Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-58-744/2009m.

Procesinio sprendimo kategorija 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.5; 1.1.5.1; 1.1.5.1.1; 1.1.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.1; 1.2.4.8; 1.2.4.8.2; 2; 2.1.3; 2.1.3.6; 2.1.3.9; 2.1.7; 2.1.8; 2.1.10; 2.1.10.1; 2.1.15; 2.3; 2.3.2; 2.3.2.1; 2.3.2.1.3.5; 2.3.2.1.3.5.1. (S)

Pakruojo rajono savivaldybes administracijos vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstovei L. M.,

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejes baudžiamaja byla, kurioje

G. M., gimes (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaraves gyvenamaja vieta (duomenys neskelbtini), bedarbis, profesinio išsilavinimo, išsituokes,

teistas 2003-01-14 pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 125 str. 1 d. laisves atemimu 6 menesiams, atidedant bausmes vykdyma 1 metams (BK 47¹ str.), 2004-01-30 išbrauktas iš Pakruojo rajono pataisos inspekcijos iskaitos,

G. M. 2008 m. rugpjucio 23 d. apie 23 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, budamas apsvaiges nuo alkoholio, gindamasis nuo A. K. , kuris, budamas neblaivus, konflikto metu, paeme ant stalo buvusi virtuvini peili ir iškeles i viršu juo užsimojo, sakydamas „dabar tave sunaikinsiu“, tai yra esant butinosios ginties situacijoje, neperžengdamas butinosios ginties ribu, kaire ranka suemes už peilio, kuri A. K. laike dešineje rankoje, dešine ranka tycia smoge viena karta tušciu buteliu A. K. i galva, tuo padarydamas jam sužalojimus: galvos smegenu sumušima, kraujo išlaja dešiniajame smegenu pusrutulyje, povoratinkline kraujosruva, muštine žaizda kaktoje ir nubrozdinimus kaktos kaireje puseje t.y. sunkiai sutrikde A. K. sveikata, nes rasti sužalojimai sukele jo gyvybei pavojinga busena del galvos smegenu sužalojimo.

Be to, G. M. toje pacioje vietoje, iš karto po to, kai gindamasis nuo A. K., smoge viena karta tušciu buteliu jam i galva, po ko A. K. susmuko, tai yra jau pasibaigus pavojingam kesinimuisi, nusitempe A. K. i koridoriu, kuriame tycia sudave viena smugi kumšciu jam i veida bei spyre viena karta i sedmenis, tuo padarydamas A. K. muštine žaizda viršutineje lupoje, tai yra nežymu sveikatos sutrikdyma.

Kaltinamasis G. M. del jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parode, kad 2008 m. rugpjucio menesio pabaigoje, dienos tiksliai neatsimena, grižo iš Panevežio rajono S. kaimo, kur tuo metu dirbo pas ukininka, namo. Pas ukininka dirbo nuo 2008 m. sausio menesio iki 2008 m. lapkricio menesio. Per ta laika namo grižo tik du kartus. Grižes Žeimelio miestelyje susitiko gera pažistama D. C. ir ja pasikviete namo i K. kaima atšvesti sugrižimo. Žeimelyje nusipirko du butelius degtines, buteli šampano ir užkandos. Švesti planavo tik dviese. I namus, kuriuose gyvena vienas, grižo apie 18-19 val. Praejus apie valandai laiko i jo namus atejo kaimynas A. K., kuri pažista labai senai, nuo 1992 metu, ir prisijunge prie ju. Jis jau atejo neblaivus, taciau labai girtas nebuvo. Tuo metu, kai atejo A., jie su D. jau buvo beveik išgere viena buteli degtines. A. taip pat išgere kelis stikliukus. Praejus dar apie pusvalandžiui, pas ji atejo buvusi sugyventine R. C., su kuria turi bendra dukra J., ir A. sugyventine Z. Jas pavaišino šampanu. Kažkuriuo momentu dar buvo užejes kaimynas J. Ž., taciau jis pabuvo vos kelias minutes ir išejo. Išgerus šampana jis papraše svecius išeiti. R. ir Z. išejo, o A. liko. R. ir Z. pas ji prabuvo trumpiau nei valanda, taciau kiek tiksliai valandu buvo, kai jos išejo, neatsimena. Ar ta vakara pas ji buvo atejusi jo dukra J. neatsimena. Konfliktas su A. ivyko praejus gal pusvalandžiui ar valandai po to, kai išejo R. ir Z., gal apie 23 valanda, bet tikrai ne 24 val., kaip nurodyta kaltinamajame akte. Jis vis liepe eiti A. namo, sake „eik namo, eik namo“, taciau jis nejo, sake, „tu pats eik“, matyt del girtumo nebesuprato, kur yra. Taip susikivircijo. Viskas vyko svetaineje. Jis su D. sedejo ant sofos, o A. kitoje stalo puseje, ant fotelio. Besikivircidami jie atsistojo ir pradejo stumdytis. A. staiga dešine ranka pagriebe ant stalo buvusi virtuvini peili ir juo užsimojo, sakydamas „dabar tave sunaikinsiu“. Peili iškele sau virš galvos ir laike taip, lyg noredamas jam smogti iš viršaus i apacia. Peilis buvo virtuvinis, nemažas, jo geležte apie 10-12 cm., kriaunos plastmasines, raudonos spalvos. Prieš tai tuo peiliu buvo pjaustyta dešra. Jis labai išsigando del savo gyvybes ir kaire ranka pagriebe peili už geležtes, ji ištrauke iš A. ranku ir numete ant grindu. Kaip paaiškejo veliau, imdamas peili už geležtes, isipjove delna, bet ipjovimas buvo negilus, todel i medikus nesikreipe. Tuo paciu metu, kai kaire ranka sugriebe už peilio, dešine ranka paeme ant stalo stovejusi tušcia stiklini buteli nuo degtines ir juo trenke A. i galva. Smugiavo iš viršaus i apacia. Galejo pataikyti i galvos kaire puse. Nuo smugio i galva butelis sudužo. A. susvirduliavo ir parkrito ant grindu. Apie tai, kad smogdamas buteliu i galva, gali A. sužeisti, nepagalvojo. Tuo metu, kai A. užsimojo peiliu, o jis smoge buteliu A. i galva, jie stovejo visai šalia stalo, juos skyre tik stalo kampas, tarp ju buvo ne didesnis kaip puses metro atstumas. Nuo grindu A. atsikele pats. Matesi, kad jam iš galvos ar veido bega kraujas. Tada jis paeme A. už pakarpos ir ištempe i koridoriu. Koridoriuje vel susistumde ir tada jis smoge viena karta kumšciu A. i veida. Smoge, nes buvo ant jo labai supykes. Po smugio A. nukrito ant grindu. Po to jis pakele A. ir, spyres viena karta jam i sedmenis, išstume ji pro duris, o duris užsirakino. Kad butu A. vilkes koridoriuje nepamena. A. lauke koliojosi, liepe ileisti ji i vidu, sparde duris. Jis nebeileido A., galvojo, kad jis pareis namo. Po to grižo i svetaine ir su D. baige gerti degtines buteli. Iki konflikto su A. buvo su D. išgere beveik buteli degtines, buvo apsvaiges, taciau girtas nebuvo. Moterys išgere šampana. Konflikto su A. metu D. buvo tame paciame kambaryje, sedejo ant sofos, todel turejo viska matyti. Bebaigiant su D. gerti degtine atvažiavo „greitoji“ ir išveže A. i ligonine. Jis dar padejo ji ikelti i automobili. Jo ugis yra 188 cm., o nukentejusiojo ugis apie 10 cm. A. išgeres buna „durnas“, o tuokart jau buvo nemažai išgeres. Labai gailisi, kad taip ivyko. A. nenorejo sužaloti. Buteliu smoge gindamasis nuo A. A. atsipraše, su juo susitaike, lanke ligonineje. Su seserimi padejo A. susitvarkyti invaliduma. Pirma karta policijos tyreja ji apklause iš karto po ivykio, ryta. Tuo metu dar nebuvo visiškai išsiblaives, be to, buvo pasimetes, todel galejo ivykio aplinkybes nurodyti netiksliai.

Nukentejusysis A. K. parode, kad kaltinamaji G. M. pažista senai, jokiu piktumu iki to ivykio neturejo. Ta diena, kai buvo sužalotas, o tai buvo praeitu metu rugpjucio menesio pabaigoje, dienos nepamena, Žeimelyje padejo vienam žmogui prie malku. Po to išgere alaus gal tris bokalus. Apie 18 val., jau budamas gerokai apsvaiges, grižo i K. ir nuejo pas G., nes iš sugyventines Z. G. žinojo, kad jis yra grižes namo iš Panevežio rajono, kur dirbo. P. G. buvo D. C. Jie abu svetaineje sedejo ant sofos. Jie negere, gal buvo prieš tai gere, nes ant stalo stovejo tušcias butelis nuo degtines, buvo papjaustyta dešros. Jie abu buvo neblaivus. Jis pas G. prabuvo apie valanda laiko. Per ta laika daugiau niekas nebuvo atejes. P. G. negere. Bebunant pas G. su juo susikivircijo. Del ko susikivircijo tiksliai nebeatsimena, pamena, kad G. vare ji namo, o jis nenorejo eiti, norejo išgerti. Tikrai kivircas buvo ne del moters. Tuo metu, kai kilo kivircas, G. ir D. sedejo ant sofos, o jis kitoje stalo puseje, ant fotelio. G. atsistojus, jis paeme ant stalo buvusi virtuvini peili, atsistojo ir, sakydamas „tave sunaikinsiu“, užsimojo peiliu. Peili turejo dešineje rankoje ir buvo pakeles sau virš galvos. T. G. norejo tik pagasdinti, smoges jam tikrai nebutu. G. paeme ranka už peilio ir peilis iškrito ant grindu. Tuo pat metu ar iš karto po to G. i kita ranka paeme ant stalo buvusi tušcia buteli nuo degtines ir smoge juo jam i galva. Pataike i kaire galvos puse. Smugis buvo stiprus. Nuo smugio butelis sudužo. Po to atsimena tik tai, kad ji „greitoji“ veže i ligonine. Kadangi buvo sužalotas dar ir veidas, mano, kad buvo mušamas ir po to. Šiauliu ligonineje gulejo apie menesi laiko, dar 4 menesius gydesi Pakruojo ligonineje. Dar ir šiuo metu skauda koja, nevisiškai valdo kaire ranka. Ligonineje ji lanke G., viskuo padejo. Su G. susitaike, civilinio ieškinio nereiškia. Prieš metus laiko taip pat jam buvo sužalota galva, taciau tada buvo sužalota dešine jos puse. Gulejo ligonineje, bet po ano sužalojimo išgijo pilnai. Pripažino, kad kai užsimojo peiliu, G. tai galejo suvokti kaip realia gresme jo gyvybei. I policija del sužalojimo pats nebutu kreipesis, G. jokiu pretenziju neturi. Praše jo nebausti.

Nepilnamete liudytoja J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri yra kaltinamojo G. M. dukra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 2 d. nuostatomis, atsisake duoti parodymus.

Liudytoja R. C. parode, kad kaltinamasis G. M. yra buves jos sugyventinis. Su juo kartu gyveno nuo 1996 iki 2000 metu, turi bendra dukra Jurate. Praeitu metu rugpjucio pabaigoje ar rugsejo pradžioje, dienos neatsimena, pamate, kad i namus grižo G., kuris tuo metu dirbo Panevežio rajone pas ukininka. Ji gyvena visai šalia G., kitoje gatves puseje. Iš kaimynes Z. G. sužinojo, kad G. grižo su D. C., kuri taip pat yra gera jos pažistama, todel su Z. nutare nueiti pas G. i svecius. Nuejo pas ji apie 19 val. P. G. buvo D. ir Z. sugyventinis A. Visi buvo šiek tiek išgere, bet girti nebuvo. G. jas pavaišino šampanu, visi kalbejosi, juokavo, jokiu pykciu nebuvo. Šampana gere tik moterys, vyrai buvo prasidare buteli degtines, taciau degtines butelis buvo padetas ant grindu, o ne ant stalo, todel nemate, ar vyrai ta degtine gere. Vienu metu pas G. buvo atejes dar vienas kaimynas J. Ž., taciau jis pabuvo vos kelias minutes ir išejo. Išgerus šampana G. liepe jai, Z. ir A. išeiti. Ji su Z. išejo, o A. liko, nors ir jos kalbino ji eiti i namus, matyt norejo išgerti. P. G. jos su Z. prabuvo apie valanda laiko, gal kiek daugiau. Po to grižo namo. Apie 22-23 valanda i namus grižo J. ir pasake, kad prie G. namo guli A., jam blogai, nes bega kraujas. Tada nuejo pas Z., kuri jau žinojo apie tai, ir kartu nuejo prie G. namo. A. gulejo netoli lauko duru slenkscio aukštielninkas, matesi, kad jo veidas kraujuotas, lyg kraujas begtu iš nosies. Ar buvo sužalota galva nepastebejo. A. sake, kad išsimiegos ir pareis. Taciau ji vis tiek paskambino „greitajai“, kuri atvažiavo už valandos laiko. Per ta laika prabuvo prie A., jis apie tai, kaip buvo sužalotas nepasakojo. Per ta laika i G. namus užejusi nebuvo, per langa i vidu nežiurejo ir i duris nesibelde. Atvykus medikams G. dar padejo jiems A. nunešti iki automobilio. Po to visi išsiskirste.

Liudytoja D. C. parode, kad 2008 metu rugpjucio menesio pabaigoje Žeimelyje sutiko pažistama G. M., kuris pakviete ja pasisveciuoti pas ji. Ji sutiko. G. nupirko du butelius degtines, buteli šampano bei užkandos ir tada nuvyko pas ji i namus K. kaime. Buvo apie 17 val. P. G. gere degtine. Jau buvo gerusi ir prieš tai Žeimelyje esanciame bare, todel greitai pasigere ir ne viska gerai atsimena. Praejus gal valandai pas G. atejo kaimynas A., kuri taip pat gerai pažista. Jis taip pat prie ju prisijunge. Mate, kaip jis išgere gal dvi taureles degtines, o ar gere daugiau nepastebejo. Dar buvo atejusios A. sugyventine Z. bei buvusi G. sugyventine R. Ar moterys gere neatsimena. Po kurio laiko G. papraše visu išeiti. Moterys išejo, o A. liko. G. iš pradžiu dar gražiuoju praše A., kad šis išeitu namo, o veliau pradejo pyktis. Tuo metu ji su G. sedejo ant sofos, o A. priešais – už stalo buvusiame fotelyje. Tolimesniu ivykiu nelabai atsimena del girtumo, o be to, buvo ijungtas televizorius, kuris rode blogai, taciau garsas buvo normalus, todel klausesi per televizoriu transliuojamo koncerto ir nekreipe demesio i besipykstancius vyrus. Atsimena, kad G. stovint vienoje siauro stalo puseje, o A. kitoje puseje, ir besikivircijant, A. pagriebe nuo stalo virtuvini peili, kuriuo prieš tai ji buvo pjausciausi dešra, ir juo užsimojo. Peilis buvo virtuvinis, duonai pjaustyti. A. peili laike, jei neklysta, dešineje rankoje ir buvo ji iškeles i viršu, lyg noredamas smogti G. iš viršaus i apacia. Tuo metu G. kaire ranka ateme peili ir jis nukrito ant grindu. Veliau mate, kad ta ranka G. kraujavo ir jis buvo kažkuo apsirišes. Kas vyko toliau neatsimena. K. G. smoge buteliu A. i galva nemate arba neatsimena. Kad butu dužes stiklas taip pat neatsimena. K. G. ištempe A. iš kambario taip pat nemate arba neatsimena. Kad butu po to dar gerusi su G. taip pat neatsimena. Ja policijos tyreja apklause anksti ryte, gal dar buvo ne visai išsiblaiviusi, todel galejo papasakoti ne viska teisingai.

Liudytoja Z. G. parode, kad praeitu metu rugpjucio menesi, 22 ar 23 dienos vakare, apie 20 val., jos sugyventinis A. K. išejo pas kaimyna G. M. Ta diena buvo minimos kito kaimyno J. Ž. mirimo metines, todel A. jau buvo išgeres. Netrukus pas ja atejo kaimyne R. C. Apie 22 val. R. pasiule nueiti pas G., kuris yra buves jos sugyventinis. P. G., be A., dar buvo ir D. Visi buvo išgere. Ant stalo stovejo išgertas degtines butelis, ar net du buteliai. G. ja ir R. pavaišino šampanu. Šampana gere tik jos. Baigus šampana G. pradejo reikalauti, kad jie visi išeitu. Ji su R. išejo, o A. ir D. liko. Jos vadino eiti namo ir A., taciau jis neklause. P. G. prabuvo apie pusvalandi. Išeidama mate, kad ant stalo buvo virtuvinis peilis, kuriuo buvo pjaustoma dešra. Apie 23 valanda pas ja i namus atbego R. dukra J., kuri pasake, kad G. kieme guli kruvinas A. Ji nuejo pas R. ir po to visos trys nuejo i G. kiema. Prie laiptu aukštielninkas gulejo A. Jo veidas buvo kruvinas. Kokie tiksliai sužalojimai buvo ji nemate, nes buvo tamsu. R. iškviete „greitaja“. Su A. apie tai, kaip jis buvo sužalotas, nekalbejo. Nekalbejo apie tai ir su G., kuris padejo nunešti A. i „greitosios“ automobili.

Liudytoja B. K. parode, kad dirba Šiauliu apskrities VPK Pakruojo rajono PK KP NTS tyreja ir atliko ikiteismini tyrima šioje byloje. Ji parode, kad buvo nuvykusi i ivykio vieta. Kai atvyko, nukentejusiojo jau nebuvo. G. M. paaiškino, kad kilo konfliktas del moters, kai jis vare nukentejusiji A. K. namo. Jis paaiškino, kad A. K. paeme ant stalo buvusi peili ir juo užsimojo, o jis viena ranka pagavo už peilio, o kita ranka smoge ant stalo buvusiu buteliu i galva. Dar G. M. sake, kad, sugriebdamas už peilio, isipjove ranka, taciau ar jis buvo isipjoves ranka, nemate. Ant stalo buvo maisto likuciu ir virtuvinis peilis. Peilis galejo buti tas pats, kuris yra pateiktas teismui. Prie sienos, apie dvieju žingsniu atstumu nuo stalo, buvo stiklo šukiu. Ivykio vietoje apklause ir liudytoja D. C., kuri tikrai nebuvo girta, nes girtos ji nebutu apklausinejusi. G. M. taip pat nebuvo girtas. Ivykio vietoje G. M. neapklausinejo, nes reikejo surašyti pranešima apie itarima.

Liudytojas P. B. parode, kad dirba Šiauliu apskrities VPK Pakruojo rajono PK VP VTS tyreju. Su tyreja B. K. ta diena buvo atsakingi už ivykius ir iš budetojo gave pranešima, kad konflikto metu sužalotas žmogus, buvo nuvyke i ivykio vieta. Kai nuvyko buvo tamsu. Jis apžiurejo ivykio vieta, taciau šiuo metu daug ko neatsimena, nes praejo daug laiko, viskas nurodyta ivykio vietos apžiuros protokole. Kiek atsimena, nukentejusysis buvo sužalotas degtines buteliu, kurio šukes rado ivykio vietoje, apie 2-2,5 metru atstumu nuo stalo. Kaltinamasis G. M. kažka sake apie peili, taciau to tiksliai neatsimena. Jis G. M. neapklausinejo.

Iš 2008-08-24 Pakruojo rajono PK KP NTS tyrejos B. K. ir to paties policijos komisariato VP VTS VTEP poskyrio patrulio R. J. tarnybiniu pranešimu matyti, kad ta diena apie 01:10 val. Pakruojo rajono PK operatyvaus valdymo poskyryje iš VI Pakruojo ligonine priemimo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad i priemimo skyriu sužalota galva pristatytas A. K. , kuris del galvos kaukoles pamato lužio paguldytas i VšI Šiauliu ligonine neurochirurgini skyriu. A. K. ligonineje sužalojimo aplinkybiu paaiškinti negalejo, tik aiškino, kad susižalojo pats ir niekam pretenziju neturi (b.l. 3-4).

Iš 2008-08-24 ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad ivykio vieta yra Pakruojo rajone, Kaireliu kaime esantis G. M. gyvenamasis namas. Apžiuros metu prie lauko duru, ant laiptu rastas kraujo klanas, koridoriuje rastas kruvinas takas, miegamajame rastos dvi lovos ir stalas, nukrautas stiklinemis ir maisto likuciais. Prie sienos ant grindu rastos sudaužyto degtines butelio šukes, kurios buvo paimtos. Ant stalo rastas peilis juoda geležte, rankena raudono plastiko, sukniedinta balto metalo kniedemis (b.l. 6-9).

Iš 2008-12-05 daikto apžiuros protokolo matyti, kad buvo apžiuretos iš ivykio vietos paimtos sudaužyto degtines butelio šukes (b.l. 10-11).

Iš specialisto išvados Nr. G 150/09 (04) matyti, kad A. K. 2 smugiu bukais kietais daiktais i veida poveikyje padaryti sužalojimai: galvos smegenu sumušimas, kraujo išlaja dešiniajame smegenu pusrutulyje, povoratinkline kraujosruva, muštines žaizdos kaktoje ir viršutineje lupoje, nubrozdinimas kaktos kaireje puseje t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas del specialiais metodais nustatyto galvos smegenu sumušimo ir kraujo išlajos dešiniajame smegenu pusrutulyje. Rasti sužalojimai sukele A. K. gyvybei pavojinga busena del smegenu sužalojimo (b.l. 16).

Iš 2009-02-26 specialisto išvados Nr. 96 TPK-103 matyti, kad G. M. letiniu psichikos sutrikimu neserga. Jam yra psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholi (b.l. 70).

Iš 2009-03-04 Šiauliu teritorines ligoniu kasos pažymos matyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lešu, paskirstytu Teritorinei ligoniu kasai, už A. K. suteiktas asmens sveikatos priežiuros paslaugas buvo sumoketa 1689,90 Lt, iš ju:

už suteiktas paslaugas 2008-08-24 VšI Pakruojo ligoninei sumokejo 42,10 Lt;

už suteiktas paslaugas 2008-08-24 – 2008-09-19 VšI Šiauliu apskrities ligoninei sumokejo 1647,80 Lt (b.l. 41).

Iš 2009-04-03 mokejimo nurodymo, pateikto teisiamojo posedžio metu, matyti, kad G. M. sumokejo Valstybinei ligoniu kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1689,90 Lt.

Teisiamojo posedžio metu buvo apžiureti prie bylos esantys daiktai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai nagrineti, - stiklo šukes, paimtos ivykio vietos apžiuros metu (b.l. 6-11), bei kaltinamojo G. M. teisiamojo posedžio metu pateiktas virtuvinis peilis, raudonos spalvos rankena, kurio bendras (rankenos ir geležtes) ilgis 252 mm, geležtes ilgis 135 mm, plotis ties rankena 19 mm (BPK 289 str.).

Teismas, ivertines surinktus ir teisiamajame posedyje ištirtus irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, nustate, kad G. M., tycia smogdamas viena karta tušciu buteliu A. K. i galva, sunkiai sutrikde jo sveikata, nes rasti sužalojimai sukele A. K. gyvybei pavojinga busena del galvos smegenu sužalojimo, taciau tai padare esant butinajai ginciai.

Butinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi, jei tuo neperžengiamos butinosios ginties ribos (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo kasacine byla Nr. 2K-186/2008). Valstybe, apibreždama žmogaus teises ir laisves, garantuoja ju apsauga. Taciau apginti žmogaus teises ir laisves valstybes instituciju turimomis priemonemis ne visada galima, todel baudžiamieji istatymai suteikia žmogui teise gintis paciam. Istatymu leidejas akcentuoja, kad asmuo teise i butinaja ginti gali igyvendinti nepriklausomai nuo to, ar jis turejo galimybe išvengti kesinimosi arba kreiptis pagalbos i kitus asmenis, valdžios institucijas (BK 28 str. 1 d.). Butinoji gintis galima ne prieš visus pavojingus veiksmus. Baudžiamasis istatymas leidžia ginti tik istatymo ar kitais teises aktais saugomas asmens teises, visuomenes ar valstybes interesus ir tik nuo tokio kesinimosi, kuris atitinka baudžiamajame istatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kesinamasi i asmens gyvybe, sveikata, lytine laisve, nuosavybe, busto nelieciamybe ar kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus. Butinoji gintis, susijusi su žalos puolanciajam padarymu, bus aplinkybe, šalinancia baudžiamaja atsakomybe, tik tuo atveju, jei atitiks ginties teisetumo salygas, kurios susijusios su dviem esminiais momentais – kesinimusi ir gynyba. Kesinimasi apibudina trys salygos: kesinimosi pavojingumas, kesinimosi akivaizdumas, kesinimosi realumas. Kesinimosi pavojinguma rodo tai, kad besikesinancio asmens veiksmai, sudarantys kesinimosi turini, nukreipti prieš kito asmens gyvybe, sveikata, lytine laisve, nuosavybe, busto nelieciamybe ar kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus. Akivaizdžiu laikomas kesinimasis, kai žala jau daroma arba yra labai aiški jos gresme t.y., kai jis yra pradetas ar tiesiogiai gresia besiginancio ar kito asmens teisems, valstybes ar visuomenes interesams. Butinosios ginties bukle atsiranda ne tik paciu pavojingo kesinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo gresme, bei tuomet, kai gynyba ivyksta vos pasibaigus kesinimuisi, kurio pabaigos momentas besiginanciam nebuvo aiškus. Realiu laikomas kesinimasis, kuris yra iš tikruju, egzistuoja objektyviai, o ne besiginancio vaizduoteje.

Kaltinamasis G. M. teisiamojo posedžio metu parode, kad kilus konfliktui su A. K. del to, kad šis nenorejo eiti namo, ir jiems susistumdžius, A. K. staiga dešine ranka pagriebe ant stalo buvusi virtuvini peili ir juo užsimojo, sakydamas „dabar tave sunaikinsiu“. Peili buvo iškeles sau virš galvos ir laike taip, lyg noredamas smogti jam iš viršaus i apacia. Peilis buvo virtuvinis, jo geležte apie 10-12 cm. Jis labai išsigando del savo gyvybes ir kaire ranka pagriebe peili už geležtes, ji ištrauke iš Aruno ranku ir numete ant grindu. Tuo paciu metu, kai kaire ranka sugriebe už peilio, dešine ranka paeme ant stalo stovejusi tušcia stiklini buteli nuo degtines ir juo trenke Arunui i galva. Smugiavo iš viršaus i apacia. Nuo smugio i galva butelis sudužo. A. susvirduliavo ir parkrito ant grindu. Šiais kaltinamojo G. M. parodymais netiketi teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina ne tik nukentejusiojo A. K. parodymai, taciau ir kiti byloje surinkti irodymai – liudytoju D. C., R. C., Z. G., B. K., P. B. parodymai, ivykio vietos ir daiktu apžiura, specialisto išvada. Akivaizdu, kad A. K. veiksmai – užsimojimas peiliu, grasinant nužudyti (sunaikinti), jam stovint betarpiškai arti G. M., sukele realia gresme G. M. sveikatai ir gyvybei, todel G. M., be jokios abejones, turejo teise gintis nuo šio pavojingo, akivaizdaus ir realaus kesinimosi, tai yra veike butinosios ginties situacijoje (BK 28 str. 2 d.).

Kaip jau buvo mineta anksciau, ginantis negali buti peržengtos butinosios ginties ribos. Gynyba yra teiseta, jei ji atitiko kesinimosi pobudi ir pavojinguma. Kesinimosi pavojingumas ir pobudis yra labai susijusios savokos, priklausancios nuo objekto, i kuri kesinamasi, vertingumo, veikimo budo, kesinimosi intensyvumo. Esant vienodiems kesinimosi objektams, kaip šiuo atveju, turi reikšmes kesinimosi budas, kesinimosi stadija, jegu santykis, panaudotos priemones ir kitos aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad butinosios ginties ribu peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tycia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobudžio ir pavojingumo. Todel butinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra butinos visos salygos vienu metu: a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas; b) tai padaroma tiesiogine tycia (t.y. ginantysis suvokia, jog gynybai nera butini tokie padariniai, taciau ju nori ir siekia); c) gynyba aiškiai neatitinka kesinimosi pavojingumo ir pobudžio. Pažymetina, kad naujasis Baudžiamasis kodeksas išplete butinosios ginties ribas, kadangi nustate, jog butinosios ginties ribu peržengimas yra tik tuo atveju, kai tiesiogine tycia nužudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitinka kesinimosi pavojingumo ir pobudžio. Istatymu leidejas pabrežia, kad tokiu atveju gynyba aiškiai turi neatitikti kesinimosi pobudžio ir pavojingumo. Baudžiamosios teises doktrinoje teigiama, kad tai, jog gynyba aiškiai neatitinka kesinimosi pobudžio ir pavojingumo reiketu suvokti dvejopai: a) objektyviu požiuriu tai yra objektyviai išoriškai neatitinkantis kesinimosi pavojingumo ir pobudžio aktas; b) vertinant subjektyviu požiuriu tai yra vidinis – psichologinis veikiancio subjekto santykis su esamu neatitikimu t.y. šis neatitikimas yra akivaizdus, aiškus paciam besiginanciam. Byloje nustatytos faktines aplinkybes leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo G. M. veiksmai (smugis tušciu buteliu puolanciam A. K. i galva) iš esmes atitiko kesinimosi pavojinguma ir pobudi (užsimojima peiliu, grasinant nužudyti (sunaikinti)), todel nera pagrindo kaltinamojo G. M. veiksmu vertinti kaip butinosios ginties ribu peržengima. G. M. veiksmuose nera butinosios ginties ribu peržengimo dar ir todel, kad jis smogdamas tušciu buteliu puolanciam A. K. i gyvybiškai svarbu organa – galva tokia jega, kad dužo butelis ir buvo sužalotos smegenys, suvoke pavojinga šios nusikalstamos veikos pobudi, numate, kad del tokios jo veikos gali atsirasti BK 135 str. 1 d. numatyti padariniai – sunkus sveikatos sutrikdymas, ir nors to nenorejo, bet samoningai leido jiems atsirasti, tai yra veike netiesiogine tycia (BK 15 str. 3 d.), kai viena iš butinu butinosios ginties ribu peržengimo salygu yra tai, kad BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyti veiksmai turi buti padaryti tiesiogine tycia (BK 15 str. 2 d.).

Kadangi G. M., neperžengdamas butinosios ginties ribu, padare baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkancia veika – tycia smogdamas viena karta tušciu buteliu A. K. i galva sunkiai sutrikde jo sveikata, gindamasis nuo A. K. pradeto pavojingo kesinimosi, jis negali atsakyti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamaji kodeksa (BK 28 str. 2 d.), todel procesas del šios kaltinamojo G. M. veikos (smugio buteliu i galva, ko pasekmeje buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas) nutrauktinas (BPK 3 str. 1 d. 9 p., 254 str. 4 d.).

Be to, teismas, ivertines surinktus ir teisiamajame posedyje ištirtus irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, nustate, kad G. M., iš karto po to, kai gindamasis nuo A. K., smoge viena karta tušciu buteliu jam i galva, po ko A. K. susmuko, tai yra jau pasibaigus pavojingam kesinimuisi, nusitempe A. K. i koridoriu, kuriame tycia sudave viena smugi kumšciu jam i veida bei spyre viena karta i sedmenis, tuo padarydamas A. K. muštine žaizda viršutineje lupoje, tai yra nežymu sveikatos sutrikdyma.

Besiginanciojo veiksmai, padarant žalos kitam asmeniui, negali buti laikomi butinaja gintimi, kai pavojingas jo kesinimasis jau buvo atremtas ar pasibaiges ir besiginantysis tai suprato, todel aiškiai nebuvo reikalo gintis (BK 28 str. 2 d.). Kaltinamojo G. M. ir nukentejusiojo A. K. parodymais nustatyta, kad tuo metu, kai G. M. koridoriuje smoge kumšciu A. K. i veida, ko pasekmeje jam buvo padaryta muštine žaizda viršutineje lupoje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, o po to spyre jam i sedmenis, tuo sukeliant fizini skausma, A. K. pavojingas kesinimasis akivaizdžiai jau buvo atremtas, nes po smugio buteliu i galva A. K. apsvaigo, vos laikesi ant koju, del ko reikejo ji iki duru tempti, nebeturejo peilio, todel nekele G. M. jokio pavojaus ir G. M. tai suprato, todel aiškiai nebuvo reikalo gintis. Teisiamojo posedžio metu G. M. parode, kad koridoriuje A. K. kumšciu i veida smoge todel, kad buvo ant jo supykes.

Atsakomybe už veiksmus, padarytus po to, kai pavojingas kesinimasis jau buvo atremtas ar pasibaiges, ir aiškiai nebuvo reikalo gintis, atsiranda bendrais pagrindais. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos privaciai viešo kaltinimo bylu kategorijos, t. y. bylos, kuriose procesas pradedamas tik del nukentejusiojo skundo, o toliau tokios bylos nagrinejamos bendra tvarka. Taigi pagal ši baudžiamojo proceso istatyma baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nera nukentejusiojo skundo ar jo teiseto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradeti procesa tais atvejais, kai procesas gali buti pradetas tik pagal nukentejusiojo skunda ar jo teiseto atstovo pareiškima arba prokuroro reikalavima (BPK 3 str. 1 d. 6 p.). Nusikalstamu veiku, kuriose baudžiamasis procesas pradedamas tik tada, kai yra nukentejusiojo skundas ar jo teiseto atstovo pareiškimas, sarašas numatytas Lietuvos Respublikos BPK 167 straipsnio 1 dalyje ir 407 straipsnyje. Ir toks procesas gali vykti tik del tu nusikalstamu veiku padarymo, už kurias atsakomybe numatancios BK specialiosios dalies straipsnyje yra prierašas, formuluojamas kaip atskira tokio straipsnio dalis, kad už ta veika asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentejusiojo asmens skundas ar jo teiseto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas. Jeigu Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose numatytos aplinkybes nustatomos bylos nagrinejimo teisme metu, byla nutraukiama (BPK 254 str. 4 d.).

Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradetas pagal 2008-08-24 Pakruojo rajono PK KP NTS tyrejos B. K. tarnybini pranešima (b.l. 3). Ikiteisminis tyrimas buvo pradetas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., t.y. del veikos, nenumatytos BPK 167 straipsnio 1 dalyje ir 407 straipsnyje. Byloje nukentejusiojo A. K. pareiškimo (skundo) nera. Pagal nusistovejusia teismu praktika, tuo atveju, kai ikiteisminis tyrimas pradetas nusikalstamu veiku kategorijoms priskirtoms valstybiniam kaltinimui, o teismo posedyje kaltininko veika perkvalifikuojama i toki BK straipsni, už kuri jis atsako tik esant nukentejusiojo skundui ar jo teiseto atstovo pareiškimui, ar prokuroro reikalavimui, teismas teisiamajame posedyje turi išsiaiškinti, ar nukentejes nereikalauja testi baudžiamojo persekiojimo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo byla Nr. 2K-284/2008). Apklausiamas teisiamajame posedyje A. K. parode, kad jokiu pretenziju G. M. neturi, praše jo nebausti, nurode, kad pats pareiškimo del sumušimo nebutu rašes.

Kadangi už Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta veika asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentejusiojo skundas ar jo teiseto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas (BK 140 str. 3 d., 407 str.), o nukentejusysis A. K. tokio pareiškimo (skundo) nera parašes, jis nereikalauja testi baudžiamojo persekiojimo kaltininko G. M. atžvilgiu, nera prokuroro reikalavimo testi baudžiamaji persekiojima, todel baudžiamoji byla dalyje del nežymaus A. K. sveikatos sutrikdymo nutrauktina (BPK 3 str. 1 d. 6 p., 254 str. 4 d.) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo bylos Nr. 2K-67/2007, 2K-234/2006).

Pakruojo rajono apylinkes prokuraturos vyriausiosios prokurores civilinis ieškinys, ginant Valstybines ligoniu kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pareikštas Lietuvos Respublikos BPK 117 str. tvarka, paliktinas nenagrinetu, kadangi prokuroras baigiamosiose kalbose atsisake pareikšto ieškinio, nes iki bylos nagrinejimo teisme G. M. sumokejo Valstybinei ligoniu kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1689,90 Lt., tai yra žala atlygino.

Prie bylos esantys daiktai – stiklo šukes, paimtos ivykio vietos apžiuros metu (b.l. 6-11), nutarciai isiteisejus sunaikintinos, nes yra bevertes (BPK 93 str., 94 str. 1 d. 4 p.).

Prie bylos esantis daiktas – buitines paskirties peilis, kaltinamojo G. M. pateiktas teisiamojo posedžio metu, nutarciai isiteisejus gražintinas G. M. (BPK 93 str., 94 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktais, 254 straipsnio 4 dalimi, BK 28 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamaja byla G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., atžvilgiu nutraukti, nes jis sunkiai sutrikde A. K. sveikata, veikdamas butinosios ginties bukleje, neperžengiant butinosios ginties ribu, kas yra jo atsakomybe šalinanti aplinkybe, o dalyje del nežymaus sveikatos sutrikdymo A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nutrauktina, nes nera nukentejusiojo skundo ar jo teiseto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo.

Pakruojo rajono apylinkes prokuraturos vyriausiosios prokurores civilini ieškini, ginant Valstybines ligoniu kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, palikti nenagrinetu.

Prie bylos esancius daiktus – stiklo šukes, paimtas ivykio vietos apžiuros metu, nutarciai isiteisejus sunaikinti.

Prie bylos esanti daikta – buitines paskirties peili, nutarciai isiteisejus gražinti G. M.

Nutartis per 20 dienu nuo jos paskelbimo dienos gali buti skundžiama apeliacine tvarka Šiauliu apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkes teisma.

Teisejas L. Z.