Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-11 · Civilinė byla Nr. e2A-1033-653/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-11-22Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-11
Bylos Nr.
e2A-1033-653/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11845-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas
J. V., D. D., G. S., I. C., E. P., J. P., T. S. Č., T. P., V. G.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Valakampių statyba“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1033-653/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11845-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Valakampių statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. V., D. D., G. S., I. C., E. P., J. P., T. S. Č., J. V., T. P., V. G.–K., K. K., K. N., V. R., L. M., U. B., D. B., uždarosios akcinės bendrovės „Severmeta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valakampių statyba“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai J. V., E. V., D. D., L. G., L. G., G. S., E. P., J. P., T. S. Č., J. V., E. M., K. K., V. G.–K., K. N., V. R., I. C., T. P., U. B., D. B., L. M. ir UAB „Severmeta“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovo BUAB „Valakampių statyba“ nuostolių atlyginimą. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovai, atsižvelgdami į aplinkybę, jog ieškinio pareiškimo metu buvę patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini), dalis savininkų perleido jų nuosavybės teise turėtas patalpas naujiems savininkams, taip pat trečiaisiais asmenimis įtraukti minėto namų patalpų savininkai įstoję ieškovais, pakeitė ieškinio reikalavimus. Patikslintu ieškiniu ieškovai J. V., D. D., G. S., I. C., E. P., J. P., T. S. Č., J. V., T. P., V. G.–K., K. K., K. N., V. R., L. M., U. B., D. B., UAB „Severmeta“ prašo priteisti iš atsakovo BUAB „Valakampių statyba“ ieškovų naudai nuostolių atlyginimą tokiomis dalimis: ieškovo J. V. naudai 1 098,86 Eur; D. D. naudai 1 642,93 Eur; G. S. ir I. C. naudai 3 100,94 Eur; E. P. ir J. P. naudai 1 366,88 Eur; T. S. Č. naudai 1 401,72 Eur; J. V. naudai 860,33 Eur; T. P. naudai 385,94 Eur; V. G.–K. ir K. K. naudai 1 774,26 Eur; K. N. naudai 1 726,02 Eur nuostolių; V. R. naudai 1 350,80 Eur; L. M. naudai 1 956,51 Eur; U. B. naudai 651,27 Eur; D. B. naudai 651,27 Eur; UAB „Severmeta“ naudai 769,2 Eur.

2. Ieškinyje nurodė, kad nuostoliai susidarė atsakovui nevykdant savo, kaip turto pardavėjo ir rangovo pareigų, numatytų su ieškovais sudarytose butų pirkimo–pardavimo sutartyse. Minėtomis sutartimis atsakovas pardavė ieškovams butus nebaigtame statyti gyvenamajame name, tačiau įsipareigojo užbaigti namo statybos ir aplinkos sutvarkymo darbus, taip pat suteikė garantiją atsakovo jau atliktiems darbams. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė. Šiuo metu atsakovas yra bankrutuojanti įmonė ir veiklos nevykdo, todėl atsakovas nepajėgus užbaigti statybos darbų ir ištaisyti per garantinį terminą atsiradusių atliktų statybos darbų trūkumų, kuriuos atsakovas yra pripažinęs ir įsipareigojęs pašalinti savo lėšomis, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo jokių veiksmų įsipareigojimams vykdyti neatliko. Nors ieškinio pareiškimo metu ieškovai dar nėra patyrę prašomų priteisti faktinių išlaidų, tačiau jas neabejotinai patirs, nes namo statybos trūkumai trukdo turtą naudoti pagal paskirtį ir turi būti pašalinti. Ieškovai laiko, kad būsimų nuostolių dydis yra įrodytas ieškovų pasitelktos statybos įmonės sudaryta darbų sąmata.

3. Atsakovė BUAB „Valakampių statyba“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jie faktiškai patyrė išlaidas gyvenamojo namo statybos trūkumams pašalinti, kurias prašoma atlyginti pareikštu ieškiniu. Atsakovė neginčija statybos darbų trūkumų ir ieškovų nurodytų išlaidų darbų užbaigimui bei per garantinį laikotarpį atsiradusių trūkumų pašalinimui, tačiau laiko, jog atsakovas kaip rangovas ir pardavėjas privalo atlyginti tik faktiškai patirtas išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-17 sprendimu ieškinį tenkino visiškai:

1) priteisė iš atsakovės BUAB „Valakampių statyba“ ieškovo J. V. naudai 1 098,86 Eur; D. D. naudai 1 642,93 Eur; G. S. ir I. C. naudai 3 100,94 Eur; E. P. ir J. P. naudai 1 366,88 Eur; T. S. Č. naudai 1 401,72 Eur; J. V. naudai 860,33 Eur; T. P. naudai 385,94 Eur; V. G.–K. ir K. K. naudai 1 774,26 Eur; K. N. naudai 1 726,02 Eur; V. R. naudai 1 350,8 Eur; L. M. naudai 1 956,51 Eur; U. B. naudai 651,27 Eur; D. B. naudai 651,27 Eur; UAB „Severmeta“ naudai 769,20 Eur nuostoliams atlyginti;

2) priteisė iš atsakovės BUAB „Valakampių statyba“ ieškovų D. D., G. S., I. C., E. P., J. P., T. S. Č., J. V., T. P., V. G. – K., K. K., K. N., V. R., L. M., U. B., D. B., UAB „Severmeta“ naudai 453,46 Eur žyminio mokesčio ir 1170 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso – 1 623,46 Eur bylinėjimosi išlaidų;

3) priteisė iš atsakovės BUAB „Valakampių statyba“ valstybės naudai 63,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;

4) grąžino ieškovams D. D., G. S., I. C., E. P., J. P., T. S. Č., J. V., T. P., V. G.–K., K. K., K. N., V. R., L. M., U. B., D. B., UAB „Severmeta“ 149,54 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.

5. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovai yra butų, esančių name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkai; ieškovai laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2015 m. šiuos butus įsigijo iš rangovo ir pardavėjo UAB ,,Valakampių statyba“. Ieškovų įsigytų butų baigtumas pirkimo–sutarčių sudarymo ir nuosavybės teisės perleidimo metu buvo 83 procentai, tačiau atsakovas, kaip pardavėjas ir rangovas, butų pirkimo–pardavimo sutarčių 8.6. p. įsipareigojo ir užtikrino ieškovams, kad pagal patvirtintą projektą, laikantis projektavimo ir statybos veiklą reglamentuojančių įstatymų, pardavėjo pasitelkti rangovai, tiekėjai ir tretieji asmenys, užbaigs pastato statybą. Taip pat atsakovas butų pirkimo–pardavimo sutartimis įsipareigojo ieškovams pastatą priduoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka sudarytai komisijai ir prisiėmė atsakomybę už per garantinį laikotarpiu atsiradusius defektus. Minėtų sutarčių 10.6 p. atsakovas, kaip pardavėjas, patvirtino pirkėjo teisę visas pretenzijas dėl naujai išaiškėjusių defektų (trūkumų) darbų, statybos produktų garantiniu laikotarpiu reikšti pirkėjo pasirinkimu pardavėjui UAB „Valakampių statyba“, kuris sutarčių pasirašymo dieną yra statybų valdytojas, arba tiesiogiai darbus atlikusiems rangovams ir/ar tiekėjams.

6. Teismas nustatė, jog pagal pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas su ieškovais, statytojas buvo įsipareigojęs priduoti namą valstybinei komisijai laikotarpiu 2013-03-31–2014-10-31. Namas nustatytais terminais nebuvo priduotas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau minėtą įsipareigojimą atsakovas įvykdė geruoju po ieškinio pareiškimo ir bylos iškėlimo teisme. Namo eksploatacijos laikotarpiu išryškėjo namo bei parkingo defektai. Atsakovas nepašalino garantiniu laikotarpiu išryškėjusių namo, parkingo bei gerbūvio defektų. Ieškovai kreipėsi į UAB „ADMI“, kuri 2016-02-23 atliko statinio techninės būklės įvertinimą ir surašė Statinio apžiūros aktą, kuriame konstatuoti namo ir parkingo trūkumai. Ieškovai 2016-05-26 organizavo butų savininkų susirinkimą, kuriame dalyvavo atsakovo atstovas akcininkas ir vadovas E. A., taip pat UAB „ADMI“ atstovai bei visi namo gyventojai. Teismas iš 2016-05-26 susirinkimo protokolo nustatė, jog UAB „Valakampių statyba“ įsipareigojo atsakovo lėšomis iki 2016-06-13 atlikti tam tikrus darbus. Tačiau nustatytu terminu atsakovė neatliko darbų ir nepašalino defektų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė yra bankrutuojanti įmonė ir nevykdo veiklos, todėl teismas konstatavo, jog atsakovė yra nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų, t. y. pašalinti nustatytus defektus. Ieškovai, siekdami sužinoti, kiek turės išlaidų defektų šalinimui, kreipėsi į UAB „Vakarų statybos gama“, kuri sudarė sąmatą ir paskaičiavo, kad už UAB „Vakarų statybos gama“ darbus kaina sudarys 26 801,5 Eur sumą.

7. Teismas, įvertinęs tai, kad defektai name, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir parkinge, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra akivaizdūs ir nustatyti trečiųjų asmenų, o atsakovas 2016-05-26 pripažino šiuos defektus, tačiau nei per garantinį terminą, nei per šalių nustatytą terminą šių defektų nepašalino, konstatavo, jog atsakovui kaip rangovui kyla sutartinė civilinė atsakomybė dėl atlikto darbo trūkumo ir atsakovas privalo atlyginti ieškovų 26 801,5 Eur dydžio išlaidas defektams, atsiradusiems garantiniu laikotarpiu, pašalinti. Atsakovas prieštaravimų dėl defektų šalinimo išlaidų dydžio, jų pagrįstumo į bylą nepateikė. Teismas atsakovo argumentus, jog atsakovei kaip rangovei kyla pareiga atlyginti tik faktiškai patirtas trūkumų šalinimo išlaidas, laikė nepagrįstais, todėl juos atmetė, kadangi defektų šalinimo išlaidos laikytinos ieškovų nuostoliais (žala) dėl atsakovo įvykdyto sutarties pažeidimo, t. y. atsakovo kaip rangovo pareigų nevykdymo ir netinkamo vykdymo. Teismas laikė, jog yra visos numatytos sąlygos konstatuoti būsimą žalą – tiesioginius ieškovų nuostolius, kuriuos sudaro būsimos išlaidos namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų trūkumams, atsiradusiems dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo, pašalinti.

8. Teismas UAB „Vakarų statybos ranga“ sąmatoje nurodytus darbus laikė būtinais, siekiant užtikrinti pastato, kaip gyvenamojo namo, savybes ir jo eksploatavimo saugumą. Atsakovei kaip rangovui nevykdant sutartyse ir įstatyme numatytos pareigos perduoti ieškovams privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams atitinkantį statinį bei savo lėšomis pašalinti per garantinį laikotarpį atsiradusius defektus, taip pat šiuo metu atsakovui įgijus bankrutuojančios įmonės statusą, defektų šalinimo išlaidos atiteks ieškovams, kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų savininkams, proporcingai ieškovams nuosavybės teise priklausančio turto daliai.

III. Apeliacinio skundo argumentai

9. Apeliantė (atsakovė) UAB „Valakampių statyba“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-17 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str. 3 d. įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Teismas, spręsdamas dėl 20 154,74 Eur nuostolių priteisimo pagal CK 6.249 str. 3 d., turėjo pareigą įvertinti tam tikrų aplinkybių viseto egzistavimą nagrinėjamoje byloje, tačiau teismas jų netyrė ir nevertino. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamoje byloje neegzistuoja CK 6.249 str. 3 d. sąlygos ieškovų reikalaujamų priteisti piniginių lėšų atžvilgiu, kadangi byloje apskritai nebuvo sprendžiami klausimai dėl poreikio skirti daugiau laiko nuostoliams suskaičiuoti; bylos medžiagoje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad ieškovų turtinė padėtis yra bloga; nebuvo tirtos ir vertintos aplinkybės apie tai, ar tokių reikalaujamų priteisti 20 154,74 Eur piniginių lėšų ieškovams reikia nedelsiant.

11. Teigia, jog pirkimo–pardavimo sutartimis šalys buvo susitarusios tik dėl faktiškai patirtų statybos defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Su visais ieškovais buvo sudarytos iš esmės analogiškos pirkimo–pardavimo sutartys, šią aplinkybę pripažįsta ir patys ieškovai. Sutarties 10.6 p. šalys susitarė, kad atsakovė yra atsakinga tik už tiesioginius pirkėjo (ieškovų) patirtus nuostolius.

12. Apeliantė, įvertinusi CK 6.664 ir 6.669 str. nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką, konstatavo, jog rangovas turi pareigą atsakyti tik už garantinio termino metu nustatytus statybos objekto defektus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Tačiau kiekvienu atveju, sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose, defektų atsiradimo faktą, dėl kurių atsiradimo (šalinimo) reikalaujama žalos atlyginimo, privalo įrodyti užsakovas. Šiuo atveju ieškovai defektų atsiradimo faktą įrodinėjo UAB „ADMI“ sudarytu statinio apžiūros aktu, tuo tarpu teismas sprendimu priteisė iš atsakovės 20 154,74 Eur vadovaudamasis UAB „Vakarų statybos gama“ sudaryta sąmata, kuriame pateikiamas defektų šalinimo darbų sąrašas visiškai neatitinka apžiūros akte nurodytų defektų pobūdžio bei šiems defektams šalinti rekomenduojamų atlikti darbų. Taigi, atsakovei negali būti taikoma pareiga atlyginti žalą už kitus darbus, kurių atlikimo poreikis apskritai net nėra sąlygotas atitinkam defektų šiuose statiniuose atsiradimo fakto. Sąmatoje nurodytos išlaidos yra per daug nutolusios su Apžiūros akte nurodytų pastato ir parkingo defektų ir šiems defektams pašalinti reikalingų darbų atlikimo.

13. Teigia, jog teismo sprendimo motyvai iš esmės sutampa su ieškovų procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, be to, sprendimo motyvuojamojoje dalyje sistemingai ieškoma argumentų, kurie sudarytų sąlygas sukurti pagrindą ieškovų reikalavimų tenkinimui, o esminės aplinkybės ir įrodymai, kurių pagrindu ieškinys tyrėjo būti atmestas, yra ignoruojami arba interpretuojami ieškovų naudai.

14. Teigia, jog įvertinus sąmatoje pateikiamų darbų aprašymus, akivaizdu, kad beveik visi sąmatoje nurodyti darbai pagal savo pobūdį net negali būti vertinami kaip darbai, orientuoti į statinio defektų šalinimą. Net jei ir būtų vertinama priešingai, sąmatoje nurodyti darbai turėjo būti nurodyti ir apžiūros akte, kuriame ir buvo fiksuojami atitinkami statinio apžiūros metu pastebėti namo ir parkingo defektai. Nurodo, jog teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, kuris nuo 2017-01-01 neteko galio. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai šiuo metu yra įtvirtinti aktualios redakcijos Statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka. Detalus bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų sąrašas yra pateikiamas šio Reglamento IV Skyriuje „Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai“. Tuo tarpu, palyginus šiame sąraše pateikiamų reikalavimų sąrašą su Sąmatoje pateikiamų darbų aprašymais, akivaizdu, kad visi Sąmatoje nurodyti darbai apskritai nėra susiję su statinių, t. y. namo ir parkingo, atitiktimi privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams.

15. Teigia, jog įvertinus sąmatoje pateikiamų darbų pobūdį yra akivaizdu, kad didžioji dalis Sąmatoje nurodytų darbų yra skirti pašalinti tam tikrus ieškovų nurodomus daiktų trūkumus, kurie ne tik negali būti įvardijami kaip statinių defektai, bet netgi turėtų būti vertinami kaip daiktų trūkumai, kuriuos ieškovai, būdami pakankamai rūpestingais, galėjo pastebėti normaliomis sąlygomis, t. y. dar prieš sudarant atitinkamus tokių daiktų pirkimo–pardavimo sandorius. Todėl, remiantis CK 6.327 str. 2 d., atsakovei negali būti taikoma atsakomybė už tuos daiktų trūkumus, apie kuriuos šių daiktų, t. y. namo ir parkingo pardavimo metu ieškovams neabejotinai buvo žinoma ir tai ieškovams buvo priimtina.

16. Teigia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismo taip pat nebuvo įvertina visa eilė rašytinių įrodymų, kurie buvo pateikti į bylą ir kurie pagrindė tai, jog ieškovų reikalavimas dėl žalos priteisimo yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Atsiliepimas

17. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteiti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Atsiliepime nurodė, kad ieškovai patyrė realių išlaidų. Pažymėjo, kad atsakovai pirmosios instancijos teisme metu vadovavosi visai kitomis aplinkybėmis dėl žalos priteisimo, todėl teismas sprendime būtent ir nagrinėjo atsakovės iškeltas problemas. Teismas tinkamai rėmėsi ir interpretavo CK 6.249 str. 1 ir 3 dalis. Teismas, pagal minėtas bendras teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, nustatė, kad priešingai nei teigė atsakovas, vis gi gali būti atlyginama ir būsima žala, kuri šiuo momentu neprivalo būti jau sumokėta. Atsakovas visiškai neprieštaravo trūkumų atsiradimo faktui, jų pašalinimui, tačiau prieštaravo tik dėl faktiškai patirtų išlaidų, kurios, kaip nustatė teismas, ir neturi būti faktiškai atlygintos, kadangi gali būti atlyginama ir būsima žala.

19. Nurodo, kad tiek atsakovo pateiktos literatūros išaiškinime, tiek pačiame CK 6.249 str. nėra jokio įpareigojimo teismui atidėti žalos atlyginimą. Byloje pateikti visi įrodymai, nurodantys, kad dėl netinkamo statinio konstrukcijų ieškovai patyrė žalos būtent dėl atsakovo veiksmų, ko neneigė visą šį laiką ir pats atsakovas. Pateikti duomenys parodo, kad visi išvardyti defektai yra tiesioginiai ir jie atsirado dėl atsakovo kaltės. Atsakovė, teigdama, kad neprivalo atlyginti netiesioginių nuostolių privalo apskritai pagrįsti, kurie nuostoliai atsirado ne dėl jos kaltės, o dėl užsakovų kaltės. Tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta.

20. Teigia, jog susirinkimo metu buvo užfiksuoti statybos darbų trūkumai, kurie buvo išaiškinti atsakovo atstovui ir kuris įsipareigojo atsakovo lėšomis darbus pašalinti iki 2016-06-13. Paaiškino, jog sąmata buvo sudaryta, vadovaujantis atsakovo atliktais darbais. Atsakovas sumos neginčijo pirmosios instancijos teisme ir neginčijo statybos darbų trūkumų ir ieškovų nurodytų išlaidų darbų užbaigimui bei per garantinį laikotarpį atsiradusių trūkumų pašalinimui. Tik apeliacinės instancijos teisme atsakovas kelia naujus reikalavimus ir prieštaravimus, kuriuos jis turėjo galimybė pareikšti pirmosios instancijos teisme.

Šalies argumentai

21. Atsakovas netinkamai interpretuoja CK 6.697 str. 1 ir 3 d., kadangi šių nuostatų interpretavimas neatitinka susiklosčiusios situacijos. Šis straipsnis aiškinamas taip, kad prieš suteikiant garantiją rangovas privalo išaiškinti užsakovui, jog garantinio laikotarpio metu jo objektas atitinka statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Tačiau vien garantijos suteikimas nesuteikia pagrindo teigti, kad objektas yra atitinkantis visus reikalavimus ir todėl žalos atsakovas neprivalo atlyginti. Šis straipsnis preziumuoja, kad objektas yra tinkamas naudotis pagal paskirtį, tačiau niekaip neatleidžia rangovo nuo atsakomybės atlyginti padarytą žalą, nesvarbu ar esant trūkumams pastatu galima naudotis pagal paskirtį, ar ne, nes vien pats žalos padarymo faktas jau yra prievolė atlyginti padarytą žalą. Defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybe, privalo įrodyti rangovas.

22. Rangovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog žala atsirado dėl normalaus dalių susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo, netinkamo remonto ir pan., taip pat nepateikė jokių tikslių duomenų apie tai, ar apskritai tokie trūkumai galėjo atsirasti dėl netinkamų ieškovo veiksmų, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko, tam, kad neva tai dėl jų kaltės galėjo atsirasti minėti trūkumai. Nesant tokiems įrodymams, turi būti laikoma, kad CK 6.697 str. 3 d. taikoma ta apimti, jog rangovas atsako už statinio defektus, nes neįrodo neesant jo kaltės dėl tokių trūkumų atsiradimo. Kadangi defektai name ir parkinge yra akivaizdūs ir nustatyti trečiųjų asmenų, o atsakovas 2016-05-26 pripažino šiuos defektus, tačiau nei per garantinį terminą, nei per šalių nustatytą terminą šių defektų nepašalino, todėl atsakovui kaip rangovui kyla sutartinė civilinė atsakomybė dėl atlikto darbo trūkumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinis skundas netenkintinas.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovų reikalavimai tenkinti visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Visų pirma pažymėtina tai, jog pirmosios instancijos teisme atsakovė laikėsi pozicijos, jog jai kyla pareiga atlyginti tik faktiškai patirtas trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo statybos darbų trūkumų ir ieškovų nurodytų išlaidų darbų užbaigimui bei per garantinį laikotarpį atsiradusių trūkumų pašalinimui. Tai pažymėjo pati atsakovė (jos atstovas) pirmosios instancijos teismo rengiamuose posėdžiuose. Tuo tarpu apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl to, kad pirkimo–pardavimo sutartimis šalys buvo susitarusios tik dėl faktiškai patirtų statybos defektų šalinimo atlyginimo, dėl atsakovės pareigos atlyginti 26 801,8 Eur dydžio defektų šalinimo išlaidas, dėl sąmatoje nurodytų darbų pobūdžio, dėl ieškovų teisės reikalauti apmokėjimo už sąmatoje nurodytus darbus, nebuvo atsakovės atsikirtimų pagrindu nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. CPK 306 str. 2 d. nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Teisminės bylos esminis nagrinėjimas vyksta pirmojoje teismo instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 str., reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kaip minėta, apeliantė šiais apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teisme savo atsikirtimų negrindė, todėl nauji atsikirtimai (apeliantės nurodytos atsikirtimų aplinkybės) negali būti nagrinėjami ir apeliacinės instancijos teisme, nes kitaip būtų pažeistas šalių rungimosi principas. Todėl, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, dėl šių argumentų plačiau nepasisakoma.

27. Apeliantė nurodė, jog teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nevertino, jog beveik visos sąmatoje nurodytos ir ieškovams priteistos išlaidos nėra skirtos apžiūros akte nustatytų pastato ir parkingo defektų šalinimui; sąmatoje nurodyti darbai pagal savo pobūdį negali būti vertinami kaip susiję ir su kitais, o tokių darbų atlikimas apskritai nėra būtinas, siekiant užtikrinti šių statinių konstrukcijų ar kitų objektų atitikimą privalomiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams.

28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenustatęs, kad byla nedispozityvi, teismas ją nagrinėja neperžengdamas ieškinio reikalavimų ribų, atsižvelgdamas į atsakovo atsikirtimus ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, remdamasis ginčui taikytinų teisės aktų reikalavimais. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, atsakovo atsikirtimai ar kitų proceso dalyvių išreikštos pozicijos vertintinos tiek, kiek jos susiję su ieškovo apibrėžtu bylos nagrinėjimo dalyku ir pagrindu, bei neįpareigoja teismo spręsti ieškovo ieškinyje nekeliamų klausimų arba klausimų, kurie nesusiję su ginčo esme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-644-690/2015).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, kadangi atsižvelgė į pareikštus ieškinio reikalavimus bei visus atsakovės atsikirtimus, taip pat vadovavosi byloje esančių įrodymų visuma. Apeliantė tik apeliaciniame skunde nurodė naujus atsikirtimo argumentus, kurių, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas negalėjo ir neturėjo vertinti skundžiamame sprendime.

30. Apeliantė teigia, jog teismas skundžiamame sprendime netinkamai taikė CPK 6.249 str. 3 d. nuostatas. Nurodo, jog nagrinėjamoje neegzistavo 6.249 str. 3 d. taikymo sąlygos: byloje nebuvo sprendžiami jokie klausimai dėl poreikio skirti daugiau laiko nuostoliams suskaičiuoti; byloje nebuvo duomenų, kad ieškovų turtinė padėtis yra bloga; nebuvo tirtos ir vertintos aplinkybės apie tai, ar reikalaujamų priteisti 20 154,74 Eur piniginių lėšų ieškovams reikia nedelsiant.

31. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat ir už būsimą žalą. Pagal CK 6.249 str. 3 d., teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Tokiu atveju teismas turi įvertinti dvi tikimybes – tikimybę, kad tokia žala atsiras, ir tikėtiną jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Taigi, teismų praktikoje yra nustatytos iš esmės dvi sąlygos (tikimybės), kurias teismas privalo įvertinti, t. y. ar tokia žala yra reali ir ar ji tikrai atsiras ateityje. Pažymėtina, jog nei CK 6.249 str. 3 d., nei kasacinio teismo praktikoje, kuria apeliantė vadovavosi savo apeliaciniame skunde, nėra nurodomos kitos minėto straipsnio taikymo sąlygos.

32. Šiuo atveju teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad egzistuoja sąlygos CK 6.249 str. 3 d. nuostatomis taikyti: pirma, nustatyta būsima žala – tiesioginiai ieškovų nuostoliai, kuriuos sudaro būsimos išlaidos namo bendrojo naudojimo objektų trūkumams, atsiradusiems dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo pašalinti; antra, realią išlaidų atsiradimo tikimybę patvirtina UAB „Valakampių statybos gama“ sąmata. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi ir vadovavosi CK 6.249 str., dėl ko su tuo susiję apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

33. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vadovavosi nebegaliojančiomis materialinės teisės normomis, kas sudaro savarankišką pagrindą naikinti teismo sprendimą. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016-05-26 įvyko butų savininkų susirinkimas, kuriame buvo aptarti esminiai klausimai, siejami su įvertintos statinio būklės defektų pašalinimu, namo priežiūros ir pridavimo klausimai (e. b. 1 t., b. l. 66–68). Pirmosios instancijos teismas susirinkime aptartus ir UAB „Vakarų statybos gama“ sąmatoje nurodytus darbus, vadovaujantis Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintu statybos techninis reglamentu STR 1.12.05:202 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, pripažino būtinais, siekiant užtikrinti pastato, kaip gyvenamojo namo, savybes ir jo eksploatavimo saugumą. Minėtas statytos techninis reglamentas galiojo iki 2016-12-31, tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ įsigaliojo nuo 2017-01-01. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vadovavosi tuo metu galiojusiu ir aktualiu teisiniu reglamentavimu, ir nepažeidė C.K 1.7 str. nuostatų.

34. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundų motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

35. CPK 98 str . 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 ir 3 d.). Ieškovams iš apeliantės priteisiamos 495 Eur ieškovų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Kadangi ieškovas V. R. sumokėjo 495 Eur advokatui, jam nurodytoms bylinėjimosi išlaidos ir priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

apeliantės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Valakampių statyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Valakampių statyba“, į. k. 300765576, ieškovui V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 495 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina