- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- AN2-124-651/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00015-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. A.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių policijos patrulis M. T. 2021 m. gruodžio 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. A. už tai, kad ji 2021 m. gruodžio 26 d., 15 val. 42 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Kia Motors Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdama siauros baltos ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį sankryžoje, prieš kurią pastatytas kelio ženklas „Pagrindinis kelias“. Tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 5, 6, 8, 9 ir 140.1 punktų reikalavimus.
2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. B. 2022 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 85-ANR_N-492-2022 V. A. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – 4 (keturių) mėnesių specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. A. priimtą nutarimą apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2022 m. kovo 30 d. nutartimi Nr. II-38-850/2022 skundą tenkino iš dalies, pakeitė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 85-ANR_N-492-2022, paliko galioti Institucijos paskirtą V. A. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur baudą, taikydami ANK 34 straipsnio 6 dalį, sumažino paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki dviejų mėnesių.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. A. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį Nr. II-38-850/2022 ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 85-ANR_N-492-2022 panaikinti.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas remiantis tiesos neatitinkančiais faktais. Apeliantė kaltės nepripažįsta ir nurodo, kad nepažeidė KET 140 punkto reikalavimų, lenkimą atliko laikydamasi KET 136–140 punktų reikalavimų. Tai, anot apeliantės, patvirtina įvykio nuotraukos ir vaizdo įrašas. Matyti, kad lenkimas atliktas prieš priekyje važiavusį automobilį ir lenkimo manevras užbaigtas iki ženklo „Pagrindinis kelias“. Ženklų „Sankryža su šalutiniu keliu“ ir „Pagrindinis kelias“ faktinėje lenkimo manevro pradžios ir pabaigos vietoje nebuvo. Teigiama, kad plonos ištisinės linijos nebuvo matyti dėl nenuvalytos kelio dangos. Lenkimo manevras buvo atliekamas siekiant išvengti purvo ir apnašų ant priekinio stiklo, kad nebūtų blogas matomumas ir būtų išlaikytas saugus atstumas nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių.
4.2. Be to, nurodoma, kad turi būti vertinamas nežymėto policijos automobilio greitis, kadangi jis važiavo lėtai, galbūt paskui sekamą kitą automobilį, taip galbūt pažeisdamas leistiną minimalaus greičio ribą. Apeliantės teigimu, jos vairuojamas automobilis pateko į nežymėto policijos automobilio kameros objektyvą netyčia ir be jokio pagrindo.
4.3. Taip pat apeliantė pažymi, kad yra pareiginga ir atsakinga eismo dalyvė, turi 24 metų vairavimo patirtį, jokio eismo įvykio nėra turėjusi. Nurodo, kad neturi galiojančių nuobaudų, šiurkščių pažeidimų nėra padariusi. Teisė vairuoti yra reikalinga kasdieninėje veikloje, nes turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos iš kaimiškos vietovės kasdien vežioja į mokyklą ir būrelius mieste. Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo negalės užtikrinti svarbių šeimai funkcijų.
Atsiliepimas
5. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, Remigijus Agintas pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo V. A. skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad V. A. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo įrašu, fotonuotraukomis. Pažymėjo, kad, vertinant pareiškėjos versijos pagrįstumą, taip pat ir jos parodymų patikimumą ir objektyvumą, vadovautis vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos neįpareigoja ir ANK nuostatos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir su kitais bylos duomenimis.
5.2. Be to, pažymima, kad paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas dviem mėnesiams yra tinkamas atsakomybės realizavimas. Nepatogumai, patiriami neturint teisės vairuoti transporto priemonės, yra adekvatus neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis galutinėmis teismo išvadomis, jog byloje surinktų įrodymų pakanka V. A. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, ir ginčija paskirtą nuobaudą – 200 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dviejų mėnesių terminą.
7. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017, 2AT-3-1073/2019).
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, kad lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
9. KET 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET 6 punktas numato, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. KET 8 punkte įtvirtinta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 9 punktas reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
10. Skunde pažymima, kad apeliantė nepažeidė KET 140.1 punkto reikalavimų. Nurodoma, kad lenkimas atliktas prieš priekyje važiavusį automobilį ir lenkimo manevras užbaigtas iki ženklo „Pagrindinis kelias“. Ženklų „Sankryža su šalutiniu keliu“ ir „Pagrindinis kelias“ faktinėje lenkimo manevro pradžios ir pabaigos vietoje nebuvo. Pažymėtina, kad KET 140.1 punktas numato, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apeliantės argumentą kaip nepagrįstą, kadangi jį paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.
Žemesnės instancijos teismas
11. To, kad atliko lenkimo manevrą administracinio nusižengimo protokole nurodytame kelio ruože, neneigė ir pati apeliantė, tačiau, jos tvirtinimu, plonos ištisinės linijos nebuvo matyti dėl nenuvalytos kelio dangos. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, iš Institucijos pateikto vaizdo įrašo matyti, kad eismo sąlygos buvo patenkinamos – diena buvo šviesi, matomumas geras, kelkraščiuose buvo šviežio sniego, tačiau važiuojamojoje dalyje jo buvo tik pėdsakai, be to, buvo gerai matyti vietos, pažymėtos siaura balta ištisine kelio ženklinimo linija. Kaip minėta, KET 8 punktas nurodo, kad jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu, todėl šiuo atveju, net jei apeliantė nematė ištisinės kelio ženklinimo linijos, ji privalėjo vadovautis kelio ženklu, draudžiančiu lenkti šioje kelio atkarpoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog, anot apeliantės, ji nematė plonos ištisinės linijos, nešalina jos atsakomybės pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
12. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad lenkimo manevras užbaigtas iki ženklo „Pagrindinis kelias“. Iš vaizdo įrašo matyti, kad sankryžoje, kuri pažymėta ženklu „Pagrindinis kelias“, policijos automobilį transporto priemonė lenkia, kirsdama siaurą baltą ištisinę kelio ženklinimo liniją, pravažiuoja sankryžą ir, aplenkusi dar vieną transporto priemonę, grįžta į dešinę kelio pusę. Iš fotonuotraukų nustatyta, kad transporto priemonės valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog vairuotoja kelio ženklus privalo stebėti visos kelionės metu, turi būti atidi ir rūpestinga vairuodama bei atlikdama manevrus. Nors V. A. tvirtina, kad lenkimo manevras buvo atliekamas siekiant išvengti purvo ir apnašų ant priekinio stiklo, kad nebūtų blogas matomumas ir būtų išlaikytas saugus atstumas nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių, tačiau šių apeliantės nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie apeliacinių skundų teiginiai laikytini tik pareiškėjos gynybine versija, kuri yra nepagrįsta jokiais įrodymais ir vertintina kaip deklaratyvaus pobūdžio.
13. Apygardos teismo vertinimu, V. A. pagrįstai pripažinta kalta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Tai įrodyta byloje esančiais vaizdo įrašu, fotonuotraukomis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria skundas buvo tenkintas iš dalies, sumažinant Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 85-ANR_N-492-2022 paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo keturių iki dviejų mėnesių, yra teisėta ir pagrįsta.
14. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą V. A. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti administracinio poveikio priemonės terminą, paskiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 2 (dviem) mėnesiams, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti ir sumažinus administracinio poveikio priemonės terminą. Pažymėtina, kad priimdamas nutartį apylinkės teismas vadovavosi ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir teismo nutartyje išdėstė išsamius šios nuostatos taikymo argumentus. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria minėtos nuostatos taikymui ir teismo nurodytiems motyvams, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nagrinėtoje byloje. Savo skunde apeliantė nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.
15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų, administracinių nusižengimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.
17. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalį, atsižvelgė į tai, kad V. A. gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), jos nepilnamečiai vaikai mokosi ir lanko būrelius (duomenys neskelbtini) mieste, juos į mokyklą ir užklasinius užsiėmimus reikia vežioti, V. A. darbo vieta taip pat yra (duomenys neskelbtini) mieste, be to, atsižvelgė į tai, kad jos veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, analogiškų šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų anksčiau nebuvo padariusi, paskutinį kartą bausta prieš dvejus metus už greičio viršijimą, galiojančių nuobaudų neturi, paskirtos baudos sumokėtos, ir sumažino administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo keturių iki dviejų mėnesių, nurodydamas, kad visuma nustatytų aplinkybių vertintina pareiškėjos naudai, t. y. kaip jos atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninanti, tačiau visa apimtimi (dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) neeliminuoja jos atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes anksčiau ji buvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat jos nurodytos aplinkybės dėl apsunkintos padėties – nuvykimo į darbą ir vaikų vežimo į mokyklą ir būrelius, negali būti traktuojamos kaip išimtinės ir lemti visiško paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimo. Šiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios leistų dar labiau švelninti V. A. paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę.
18. Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad V. A. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, yra ne per griežtos, adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl dar labiau švelninti apeliantei paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.
19. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o V. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos V. A. skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.