- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- eAN2-2-383/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00985-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Pažeidėjas
- D. B.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. spalio 10 d. nutarties D. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu D. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 24 d. apie 20 val. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė jam yra atimta. Už šio administracinio nusižengimo padarymą D. B. paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu, D. B. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą arba panaikinti Institucijos nutarimą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. spalio 10 d. nutartimi D. B. skundas netenkintas, konstatuojant, kad nėra pagrindo pakeisti skundžiamą nutarimą pareiškėjo D. B. skunde išdėstytais argumentais.
3. Apeliaciniu skundu D. B. prašo pakeisti 2025 m. rugpjūčio 18 d. Institucijos nutarimo dalį ir neskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
3.1. Skunde pažymima, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, su juo sutunka. Ši aplinkybė nebuvo vertinta nagrinėjant bylą Institucijoje, todėl prašo pripažinti tai jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Paskirtą baudą sumokėjo. Praeityje yra turėjęs keletą administracinių nusižengimų ir, pradėjęs gilintis, pamatė, kad nebuvo sumokėjęs baudų, todėl jau sumokėjo visas paskirtas baudas. Pažymi, kad turi ne vieną darbinę veiklą, kurių tiesioginiam vykdymui būtina turėti teisę vairuoti. Taip pat yra kelių mažųjų bendrijų savininkas bei vadovas, aktyviai perka prekes visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. (duomenys neskelbtini) įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, laisvalaikiu sportuoja, skaito knygas, keliauja su šeima. Jo pomėgis – auginti gyvūnus, turi avių, žąsų, vištų, sodyboje laksto nemažai šunų, paimtų iš prieglaudų. Nuolatos stengiasi padėti į bėdą patenkantiems žmonėms, suteikiant jiems labdarą, organizuoja kaimo šventes, remia bažnyčią. Jo sodyba yra (duomenys neskelbtini), sodybos priežiūrai būtina turėti teisę vairuoti, nes reikia gyvūnams atvežti pašarų, pasirūpinti gyvūnų nuvežimu veterinarams.
3.2. Skunde akcentuojama, kad šeimoje yra 5 vaikai, iš kurių 4 nepilnamečiai. Žmonai vienai perteikti savo pareigas negali, tai būtų nesąžininga jos atžvilgiu bei morališkai neteisinga. Vienas iš sunų turi neįgalumą, kuriam yra padidintas priežiūros lygis. Pats serga (duomenys neskelbtini) ir turi nuolatos lankyti pas medikus. Apelianto teigimu, nusižengimas visai nepavojingas, t. y. priešingai, šiam nusižengimui įstatymų leidėjas nenumato jokių padarinių, kas reiškia, kad nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apie 2025 m. liepos 15 d. Kauno apygardos teismo nutartį sužinojo tik 2025 m. liepos 24 d., kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai sustabdė jį einant į parduotuvę kartu su kitais šeimos nariais. Jo veiksmuose nebuvo tyčios, pažeidimą padarė nežinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra atimta.
3.4. Apelianto vertinimu, vien procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi auklėjamąjį poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybių, kad bus atimta specialioji teisė, bus paskirta labai didelė bauda. Mano, kad jo atveju administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, yra pajėgus įgyvendinti ANK numatytą administracinės nuobaudos paskirtį, nes praeityje nėra taikytas teisės vairuoti atėmimas už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į D. B. apeliacinį skundą, Institucijos vyriausiasis tyrėjas Tomas Pileckas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį ir Institucijos sprendimą nepakeistus.
4.1. Institucijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas. Pažymėtina, kad inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės. Nusižengimas numatytas ANK 424 straipsnio 4 dalyje yra padarytas tiesiogine tyčia, kadangi apeliantas puikiai žinojo, kad vairuoti transporto priemonių jis negali, nes teisė jam yra atimta, tačiau to nepaisė ir vis tiek vairavo automobilį.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad apeliantą kelyje elgtis drausmingai įpareigoja Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) ir tai, kad jis patirs tam tikrų nepatogumų, nesudaro jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas nuostatas. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Apie poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones apeliantas žinojo dar iki darant administracinį nusižengimą.
4.3. Institucijos vertinimu, apeliantas nuo 2018 metų iki šio pažeidimo padarymo dienos, administracine atsakomybe baustas net 52 kartus dėl įvairių nusižengimų, tarp jų net 21 kartą dėl KET pažeidimų, asmuo baustas ir už itin šiurkščius KET pažeidimus tokius kaip vairavimas neturint tam teisės ar ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, dėl naudojimosi mobiliuoju telefonu vairuojant transporto priemonę, ne vieną kartą buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones, kas akivaizdu, jog jam nesukėlė jokių nepatogumų, kadangi jis toliau daro teisės pažeidimus už, kuriuos yra taikomas specialiosios teisės atėmimas. D. B. sistemingai vykdo teisės pažeidimus, atitinkamai dauguma nuobaudų yra galiojančios. Akivaizdu, kad apeliantas ne atsitiktinai, o tyčia nesilaikė KET, tai nebuvo atsitiktinio pobūdžio nusižengimas. Toks paminėtas pažeidimų skaičius rodo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi. Akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. D. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Nagrinėjamu atveju D. B. apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas, nesutinkama tik su paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas D. B. skundą, visapusiškai įvertino tiek pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes. Skunde akcentuojama atsakomybę lengvinanti aplinkybė, priešingai, nei teigiama, jau buvo įvertinta individualizuojant D. B. paskirtą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti D. B. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskiriant administracinio poveikio priemonės, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas D. B. atžvilgiu. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo išsamiai pasisakyta.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tinkamai pasirūpinti savo penkiais vaikais (keturi yra nepilnamečiai, vienas vaikas – neįgalus). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti D. B. galimybę pasirūpinti tiek pačiu savimi, vykstant į gydymo įstaigas, tiek ir savo vaikais, tačiau asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad iki nusižengimo padarymo D. B. neabejotinai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga rūpinantis savo vaikais, o šiuo atveju vairuodamas transporto priemonę, šią teisę jis gali prarasti. Vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo administracinio nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, apeliantas, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo šeima, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma, kad jos asmens teises suvaržo labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Be to, apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent jis vienas rūpinasi savo vaikais ir niekas kitas be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens negalėtų jais pasirūpinti ir nuvežti į ugdymo, gydymo įstaigas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pats pažeidėjas nurodo, kad teisę vairuoti transporto priemones turi ir sutuoktinė.
10. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones D. B. yra reikalinga darbinių funkcijų vykdymui, sodyboje esančių gyvūnų priežiūrai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys, vykdantys darbo veiklą, susijusią su transporto priemonių vairavimu, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, tokios veiklos nevykdančius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta galimybės D. B. apskritai dirbti ar su sutuoktinės pagalba prižiūrėti gyvūnus sodyboje, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė.
11. Kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad D. B. pažeidimą padarė nežinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. pažeidimą padarė nežinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Pažymėtina, kad D. B. atžvilgiu laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 15 d. iki 2025 m. spalio 14 d. buvo taikoma administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Šioje administracinio nusižengimo byloje apeliantas naudojosi savo teise skųsti Institucijos sprendimą ir teikė skundą tiek Kauno apylinkės teismui, tiek Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 15 d. priėmė galutinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkino D. B. skundo ir paliko Institucijos nutarimą nepakeistą, kuriuo buvo paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesių terminui. Minėta Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. liepos 15 d., todėl D. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 4274 straipsnio 4 dalyje, vairuodamas automobilį 2025 m. liepos 24 d. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, apie priimtą Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį D. B. buvo informuotas 2025 m. liepos 16 d., jo nurodytu el. paštu, kuriuo sutiko gauti procesinius dokumentus ((duomenys neskelbtini)), todėl pažeidimo padarymo metu jis turėjo žinoti apie priimtą galutinį procesinį sprendimą ir atimtą teisę vairuoti trims mėnesiams, iniciavęs skundo nagrinėjimą turėjo savarankiškai sekti proceso eigą bei domėtis apie sprendimo priėmimą.
12. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad byloje esančio 2025 m. rugsėjo 8 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad D. B. per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas daugiau, nei trisdešimt kartų, iš jų ne kartą už KET pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praeityje D. B. buvo baustas už panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, t. y. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės (ANK 424 straipsnio 3 dalis). Taigi, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo Institucija, D. B. praeityje padarytų administracinių nusižengimų gausa ir pobūdis patvirtina, kad jam taikomos administracinės nuobaudos nėra veiksmingos ir nėra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, tokiu būdu parodant itin cinišką požiūrį į visuotinai pripažintas elgesio normas, visuomenės saugumo sampratos ignoravimą, asmeninio intereso priešpastatymą viešajam. Šie duomenys itin neigiamai charakterizuoja D. B. ir neišskiria jo iš kitų visuomenės narių bei nesudaro pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti D. B. paskyrus trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, nei numato ANK 424 straipsnio 7 dalis. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios nėra išskirtinės ir sudarančios pagrindą sušvelninti nuobaudą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl tenkinti D. B. apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.