakovo argumentai, kad jam nėra atsiradusi jokia prievolė apmokėti ieškovo nurodytas sumas, kadangi ieškovas iki šiol nėra tinkamai įvykdęs sutarties nuostatų, yra nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ieškovui nepateikė jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl CMR važtaraščių originalų, neginčijo krovinių pristatymo, neįrodinėjo, kad originalių CMR važtaraščių nepateikimas yra esminis sutarties pažeidimas ar kad dėl originalių važtaraščių nepateikimo atsakovas būtų patyręs nuostolių.

9. Teismas pažymi, kad pareiga sumokėti pervežimo kainą atsiranda pervežimo paslaugos suteikimo pagrindu. Nagrinėjamo ginčo sprendimui taikytina CMR konvencija, nes šalių sutartys dėl krovinio pervežimo atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: buvo vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos buvo skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės. CMR konvencijos 4 straipsnis nustato, kad važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Taigi CMR važtaraščio nepateikimas nepanaikina pareigos atsiskaityti už krovinio pervežimą ir neatleidžia nuo šios pareigos vykdymo. Šalių sudarytos sutarties sąlygų turinio analizė neteikia pagrindo daryti išvadą, jog CMR važtaraščių ir sąskaitų-faktūrų originalų pateikimas yra esminė sąlyga, kurią pažeidęs ieškovas prarastų teisę į užmokestį už atliktą vežimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.193 straipsnio 1, 4, 5 dalys).

10. Maža to, dokumentų originalai atsakovui buvo siųsti registruota pašto siunta net du kartus, tačiau pirmą kartą jie buvo grąžinti ieškovui kaip neįteikti, o įteikti dokumentus pavyko tik iš antro karto, t. y. 2019-04-10.

11. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui. Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

12. Remiantis aukščiau išvardintai argumentais, teismas sprendžia, kad atsakovas nesielgė kaip sąžiningas ir rūpestingas verslininkas, nebendradarbiavo su ieškovu, nepriėmė jam siunčiamų dokumentų bei neatsiskaitė už suteiktas pervežimo paslaugas. Manydamas, jog ieškovas nepateikė visų dokumentų, reikalingų mokėjimams atlikti, atsakovas galėjo kreiptis į ieškovą dėl tokių dokumentų pateikimo, tačiau bylos duomenimis to nedarė.

13. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat CK 6.808 straipsnio 1 dalimi, 6.813 straipsnio 1 dalimi, be to, CK 6.38, 6.200 straipsnių nuostatomis, įpareigojančiomis šalis vykdyti sutartis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartis kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, o taip pat ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pagal ieškinyje nurodytą sutartį ir ieškovo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nesumokėtą vežimo užmokestį – 1 526,00 Eur, kaip pagrįstas ir įrodytas, tenkintinas.

14. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio antra dalis numato, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

15. Sutartyse už termino apmokėti už suteiktas paslaugas praleidimą palūkanų dydis nėra numatytas, taigi, ieškovas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi paskaičiavo 6 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2019-02-26 iki 2019-06-13, t. y. 26,84 Eur. Kadangi atsakovas savo prievolės tinkamai atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, įvykdymo terminą praleido, darytina išvada, kad paskaičiuota palūkanų suma – 26,84 Eur, yra pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovo ieškovo naudai.

16. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys yra juridiniai asmenys, mokėtinų procesinių palūkanų dydį pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-29 konsultaciją Nr. A3-130 nustato specialus Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kuriuo 2 straipsnio 5 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas, padidintą 8 procentiniais punktais. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 1 552,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-06-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia šių išlaidų apskaičiavimą pagrindžiančius dokumentus. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 082,35 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (35,00 Eur žyminis mokestis, 870,45 Eur išlaidos advokato paslaugoms, 176,90 Eur vertimo išlaidos). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas pilna apimtimi, patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, bylinėjimosi išlaidos (1 082,35 Eur) yra priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

18. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Linterus“ (j. a. k. 304888117) ieškovo Baltarusijos bendrovės ČTUP „SiDmiTrans“ (j. a. k. 590779157) naudai 1 526,00 Eur skolą, 26,84 Eur palūkanas, viso – 1 552,84 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt du eurus 84 ct) įsiskolinimą, 8,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 552,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 082,35 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt du eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.