Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas nesutiko su STT atsisakymu tirti jo 2015 m. lapkričio 18 d. pranešimą. Akcentavo, kad joks teisės aktas nedraudžia tirti Prezidento veikų. STT neteisingai interpretuoja teisės aktus. Teigė, kad tyrimas gali būti pradėtas pagal faktą. Pasak pareiškėjo, STT 2015 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 4-01-84-83, kuriame nurodė, jog pareiškėjas kreipėsi dėl to paties dalyko, vertintinas kaip biurokratizmas, vilkinimas ir nenoras vykdyti savo funkcijas. Akcentavo, kad jo pranešimas turėjo būti tiriamas iš naujo.

Pareiškėjo manymu, STT pažeidė administracinę procedūrą, per 30 darbo dienų nepateikė atsakymo, nenurodė priežasčių, kodėl jo 2015 m. lapkričio 18 d. pranešimas nebus tiriamas. Atkreipė dėmesį, kad pateikti pranešimai nebuvo tapatūs. Į STT kreipėsi ne dėl Prezidento veiksmų, o dėl visuomeninio turto, skirto visuomenės labui, naudojimo. Pabrėžė, kad STT atsisakymas tirti visuomeninio turto naudojimą galimai ne pagal paskirtį yra neteisėtas, todėl ji įpareigotina tinkamai išnagrinėti pareiškėjo pranešimą.

STT nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad į jo pareiškimus turi būti reaguojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, o ne administracinio proceso tvarka. Teigė, kad nepažeidė pareiškėjo teisių, pasirinkdama kitokią atsakymo galimybę, nei pareiškėjas pageidavo. Pareiškėjas skunde nepagrindė, kad neteisėtas lėktuvo panaudojimas yra akivaizdus faktas ir tai STT vertino kaip subjektyvią pareiškėjo nuomonę. Akcentavo, kad pagrįstai reagavo į pareiškėjo pareiškimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka. Atsakymuose paaiškino Prezidento teisinį statusą ir jam garantuojamą valstybinį aprūpinimą, įskaitant ir dėl specialios paskirties lėktuvo naudojimo. Pabrėžė, kad Prezidentui garantuojamos nuolatinės tokio pobūdžio garantijos. Be to, Prezidento veikloje nėra skiriamų darbo ir ne darbo dienų, todėl visos dienos einant šias pareigas traktuojamos kaip Prezidento veiklos vykdymas.

STT nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad jo skundai nėra pakartotiniai ir turėjo būti vertinami iš naujo. STT nuomone, vėlesni pareiškėjo skundai turėjo būti vertinami kaip pakartotiniai, kadangi iš esmės buvo kreipiamasi dėl to paties fakto – Prezidento veiklos naudojant konkretų lėktuvą ir faktiškai siekiama to paties tikslo. Nebuvo pateikta naujų duomenų, sudarančių pagrindą pradėti tyrimą dėl nusikalstamos veikos. Esminę reikšmę turi skundo turinys, esmė, o ne prašymo forma, stilistinė bei gramatinė išraiška. Pabrėžė, kad tinkamai reagavo į pareiškėjo pateiktus skundus, teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Akcentavo, kad pareiškėjo skunde iš esmės atkartoti pareiškimų turinio motyvai, o jokių konkrečių aplinkybių dėl STT neteisėtų sprendimų nenurodė. Be to, pareiškėjas yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kadangi 2015 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. 4-01-8433 jis gavo elektroniniu paštu tą pačią dieną – 2015 m. lapkričio 30 d.

STT operatyviai reagavo į pareiškėjo skundus, atsakė nepažeisdama terminų, veikė pagal jai suteiktą kompetenciją, tinkamai vykdydama pavestas funkcijas. Akcentavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pareiškėjo skundą laikyti kaip pateiktą dėl neveikimo (vilkinimo).

II.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. STT iš Generalinės prokuratūros buvo gautas persiųstas 2015 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjo pranešimas (registracijos Nr. 6-01-891) dėl Prezidento kelionės į Prancūziją. Pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 29, 30).

STT, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. pranešimą, 2015 m. spalio 8 d. rašte Nr. 4-01-7122 „Dėl Jūsų pranešimo, reg. Nr. 6-01-891“ nurodė, kad nagrinėjamu atveju STT negali taikyti BPK normų ir spręsti dėl procesinio sprendimo, bei informavo pareiškėją, apie šio rašto apskundimo tvarką, t. y. STT atsakymas informacijos pateikimo aspektu gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (b. l. 7–8).

Pareiškėjas 2015 m. spalio 13 d. kreipėsi į STT dėl atsakovo 2015 m. spalio 8 d. rašto ir prašė priimti procesinį sprendimą, t. y. pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto karinio orlaivio panaudojimo – turistinės išvykos į Lilį – Europos krepšinio čempionato finalą (b. l. 11–13).

STT 2015 m. spalio 20 d. atsakyme į pareiškėjo 2015 m. spalio 13 d. pranešimą nurodė, kad vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, nepateikus naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, pareiškėjo skundas pakartotinai nebus nagrinėjamas. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginiai apie neva faktiškai STT konstatuotą nusikaltimo padarymą ir kaltę yra neteisinga ir netiksli STT pateikto atsakymo interpretacija, taip pat išaiškino rašto apskundimo tvarką (b. l. 9).

STT 2015 m. lapkričio 25 d. gautas iš Generalinės prokuratūros persiųstas pareiškėjo A. D. 2015 m. lapkričio 18 d. pranešimas (registracijos Nr. 6-01-1103) dėl Prezidento kelionės į Prancūziją aplinkybių (b. l. 34, 35–36).

STT 2015 m. lapkričio 30 atsakyme Nr. 4-01-8483 „Dėl pranešimo, registracijos Nr. 6-01-1103“ pareiškėjui nurodė, kad STT 2015 m. spalio 8 d. rašte Nr. 4-01-7122 ir 2015 m. spalio 20 d. rašte Nr. 4-01-7413 jam pateikė atsakymus ir motyvus, kodėl negali būti taikomos BPK normos ir sprendžiamas klausimas dėl procesinio sprendimo priėmimo. Informavo, kad, vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, pakartotinis pranešimas nebus nagrinėjamas. Taip pat informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punktu, prokuratūra kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, o informacijos pateikimo požiūriu šis STT atsakymas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (b. l. 10).

Teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalimi, VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjo skundas STT buvo gautas 2015 m. lapkričio 25 d., o atsakymas parengtas ir pareiškėjui išsiųstas 2015 m. lapkričio 30 d., t. y. nepraleidus VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo teiginiai, kad jam buvo atsakyta praleidus terminą, atmesti kaip nepagrįsti.

Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110, 5 punktu ir darė išvadą, kad vien pareiškėjo kreipimosi įvardijimas skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką ir prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą formulavimas nesukuria STT pareigos dėl tokio kreipimosi priimti procesinį sprendimą – nutarimą. Tai atitinka formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2297/2012).

Taigi STT, nagrinėdama pareiškėjo 2015 m. lapkričio 18 d. pranešimą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas ir teikdama atsakymą pagrįstai vadovavosi VAĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjo pozicija, kad STT turėjo priimti procesinį sprendimą, t. y. BPK nustatyta tvarka pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti jį pradėti, yra nepagrįsta. Akcentuotina, kad STT suteikta diskrecijos teisė nagrinėti asmenų pareiškimus pagal jai suteiktą kompetenciją, įvertinus pareiškimo esmę ir galimybę priimti ne tik procesinius sprendimus BPK nustatyta tvarka, bet ir, veikiant kaip viešojo administravimo subjektui, VAĮ nustatyta tvarka.

Įvertinus pareiškėjo pateiktus pranešimus STT, matyti, kad jis su 2015 m. rugsėjo 25 d., 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. lapkričio 18 d. pranešimais kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl Prezidento veiksmų, o ne, kaip nurodė teismui pateiktame skunde, visuomeninio turto, kuris yra specialios paskirties, naudojimo. Teismo nuomone, pareiškėjas raštu kreipdamasis į STT ir Generalinę prokuratūrą ir prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė identiškas aplinkybes, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas, atsisakydamas atsakyti į ginčijamą 2015 m. lapkričio 18 d. pareiškėjo raštą, dėl aukščiau teismo išdėstytų motyvų, pasielgė tinkamai. Akivaizdu, kad STT 2015 m. lapkričio 30 d. atsakymas priimtas dėl pareiškėjo 2015 m. lapkričio 18 d. pranešimo, kuriame argumentų dėl visuomeninio turto naudojimo nebuvo nurodyta. Teismas vertino STT veiksmus nagrinėjant pareiškėjo 2015 m. lapkričio 18 d. pranešime nurodytą informaciją ir chronologine tvarka vertindamas visus anksčiau aptartus atsakovo pareiškėjui pateiktus atsakymus.

Taip pat teismas laikė teisiškai nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad „toks raštas, kur nurodoma, jog aš neva kreipiausi dėl to paties dalyko yra biurokratizmas ir vilkinimas, ir nenoras vykdyti savo funkcijas“. Nustatyta, kad STT operatyviai atsakė į pareiškėjo gautus pranešimus ir skundus, vadovavosi galiojančiais teisės aktais pagal suteiktą kompetenciją.

Teismas nenustatė, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 18 d. pareiškime būtų pateikęs STT naujų faktinių duomenų, dėl kurių atsakovas turėjo iš naujo nagrinėti šį pareiškėjo kreipimąsi iš esmės. Taigi teismas konstatavo, kad STT teisėtai reagavo į 2015 m. lapkričio 18 d. pranešimą ir pagrįstai jį vertino kaip pakartotinį. Teismo nuomone, STT tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius bei vertino faktines kreipimosi aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, išnagrinėjęs STT pateiktų atsakymų turinį, darė išvadą, kad atsakovo atsisakymas iš naujo nagrinėti 2015 m. lapkričio 18 d. pareiškėjo pareiškimą negali būti vertinamas kaip neveikimas. Tokią pareiškėjo poziciją paneigia byloje surinkti įrodymai, kad STT į pareiškėjo pranešimus atsakė VAĮ nustatyta tvarka. Neveikimu negali būti pripažinta aplinkybė, kad STT pareiškėjo pranešimų nenagrinėjo BPK nustatyta tvarka. Tokie teiginiai yra subjektyvus situacijos vertinimas. Aplinkybė, kad nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas BPK nustatyta tvarka, negali paneigti STT atliktų veiksmų teisėtumo VAĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas jokių argumentų, kad atsakovas nepagrįstai jo pranešimą nagrinėjo VAĮ nustatyta tvarka, nepateikė. Kaip jau minėta, pareiškėjo pareiškimas buvo išnagrinėtas ir į jį atsakyta nepažeidžiant nustatyto 5 dienų termino.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 30 d. gavo šį atsakymą. Tai jis pats teismui patvirtino 2016 m. vasario 9 d. pranešime (b. l. 20). Atsakovo argumentas, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į teismą terminą, atmestas kaip nepagrįstas, nes teismas ginčą nagrinėjo pagal pareiškėjo skunde apsibrėžtą dalyką ir pagrindą, analizavo ir vertino, ar atsakovo veiksmuose buvo neveikimo elementas.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo, jog STT neturėjo priimti nutarimo, nes tokio procesinio veiksmo, kaip atsakymo siuntimo, BPK nenumato. STT yra ikiteisminio tyrimo institucija, todėl privalo laikytis procesinių reikalavimų, o teismas, gavęs skundą dėl atsisakymo atlikti veiksmus pagal BPK 168 straipsnį, privalo priimti sprendimą, kuriuo būtų galima įpareigoti instituciją veikti pagal įstatymų reikalavimus. Pareiškėjas akcentuoja, jog kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ne pagal Viešojo administravimo įstatymą. Tuo tarpu teismas sprendime net nemini BPK. Į pareiškėjo pranešimą apie galimą korupcinio pobūdžio nusikaltimą atsakovas iš viso niekaip neatsakė. Šiuo atveju atsakovas turėjo priimti nutarimą pagal BPK 168 straipsnį. Pažymi, kad STT nevykdė jokio tyrimo, nenurodė, kuris iš lėktuvo panaudojimo atvejų buvo tiriamas, kas tai įrodo, todėl negali teigti, jog lėktuvas panaudotas teisėtai.

2. 2015 m. lapkričio 25 d. prašymas buvo naujas, su pakeista formuluote, nurodant, jog neaiškūs asmenys, kurie piktnaudžiavo tarnyba, ir prašant juos nustatyti, todėl mano, jog turėjo būti pateiktas naujas atsakymas. Priešingu atveju, STT turėjo įrodyti, jog 100 proc. sutampa raidžių, sakinių struktūra. Antruoju skundu buvo kreiptasi ne dėl Prezidento asmens, o dėl lėktuvo panaudojimo fakto, taigi skyrėsi dalykas. Vien dėl to, kad į STT kreipėsi antrą kartą tas pats asmuo, neleidžia teigti, jog prašymas pakartotinis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl STT neveikimo nagrinėjant pareiškėjo 2015 m. lapkričio 18 d. pranešimą ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. STT iš Generalinės prokuratūros buvo gautas persiųstas 2015 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjo pranešimas dėl Prezidento kelionės į Prancūziją (b. l. 29–30), kuriame pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. STT, atsakydama į minėtą pranešimą, 2015 m. spalio 8 d. rašte Nr. 4-01-7122 „Dėl Jūsų pranešimo, reg. Nr. 6-01-891“ (b. l. 7–8) nurodė, kad nagrinėjamu atveju STT negali taikyti BPK normų ir spręsti dėl procesinio sprendimo.

Pareiškėjas 2015 m. spalio 13 d. (b. l. 11–13) kreipėsi į STT dėl atsakovo 2015 m. spalio 8 d. rašto ir prašė priimti procesinį sprendimą, t. y. pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. STT 2015 m. spalio 20 d. atsakyme į pareiškėjo 2015 m. spalio 13 d. pranešimą (b. l. 9) nurodė, kad vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, nepateikus naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, pareiškėjo skundas pakartotinai nebus nagrinėjamas.

STT 2015 m. lapkričio 25 d. gautas iš Generalinės prokuratūros persiųstas pareiškėjo A. D. 2015 m. lapkričio 18 d. pranešimas dėl Prezidento kelionės į Prancūziją aplinkybių (b. l. 34–36). STT 2015 m. lapkričio 30 atsakyme Nr. 4-01-8483 (b. l. 10) pareiškėjui nurodė, kad 2015 m. spalio 8 d. ir 2015 m. spalio 20 d. raštuose jam pateikė atsakymus ir motyvus, kodėl negali būti taikomos BPK normos ir sprendžiamas klausimas dėl procesinio sprendimo priėmimo. Informavo, kad, vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, pakartotinis pranešimas nebus nagrinėjamas.

Taigi šiuo atveju svarbu įvertinti, ar pagrįstai atsakovas pareiškėjo 2015 m. lapkričio 18 d. pateiktą kreipimąsi vertino kaip pakartotinį. VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

Teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, analizuoja, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Sprendžiant dėl Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-392/2012, 2017 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-858/2017).

Iš byloje esančio STT 2015 m. lapkričio 30 atsakymo Nr. 4-01-8483 (b. l. 10) matyti, kad, nagrinėdama pareiškėjo 2015 m. lapkričio 18 d. pranešimą, STT, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, vadovavosi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi.

Teisėjų kolegija, įvertinusi STT 2015 m. lapkričio 30 rašto bei ankstesnių STT 2015 m. spalio 8 d. ir 2015 m. spalio 20 d. raštų bei pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 25 d., 2015 m. spalio 13 d., 2015 m. lapkričio 18 d. pranešimų turinį, sutinka, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pareiškėjo 2015 m. lapkričio 18 d. kreipimąsi laikyti pakartotiniu. Pareiškėjas kreipėsi iš esmės dėl to paties dalyko – siekdamas, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Prezidento kelionės į Prancūziją kariniu lėktuvu. Šiuo atveju tiek viešojo administravimo subjektas, taikydamas VAĮ 23 straipsnio 6 dalį, tiek administracinis teismas, tikrindamas viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, vertina, ar pareiškėjo kreipimasis, pagal savo turinį ir esmę, yra tapatus ankstesniam kreipimuisi. Todėl teisiškai nėra reikšminga, ar skyrėsi pareiškėjo pateiktų pranešimų žodžiai, struktūra, stilistika, jį surašęs asmuo, nes buvo nustatyta, jog pareiškėjo 2015 m. lapkričio 18 d. pranešimo tiek dalykas, tiek pagrindimas yra toks pats, kaip pirminio 2015 m. rugsėjo 25 d. pranešimo. Pareiškėjas nurodo tą pačią, anot pareiškėjo, nusikalstamą veiką, dėl kurios turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, remiasi tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, naujų faktinių duomenų nenurodo. Pažymėtina, jog atsakovas neturi pareigos įrodyti, jog 100 proc. sutampa raidžių, sakinių struktūra. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo pagrindo remtis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi ir laikyti pareiškėjo kreipimąsi pakartotiniu, ir konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai pareiškėjo pranešimo iš esmės nenagrinėjo, nustatęs VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.

Konstatavus, jog 2015 m. lapkričio 18 d. pranešimą STT pagrįstai vertino kaip pakartotinį ir dėl jo iš esmės nepasisakė, taip pat pirmosios instancijos teismui nustačius, jog atsakymas į 2015 m. lapkričio 18 d. pranešimą buvo pateiktas laiku ir pareiškėjui to neginčijant, t. y. nenustačius atsakovo neveikimo nagrinėjant pareiškėjo pranešimą, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą įpareigoti STT išnagrinėti jo 2015 m. lapkričio 18 d. pranešimą ir pagal įstatymų reikalavimus pateikti motyvuotą atsakymą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad STT turėjo priimti procesinį sprendimą, t. y. BPK nustatyta tvarka pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti jį pradėti, nenagrinėtini. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Todėl šiuo atveju administracinis teismas vertina tik tuos atsakovo STT veiksmus ir sprendimus, kurie susiję su viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimu ir nepasisako dėl iš baudžiamojo proceso kylančių aspektų. Pažymėtina, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, jog STT gali veikti tik baudžiamojo proceso srityje, nes minėta institucija gali veikti ir kaip viešojo administravimo subjektas. STT gali priimti ne tik procesinius sprendimus BPK nustatyta tvarka, bet ir veikti kaip viešojo administravimo institucija, jai suteikta teisė veikti ir priimti sprendimus, be kita ko, viešojo administravimo srityje, kai pradedama administracinė procedūra, kreipiamasi dėl informacijos suteikimo ir pan. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog STT jokiais atvejais negali veikti kaip viešojo administravimo subjektas ir privalo laikytis tik BPK numatytų reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.