- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-748-587/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00112-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Reguma“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Korpus“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reguma“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reguma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Korpus“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. sausio 23 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Korpus“ 42 570 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2024 m. sausio 23 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 216 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Reguma“ naudai.
2. UAB „Korpus“ pateikus prieštaravimus, ieškovė UAB „Reguma“ (toliau – ieškovė) pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Korpus“ (toliau – atsakovė) 42 570 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui ieškinyje paminėtus jo priedus.
4. Panevėžio apylinkės teismas, konstatavęs, kad ieškovė pašalino nustatytus ieškinio trūkumus, 2024 m. vasario 15 d. nutartimi priėmė ieškinį, panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. teismo įsakymą, civilinę bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Alytaus apylinkės teismui.
5. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinyje faktiškai nenurodė aplinkybių ir neišdėstė įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimus, iš ieškinio turinio neaišku, kada, kokias paslaugas, kokiai sumai, kokios sutarties pagrindu ieškovė suteikė atsakovei, ieškinyje šios aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai nėra išdėstyti ir pateikti. Teismo vertinimu, dėl šių trūkumų negalima tęsti bylos nagrinėjimo, kadangi ieškinio ribos yra neaiškios.
6. Ieškovė 2024 m. vasario 29 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, grąžino ieškovei sumokėtą 863 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
8. Teismas, pažymėjęs, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovė pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2023-003 ieškovei skolinga 42 570 Eur už darbuotojų apmokymą, verslo plano koregavimą, įrangos suderinimą, paruošimą gamybai, medieną, gumą, metalinį konteinerį, sprendė, kad iš ieškovės pateikto ieškinio turinio neaišku, kada ir kokios paslaugos konkrečiai buvo suteiktos, kokiu būdu buvo susitarta dėl paslaugų ar prekių tiekimo, kaip buvo įforminamas prekių ir paslaugų perdavimas pirkėjui, ar atsakovė gavo bei priėmė minėtas prekes ir paslaugas, kaip buvo apskaičiuota paslaugų kaina, kokie santykiai siejo ieškovę ir atsakovę, nepateikta kitų ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, nedetalizuojant šių ieškinyje nurodomų aplinkybių, taip pat nesant ieškinio aplinkybes pagrindžiančių ieškinio priedų, negalima nustatyti tikrųjų sutartinių šalių ketinimų, taip pat nustatyti kainų, atsiskaitymo terminų ir t. t., todėl teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus, be kita ko, aiškiai nurodyti, dėl ko, kokiu būdu konkrečiai šalys susitarė, kaip buvo apskaičiuota paslaugų kaina, kada buvo suteiktos paslaugos, kas jas priėmė, aiškiai nurodyti visus įrodymus, kuriais grindžiamas ieškinys, ir pateikti juos teismui.
9. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį su priedais, konstatavo, kad ieškovė nepašalino visų 2024 m. vasario 22 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog buvo sutarta, kad už darbuotojų apmokymą bus sumokėta 24 000 Lt (6 950,88 Eur), todėl prašoma priteisti 7 000 Eur, nes 50 Eur yra delspinigiai, tačiau nenurodė, kokiu pagrindu, už kokį laiką šie delspinigiai buvo skaičiuojami, be to, ieškovė nepateikė parengto verslo plano, nors nurodė, kad jį turi kompiuteryje, taip pat nepateikė ir įrengimų ir kitų prekių perdavimo akto prie panaudos sutarties, nors nutartyje dėl trūkumų šalinimo šie trūkumai buvo nurodyti. Teismas nurodė, kad ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė priedus, kurie nėra išversti į valstybinę kalbą, todėl ir patikslintas ieškinys pateiktas su trūkumais. Teismo nuomone, nepaisant to, kad ieškovė patikslino ieškinio turinį ir pateikė savo samprotavimus, tačiau tai neatleidžia ieškovės nuo pareigos aiškiai nurodyti ieškinio faktinį pagrindą ir tai pagrindžiančius įrodymus. Teismas, nurodęs, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas, o dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, konstatavo, jog ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovės ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė aiškiai suformulavo reikalavimą priteisti piniginę sumą už suteiktas paslaugas ir prekes, pridėjo išrašytą sąskaitą, pateikė dokumentus, nurodė liudytojus, kurių parodymais įrodinės ieškinio dalyką. Tik išnagrinėjęs ieškinį ir įvertinęs visus surinktus įrodymus, teismas galės spręsti, ar pateikti įrodymai patvirtina ieškinio reikalavimus. Ieškinio priėmimo stadijoje iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų galima nustatyti, kokie santykiai siejo šalis, taip pat ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas.
1.2. Ieškovei neturint objektyvių galimybių sužinoti teismo nurodytas aplinkybes, ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes tai reikštų ieškovės teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jos nepriklausančios aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, teismui padarius išvadą, kad ieškovė nepašalino šio procesinio dokumento trūkumų. Taigi šiuo atveju apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai ir procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisiniai padariniai.
13. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma.
14. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, tačiau atitinkamas reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškinio pareiškimu. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111, 135 straipsniuose. Nors nurodytos įstatymo nuostatos ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
15. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio faktines aplinkybes ir pateikti papildomus rašytinius įrodymus. Ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė nepašalino visų teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų ir ieškinį paliko nenagrinėtą.
16. Vertinant ieškovės atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, pažymėtina, kad ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tačiau įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
17. Taigi, CPK nustatytas trūkumų šalinimo institutas turi būti taikomas apdairiai, nes ieškinio trūkumų nustatymas nesant tam teisinio pagrindo gali iš esmės apriboti arba užkirsti kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, ginti jas teismine tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, kur, iškvietus šalis, jos gali būti apklaustos siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą, todėl papildomų aplinkybių nenurodymas negali būti priežastimi ieškovės pareikštą ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi tokiu atveju būtų pažeidžiama ieškovės teisė į teisminę gynybą. Nustatyta, kad ieškinio, kuriuo reikalaujama priteisti iš atsakovės 42 570 Eur skolą, pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su, ieškovės teigimu, neatsiskaitymu už darbuotojų apmokymą (7 000 Eur), verslo plano koregavimą (7 500 Eur), naujos įrangos derinimą, remontą ir paruošimą darbui (14 000 Eur), medieną (6 000 Eur), gumą (5 570 Eur), metalinį konteinerį (2 500 Eur). Nors pirmosios instancijos teismui tam tikrose ieškinio dalyse trūksta papildomos argumentacijos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ieškinyje išdėstė esmines faktines aplinkybes, pateikė tam tikrus įrodymus, o pirmosios instancijos teismo paminėti neaiškumai nėra tokie, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog faktinis ieškinio pagrindas yra toks neaiškus, kad teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, nes ieškovė ieškinyje turi tik nurodyti, bet ne įrodyti faktinį ieškinio pagrindą, be to, ieškovė turi teisę tikslinti savo poziciją ir teikti (prašyti išreikalauti) papildomus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui metu.
19. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė papildomas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taip pat pateikė papildomus įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti (jeigu pateikti įrodymai neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų, šis trūkumas gali būti pašalinamas CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirminėje proceso stadijoje ieškovės argumentai neįtikino pirmosios instancijos teismo dėl ieškinio dalyko pagrįstumo ir, jo nuomone, ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami ieškinio reikalavimams pagrįsti, nėra ieškinio trūkumai, dėl kurių civilinis procesas negali prasidėti, nes ieškovės reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi pareigą patikrinti, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau teismas negali įpareigoti ieškovą pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnis). Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovė pateikė įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Proceso teisės normose įtvirtinta ieškovės pareiga nurodyti ieškinio dalyką suprantamai ir nedviprasmiškai gali būti pasiekta ne tik taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ir pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami priešingos šalies atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi ieškinys buvo priimtas. Taigi, civilinė byla buvo iškelta (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Iškilus neaiškumams, pirmosios instancijos teismas, po ieškinio priėmimo ruošdamasis bylos nagrinėjimui bei pravedęs parengiamąjį posėdį, turi teisę pasiūlyti šalims galutinai suformuluoti ieškinio ir atsikirtimų pagrindą, dalyką, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.
21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ieškovės atskirąjį skundą tenkina, o skundžiamą teismo nutartį panaikina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
22. Ieškovė atskirajame skunde, be kito ko, prašo išspręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas šį klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį ir perduoti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.