Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo S. R. (S. R.) prašymo peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. lapkričio 3 d. gautas pareiškėjos T. R. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Poltavos srities Kremenčiuko miesto Kriukivo rajono teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta išieškoti iš vaiko tėvo S. R. pareiškėjos naudai sūnaus O. R. (O. R.), gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui ¼ visų rūšių uždarbio dalį kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 50 procentų atitinkamo amžiaus vaiko pragyvenimo minimumo, iki vaikui sukaks pilnametystė, pradedant nuo 2021 m. kovo 15 d. Taip pat pareiškėja prašo surinktas sumas pervesti į jos nurodomą banko sąskaitą.

3. 2023 m. vasario 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo S. R. prašymas peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuriame pareiškėjas prašo nurodytą nutartį panaikinti ir T. R. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Poltavos srities Kremenčiuko miesto Kriukivo rajono teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad, spręsdamas užsienio teismo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, Lietuvos apeliacinis teismas pareiškėjo neinformavo apie tokio prašymo gavimą. Atitinkamai pareiškėjas neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos dėl T. R. prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Poltavos srities Kremenčiuko miesto Kriukivo rajono teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą. Be to, S. R. net nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kad jo atžvilgu yra užvesta byla Ukrainos Respublikoje dėl išlaikymo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti

4. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2T-95-881/2022 buvo prašoma pripažinti Ukrainos Respublikos teismo sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Kadangi tiek Lietuvos Respublika, tiek Ukrainos Respublika yra 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – ir 2007 m. Hagos konvencija) narė, teismas nagrinėdamas T. R. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Poltavos srities Kremenčiuko miesto Kriukivo rajono teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą rėmėsi būtent 2007 m. Hagos konvencijos nuostatomis.

5. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas pareiškėjui S. R. išaiškino, jog jis per 2007 m. Hagos konvencijos 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą turi teisę pagal 2007 m. Hagos konvencijos 23 straipsnio 5 ir 6 dalis pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui prieštaravimą arba skundą dėl šios nutarties ir prašyti ją peržiūrėti. Pagrindai, kuriais remiantis gali būti panaikinta ši nutartis bei atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje nurodytus sprendimus, nustatyti 2007 m. Hagos konvencijos 23 straipsnio 7 ir 8 dalyse. Rezoliucinėje nutarties dalyje teismas nurodė, kad prieštaravimas arba skundas dėl šios nutarties gali būti pateiktas Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Jeigu suinteresuoto asmens S. R. nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prieštaravimas arba skundas dėl šios nutarties Lietuvos apeliaciniam teismui gali būti pateiktas per 60 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Nutartis, jeigu prieštaravimas arba skundas dėl jos nebus paduotas, įsiteisės pasibaigus jos apskundimo terminui.

6. Iš Lietuvos teismo informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-95-881/2022 pareiškėjui S. R. išsiųsta 2022 m. lapkričio 10 d. Neįteikti procesiniai dokumentai Lietuvos apeliaciniam teismui grąžinti 2022 m. gruodžio 23 d. Neįsiteisėjusi nutartis pakartotinai pareiškėjui buvo siunčiama darbovietės adresu, t. y. į uždarąją akcinę bendrovę „Nemuno banga“, adresu (duomenys neskelbtini) (siuntos Nr. RS238408130LT). Patikrinus siuntos įteikimo duomenis portale (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėjui S. R. siunta įteikta 2023 m. sausio 12 d.

7. Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodoma, jog civiliniame procese yra taikomi procesiniai terminai – įstatyme arba teismo nustatyti terminai, per kuriuos teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti asmenys turi atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 73 straipsnio 1 dalis). Procesinių terminų paskirtis yra užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013), o jų praleidimas lemia teisės atlikti procesinius veiksmus praradimą – pasibaigus procesiniam terminui, procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad S. R. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-95-881/2022 peržiūrėjimo jis turėjo teisę pateikti per 30 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, t. y. terminas skundui paduoti baigėsi 2023 m. vasario 12 d.

9. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-95-881/2022 įsiteisėjo 2023 m. vasario 12 d. ir tuo pagrindu 2023 m. vasario 15 d. T. R. buvo išduotas vykdomasis raštas.

10. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. R. praleido terminą pateikti skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-95-881/2022 peržiūrėjimo.

11. Akcentuotina, kad teisės aktuose nėra įvardyta, kokios konkrečios priežastys turi būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant klausimą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu nurodyta, kad terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiką ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017).

12. Pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas pateiktame skunde nurodo argumentus tik kodėl priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis turėtų būti panaikinta, tačiau nenurodo jokių termino praleidimo priežasčių. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra atstovaujamas, todėl neabejotinai jam turėjo būti žinomos procesinės teisės ir pareigos, tame tarpe ir teikti bei tinkamai motyvuoti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjui nepagrindus termino praleidimo priežasčių, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir turi būti atnaujintas.

13. Dėl nurodyto, teisėjų kolegija atsisako priimti pareiškėjo S. R. pateiktą skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-95-881/2022 peržiūrėjimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 23 straipsnio 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo S. R. (S. R.) prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį.