- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- e2S-1415-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09001-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- M. Š.
- Ieškovas
- E. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui M. Š. dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui M. Š. prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametei K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 120 Eur iki 230 Eur per mėnesį, nustatyti nepilnametės K. Š. gyvenamąją vietą su ieškove ir nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete K. Š. .
2. Ieškovė prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnametės dukros K. Š. laikiną gyvenamąją vietą su motina (ieškove); nustatyti atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamete dukra K. Š. tvarką ir priteisti iš atsakovo nepilnametei K. Š. laikiną 170 Eur išlaikymą kas mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatė nepilnametės K. Š. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei K. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 170 Eur išmokomis, išlaikymą pervedant iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškovės banko sąskaitą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir paskyrė ieškovę priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; kitoje dalyje prašymą atmetė.
4. Teismas nurodė, kad nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiuo metu atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir teisę turėti saugią, stabilią ir nusistovėjusią aplinką. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovo teikiamas 120 Eur dydžio išlaikymas yra nepakankamas vaiko būtinųjų poreikių užtikrinimui. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, kadangi ieškovė nepateikė svarių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovo ir vaiko vykstantis bendravimas šalių sutarimu iš esmės neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ar juos pažeidžia.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir klausimą išspręsti iš esmės – nesant vaiko teisių pažeidinėjimo, netaikyti jokių laikinųjų apsaugos priemonių, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Pritaikytos priemonės pažeidžia nepilnametės dukters interesus ir atsakovo teises ir teisėtus interesus;
1.2. Nepilnametės dukters teisės ir teisėti interesai atsakovo nėra pažeidinėjami, todėl jų nėra būtina ginti laikinųjų apsaugos priemonių pagalba;
1.3. Atsakovas negali teikti didesnio išlaikymo, nes turi kitą išlaikytinį, (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų, šiuo metu yra bedarbis ir gauna 292,08 Eur per mėnesį nedarbo draudimo išmoką. Atsakovo sutuoktinė šiuo metu taip pat nedirba, jos pajamos yra 288,06 Eur/mėn. vaiko priežiūros išmoka;
1.4. Ieškovė negali užtikrinti dukrai tinkamų gyvenimo sąlygų. Ieškovė nevykdo pareigos tinkamai rūpintis dukterimi, išlaikymo lėšas naudoja savo poreikiams tenkinti;
1.5. Pas atsakovą dukrai būtų sudarytos žymiai geresnės gyvenimo sąlygos: atsakovo šeima gyvena keturių kambarių bute (name), kur atsakovo duktė galėtų turėti savo atskirą kambarį. Gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove suvaržo atsakovo galimybes bendrauti su dukra.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašė atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad neva dukra išreiškė norą gyventi su atsakovu, kad turi geresnes gyvenimo sąlygas, neatitinka tikrovės. Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra jo motinai priklausančiame keturių kambarių būste, tačiau faktiškai atsakovas gyvena dviejų kambarių bute;
2.2. Atskirojo skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais. Atsakovo skundžiamos nutarties vertinimas yra subjektyvaus pobūdžio, atsižvelgiant ne į nepilnametės dukros interesus, o išskirtinai į paties atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Dėl įrodymų prijungimo
8. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, atsakovas neturėjo galimybės pateikti įrodymus savo pozicijai pagrįsti, todėl atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai priimtini.
Esminės faktinės aplinkybės
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys yra nepilnametės K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, gyvenantys skyrium. Šalių sutarimu faktinė nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra su ieškove. Atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja šalių susitarimu. Atsakovas teikia Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-21913-896/2017 iš jo priteistą 120 Eur per mėnesį išlaikymą nepilnametei dukrai. Ieškiniu ieškovė prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir padidinti priteistą išlaikymą iki 230 Eur išlaikymą.
Dėl atskirojo skundo
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Šeimos bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš vieno tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
12. Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
13. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
14. Atskirajame skunde nesutikimas su skundžiama nutartimi grindžiamas tuo, kad atsakovas nepilnametės dukters teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl nėra pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
15. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju šalių susitarimu nepilnametė dukra gyvena su ieškove. Skundžiama nutartimi vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove yra teisiškai įtvirtinama faktinė vaiko gyvenamoji vieta, dėl kurios tarp šalių ginčo nekilo. Atskirajame skunde yra reikalaujama išspręsti klausimą iš esmės, tačiau neprašoma vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatyti su atsakovu. Atsakovo priešieškinis, kuriame prašoma dukters gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, priteisti iš ieškovės 170 Eur išlaikymą dukrai ir nustatyti ieškovės bendravimo su dukra tvarką, yra pateiktas jau po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai (ieškovės nuotraukos), nesudaro pagrindo išvadai apie ieškovės netinkamą gyvenimo būdą, keliantį grėsmę esminiams vaiko interesams.
16. Išlaikymas yra priteisiamas iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio vaiko interesai yra pažeidžiami dėl per mažo 120 Eur atsakovo mokamo išlaikymo, kuriuo nėra užtikrinami būtinieji nepilnamečio vaiko poreikiai. 120 Eur dydžio išlaikymas yra priteistas prieš keturis metus, kuomet šalių dukra buvo dvejų metų amžiaus. Laikinosios apsaugos priemonės pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šalių dukters amžių (6 metai), iš atsakovo priteisto 170 Eur laikino išlaikymo suma vertintina kaip protinga ir vaiko poreikius atitinkanti. Atsakovas yra darbingo amžiaus, ir nesant duomenų apie atsakovo neįgalumą, darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių nustatymą, privalo rasti galimybių teikti 50 Eur didesnį išlaikymą, nei teikė iki šiol.
17. Atskirajame skunde nesutinkama su laikino išlaikymo dydžiu, teigiama, kad atsakovas neturi galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos pažymi, jog nepilnamečiui vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.
18. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, su vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo argumentai dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, jo turtinės padėties bei dėl kitų išlaikytinių bus įvertinti, sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio ar priešieškinio reikalavimų priteisti iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė iš esmės teisingą nutartį. Atskirojo skundo argumentais nepaneigiamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.