Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S., atsakovo K. L. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui K. L., trečiajam asmeniui P. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

18. Teismas nustatė, kad ieškovas yra 3,7500 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Iš 2017 m. spalio 12 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos nustatyta, kad K. L., vykdydamas atrankinį kirtimą 2017 m. rugpjūčio mėn., gretimame miško sklype pagal VMT Klaipėdos teritoriniam poskyriui pateiktą pranešimą apie ketinimus kirsti mišką, nežinodamas tiksliai valdos ribų, iškirto V. S. priklausančiame miško žemės sklype IV miškų grupės pusamžiame medyne 45 žalius beržus, kurių bendras tūris 11,658 ktm, taip padarydamas žalą aplinkai ir miško savininkui. Mediena palikta miške, neišvežta. Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. birželio 6 d. nutarimu K. L. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 1 dalyje, 271 straipsnio 4 dalyje numatytus nusižengimus ir jam skirta 180,00 Eur bauda už tai, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. miško žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Lenkimų girininkijos 63 kvartale ir privačios nuosavybės teise priklausančiame jo motinai P. L., vykdydamas miško kirtimą pagal VMT Klaipėdos teritoriniam poskyriui pateiktą rašytinį pranešimą apie ketinimus kirsti mišką, nežinodamas tiksliai miško valdos ribų, šalia esančiame miško žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiame V. S., IV miškų grupės pusamžiame medyne savavališkai iškirto 45 žalius beržus, kurių bendras tūris 11,658 ktm. Įvertinus tai, kad keli beržai, galimai, iškirsti ribinės linijos, skiriančios gretimas valdas, plote, ir tai, kad dėl ribinių linijų kirtimo leidimai kirsti mišką neprivalomi ir pranešimo apie ketinimą kirsti mišką pateikti nereikalaujama, bendras neteisėtai iškirstos medienos tūris buvo mažinamas ir yra mažesnis negu dešimt kietmetrių. Neteisėtai iškirtus žalius medžius, padaryta žala aplinkai ir miško savininkui. Mediena buvo palikta miške, neišvežta. Taip pat nustatyta, kad P. L. priklausančiame miško sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iškirsta 4,441 ktm medienos daugiau, negu leista iškirsti pagal pateiktą pranešimą apie ketinimus kirsti mišką, t. y. daugiau negu pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.5 papunktį leidžiama iškirsti medienos iš vieno hektaro savo miško žemės sklype. Leistų iškirsti ir atrinktų kirsti medžių skaičius neviršytas, tačiau neteisingai įvertintas iškertamų medžių tūris. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi K. L. skundas dėl 2018 m. birželio 6 d. nutarimo atmestas. O Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis palikta galioti.

19. Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl atsakovo veiksmų, kai buvo iškirsta ieškovui priklausančio miško dalis, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteisė turtinės žalos atlyginimą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip neįrodytą.

20. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė tiek ieškovas, tiek atsakovas. Atsakovas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir ginčija civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atlygintinos žalos dydį. Be to, nustatęs aplinkybes, sudarančias pagrindą atlygintinos žalos mažinimui arba ieškinio atmetimui, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Ieškovas taip pat nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovui priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Taip pat nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų

21. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

22. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

23. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

24. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo šią žalą atlyginti. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, jog atsakovas iškirto ieškovui priklausančiame sklype medžius. Šios aplinkybės neginčijamos ir apeliaciniame skunde. Nors atsakovas teigia, kad medžius iškirto netyčia, dėl neatidumo ir (ar) nepakankamo atidumo, taip pat dėl to, kad ieškovas, kaip miško savininkas, nevykdė pareigos užtikrinti ribinių linijų prakirtimą, dėl to ieškovo miško sklypo ribinės linijos yra neaiškios, tai nepaneigia atsakovo kaltės.

25. Atsakovas medžius kirto neįsitikinęs savo (atsakovo motinos) sklypo ribų tikslumu ir nesiimdamas veiksmų joms išsiaiškinti. Nustatyta, kad jo pavedimu darbininkai atliko miško kirtimą. Būtent atsakovas organizavo miško kirtimą, nurodė sklypo ribas, kokią ir kiek medienos kirsti, o darbininkai tik atliko jo pavestus darbus. Taigi atsakovas elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo pareigą kompensuoti dėl padaryto pažeidimo ieškovo patirtą žalą. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala ieškovui atsirado kaip atsakovo veiksmų rezultatas. Šiomis aplinkybėmis egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovas ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245–6.249 straipsniai). Dėl to teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nenustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

26. Atsakovo manymu, ieškovui padaryta žala mažintina arba ieškinys atmestinas, nustačius, kad ieškovas nevykdė savo, kaip miško savininko, pareigos užtikrinti ribinių linijų prakirtimą, dėl to ieškovo miško sklypo ribinės linijos yra neaiškios, o tai lėmė atsakovo veiksmus, t. y. medžių iškirtimą dėl neatidumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jau Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje konstatuota, kad medžių iškirtimo gretimoje, ieškovui priklausančioje, miško valdoje negalima laikyti įvykusiu per klaidą dėl neaiškių ribinių linijų, nes byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas turėjo galimybę nustatyti, kur baigiasi atsakovo motinos miško valda ir prasideda ieškovo miško valda, pagal anksčiau kirstų medžių kelmus ir ribinėje linijoje augančių medelių bei gretimoje valdoje augančių pusamžių beržų didelį aukščių skirtumą. Be to, atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad mišką kertą ne pirmą kartą, žinojo motinai priklausančio miško sklypo ribas ir pats jas nurodė kirtėjams. Kasacinėje praktikoje jau yra pasisakyta dėl teismo sprendimo privalomumo principo, teismo sprendimo res judicata (liet. išspręstas klausimas) ir prejudicinės galios bei jų tarpusavio santykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Todėl teismas atsakovo nurodytų aplinkybių dėl neaiškių ribinių linijų, lėmusių atsakovo neteisėtą ieškovui priklausančių medžių iškirtimą, nevertino kaip atsakomybę mažinančių ar šalinančių CK 6.282 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas vykdė kirtimą ir turėjo pareigą išsiaiškinti sklypų ribas, jei tokių neaiškumų kilo.

27. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016, 21 punktas).

28. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai nustatytos aplinkybės, susijusios su žalos fakto ir jos dydžio nustatymu, ieškovo apskaičiavimai dėl žalos dydžio yra teoriniai, neturintys nieko bendro su realiai egzistavusiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėju kolegija nesutinka su šiais atsakovo argumentais.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

30. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

31. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

32. Nagrinėjamu atveju neteisėtai iškirstos medienos tūris nustatytas Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. birželio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR_N-44-2018 ir Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 11-261-206/2018. Ieškovas turtinės žalos dydį apskaičiavo pagal Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regiono padalinio skelbiamus medienos kainoraščius. Įvertinęs stataus ir iškirsto miško medienos kainas, atitinkamai sumažino prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pateiktu žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimu, į bylą neteikė savo nesutikimą pagrindžiančių įrodymų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai atmetė ieškinį. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi ieškovas pateikė į bylą įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimą dėl žalos dydžio, atsakovas turėjo procesinę pareigą pagrįsti savo nesutikimą, įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo nesutikimą, jog ieškovo patirta žala yra nepagrįsta.

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, o remiantis atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo nėra.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų

35. Pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad ir paties ieškovo, kaip privataus miško savininko, neveikimas, neatnaujinant ribinių linijų, turėjo įtakos žalos atsiradimui. Byloje nėra duomenų, kad būtų buvę iškirsti itin vertingi, turėję ypatingos reikšmės ieškovui medžiai, o padarytos turtinės žalos dydis nėra didelis. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog dėl atsakovo veiksmų jis patyrė ypatingų dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, kurie turėjo įtakos jo emocinei būklei, psichinei sveikatai. O jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išsprendžiamas priklausomai nuo patenkintos ieškinio dalies. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė patirtos neturtinės žalos, todėl šią ieškinio dalį atmetė.

36. Ieškovas nesutinka su paminėtu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvada. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, neva patvirtinančius ieškovo ketinimą vykdyti miško kirtimą. Byloje apklaustas liudytojas paaiškino tokių įrodymų atsiradimo aplinkybes, t. y. kad 2017 m. rugsėjo 1 d. pranešimas apie ketinimą kirti mišką buvo reikalingas dėl iškirstos medienos išvežimo iš miško. Teismas taip pat netinkamai įvertino ieškovo išgyvenimus dėl nukirstų medžių, nevertino ieškovo išgąsčio (taip pat streso, vykstant į vietą), kai miškovežio vairuotojas paskambino ir pasakė, kad atsisako vežti ieškovui priklausančią medieną. Mano, kad patyrė neturtinę žalą, kurios dydis gali būti prilyginamas 200,00 Eur sumai, ir prašo jos atlyginimą priteisti.

37. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais bei visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad žala padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kriterijai, kuriais teismas turi vadovautis nustatydamas neturtinės žalos dydį, yra įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008). Kartu reikia įvertinti atsakovo turtinę padėtį bei galimybę priteisiamą neturtinę žalą atlyginti ir atsižvelgti į kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

38. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos; nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; kt.).

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo motyvuose nurodė, kad dėl padarytos žalos ieškovas patyrė tam tikrą diskomfortą, laiko sąnaudų, nenumatytų išlaidų, tačiau nusprendė, kad vien šios aplinkybės nereiškia, kad ieškovui turi būti atlyginami patirti nepatogumai vien dėl to, kad jis buvo priverstas kreiptis į teismą.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas dėl medžių iškirtimo jo sklype patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad dėl šių aplinkybių, kurios būtent ir sudaro pagrindą ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimui, ieškovui neturi būti atlyginami patirti nepatogumai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog ieškovas dėl jam priklausančių medžių iškirtimo patyrė emocinius išgyvenimus, yra visuotinai suprantama aplinkybė. Visuotinai pripažįstamų aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atsakovas, kaip vykdantis miško kirtimą (ūkinę veiklą), visada turėjo realią galimybę patikslinti miško sklypų ribines linijas, tačiau to nepadarė. Aplinkybė, kad atsakovas neteisėtai iškirto ieškovui priklausančiame miško sklype esančius medžius, byloje įrodyta. Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad anksčiau įvardyti atsakovo veiksmai turėjo neigiamą poveikį ieškovui, todėl konstatuojama, kad ieškovas įrodė patyręs neturtinę žalą ir yra visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma.

41. Teisėjų kolegija mano, kad ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atitinka aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas. Teisėjų kolegijai konstatavus atsakovo kaltę ir kitas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas dėl ieškovui padarytos turtinės žalos atlyginimo ir nagrinėjamu atveju nenustačius aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima sumažinti priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydį ar ieškinį atmesti (nutarties 26 ir 32 punktai), įvertinus ieškovui padarytos turtinės žalos dydį, žalą padariusio asmens – atsakovo kaltę, byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą nėra per didelis, atitinka ieškovo patirtus išgyvenimus, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina ir iš atsakovo ieškovui priteistina 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

42. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovui priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. S. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-533/2008). Nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-212/2009).

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymi, kad ieškovas siekė ginčą išspręsti taikiai, nesikreipdamas į teismą, tačiau nepavykus to padaryti, buvo priverstas pasinaudoti advokatų teikiamomis teisinės pagalbos paslaugomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad bylinėjimosi išlaidos padidėjo dėl to, kad ieškovas tikslino ieškinio reikalavimus, į bylą neįtraukė trečiojo asmens, dėl to bylos nagrinėjimas užsitęsė. Iš teismui pateiktų įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatyta, kad ieškovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su patikslinto ieškinio parengimu. Be to, sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo teiginiu, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl ieškovo ieškinio reikalavimų tikslinimo, bet dėl to, kad bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl atsakovo kreipimosi į administracinį teismą. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sudaro pretenzijos atsakovui, prašymo Valstybinių miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriui, ieškinio teismui parengimo, atstovavimo teisme išlaidos. Minėtos išlaidos realiai patirtos, pagrįstos, nėra didelės (vertinant atskirai kiekvieno atlikto veiksmo įkainį) ir neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai.

46. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas nenurodė jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti 100,00 Eur žalai atlyginti už iškirstų medžių atsodinimą motyvų ir argumentų, dėl šios dalies nepasisako ir šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo aspektu nevertina.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad remiantis atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

48. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo priteisimą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

49. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

51. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškinį tenkinus iš dalies, patenkinta 90 procentų ieškinio reikalavimų, atmesta – 10 procentų, iš atsakovo ieškovui priteistina 19,80 Eur žyminio mokesčio ir 1 089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas K. L. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

52. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 16,00 Eur žyminio mokesčio, kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Ieškovas, teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 23,00 Eur žyminio mokesčio, kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 23,00 Eur žyminio mokesčio.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Ieškovo V. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. L. 690,43 Eur (šešių šimtų devyniasdešimties eurų, 43 ct) žalos atlyginimą, 200,00 Eur (dviejų šimtų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 890,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 089,00 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. S..

Kitą Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo K. L. 23,00 Eur žyminio mokesčio ieškovui V. S..