- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-1097-932/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00282-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- E. K.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., išnagrinėjusi E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. 2015 m. sausio 02 d., apie 8.10 val., Architektų g., Vilniuje, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis, 1,61 promilės, girtumo laipsnis. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.
Teismo posėdyje apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Su jam nustatytu girtumo laipsniu sutinka. Alkoholį vartojo iš vakaro. Ryte paskambino žmona ir paprašė atvažiuoti į ligoninę bei parsivežti ją. Jis nepagalvojęs, kad dar tebėra apsvaigęs, sėdo už vairo ir važiavo į ligoninę. Tokį savo elgesį vertina itin neigiamai, pasielgė neatsakingai ir labai gailisi dėl to. Nurodo dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju, todėl teisė vairuoti transporto priemonę jam yra būtina. Prašo netaikyti specialiosios teisės atėmimo, kadangi tokiu atveju prarastų darbą, nebeturėtų pajamų, dėl ko nukentės jo šeima.
Rašytiniame paaiškinime E. K. nurodė vežęs žmoną iš ligoninės, alkoholį vartojo sausio pirmą dieną, labai gailisi (b. l. 3).
Motyvuojamoji dalis
E. K. kaltę padarius (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-23801432-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. E. K. savo kaltę pripažino. Pastarojo kaltę taip pat įrodo Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio E. L. 2015-01-02 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2015-01-02, apie 8.10 val., sustabdė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. K., pastarajam nustatytas 1,61 promilių girtumas (b. l. 4). Alkotesterio kvito duomenimis, E. K. 2015-01-02, 8.24 val., nustatytas vidutinis, 1,61 prom. girtumo laipsnis (b. l. 6).
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis, 1,61 prom. girtumo laipsnis, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama E. K. asmenybė (dirba, darbovietės charakterizuojamas itin teigiamai, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitos priežiūros grupę neįrašytas, išklausė Privalomojo alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 15-18). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus E. K. (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam įstatymo sankcijoje numatytam laikotarpiui.
Nors teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę, kas savo ruožtu reiškia (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatų taikymą, teismas tokį prašymą atmeta kaip nepagrįstą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-42-2013), t. y. kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Nagrinėjamoje byloje prašymas dėl švelnesnės nuobaudos taikymo pirmiausia buvo grindžiamas tuo, kad teisė vairuoti transporto priemonę E. K. reikalinga darbe, kadangi jis dirba tarptautinių ir vietinių maršrutų vairuotoju. Ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe, savaime nėra laikytina ypatinga aplinkybe, duodančia pagrindą taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numato įstatymas. Administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą teisės pažeidimą, tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams, todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesus išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Be to, tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe. Tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas, formuodamas teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-653-648/2011, Nr. ATP-801-487/2012). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad E. K., dirbdamas tokį darbą, kuris yra tiesiogiai susijęs su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu, juo labiau turėjo būti atsakingas ir atidus, suvokdamas, kad nesilaikydamas įstatymų, neabejotinai sulauks neigiamų pasekmių, tiesiogiai atsiliepsiančių tiek jo, tiek jo šeimos gyvenimui. Pateiktame rašytiniame prašyme E. K. nurodė ir tai, kad jo motina ir žmona turi sveikatos problemų, tačiau teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, tokių teiginių nevertina kaip turinčių išskirtinę reikšmę, juo labiau, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. nurodytų asmenų sveikatos būklė reikalauja nuolatinės intensyvios priežiūros ar tai, kad pastarąsias būtina kasdien pristatyti į medicinos įstaigą, ką galėtų padaryti išskirtinai vienintelis E. K.. Tad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina nesant pagrindo taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, neskiriant E. K. specialiosios teisės atėmimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šiukščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl, įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, be piniginės nuobaudos jam pagrįstai taikytinas ir įstatymo sankcijoje numatytas specialios teisės atėmimas, nustatant minimalų šios teisės atėmimo terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 straipsniu, 27 straipsniu, 126 straipsnio 4 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 579 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.