- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-547-777/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23702-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- T. S., P. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų P. S. (P. S.) ir T. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; neskirti termino susitaikyti; pareiškėjams palikti santuokines pavardes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino – nutraukė pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtino pareiškėjų 2024 m. gruodžio 17 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių;
3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
3.1. Nurodė, jog pareiškėjai (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjai bendro šeimos ūkio nebeveda, negyvena santuokinio gyvenimo, jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, pareiškėjai prašo nenustatyti termino susitaikyti, todėl teismas laikė, kad pareiškėjų santuoka yra faktiškai iširusi ir nebegalima tikėtis, jog pareiškėjai gali susitaikyti. Teigia, kad pareiškėjų santuoka nutrauktina, esant Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje numatytoms sąlygoms, nenustatant termino susitaikyti.
3.2. Nurodė, kad teismui pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, sutarties sąlygos nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, todėl sutartį patvirtino.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kurioje reikalaujama išsiųsti teismo sprendimo kopiją į Civilinės metrikacijos skyrių (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra politiniai pabėgėliai ir sprendimo išsiuntimas į kilmės šalį gali kelti grėsmę jiems ir jų artimiesiems, kurie yra (duomenys neskelbtini).
5. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
5.1. Nurodė, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis yra politiniai pabėgėliai, tai patvirtinta atitinkamu pabėgėlio statusą patvirtinančiu dokumentu, išduotu Lietuvos Respublikos. Mano, kad reikalavimas išsiųsti teismo sprendimo kopiją į pareiškėjų kilmės šalį pažeidžia pareiškėjų teises ir gali kelti grėsmę tiek pareiškėjams, tiek ir pareiškėjų artimiesiems. Teigia, kad teismo sprendimo išsiuntimas į kilmės šalį, kur pareiškėjai yra persekiojami politiniais motyvais, prieštarauja tarptautinei teisei ir Lietuvos Respublikos vidaus teisei, reguliuojančiai pabėgėlių teisių apsaugą.
5.2. Atkreipė dėmesį į tai, jog pagal 1951 m. Pabėgėlių statuso konvenciją, kurią ratifikavo Lietuva, ir 1967 m. protokolą Lietuva privalo laikytis nevykdymo principo (non-refoulement), kuris yra įtvirtintas Konvencijos 33 straipsnyje. Teigia, jog šis straipsnis draudžia valstybėms, kurios pasirašė Konvenciją, išsiųsti arba grąžinti pabėgėlį į šalį, kurioje jo gyvybei arba laisvei gali kilti grėsmė dėl politinių persekiojimų. Mano, kad teismo sprendimo išsiuntimas į kilmės šalį, kurioje pareiškėjai yra persekiojami, gali kelti grėsmę jų saugumui ir pažeidžia nurodytą principą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
9. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta sprendimo kopiją išsiųsti (duomenys neskelbtini) administracijos skyriui teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl materialiųjų ginčo reikalavimų, tačiau, apeliantės nuomone, atsižvelgiant į ypatingą šalių statusą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė skundžiamo sprendimo kopiją išsiųsti (duomenys neskelbtini) administracijos skyriui. Tokį savo argumentą apeliantė iš esmės grindžia aplinkybe, jog bylos šalims yra suteiktas pabėgėlių statusas dėl jų kilmės šalyje vykdomo politinio persekiojimo, o minėtos sprendimo kopijos išsiuntimas į jos kilmės šalį tiek apeliantei, tiek jos šeimos nariams, likusiems gyventi (duomenys neskelbtini), galį sukelti pavojų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo skundo argumentu.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjams P. S. bei T. S. buvo suteiktas pabėgėlio statusas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei 86 straipsnio 1 dalimi. Taip pat nustatyta, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti (duomenys neskelbtini)administracijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.
13. UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
14. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), kuris reglamentuoja prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės ir prieglobsčio suteikimą. Taip pat pažymėtina, jog užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija ir prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama. Nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį, nesikreipiama dėl informacijos į užsieniečio kilmės valstybę, jeigu toks kreipimasis galėtų atskleisti, kad užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl to galėtų kilti grėsmė jo ar jo šeimos narių gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei (UTPĮ 68 straipsnio 2 dalis). Kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurių veikla susijusi su prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu ir (ar) priėmimo sąlygų užtikrinimu, draudžiama atskleisti informaciją, gautą atliekant savo funkcijas, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus atvejus (UTPĮ 68 straipsnio 4 dalis). Akcentuotina ir tai, kad 1951 m. Pabėgėlių statuso konvencijos priimtos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nė viena Susitariančioji valstybė jokiu būdu neišsiunčia ir negrąžina pabėgėlio į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų.
15. Sisteminė nurodyto teisinio reglamentavimo analizė suponuoja ypatingą pabėgėlių statusą turinčių asmenų teisinę padėtį bei papildomos apsaugos poreikį, kas savo ruožtu tokius asmenis priimančias valstybes įpareigoja veikti itin apdairiai, siekiant nesukelti ar sumažinti tokiems asmenims kylantį pavojų. Nors UTPĮ nuostatomis tiesiogiai numatytas draudimas teikti informaciją užsieniečio kilmės valstybei apie užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateiktą informaciją, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pabėgėlių statusą gavusių asmenų didesnį apsaugos poreikį, minėto įstatymo nuostatos gali būti aiškinamos plečiamai, t. y. laikytina, kad bet kokios informacijos perdavimas užsieniečio kilmės valstybei, kuri gali sukelti pavojų pabėgėlių statusą turintiems asmenims, neturėtų būti teikiamas.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors ginčo sprendimu tiesiogiai ir nėra atskleidžiama jokia informacija, susijusi su bylos šalių prašyme suteikti prieglobstį pateiktais duomenimis, tačiau, kitą vertus, ginčo sprendime nurodyti duomenys gali atskleisti šalių gyvenamosios vietos duomenis ar faktą, jog minėti asmenys yra gavę prieglobstį Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija neatitiktų ne tik ypatingos apsaugos reikalaujančių asmenų interesų, tačiau būtų nesuderinama ir su teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos šalių faktinę padėtį, todėl nepagrįstai nusprendė informuoti (duomenys neskelbtini) administracijos skyrių dėl bylos šalių santuokos nutraukimo.
17. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nurodė išsiųsti skundžiamą sprendimą ir vedybų sutarčių registrui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, apie šalių sudarytas ikivedybines, ar povedybines sutartis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas išsiųsti skundžiamą sprendimą vedybų sutarčių registrui laikytinas pertekliniu bei iš sprendimo rezoliucinės dalies šalintinas.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Įvertinęs visus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su materialiaisiais pareiškimo reikalavimais, tačiau nepagrįstai nusprendė informuoti (duomenys neskelbtini) administracijos skyrių, Vedybų sutarčių registrą dėl bylos šalių santuokos nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, tačiau patikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, iš sprendimo rezoliucinės dalies pašalinant nuostatą, kuria buvo nuspręsta sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti (duomenys neskelbtini) administracijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta: „Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti (duomenys neskelbtini)administracijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, VĮ „Regitra“, ir šią dalį suformuoti taip:
„Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti valstybės įmonei „Regitra“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.