- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- 1-2577-1078/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14859-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- V. A., R. A.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu suimtas ir laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime, iki kardomosios priemonės paskyrimo faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas 19 kartų, paskutinius iš jų:
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmė atlikta).
R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime, iki bausmės atlikimo faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 12 kartų, paskutinius iš jų:
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 60 parų arešto bausmė (bausmė atlikta);
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. ir R. A., panaudodami fizinį smurtą ir atimdami galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jie, 2024 m. balandžio 20 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, R. A. būnant neblaiviam (nustatytas 1.78 promilės girtumas), einant nukentėjusiajam D. B. iš paskos, priėjus iš nugaros, bendrai sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam į kairįjį skruostą, nuo smūgio nukentėjusiajam parkritus ant grindinio, dar bendrai sudavė rankomis bei spyrė kojomis nukentėjusiajam į įvairias veido bei kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą po dešinę akimi, paviršutinius odos nubrozdinimus veide, aplink kaire ausimi sukrešėjusio kraujo žymenis bei sumušimą kairės pusės šonkaulių apatinėje dalyje, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 1583/2024 (01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, bendrai nuėmė nuo nukentėjusiojo dešinės rankos piršto ir taip pagrobė nukentėjusiajam priklausantį vestuvinį žiedą, 500 eurų vertės, tokiais savo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam D. B. 500 eurų tirtinę žalą.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. A. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini), bare, į kurį R. A. neįleido, buvo su D. B. D. B. gėrė alų, vaišino ir jį (V. A.), tačiau jis to alaus negėrė. D. B. pradėjo klausti, kur galima rasti prostitučių, sakė, kad turi 12 eurų. Jis D. B. pasakė, kad už tiek jis nieko neras ir, jiems einant gatve, jis (V. A.) sudavė nukentėjusiajam porą smūgių už senus laikus. Nukentėjusysis nugriuvo nuo jo suduotų smūgių, o tada prisijungė ir R. A. Kai nukentėjusysis buvo nugriuvęs ant žemės, tiek jis (V. A.), tiek R. A. spardė gulintį nukentėjusįjį. Prisipažįsta, jog nuo nukentėjusiojo piršto numovė žiedą, taip elgėsi, nes buvo apsvaigęs nuo vaistų ir nesuprato, ką daro. Labai gailisi dėl savo poelgio, atsiprašo nukentėjusiojo ir sutinka atlyginti žalą. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusysis R. A. anksčiau nepažinojo. Kai pradėjo spardyti nukentėjusįjį, tai, kiek pamena, ir R. A. spardė, ir R. A. jam pasakė, apie žiedą, jei R. A. nebūtų parodęs to žiedo, tai jis (V. A.) nebūtų to žiedo paėmęs. R. A. jo nesulaikinėjo nuo tokių veiksmų, jie abu tame dalyvavo. R. A. laikė nukentėjusįjį, kol jis (V. A.) nuėmė žiedą nuo nukentėjusiojo rankos.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis V. A. nurodė, kad 2024 m. balandžio 19 d. jis išėjo po gydymo iš priklausomybės ligų centro, (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į stotį, nes norėjo autobusu važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną jis nebuvo girtas. Įvykio dieną jis buvo (duomenys neskelbtini), ten buvo prie baro (geltonas paviljonas). Prie baro susipažino su vaikinu – R. A. R. A. į barą neįleido, kodėl – nežino. Bare jis sutiko pažįstamą D. B. Jie su juo yra iš (duomenys neskelbtini), jį pažįsta nuo vaikystės. D. B. vartojo alkoholinius gėrimus, pirko jam, tačiau jis alkoholio nevartojo. Tada D. B. jam pasakė, kad jis nori prostitutės paslaugų. Jie išėjo iš baro ir ėjo link (duomenys neskelbtini). Taip pat kartu su jais ėjo ir R. A. Jis D. B. paklausė, kiek jis turi pinigų, jis jam atsakė, kad 12 eurų. Jam pasakė, kad už 12 eurų jis nieko negaus, ir D. B. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė kažkur į galvos sritį, kur tiksliai – nežino. Nuo smūgio D. B. nukrito. Jis D. B. tada po smūgio paklausė: „ar žinai už ką?“. D. B. jam nieko neatsakė. Sudavė D. B. smūgį dėl senų nuoskaudų. Kai D. B. nukrito, prie pastarojo pribėgo R. A. ir pradėjo jį spardyti, ar viena ar abejomis kojomis spardė – neprisimena. Negali pasakyti, kiek kartų spyrė, bet kažkur ne daugiau keturių kartų. Tada jis pasilenkė, paėmė D. B. už veido ranka ir pasakė jam: „nu va atėjo tas laikas tau“. D. B. žinojo, apie ką jis kalba. Daugiau jis D. B. nemušė, jo nespardė, jis jam sudavė tik vieną smūgį. Tada R. A. pradėjo jam sakyti: „V., žiūrėk, žiūrėk žiedas, nuimk žiedą“. R. A. savo rankomis laikė D. B., o jis (V. A.) tada D. B. nuėmė nuo dešinės rankos vestuvinį žiedą ir įsidėjo sau į liemenės kišenę. Liemenėje kišenės pamušalas buvo prairęs, buvo skylė ir ten žiedas nukrito. Daugiau jokių daiktų iš D. B. neėmė, R. A. irgi nieko neėmė. Prie jų viso to jų susistumdymo metu buvo priėjęs kažkoks vaikinas, liepė jiems liautis. Labai greitai atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai išklausė D. B., tada paklausinėjo jo, R. A., to vaikino, kuris buvo priėjęs. Pareigūnai atliko jo drabužių apžiūrą, tačiau žiedo nerado. Jis ir pats jo nerado ir nesuprato, kur jis dingo. D. B. prašė jo, kad jam grąžintų žiedą ir jis neturės pretenzijų, tačiau jis (V. A.) žiedo savo kišenėje nerado. Pradėjo ieškoti žiedo aplink, bet nerado. Tada su R. A. buvo sulaikyti. Kai jį pristatė į policijos įstaigą ir darė jo apžiūrą, liepė nusirengti, jis liemenės kišenėje apčiuopė žiedą ir jį išėmęs įmetė į savo tašę. Pareigūnai tikrino tašę ir rado žiedą. Kažkas iš pareigūnų pasakė: „čia jis įmetė“, turėjo omenyje jį. Tada pareigūnais žiedą iš karto paėmė ir įsidėjo į voką. Jis labai gailisi, kad taip viskas įvyko. Jis įvykio dieną buvo tik ką išėjęs iš gydymo įstaigos ((duomenys neskelbtini)), ten gydėsi 10 parų nuo priklausomybės narkotikams, vėliau turėjo toliau tęsti gydymą. Įvykio dieną buvo išgėręs raminamųjų vaistų, todėl buvo toks kaip „apdujęs“ (T. 2, b. l. 9-10, 11-14, 55-57, 58-61).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. A. kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog kaltinime nurodytą dieną gėrė alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini), kur susipažino su kaltinamuoju V. A. Pastarasis alkoholio nevartojo. Su V. A. nuėjo į barą, tačiau jo (R. A.) į barą neįleido. Jis toliau gėrė šalia baro ir girdėjo, kaip nukentėjusysis, būdamas bare, ten buvusius žmones įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, pats savęs nekontroliavo. Po to nukentėjusysis ir V. A. išėjo iš baro, nukentėjusysis klausė, kur galima rasti mergaičių, teikiančių tam tikras paslaugas, ir ėjo jų ieškoti. Jis (R. A.) į nukentėjusiojo ir V. A. pokalbį nesikišo, tačiau jiems einant V. A. jam papasakojo, kad nukentėjusysis praeityje buvo jį sumušęs. Po kurio laiko, einant ieškoti tų mergaičių, prasidėjo tas visas konfliktas, nes nukentėjusysis pradėjo labai naglai elgtis – keiktis, siuntinėti. Nukentėjusysis jam (R. A.) sudavė į žandikaulį, po ko ir jis sudavė nukentėjusiajam. Jis nukentėjusiajam sudavė du kartus į veido sritį, kai nukentėjusysis nukrito, V. A. spardė nukentėjusįjį. Jis (R. A.) V. A. apie žiedą nieko nesakė. V. A. buvo adekvatus, nepasakytų, kad būtų buvęs „ant vaistų“. Atvažiavo policijos pareigūnai, nukentėjusysis atsikėlė, visi žiedo ieškojo. Jis pats nuėjo prie V. A. ir pasakė, kad atiduotų žiedą nukentėjusiajam. Nukentėjusysis sakė grąžink žiedą ir nebus pretenzijų. Po to juos sulaikė ir išvežė į komisariatą, tuomet pas V. A. ir rado žiedą. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis R. A. nurodė, kad gal ir spyrė keletą kartų nukentėjusiajam, tačiau su V. A. apie žiedą nebuvo kalbos. Jis (R. A.) net nematė, ar nukentėjusysis turi telefoną, pinigų, grandinėlių – nes tiesiog jam tai buvo neįdomu. Jei jau būtų V. A. sakęs kažką dėl žiedo, tai būtų ir kitą nukentėjusiojo turtą raginęs paimti. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog byloje pareikštus ieškinius pripažįsta pilnai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis R. A. nurodė, kad 2024 m. balandžio 19 d., apie 18 val., užėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini). Bare gėrė alkoholinius gėrimus ir ten susipažino su vyru, kurio anksčiau nepažinojo ir nebuvo matęs, dabar nežino net jo vardo. Vėliau prie jų prisijungė dar vienas vyras, kurio jis nepažįsta, bet kaip suprato – jis ir su juo buvęs vyras yra pažįstami, iš jų pokalbio suprato, jog jie yra iš to paties kaimo. Jis (R. A.) gėrė alų, o priėjęs vyras gėrė alų ir degtinę. Jie buvo lauko bare, po kurio laiko tarp vyro, kuris buvo su juo anksčiau ir vėliau atėjusio asmens prasidėjo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas – nežino, tačiau girdėjo, kad jie susibarė, vėliau asmuo, kuris prie jų prisijungė, pradėjo šaukti ir konfliktuoti ir su juo (R. A.), liepė jam klauptis ir vieną kartą ranka trenkė jam į dešinę veido pusę, o jis gindamasis trenkė jam atgal į veidą. Po to jie pradėjo muštis, o jis (R. A.) truputį atsitraukė ir muštynėse nedalyvavo. Mušėsi jie gana ilgai, o jis nesikišo ir daugiau nesudavė nei vieno smūgio, nes jam jau iškelta baudžiamoji byla, kurioje jis yra įtariamasis ir paskirta intensyvi priežiūra. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis pas tą asmenį dingo žiedas – jis nežino, nepastebėjo; jis apskritai nepastebėjo, ar jis turėjo žiedą. Jis prisipažįsta ir sutinka tik su tuo, kad nukentėjusiajam asmeniui jis sudavė vieną smūgį į veido sritį po to, kai jis jam pirmas sudavė smūgį į dešinės pusės žandikaulį. Galimai vėliau gal ir galėjo jam spirti, būdamas supykęs dėl jam suduoto smūgio, taip pasielgė spontaniškai, neapgalvotai, suveikė jo refleksai. Kad nukentėjusiajam asmeniui sukėlė fizinį skausmą – jis apgailestauja, tačiau pabrėžia, kad jokio žiedo jis iš nukentėjusiojo nevogė, taip pat jokių kitų daiktų neėmė (T. 3, b. l. 9-10, 11-14, 58-60, 61-64).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. B. nurodė, kad įvykio dieną gėrė alkoholinius gėrimus bare, esančiame (duomenys neskelbtini) su V. A., kartu buvo ir R. A. Einant (duomenys neskelbtini), minėti asmenį nuo jo atsiliko, po ko pajuto smūgį į galvą, nuo ko jis parkrito. Tada dar buvo smūgių į šonkaulius. Nepamena, kuris iš kaltinamųjų pasakė apie žiedą ir kuris kaltinamasis tą žiedą nuėmė. Taip pat nematė, kas ir į kur jį mušė, bet mušė ir rankomis, ir kojomis, mušė abu kaltinamieji. Žiedą nuėmė abu kaltinamieji, t. y. vienas iš jų atlenkė ranką, o kitas numovė žiedą. Žiedą dabar yra atgavęs, pretenzijų neturi, tegul atlygina žalą už sugadintą striukę ir viskas. Nukentėjusysis nurodė, kad jis smūgio R. A. nesudavė, jeigu nebūtų atvykę policijos pareigūnai, tai mano, jog kaltinamieji ne tik žiedą iš jo būtų paėmę, bet ir piniginę bei telefoną.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. B. nurodė, jog įvykio dieną jis apie 23.00 val. vienas užėjo į (duomenys neskelbtini). Bare sutiko iš matymo pažįstamą V. A. V. A. buvo su savo draugu, jo – nepažįsta, matė pirmą kartą. Bare su V. A. ir jo draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Jis V. A. nupirko alaus. Jo draugui nepirko. Pats irgi vartojo alkoholį – alų, buvo neblaivus. Tuomet užsidarius barui (tai buvo 24 val.), dar norėjo išgerti alkoholio. V. A. su draugu pasakė, kad žino, kur galima nusipirkti alkoholio. Todėl su jais pradėjo eiti nuo (duomenys neskelbtini) žemyn. Einant, V. A. su draugu atsiliko, jis ėjo priekyje, o jie jam iš paskos. Tuomet kažkuriuo tai momentu, kurioje vietoje – pasakyti negali, atsimena tik kažkur prie sankryžos, iš nugaros pajuto ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į kairės pusės skruostą arčiau akies. Kas jam sudavė – nematė. Taip pat negali pasakyti, ar dar jam buvo smūgiuota į galvos ir veido sritį, ir kiek kartų, atsimena tik, kad nukrito ant grindinio. Ar nuo pirmo smūgio nukrito, ar vėliau nuo kitų smūgių – pasakyti negali. Nukritus ant grindinio jį pradėjo toliau mušti, gulint jautė, kad jį spardo kojomis ir daužo kumščiais. Kiek smūgių jam buvo suduota ir į kurią konkrečiai kūno vietą ir kuo – pasakyti negali, jis nematė ir neskaičiavo, nes viskas vyko labai greitai, be to jis dengė galvą ir veidą rankomis. Atsimena tik du stiprius smūgius, tai yra vienas buvo į dešinės pusės skruostą arčiau akies (vėliau buvo mėlynė), šis smūgis buvo suduotas kumščiu, tačiau kas sudavė – nematė, o kitas stiprus spyris buvo į kairės pusės šonkaulius, taip pat nematė, kas jam įspyrė. Tada kažkuris – ar V. A., ar jo draugas, pasakyti negali, nesuprato iš balso, pradėjo sakyti: „imam žiedą“. Po šių žodžių pajuto, kad kažkuris vaikinas paėmė jam už dešinės rankos, o kitas pradėjo nuo piršto nuiminėti jo vestuvinį žiedą. Nuėmę vestuvinį žiedą, daugiau iš jo nieko nepavogė, nejautė, kad būtų tikrinamos kišenės, kad kažkas būtų traukiama iš kišenių. Po to, kai nuėmė vestuvinį žiedą nuo piršto, iš karto atvažiavo policijos pareigūnai, V. A. ir jo draugas nespėjo net niekur pabėgti. Atsikėlęs pastebėjo , kad yra suplėšyta jo striukė, ant žemės guli jo telefonas ir piniginė. Matomai telefonas ir piniginė jam iškrito iš striukės. Jis piniginę ir telefoną pakėlė ir pasiėmė. Policijos pareigūnai jį apžiūrėjo, pasakė, kad jam reikia į ligoninę. Buvo pristatytas į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo suteikta pagalba, atliko rentgeną ir nustatė šonkaulių lūžį. Buvo paleistas namo. Nedarbingas jis po šio įvykio nebuvo, ėjo į darbą. Į jokią polikliniką vėliau irgi nesikreipė ir nesigydė. Jam buvo duota užduotis atlikti kūno tyrimą, tačiau jis nevažiavo ir tyrimo neatliko. Jo pavogtas žiedas buvo balto su geltonu aukso (baltas auksas viduje, šonai geltono aukso). Žiedo nuotrauką kaip jis atrodo jis pateiks prie apklausos. Žiedas 3 gramų, vertė jo 500 eurų. Taip pat įvykio metu buvo suplėšyta jo striukė, kurios vertė 100 eurų. Kiek žino, jo žiedas buvo rastas, todėl jis reikš ieškinį tik 100 eurų sumai dėl suplėšytos striukės (T. 1, b. l. 28-30, 39-42).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. L. nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamą įvykį atsimena, nes iškvietė pagalbą. Šiaip jis nieko nematė, tik girdėjo, tai buvo tamsiame kampe. Buvo kažkoks konfliktas, prasidėjo muštynės ir du jaunuoliai pradėjo mušti trečią. Jis bandė juos sudrausminti, prašė išsiskirstyti, tačiau jie nereagavo, todėl jis iškvietė pagalbą. Suprato, kad dviese muša vieną, nes du žmonės stovėjo prie vieno ir jį mušė, girdėjo smūgių garsus. Jis prie tų asmenų priėjo, tie žmonės jam šnekėjo lietuviškai, jis rusiškai, ir jie nesusikalbėjo. Vyrai toliau mušė tą gulintį vyrą. Vienas iš mušusiųjų buvo su oranžine striuke. Jis matė siluetus, matė, kad tie du vyrai šokinėjo ant gulinčiojo. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus ir nurodė, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais reikėtų vadovautis, kadangi nuo įvykio praėjo ilgas laikas ir šiuo metu gali blogai atsiminti įvykį, o tuomet viską geriau atsiminė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. L. nurodė, jog tikslios datos jau neprisimena, atsimena tik, kad tai buvo apie 1.00-2.00 val., nakties metu, jis buvo (duomenys neskelbtini), o būtent prie (duomenys neskelbtini). Stovėdamas ten jis išgirdo triukšmą ir pamatė, kai ant kampo prie hostelio du vyriškiai muša vieną vyriškį. Jis ir pradžių pagalvojo, kad jie tiesiog tarpusavyje mušasi, tačiau vėliau pamatė, kad vienas vyras guli ant žemės, o kiti du vyriškiai stipriai jį spardo kojomis. Jis nežino, kiek smūgių ir kur buvo suduota, kadangi buvo tamsu ir viską matė iš toli. Jis iš pradžių, dar stovėdamas prie (duomenys neskelbtini), sušuko jiems, kad jie nustotų, tačiau jie nekreipė į jį dėmesio. Kai pamatė, kad vyriškiai pradėjo stipriai spardyti gulintį, jis iš karto paskambino numeriu 112 ir iškvietė policiją. Tada, iškvietęs policiją, jis ėjo link jų, eidamas link jų dar jiems ne kartą sušuko, kad jie nemuštų to gulinčio vyro, tačiau jie nekreipė dėmesio, o kai priėjo prie jų – dar kartą pakartojo, kad jie nustotų mušti gulintį vyrą. Tie vyriškiai, kurie mušė gulintį, priėję prie jo, jam kažką lietuvių kalba pasakė, jis nesuprato ką. Jie jo nelietė, su juo agresyvūs nebuvo. Tada jis jiems pasakė, kad iškvietė policiją. Tada tie du vyriškiai grįžo prie gulinčio, tačiau jau jo nemušė. Kaip suprato, tie kurie mušė vyriškį, kažko norėjo iš to vyro, jie jam rėkė kažką lietuvių kalba, tačiau jis nesuprato ką. Tada jis sulaukė, kol atvažiavo policijos pareigūnai, pareigūnams papasakojo, ką matė. Pareigūnai užrašė jo duomenis ir jis nuėjo namo. Vyriškiai, kurie mušė nukentėjusį asmenį, atrodė kaip narkomanai. Atsimena, kad vienas buvo su oranžiniu megztiniu, kitas tamsiai apsirengęs. Daugiau požymių neprisimena. Kaip minėjo, jis nežino kiek smūgių, kuo ir į kurias kūno vietas tie du vyrai sudavė nukentėjusiam vyrui. Tik atsimena, kad jie abu labai stipriai spardė nukentėjusį asmenį, taip atrodė, kad vos ne šokinėja ant jo (T. 1, b. l. 67-70).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas P. B. nurodė, kad buvo gautas iškvietimas, detalių nepamena, todėl prašo vadovautis jo tarnybiniu pranešimu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pamena, kad atvykus pagal iškvietimą, buvo sužinota, kad dingo nukentėjusiojo žiedas, visi ieškojo žiedo, dievagojosi, kad niekas nieko nežino apie tą žiedą. Žiedas buvo surastas pas kaltinamąjį V. A. Kai jie atvyko, tai nukentėjusysis kaltino V. A., susidarė įspūdis, kad nukentėjusysis ir V. A. buvo pažįstami, buvo kažkokie asmeniškumai. Nepamena, ar nukentėjusysis reiškė kokias nors pretenzijas R. A., labiau su V. A. bendravo ir pretenzijas reiškė. Nukentėjusiajam buvo iškviesta GMP. Sulaikyti įvykio vietoje buvo du asmenys – V. A. ir R. A., pastarąjį atsimena, nes ir prieš šį įvykį darbinėje aplinkoje teko susidurti. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas P. B. nurodė, jog 2024 m. balandžio 20 d., apie 01 val. 00 min., dirbdamas kartu su vyr. patruliu K. K. ir patruliuojant nustatytu maršrutų, iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės, galimai nori apvogti kitą vyrą. Jiems atvykus nurodytu adresu, prie jų priėjo pranešėjas D. L., kuris paaiškino, kad matė tris vyrus einančius nuo (duomenys neskelbtini) pastato link (duomenys neskelbtini). Paskui, kai vyrai priėjo prie skvero, esančio šalia adreso (duomenys neskelbtini), tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, ko pasekoje dviese pradėjo mušti ir spardyti asmenį, kuris jau gulėjo ant žemės. Pranešėjas D. L. bandė asmenis išskirti, tačiau jam nepavyko, todėl paskambino į 112, taip pat pranešėjas nurodė, kad vyras su oranžine apranga, o kitas su pilku megztiniu spardė gulintį asmenį, kuris buvo apsivilkęs tamsiai. Pabendravus su pranešėju, jie nuėjo į vietą, kurią jis nurodė, kur rado visus minėtus asmenis. Kaip vėliau paaiškėjo, smurtautojai buvo R. A. bei V. A., šalia jų stovėjo dar vienas asmuo, kuris buvo akivaizdžiai sumuštas, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo D. B. Ant žemės mėtėsi įvairūs daiktai, kurie priklausė nukentėjusiajam. Visi trys vyrai buvo akivaizdžiai neblaivūs. D. B. paaiškino, kad vyrai, kurie stovėjo prie jo, jį sekė iki minėto skvero, o skvere dviese užpuolė, pargriovė ant žemės, spardė kojomis bei smūgiavo rankomis į įvairias kūno vietas, po to R. A. ir V. A. nutraukė auksinį žiedą nuo nukentėjusiojo dešinės rankos piršto. Apžiūrėjus abu asmenis R. A. ir V. A., žiedas nebuvo rastas, apžiūrėjus įvykio vietą, žiedo irgi nerastas. R. A. ir V. A. buvo nedelsiant sulaikyti. Abu asmenys paaiškino, kad pastebėjo, kaip penki asmenys mušė nukentėjusįjį D. B., todėl jie nuėjo į skverą norėdami apginti jį, tačiau pranešėjas D. L. asmenų versiją paneigė, nes nurodė, kad visą laiką buvo asmenys tik trys, tai sulaikytieji R. A. ir V. A., kurie mušė dviese nukentėjusįjį D. B. D. B. dėl įvairių kūno sužalojimų apžiūrėjo medikai, kurie nustatė, jog galimai yra lūžęs šonkaulis bei galimas smegenų sutrenkimas, asmenį išsivežė apžiūrai į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. D. B. teigė, jog turi pretenzijų asmenims, nes jie išplėšė iš jo auksinį žiedą. Pristačius asmenį V. A. į VPK OVS detaliai asmens apžiūrai pastebėjo, kad kai jau buvo apžiūrėta jo tašė žiedas rastas nebuvo, tačiau, kai jau buvo patikrinta tašė, jis staigiai pakilo nuo suolo sakydamas, kad nori rūkyti ir atsistojęs ant rankšluosčio, esančio tašėje, staigiai įmetė žiedą atitinkantį nukentėjusiojo apibūdinimus (T. 1, b. l. 61-64). Iš ėesmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2024 m. balandžio 20 d. policijos pareigūno K. K. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 136).
Iš policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, kad 2024 m. balandžio 20 d., 01.03 val., Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tie, kad prie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) du vyrai muša vieną, galimai nori apvogti. Taip pat iš pažymos nustatyta, jog pirmasis policijos pareigūnų ekipažas į įvykio vietą atvyko 01.07 val. (t. 1, b. l. 5).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G. 1583/2024 (01) nustatyta, kad D. B. nustatyta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai veide. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir veikiant šlyties jėgoms iki GMP atvykimo 2024 m. balandžio 20 d. 01:12. Kairio IX šonkaulio lūžis radiologiškai nepatvirtintas, todėl kaip sužalojimas nevertinamas. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastomis sąlygomis nustatytų sužalojimų padarymo metu juntamas fizinis skausmas. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamose kūno vietose. Pagal nustatytų sužalojimų lokalizaciją nėra galimybės pasisakyti apie nukentėjusiojo pozą sužalojimų padarymo metu. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir veikiant šlyties jėgoms. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad stebima hematoma po dešine akimi, veido paviršutiniai nubrozdinimai, aplink kaire ausimi sukrešėjusio kraujo žymenys. Sumušimas kairėje pusės šonkaulių apatinėje dalyje (T. 1, b. l. 53-54).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. L. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14859-24 nustatyta, jog 2024 m. balandžio 20 d., apie 01.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, iš matymo pažįstami neblaivūs vyrai R. A. (nustatytas 1.78 prom. girtumo laipsnis) ir V. A. (nustatytas 0.31 prom. girtumo laipsnis), panaudodami fizinį smurtą, mušė kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas D. B. (nustatytas 1.84 prom. girtumo laipsnis). Taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė nuo jo dešinės rankos piršto auksinį žiedą, kurio kaina 500 Eur. Nukentėjusysis D. B. buvo pristatytas į ligoninę, kur jam nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžiai (T. 1, b. l. 1-4).
Iš Vilniaus aps. VPK reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. L. 2024 m. balandžio 20 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog įtariamojo V. A. asmens apžiūros metu buvo rastas galimai D. B. priklausantis žiedas (T. 1, b. l. 72-76). Žiedas pagal pakvitavimą grąžintas D. B. (t. 1, b. l. 44).
Iš 2024 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėti 5 „BODY“ vaizdo kamerų įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (T. 1, b. l. 97-100).
Iš 2024 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92272987687, skambučio pradžia 2024-04-20 01:00:16)“. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (T. 1, b. l. 103-105).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Plėšimo atveju fizinė jėga yra panaudojama nukentėjusiojo valiai palaužti.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamųjų pozicijos dėl jiems pareikšto kaltinimo išsiskyrė – kaltinamasis V. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino pilnai, nurodydamas, jog jis su kaltinamuoju R. A. sudavė smūgius tiek rankomis, tiek kojomis nukentėjusiajam ir, R. A. parodžius, nuo nukentėjusiojo rankos numovė žiedą, kai tą ranką laikė R. A. Tuo tarpu kaltinamasis R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisme tvirtino, kad jis iš tiesų sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau nuo jo rankos žiedo neėmė; sudavęs smūgius, atsitraukė nuo nukentėjusiojo, o smūgius sudavė, nes nukentėjusysis pirmas jam trenkė.
Visgi, teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių kaltinamiesiems pareikštą kaltinimą. Pirmiausia, pažymėtina, kad, kaip ir minėta, kaltinamasis V. A. viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog bemušant nukentėjusįjį, būtent R. A. atkreipė jo dėmesį į nukentėjusiojo žiedą ir laikė nukentėjusiojo ranką, kol V. A. tą žiedą nuėmė. Tokius kaltinamojo V. A. parodymus patvirtina ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme apklausto nukentėjusiojo D. B. parodymai apie tai, kad jis jautė, kad jam smūgius tiek rankomis, tiek kojomis sudavė du asmenys, girdėjo, kaip kažkuris asmuo pasakė apie tai, kad reikia paimti jo žiedą ir kad vienas asmuo jį laikė, o kitas nuėmė žiedą. Taigi, R. A. parodymus, kad jis neva neprisidėjo prie nukentėjusiojo turto pagrobimo, panaudojant fizinį smurtą, paneigia tiek nukentėjusiojo, tiek ir kito kaltinamojo parodymai. Priežasčių, kodėl kaltinamasis V. A. galėtų apšnekėti kaltinamąjį R. A., pastarasis teismui nenurodė, juo labiau, kad kaltinamojo V. A. nurodytos aplinkybės, kad jis plėšimo metu veikė kartu su R. A., nepalengvina jo (V. A.) teisinės padėties, o priešingai – ją sunkina, kadangi veikimas bendrininkų grupėje yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo V. A. bei nukentėjusiojo D. B. nurodyta nagrinėjamo įvykio versija, kuri kategoriškai paneigia kaltinamojo R. A. versiją. Be to, kaltinamojo R. A. įvykių versiją, jog jis neva nukentėjusiajam sudavė smūgius po to, kai pastarasis pirmas sudavė smūgį jam, ir po to nuo nukentėjusiojo atsitraukė, paneigia ir teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. L. parodymai apie tai, kad jis matė, kad būtent du vyrai muša gulintį nukentėjusįjį, bandė juos drausminti žodžiu, kas vėlgi patvirtina būtent kaltinamojo V. A. ir nukentėjusiojo D. B. išsakytą įvykio versiją, o kartu ir paneigia R. A. teiginius, neva jis buvo atsitraukęs nuo nukentėjusiojo.
Taigi, aukščiau aptartais įrodymais pilnai įrodyta, kad kaltinamiesiems R. A. ir V. A. pareikštas kaltinimas dėl to, jog jie kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir tą padaryti panaudojant fizinį smurtą, užpuolė nukentėjusįjį ir iš jo pagrobė 500 Eur vertės kaltinime nurodytą turtą – žiedą, šiais savo veiksmais padarydami nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmių skyrimo
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Teismas, skirdamas bausmę V. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia). Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai galėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat tai, kad nagrinėjamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skiriant bausmę taip pat įvertintina ir kaltinamojo V. A. asmenybė – praeityje ne sykį teistas (T. 2, b. l. 78-96), taip pat ir už turtines nusikalstamas veikas, atlikęs ir su laisvės atėmimu susijusias bausmes, tačiau akivaizdu, kad net ir griežčiausios bausmės V. A. nepadarė reikiamos įtakos ir nepaskatino jo savo elgesio keisti pozityvia linkme; V. A. ne sykį baustas ir administracine tvarka (T. 2, b. l. 73-77), paskirtų baudų nemoka, kas rodo, jog yra nelinkęs atsakyti už savo neteisėtus veiksmus; nedirbantis ir neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio (T. 2, b. l. 97). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, skirtina griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas viršijantis sankcijos minimumą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Teismas pažymi, jog nustatant bausmės V. A. dydį, įvertinama ir tai, jog jis savo kaltę pripažino viso proceso metu, davė išsamius parodymus, kurie buvo reikšmingi nustatant esmines bylos aplinkybes.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamajam V. A. šioje baudžiamojoje byloje nuo 2024 m. balandžio 20 d. buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas; ši kardomoji priemonė (suėmimas) V. A. paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į V. A. skirtiną bausmę įskaitytinas jo suėmime išbūtas laikas, t. y. nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 29 d.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis V. A. ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, nedirba, savo elgesio nekeičia. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, todėl nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
Teismas, skirdamas bausmę R. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), nustatytas kaltinamojo R. A. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, nusikalstamos veikos padarymo metu R. A. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai), lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat skiriant bausmę įvertintina ir kaltinamojo asmenybė– ne sykį teistas, tame tarpe ir už turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, atlikęs su laisvės atėmimu susijusias bausmes (T. 3, b. l. 90-109); baustas administracine tvarka, baudų nemoka (T. 3, b. l. 110), kas rodo, jog yra nelinkęs atsakyti už savo neteisėtus veiksmus (T. 3, b. l. 83-89), nedirbantis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ankstesnės R. A. paskirtos bausmės nepadėjo jam pakeisti savo gyvenimo būdo bei požiūrio į teisės bei moralės nuostatų laikymąsi. Nors byloje pateikti duomenys, kad nuteistasis laisvės atėmimo įstaigoje dirba, tačiau tai nepaneigia, kad būdamas laisvėje jis negebėjo ir nenorėjo laikytis teisės aktais nustatyto elgesio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, R. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas nesiekiantis sankcijos vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į R. A. skirtiną bausmę įskaitytinas jo suėmime išbūtas laikas, t. y. nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. liepos 10 d.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis R. A. ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, nedirba, savo elgesio nekeičia, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, todėl nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
R. A. taip pat buvo nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką R. A. įvykdė po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas 2024 m. kovo 27 d. nuosprendis, todėl šioje byloje priimamu nuosprendžiui skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su likusia neatlikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi. Pridedamos bausmės dalis nustatytina, atsižvelgus į šiame nuosprendyje jau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis D. B. pateikė civilinį ieškinį 100 Eur sumai (T. 1, b. l. 46, 47-49).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 139,37 eurų turtinės žalos bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteismo (T. 1, b. l. 86-87, 93-94).
Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamieji R. A. ir V. A. pripažinti kaltais dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, jie savo veiksmais nukentėjusiajam padarė turtinę žalą, dėl jų kaltų veiksmų žala buvo padaryti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iš kurio lėšų buvo padengtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos, abu kaltinamieji jiems pareikštus civilinius ieškinius pripažino pilnai. Atsižvelgiant į tai, tiek nukentėjusiojo, tiek ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės L. Ambrulevičienės 2024 m. birželio 11 d. nutarimu iš V. A. paimtoms piniginėms lėšoms (17 Eur) taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (T. 1, b. l. 116-125). Atsižvelgiant į tai, kad V. A. pripažintinas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, iš jo priteistini ir civilinio ieškovo, ir nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai, todėl minėtam turtui skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl šiuo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos civiliniams ieškovams visiško atlyginimo. Į šias lėšas nukreiptinas ieškovų reikalavimų padengimas.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės L. Ambrulevičienės 2024 m. birželio 11 d. nutarimu iš R. A. paimtoms piniginėms lėšoms (7,42 Eur) taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (T. 1, b. l. 126-135). Atsižvelgiant į tai, kad R. A. pripažintinas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, iš jo priteistini ir civilinio ieškovo, ir nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai, todėl minėtam turtui skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl šiuo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos civiliniams ieškovams visiško atlyginimo. Į šias lėšas nukreiptinas ieškovų reikalavimų padengimas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. spalio 11 d. pateikė teismui pažymą, kurioje paskaičiuotos 633,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už kaltinamojo R. A. advokato Gintaro A. P. darbą; 2024 m. spalio 14 d. pateikė teismui pažymą, kurioje paskaičiuotos 454,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už kaltinamojo V. A. advokatės Z. M. darbą.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Kaltinamiesiems privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies pagrindais (T. 4, b. l. 3). Kadangi kaltinamieji yra nedirbantys, gynėjai privalomai paskirti neatsižvelgiant į kaltinamųjų valią, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamųjų nepriteisiamos.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame įrašyti vaizdo įrašai, supakuotas į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimis,
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1(vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į V. A. paskirtą bausmę įskaityti jo suėmime išbūtą laiką, nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 29 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2024 m. spalio 29 d.).
Paskirtos kardomosios priemonės suėmimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, R. A. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dalimi, ir R. A. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą suėmime nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. liepos 10 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2024 m. spalio 29 d.).
Nukentėjusiojo D. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jo naudai solidariai iš kaltinamųjų V. A. ir R. A. priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš V. A. ir R. A. 139,37 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus ir 37 centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (139,37 Eur) skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės L. Ambrulevičienės 2024 m. birželio 11 d. nutarimu iš V. A. paimtoms piniginėms lėšoms (17 Eur) taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl šiuo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos civiliniams ieškovams visiško atlyginimo.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės L. Ambrulevičienės 2024 m. birželio 11 d. nutarimu iš R. A. paimtoms piniginėms lėšoms (7,42 Eur) taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl šiuo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos civiliniams ieškovams visiško atlyginimo.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, kuriame įrašyti vaizdo įrašai (supakuotas į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.