Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui T. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad ieškovė S. G. ir atsakovas T. Š. – nepilnametės S. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnamečio vaiko tėvai gyvena atskirai. Ieškovė prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą kartu su ja.

Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 str.). Iš ieškovės, ieškovės atstovo paaiškinimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados bei institucijos atstovės teismo posėdyje duotos išvados nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra gyvena kartu su motina nuomojamame bute. Ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas – kartu su dukra gyvena bute su patogumais, bute yra visi būtiniausi baldai, namų apyvokos daiktai ir priemonės, bute švaru ir tvarkinga, vaikui užtikrinta saugi aplinka. Vaiko teisių apsaugos institucija neturi duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai atliktų savo kaip motinos pareigas, nustatė, kad susiformavęs glaudus motinos ir vaiko ryšys. Sprendžiant dėl šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo atsižvelgiama ir į vaiko amžių – vaikas šiuo metu trejų su puse metų, ir tokio amžiaus vaikui ypač reikalinga motinos globa. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, vengė bendrauti su institucijos specialistais, į teismo posėdį neatvyko, todėl vertinama, kad atsakovas neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vertinama, kad vaiko gyvenimas su motina atitinka geriausius vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina.

Ieškovė nurodo, kad ji neprieštarauja dėl atsakovo bendravimo su vaiku, todėl nėra poreikio nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. Atsakovas neišreiškė prieštaravimų dėl ieškovės pozicijos, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, bendravimo tvarkos nesiūlė. CK 3.170 str. įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Nustatyta, kad nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl nustatoma, kad atsakovas su vaiku bendrauja abipusiu šalių susitarimu.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui 306 Eur dydžio išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovė nurodo, kad atsakovas pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdo nuo 2022 m. gegužės 1 d., vaiką išlaiko ji viena. Atsakovas prieštaravimu dėl šių ieškinio reikalavimų nepateikė.

LR CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 str. 1 d.), tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 str.). Sprendžiant ginčus dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymu nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Vaikui reikalingas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į jo poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21-22 p.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga 709 Eur dydžio suma, todėl, išskaičiavusi iš šios sumos vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą mokamos 96,25 Eur dydžio išmokos sumą, prašo priteisti iš atsakovo pusę likusios sumos – 306 Eur. Kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Atsakovas išmokų sumos neginčijo, taip pat nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį ar apie tai, kad tokio dydžio išlaikymo negalėtų teikti dėl sveikatos būklės ar dėl kitų objektyvių priežasčių. Sprendžiant dėl išlaidų vaiko išlaikymui dydžio, atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio būsto neturi ir su vaiku gyvena nuomojamame bute, pateikė įrodymus apie tai, kad nuomos mokestis, mokamas kas mėnesį – 230 Eur, todėl nuomos mokesčio dalis priskiriama vaiko išlaikymo išlaidoms. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad ieškovė tik iš dalies darbinga, tačiau neprašo iš atsakovo priteisti didesnę nei pusę išlaikymui skiriamos sumos. Nustatytų aplinkybių pagrindu vertinama, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl periodinių išmokų vaiko išlaikymui priteisimo pagrįstas ir iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisiamos periodinės 306 Eur dydžio išmokos, mokamos kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. vasario 19 d.) iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5360,35 Eur dydžio išlaikymo vaikui įsiskolinimą, apskaičiuotą nuo tada, kai šalys apsigyveno atskirai (2022 m. gegužės 1 d.) iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Pagal LR CK 3.200 str., išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovė teigia, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikia nuo 2022 m. gegužės 1 d., atsakovas šio fakto neginčijo, taip pat neginčijo ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Sprendžiant dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžio pagrįstumo, vertinama tai, kad dydis apskaičiuotas atsižvelgus į minimalios mėnesinės algos dydžio pokyčius įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovei priteisiama 5360,35 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. vasario 18 d.

LR CPK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 30 d. sprendimu atleista nuo bylinėjimosi išlaidų 100 procentų, ieškinys patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos – už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, priteisiamas į valstybės biudžetą iš atsakovo. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis mokėtinas 83 Eur (306 Eur x 12 x 3 proc. - 25 proc.) dydžio žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 121 Eur dydžio žyminis mokestis, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 204 Eur dydžio žyminis mokestis.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 332,08 Eur. CPK 99 str. 2 d. nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 str. nustatytas taisykles. Ieškinys patenkintas, todėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Byloje nustatytos 15,86 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidų suma didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl priteisiama iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 265, 268, 270, 496 str., CK 3.168, 3.170, 3.192, 3.200 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnametės K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad skyrium gyvenantis K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas T. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaiku abipusiu tėvų susitarimu.

Priteisti iš T. Š. išlaikymą dukteriai K. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą 306 (trijų šimtų šešių) Eur dydžio išmokomis kas mėnesį nuo 2024 m. vasario 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 10 d. į S. G. nurodytą sąskaitą banke. Vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną S. G..

Priteisti iš T. Š. S. G. išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. G., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą – 5360,35 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų 35 ct).

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš T. Š. į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas – 204 (du šimtus keturis) Eur žyminio mokesčio ir 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokant 204 Eur žyminio mokesčio nurodomas įmokos kodas 5660, mokant 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodomas įmokos kodas 5662).

Priteisti iš T. Š. į valstybės biudžetą 332,08 (tris šimtus trisdešimt du eurus 8 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.