Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant atsakovės atstovui Mantui Žemaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo manymu, STT pažeidė administracinę procedūrą, per 30 darbo dienų nepateikė atsakymo, nenurodė priežasčių, kodėl jo 2015-11-18 pranešimas nebus tiriamas. Atkreipė dėmesį, kad pateikti pranešimai nebuvo tapatūs. Į STT kreipėsi ne dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės veiksmų, o dėl visuomeninio turto, skirto visuomenės labui, naudojimo. Pabrėžė, kad STT atsisakymas tirti visuomeninio turto naudojimą galimai ne pagal paskirtį yra neteisėtas, todėl ji įpareigotina tinkamai išnagrinėti pareiškėjo pranešimą.

Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Jis 2016-04-22 teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 41).

STT nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad į jo pareiškimus turi būti reaguojama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, o ne administracinio proceso tvarka. Teigė, kad nepažeidė pareiškėjo teisių, pasirinkdama kitokią atsakymo galimybę, nei pareiškėjas pageidavo. Pareiškėjas skunde nepagrindė, kad neteisėtas lėktuvo panaudojimas yra akivaizdus faktas ir tai STT vertino kaip subjektyvią pareiškėjo nuomonę. Akcentavo, kad pagrįstai reagavo į pareiškėjo pareiškimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka. Atsakymuose paaiškino Prezidento teisinį statusą ir jam garantuojamą valstybinį aprūpinimą, įskaitant ir dėl specialios paskirties lėktuvo naudojimo. Pabrėžė, kad Prezidentui garantuojamos nuolatinės tokio pobūdžio garantijos. Be to, Prezidento veikloje nėra skiriamų darbo ir ne darbo dienų, todėl visos dienos einant šias pareigas traktuojamos kaip Prezidento veiklos vykdymas.

STT nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad jo skundai nėra pakartotiniai ir turėjo būti vertinami iš naujo. STT nuomone, vėlesni pareiškėjo skundai turėjo būti vertinami kaip pakartotiniai, kadangi iš esmės buvo kreipiamasi dėl to paties fakto – Prezidento veiklos naudojant konkretų lėktuvą ir faktiškai siekiama to paties tikslo. Nebuvo pateikta naujų duomenų, sudarančių pagrindą pradėti tyrimą dėl nusikalstamos veikos. Esminę reikšmę turi skundo turinys, esmė, o ne prašymo forma, stilistinė bei gramatinė išraiška. Pabrėžė, kad tinkamai reagavo į pareiškėjo pateiktus skundus, teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Akcentavo, kad pareiškėjo skunde iš esmės atkartoti pareiškimų turinio motyvai, o jokių konkrečių aplinkybių dėl STT neteisėtų sprendimų nenurodė. Be to, pareiškėjas yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kadangi 2015-11-30 raštą Nr. 4-01-8433 jis gavo elektroniniu paštu tą pačią dieną – 2015-11-30.

STT operatyviai reagavo į pareiškėjo skundus, atsakė nepažeisdama terminų, veikė pagal jai suteiktą kompetenciją, tinkamai vykdydama pavestas funkcijas. Akcentavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pareiškėjo skundą laikyti kaip pateiktą dėl neveikimo (vilkinimo).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl STT veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo 2015-11-18 pareiškimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-09-30 STT iš Generalinės prokuratūros buvo gautas persiųstas 2015-09-25 pareiškėjo pranešimas (registracijos Nr. 6-01-891) dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės kelionės į Prancūziją. Pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 29, 30).

STT, atsakydama į pareiškėjo 2015-09-25 pranešimą, 2015-10-08 rašte Nr. 4-01-7122 „Dėl Jūsų pranešimo, reg. Nr. 6-01-891“ nurodė, kad nagrinėjamu atveju STT negali taikyti BPK normų ir spręsti dėl procesinio sprendimo, bei informavo pareiškėją, apie šio rašto apskundimo tvarką, t. y. STT atsakymas informacijos pateikimo aspektu gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (b. l. 7–8).

Pareiškėjas 2015-10-13 kreipėsi į STT dėl atsakovės 2015-10-08 rašto ir prašė priimti procesinį sprendimą, t. y. pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto karinio orlaivio panaudojimo – turistinės išvykos į (duomenys neskelbtini) – Europos krepšinio čempionato finalą (b. l. 11–13).

STT 2015-10-20 atsakyme į pareiškėjo 2015-10-13 pranešimą nurodė, kad vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, nepateikus naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, pareiškėjo skundas pakartotinai nebus nagrinėjamas. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginiai apie neva faktiškai STT konstatuotą nusikaltimo padarymą ir kaltę yra neteisinga ir netiksli STT pateikto atsakymo interpretacija, taip pat išaiškino rašto apskundimo tvarką (b. l. 9).

STT 2015-11-25 gautas iš Generalinės prokuratūros persiųstas pareiškėjo A. D. 2015-11-18 pranešimas (registracijos Nr. 6-01-1103) dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės kelionės į Prancūziją aplinkybių (b. l. 34, 35–36).

STT 2015-11-30 atsakyme Nr. 4-01-8483 „Dėl pranešimo, registracijos Nr. 6-01-1103“ pareiškėjui nurodė, kad STT 2015-10-08 rašte Nr. 4-01-7122 ir 2015-10-20 rašte Nr. 4-01-7413 jam pateikė atsakymus ir motyvus, kodėl negali būti taikomos BPK normos ir sprendžiamas klausimas dėl procesinio sprendimo priėmimo. Informavo, kad, vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, pakartotinis pranešimas nebus nagrinėjamas. Taip pat informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punktu, prokuratūra kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, o informacijos pateikimo požiūriu šis STT atsakymas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (b. l. 10).

Pareiškėjas teisme kelia ginčą dėl atsakovės neveikimo ir siekia, kad STT ištirtų jo 2015-11-18 pranešimą iš esmės bei pateiktų įstatymų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Pareiškėjo manymu, atsakovė netinkamai išnagrinėjo jo pranešimą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo 2015-11-18 pranešimą, konstatavo, jog jis yra pakartotinis, todėl, vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, jo nenagrinėjo. Taigi, atsakymas parengtas vadovaujantis VAĮ nuostatomis.

VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundas STT buvo gautas 2015-11-25, o atsakymas parengtas ir pareiškėjui išsiųstas 2015-11-30, t. y. nepraleidus VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo teiginiai, kad jam buvo atsakyta praleidus terminą, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad STT pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Pagal Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110, 5 punktą skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką, įpareigojančiu prokurorą spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą BPK 168, 169 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. priimti procesinį sprendimą – nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra laikomas tik toks asmens kreipimasis, kuriame yra pakankamai aiškiai suformuluotos galimai padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (arba bent pateikti objektyvūs duomenys, kuriuos įmanoma ir tikslinga patikslinti atliekant BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus), kurių atitiktis Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse aprašytų nusikalstamų veikų požymiams yra nutarimo pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vertinimo dalykas. Teismas daro išvadą, kad vien pareiškėjo kreipimosi įvardijimas skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką ir prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą formulavimas nesukuria STT pareigos dėl tokio kreipimosi priimti procesinį sprendimą – nutarimą. Tai atitinka formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2297-12).

Taigi, STT, nagrinėdama pareiškėjo 2015-11-18 pranešimą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas ir teikdama atsakymą pagrįstai vadovavosi VAĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjo pozicija, kad STT turėjo priimti procesinį sprendimą, t. y. BPK nustatyta tvarka pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti jį pradėti, yra nepagrįsta. Akcentuotina, kad STT suteikta diskrecijos teisė nagrinėti asmenų pareiškimus pagal jai suteiktą kompetenciją, įvertinus pareiškimo esmę ir galimybę priimti ne tik procesinius sprendimus BPK nustatyta tvarka, bet ir, veikiant kaip viešojo administravimo subjektui, VAĮ nustatyta tvarka.

Įvertinus pareiškėjo pateiktus pranešimus STT, matyti, kad jis su 2015-09-25, 2015-10-13 ir 2015-11-18 pranešimais kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės veiksmų, o ne, kaip nurodė teismui pateiktame skunde, visuomeninio turto, kuris yra specialios paskirties, naudojimo. Teismo nuomone, pareiškėjas raštu kreipdamasis į STT ir Generalinę prokuratūrą ir prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė identiškas aplinkybes, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas, atsisakydamas atsakyti į ginčijamą 2015-11-18 pareiškėjo raštą, dėl aukščiau teismo išdėstytų motyvų, pasielgė tinkamai. Akivaizdu, kad STT 2015-11-30 atsakymas priimtas dėl pareiškėjo 2015-11-18 pranešimo, kuriame argumentų dėl visuomeninio turto naudojimo nebuvo nurodyta. Teismas vertina STT veiksmus, nagrinėjant pareiškėjo 2015-11-18 pranešime nurodytą informaciją ir chronologine tvarka vertindamas visus anksčiau aptartus atsakovės pareiškėjui pateiktus atsakymus.

Esminė aplinkybė, kodėl pareiškimai laikomi pakartotiniais, yra pateikto pareiškimo turinio esmė. Nustatyta, kad pareiškėjas iš esmės į STT kreipėsi dėl to paties fakto, t. y. Prezidento veiklos naudojant konkretų lėktuvą, ir siekė to paties tikslo – pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju teisiškai nereikšminga pareiškimų forma, stilistinė ar gramatinė išraiška. Teismas pareiškėjo teiginius, kad 100 procentų turėjo sutapti raidžių, sakinių struktūra, jog atsakovė galėtų konstatuoti skundo tapatumą, atmeta kaip nepagrįstus. Akcentuotina, kad kreipimųsi turinys, o ne išorinė išraiška, yra esminis kriterijus vertinant skundų pakartotinumą.

Taip pat teismas laiko teisiškai nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad „toks raštas, kur nurodoma, jog aš neva kreipiausi dėl to paties dalyko yra biurokratizmas ir vilkinimas, ir nenoras vykdyti savo funkcijas“. Nustatyta, kad STT operatyviai atsakė į pareiškėjo gautus pranešimus ir skundus, vadovavosi galiojančiais teisės aktais pagal suteiktą kompetenciją.

Teismas nenustatė, kad pareiškėjas 2015-11-18 pareiškime būtų pateikęs STT naujų faktinių duomenų, dėl kurių atsakovė turėjo iš naujo nagrinėti šį pareiškėjo kreipimąsi iš esmės. Taigi, teismas konstatuoja, kad STT teisėtai reagavo į 2015-11-18 pranešimą ir pagrįstai jį vertino kaip pakartotinį. Teismo nuomone, STT tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, bei vertino faktines kreipimosi aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, išnagrinėjęs STT pateiktų atsakymų turinį, daro išvadą, kad atsakovės atsisakymas iš naujo nagrinėti 2015-11-18 pareiškėjo pareiškimą negali būti vertinamas kaip neveikimas. Tokią pareiškėjo poziciją paneigia byloje surinkti įrodymai, kad STT į pareiškėjo pranešimus atsakė VAĮ nustatyta tvarka. Neveikimu negali būti pripažinta aplinkybė, kad STT pareiškėjo pranešimų nenagrinėjo BPK nustatyta tvarka. Tokie teiginiai yra subjektyvus situacijos vertinimas. Aplinkybė, kad nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas BPK nustatyta tvarka, negali paneigti STT atliktų veiksmų teisėtumo VAĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas jokių argumentų, kad atsakovė nepagrįstai jo pranešimą nagrinėjo VAĮ nustatyta tvarka, nepateikė. Kaip jau minėta, pareiškėjo pareiškimas buvo išnagrinėtas ir į jį atsakyta nepažeidžiant nustatyto 5 dienų termino.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2015-11-30 gavo šį atsakymą. Tai jis pats teismui patvirtino 2016-02-09 pranešime (b. l. 20). Atsakovės argumentas, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą kreipimosi į teismą terminą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes teismas ginčą nagrinėjo pagal pareiškėjo skunde apsibrėžtą dalyką ir pagrindą, analizavo ir vertino, ar atsakovės veiksmuose buvo neveikimo elementas.

Atsižvelgus į teismo anksčiau nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.