Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.2.2.8.2.; 3.2.6.1.; 3.4.3.9.3.; 3.4.3.14.

2019 m. gruodžio 2 d.

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kalistas“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi UAB „Kalistas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Acountera“. 2016 m. rugpjūčio 24 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris 2017 m. spalio 23 d., 2018 m. gegužės 2 d., 2018 m. gegužės 22 d., 2018 m. spalio 25 d., 2019 m. balandžio 19 d., 2019 m. birželio 14 d. nutartimis buvo patikslintas. 2016 m. spalio 18 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kreditoriams apie teismo posėdį pranešta paskelbiant apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 6 dalis). Taip pat kreditoriams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešė bankroto administratorė ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (2019 m. lapkričio 22 d. el. laiškas).

Kreditoriai iki posėdžio dienos jokių prašymų teismui nėra pareiškę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalis numato, kad po to, kai bankroto administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš bylos duomenų ir bankroto administratorės ataskaitų nustatyta, kad administratorei buvo perduoti visi įmonės dokumentai. Bankroto administratorė patikrinusi perduotus įmonės dokumentus nustatė, kad bendrovė nemoki tapo 2012 m. rugpjūčio 31 d., t. y. atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą nemokios įmonės apibrėžimą, kai privaloma kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Kadangi buvęs vadovas šios pareigos nevykdė, augo įsiskolinimai darbuotojams dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir mokėtini mokesčiai valstybės biudžetui. Administratorė taip pat nustatė sandorius, kuriais buvęs vadovas V. D. pažeidė kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. vasario 20 d. nepagrįstai sau išmokėjo 6 038,59 Eur paskolą. Be to, buvęs vadovas administratorei neperdavė kasos likučio – 213,10 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administratorė kreipėsi į teismą dėl žalos iš V. D. priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp BUAB „Kalistas“ ir V. D., kuria pastarasis įsipareigojo per 6 mėnesius BUAB „Kalistas“ sumokėti 7 440,82 Eur. Kadangi V. D. nevykdė taikos sutarties teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos skolos, kuris buvo pateiktas antstolei. Pagal taikos sutartį sumokėtos ir antstolės išieškotos lėšos bendrai sudaro 2 792,27 Eur. Kadangi skolos išieškojimas užtruktų labai ilgai, todėl kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka likusi V. D. skola (4 783,55 Eur) BUAB „Kalistas“ buvo parduota už 2 400 Eur.

Byloje nenustatyta tyčinio bankroto požymių. Bankroto bylos iškėlimo dieną įmonėje darbuotojų nebuvo, įmonė veiklos nevykdė. Bylos duomenimis įmonė neturėjo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Administratorė paruošė paraišką Garantiniam fondui dėl išmokų skyrimo, pagal kurią pervestos lėšos skirtos darbuotojų finansiniams reikalavimams tenkinti, t. y. iš šių lėšų patenkinti 2 928,02 Eur dydžio darbuotojų finansiniai reikalavimai, o vietoje jų į kreditorių sąrašą su tokio paties dydžio reikalavimu įtrauktas VSDFV Alytaus skyrius. Iš viso bankroto proceso metu buvo gauta 8 221,33 Eur, iš kurių buvo dalinai padengtos administravimo išlaidos ir iš dalies darbuotojų finansiniai reikalavimai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad byloje liko nepatenkinti 14 826,69 Eur dydžio finansiniai kreditorių reikalavimai.

Bankroto administratorės pateikta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2019 m. lapkričio 28 d. pažyma Nr. (12.4)-AD5-21536 patvirtina, kad BUAB „Kalistas“ su Aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi.

Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.

Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę nustatyta, jog bylų, kuriose BUAB „Kalistas“ dalyvautų proceso šalimi, nėra.

Sprendžiant dėl įmonės pabaigos teismas privalo patikrinti ar yra tiek formalusis, tiek materialusis pagrindas tokiam sprendimui priimti. Šiuo atveju matyti, jog formalusis pagrindas yra. Sprendžiant dėl materialiojo pagrindo buvimo spręstina, jog teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013, ir kt.). Konkrečiai tai reiškia, jog teismas turi įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Šiuo atveju, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog įmonė turėtų daugiau turto ar kad būtų sandorių, kuriuos nuginčijus to turto daugiau atsirastų. Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes spręstina, jog yra ir materialusis pagrindas pripažinti įmonę pasibaigusia.

Be to pažymėtina, jog vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų dėl egzistavimo realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).

Taigi esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog administratorė atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Todėl priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149, 259, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kalistas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.

Įpareigoti bankroto administratorę atlikti veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

Įpareigoti bankroto administratorę sprendimo kopiją įteikti kreditoriams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.