- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e1-949-311/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42882-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- O. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Virginijos Vigelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus:
1) 2015-09-28 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)180 str. 1 d., 178 str. 2 d. (5 epizodai), 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. (2 epizodai) – terminuotas laisvės atėmimas 2 m., pritaikius BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta trečdaliu – terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d., 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje;
2) 2016-04-12 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimas 1 m., įpareigojant per visą laikotarpį mokytis ar dirbti, nuo 22.00 val. ir 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2015-09-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d., 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant nuo 21.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje. 2017-02-20 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę;
3) 2017-08-10 Kauno apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. – 45 parų areštas. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė subendrinta su 2016-04-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 1 mėn. 22 d. 2018-10-02 paleistas iš Pravieniškių PN atlikęs bausmę, teistumui neišnykus,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. K. 2020-10-15, apie 22.10 val., prie (duomenys neskelbtini), priėjęs prie gatvėje sustojusio M. G. vairuojamo automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tris kartus kumščiu smūgiavo į automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklą, tačiau jo neišdaužęs, vieną kartą spyrė į automobilio dešinės pusės dureles jas apgadindamas bei vieną kartą spyrė į dešinės pusės šoninį atgalinio vaizdo veidrodėlį, jį suskaldydamas, tokiu būdu sugadino svetimą – M. G. priklausantį turtą – automobilį 5300 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajam 200 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis O. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio tikslios datos ir laiko neprisimena, bet tai gali būti laikas, nurodytas įtarime, t. y. 2020-10-15, apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini)gatvėje jis apgadino kito asmens automobilį. Tą vakarą tarp automobilyje sėdėjusio M. (G.) ir jo įvyko konfliktas. M. pradėjo važiuoti iš namo kiemo link K. B. g., jis M. asmeniškai nepažįsta. Tada kaltinamasis supykęs paprašė draugo Ž., kuris tuo metu buvo kieme ir turėjo automobilį, jog padėtų jam pasivyti M. ir išsiaiškinti situaciją. M. vairuojamą automobilį jie pasivijo ties (duomenys neskelbtini) g. sankryža. Kai M. sustojo, jie jį aplenkė ir O. K. išlipęs iš automobilio ėjo link M. automobilio. M. pradėjo važiuoti atgal. Jis ėjo link jo automobilio, nes norėjo pakalbėti. M. įjungęs atbulinio bėgio pavarą pradėjo važiuoti atgal kryptimi link (duomenys neskelbtini). O. K. taip pat sėdo atgal į savo draugo automobilį ir jie kartu važiavo paskui Mantą. Kai M. važiavo K. B. g. ir ties maždaug degaline „Circle-K“ draugas Ž., vairuodamas automobilį, atsitrenkė į M. automobilį, nes M. per greitai stabdė. Po to, kai įvyko atsitrenkimas į M. automobilį, O. K. išlipo ir priėjo prie M. automobilio, norėjo patekti į vidų norėdamas su juo pakalbėti, jis bandė atidaryti keleivio pusės duris, bet nepavyko. Po to kaip jam neišėjo atidaryti automobilio durų, O. K. vieną ar kelis kartus spyrė į M. automobilio keleivio pusės priekines duris, vienu iš spyrių pataikydamas į veidrodėlį. Prie automobilio O. K. labai mosikavo ir gestikuliavo rankomis. Spardydamas į automobilį suprato, jog savo veiksmais gali apgadinti automobilį. Bet tuo momentu buvo labai susinervinęs, dabar supranta, kad šiek tiek persistengė, nereikėjo taip aršiai sureaguoti ir spardyti Mano automobilio, bet buvo labai supykęs, kad per jo staigų stabdymą dar ir draugas atsitrenkdamas turės nemalonumų. Po to, kai O. K. įspyrė į M. automobilį, jis pradėjo važiuoti, tada jis atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo. Sutinka atlyginti padarytą žalą. Dalį padarytos žalos atlygino, 50 eurų jau pervedė į M. banko sąskaitą (b. l. 153–156, 163–164).
Motyvuojamoji dalis
Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys.
Nukentėjusysis M. G. parodė, kad 2020-10-15, apie 21.50 val., buvo nuvykęs susitikti su draugu A. P. adresu (duomenys neskelbtini). Automobilyje laukė, kol draugas išeis į kiemą. Belaukdamas automobilyje pamatė, kaip iš šalia namo adresu (duomenys neskelbtini), išėjo grupelė vyrų, jų buvo 4-5. Vyrai atrodė vizualiai neblaivūs, du iš jų pradėjo šlapintis prie namo sienos. Pamatę, kad M. G. juos stebi, vienas iš vyrų, stambesnio kūno sudėjimo (vėliau matė, kaip tas vyras vairavo automobilį), jam pasakė: „Ko čia žiūri?“. Vyrai atrodė agresyvūs, todėl siekdamas išvengti kontakto, išvažiavo iš kiemo. Nuvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) sankirtos esančio šviesoforo sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Per galinio matymo veidrodėlį pamatė, kaip prie jo iš galo dideliu greičiu artėja pilkos spalvos automobilis „VW Touran“, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Automobilis užlindo už prieš M. G. prie šviesoforo stovėjusio automobilio priekio ir sustojo beveik gatvės sankryžoje. Iš minėto automobilio išlipo du vaikinai, kuriuos matė prie (duomenys neskelbtini) namo, ir ėjo link jo automobilio. Išsigandęs į jo pusę ateinančių vyrų, M. G. įjungė atbulinę pavarą, pavažiavo ir apsisukęs nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Tada jam bevažiuojant K. B. gatve, ties (duomenys neskelbtini) namu pamatė vėl tą patį automobilį, kuris važiavo link jo. Dėl eismo aplinkybių M. G. turėjo šiek tiek staigiau stabdyti ir iš galo prie jo artėjantis tas pats automobilis trenkėsi į M. G. vairuojamą automobilio galinę dalį. Automobiliui atsitrenkus, M. G. labai išsigando, kas vyko toliau įvardinti tiksliai negali, nes iškarto skambino bendruoju pagalbos telefonu. Iš automobilio išlipęs vaikinas atbėgo prie jo automobilio ir bandė atidaryti keleivio priekines dureles. Nepavykus atidaryti durų, nes visos durys M. G. automobilyje automatiškai užsirakina, vaikinas su rankos kumščiu 3 kartus trenkė į priekinių keleivio pusės durelių lango stiklą. Išdaužti stiklo jam nepavyko. Tada vaikinas pradėjo spardyti kojomis į šonines keleivio pusės dureles ir vienu spyriu pataikė į veidrodėlį (priekinį keleivio pusės) ir suskaldė veidrodėlio stiklą, taip pat spirdamas į keleivio pusės priekines duris jas apgadino. Iš viso buvo du spyriai iš kojos – vienas į veidrodėlį, kitas į keleivio pusės dureles. Kitų vyrų, buvusių automobilyje, M. G. nematė, iš automobilio buvo išlipęs tik vienas asmuo, kuris ir spardė jo automobilį. Po šių vyro veiksmų M. G. pradėjo važiuoti ir skambino bendruoju pagalbos telefonu. Matė, kaip vyras įlipo į automobilį, jį vairavęs asmuo pradėjo važiuoti ir aplenkęs M. G., nuvažiavo. Apsisuko prie šviesoforo ir nuvažiavo link 6-ojo forto žiedo. Įvykio metu vyras, spardęs M. G. automobilį, buvo neblaivus, bent jau vizualiai taip atrodė. Tai sprendžia iš jo nekoordinuotos eisenos, jo spardymo, vyras spirdamas į jo automobilio veidrodėlį, vos nenukrito ant žemės nes neišlaikė pusiausvyros, vyras svirduliavo. Minėtų vyrų M. G. nepažįsta, matė juos pirmą kartą. Atpažinti galėtų vyrą, kuris vairavo automobilį, nes dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jo automobilio galinis bamperis yra pradėtas kitas administracinis tyrimas, buvo dėl to pas tyrėją kelių policijoje ir matė vyrą, kuris vairavo automobilį. Dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jo automobilio galinis bamperis turtinę žalą yra pateikęs kitame tyrime. Šiame ikiteisminiame tyrime M. G. buvo padaryta 200 eurų turtinė žala. Už dureles, kurias pirko, sumokėjo iš viso 140 eurų, 40 eurų kainavo apačios durelės ir 100 eurų kainavo dažymas. Už veidrodėlį mokėjo 20 eurų. Duris pirko ne naujas, dėl to jas reikėjo dažyti. Už durelių ardymą ir keitimą ir veidrodėlio keitimą sumokėjo apie 40 eurų. Automobilį, kuris buvo apgadintas, pirko 2019 m. už 7 300 eurų. Asmenį, kuris jam spardė automobilį, atpažinti galėtų. Įsidėmėjo asmens veido bruožus ir kūno sudėjimą. Dokumentų, patvirtinančių patirtą turtinę žalą, neturi. Automobilis draustas Kasko draudimu, bet dėl automobilio apgadinimo į draudimą nesikreipė, nes finansiškai neapsimokėjo tvarkyti automobilį per draudimą. Automobilį tvarkė pas pažįstamus asmenis, garaže. Sutiktų susitaikyti su kaltininku, nes jam yra aktualu, kad žala būtų atlyginta. Šiuo metu O. jam pervedė 50 eurų į banko sąskaitą. M. G. sutinka, kad jam padaryta turtinė žala būtų atlyginta dalimis (b. l. 33–36, 45–47, 50).
Liudytojas A. P. parodė, kad M. G. yra jo draugas. 2020-10-15 buvo susitarę su M. G. vykti pas A. P. draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir kurio M. G. nepažinojo. Atvykęs į sutartą vietą paimti M. G., jo nerado, o paskambinus telefonu jis atsiliepęs pasakė, kad dabar yra prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir, kad įvyko konfliktas. Daugiau telefonu su kaltinamuoju nekalbėjo. Tada A. P. nuvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ ir rado M. G. Daugiau nieko pasakyti apie įvykį negali, nes paties įvykio, kuris buvo nutikęs M. G., jis nematė, nieko nežino (b. l. 55–57).
Liudytojas Ž. N. parodė, kad 2020-10-15 vakare jis buvo namuose ir jam paskambino pažįstamas ir paprašė parvežti kelis draugus namo, nes jie žiūrėjo krepšinio varžybas pas draugą K. B. g. (namo ir buto numerio neatsimena). Kai Ž. N. atvažiavo į namo kiemą, matė, jog namo kieme stovi „VW Passat“ automobilis, su kurio vairuotoju kalbėjo jam pažįstamas asmuo t. y. O. Po kelių sekundžių išgirdo, kaip O. pradėjo šaukti: „bėga“. O. priėjęs prie Ž. N. paprašė padėti jam ir pavežti jį automobiliu, kad jis išsiaiškintų su asmeniu, kuris kaip jis sakė, O. neatidavė pinigų. Kas buvo įvykę tarp O. ir to kito asmens, kuris vairavo „VW Passat“ automobilį, Ž. N. nežino. O. pasakojo, kad „VW Passat“ vairuotojas paėmė iš O. pinigus už alkoholį, bet jam alkoholio nedavė. Dėl to O. norėjo su „VW Passat“ automobilio vairuotoju išsiaiškinti. O. paprašius jam padėti ir pavežti automobiliu, Ž. N. sutiko ir jis atsisėdo į jo vairuojamą automobilį „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo paskui „VW Passat“ automobilį. Važiavo paskui automobilį, nes O. norėjo su juo išsiaiškinti. Ž. N. su įvykiu nebuvo susijęs, nežino, kas ten buvo atsitikę tarp O. ir to kito vyro, bet paprašius O., norėjo jam padėti. Kiek atsimena, važiavo paskui „VW Passat“ automobilį (duomenys neskelbtini)gatve automobilio vairuotojas sustojo ir O. išlipęs bandė prie jo prieiti, bet jis vėl pradėjo važiuoti. Važiuojant (duomenys neskelbtini)gatve, Ž. N. atsitrenkė į priešais jį važiavusį „VW Passat“ automobilį, nes vairuotojas labai staigiai stabdė. Ž. N. važiavo netoli to automobilio galo ir nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė, išvengti susidūrimo negalėjo. Atsitrenkus į automobilį O. išlipo ir nuėjo link „VW Passat“ automobilio, jis norėjo pakalbėti su automobilio vairuotoju. Tada, kai O. išlipo iš automobilio, Ž. N. irgi išlipo iš savo automobilio ir ėjo link vairuotojo, į kurį atsitrenkė automobilis, norėjo išsiaiškinti su automobilio vairuotoju, kas čia atsitiko. Kadangi tarp jų įvyko eismo įvykis, Ž. N. norėjo su automobilio vairuotoju išsiaiškinti. Kiek matė, O. ėjo link automobilio keleivio pusės durelių, o Ž. N. ėjo link vairuotojo pusės, kurioje sėdėjo vairuotojas. Kai priėjo prie automobilio vairuotojo pusės, Ž. N. pabarbeno į jo langą, nes norėjo, kad jis išliptų ir jie pakalbėtų dėl eismo įvykio, bet vairuotojas iš automobilio neišlipo, o pradėjo važiuoti. Ką O. padarė automobiliui to vairuotojo, į kurį jie atsitrenkė, Ž. N. nežino, nematė. Kai automobilis pradėjo važiuoti Ž. N. atsisuko į savo automobilį ir norėjo įvertinti savo automobilio apgadinimus (b. l. 60–61, 63–65).
Iš 2020-10-16 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad M. G. parašė pareiškimą dėl savo automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo 2020-10-15, apie 22 val. (b. l. 18–23, 14–22).
Iš 2020-10-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, pridėtos nuotraukos (b. l. 24–30).
Iš 2020-11-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. G. atpažino asmenį O. K., apie kurį davė parodymus (b. l. 38–43).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2009-2011 m. gamybos metų „VW Passat“ automobilio kaina yra 5300 eurų, be PVM automobilio kaina – 4 381 eurų (b. l. 80).
Iš 2020-11-23 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas, kurio apžiūros metu padaryta stenograma (b. l. 84–85, 86–89).??
Iš 2020-11-16 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų body kameros įrašas (b. l. 95-97).
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (250 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (12 500 Eur) dydžio sumos. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis O. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos veikos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį prisipažino visiškai, parodė, kad priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio norėjo patekti į vidų, o nepavykus atidaryti keleivio pusės durelių, kaltinamasis vieną ar kelis kartus spyrė į nukentėjusiojo automobilio keleivio pusės priekines duris, vienu iš spyrių pataikydamas į veidrodėlį, prie automobilio jis labai mosikavo ir gestikuliavo rankomis. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo M. G. parodymais, kad kaltinamajam nepavykus atidaryti automatiškai užsidariusių nukentėjusiojo automobilio durelių, kaltinamasis rankos kumščiu tris kartus trenkė į automobilio priekinių keleivio pusės durelių lango stiklą, o nepavykus jo išdaužti, kaltinamasis pradėjo spardyti kojomis į šonines automobilio keleivio pusės dureles ir vienu spyriu pataikė į veidrodėlį (priekinį keleivio pusės) ir suskaldė veidrodėlio stiklą, taip pat spirdamas į keleivio pusės priekines duris jas apgadino. Kaltinime nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, įvykio vietos apžiūros protokole, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga. Dalinai įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytojo Ž. N. duoti parodymai, tačiau šio kartu su kaltinamuoju įvykio vietoje buvusio liudytojo parodymai, jog jis nematė, ką iš liudytojo automobilio išlipęs kaltinamasis padarė nukentėjusiojo automobiliui, vertintini kritiškai, kaip siekis kaltinamajam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teismas laiko neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis O. K. pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis priėjęs prie gatvėje sustojusio M. G. vairuojamo automobilio tris kartus kumščiu smūgiavo į šio automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklą, tačiau jo neišdaužęs, vieną kartą spyrė į automobilio dešinės pusės dureles jas apgadindamas bei vieną kartą spyrė į dešinės pusės šoninį atgalinio vaizdo veidrodėlį, jį suskaldydamas, tokiu būdu sugadino svetimą – M. G. priklausantį turtą – automobilį 5300 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajam 200 eurų turtinę žalą.
Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad O. K. sugadino nukentėjusiajam M. G. priklausantį turtą (automobilį), tuo jam padarydamas 200 eurų (200 50=5 MGL) turtinę žalą, kuri viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL. Jis tai darė sąmoningai, tyčia ir to siekė. Todėl O. K. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis O. K. yra kaltas, todėl baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
O. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 176).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 dalis).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10, 11 straipsniai). Jis praeityje teistas tris kartus, tame tarpe – ir už nusikaltimus nuosavybei, paskirtas bausmes atlikęs, administracine tvarka baustas (b. l. 144), psichiatrinių ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė/nesilankė/neregistruotas (b. l. 147, 149), bedarbis (b. l. 108)..
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, su kurios paskyrimu kaltinamasis sutinka.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nukentėjusysis-civilinis ieškovas M. G. pareiškė 200 eurų civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti (b. l. 77). Kaltinamasis O. K. atlygino dalį turtinės žalos M. G. pervesdamas 50 eurų į banko sąskaitą (b. l. 51, 171). 2021-01-28 nukentėjusysis M. G. ir kaltinamasis O. K. pasirašė susitarimą dėl likusios 150 eurų turtinės žalos atlyginimo tvarkos iki 2021 m. birželio mėn. (b. l. 168). Šis susitarimas tvirtintinas, o procesas dėl šioje baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.
Kompaktiniai diskai (2 vnt.), esantys byloje (b. l. 85, 94), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
O. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso – 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso – 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, adresas: Kaunas, Kęstučio g. 37.
Išaiškinti O. K., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo dienos.
Išaiškinti O. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Patvirtinti civilinio ieškovo-nukentėjusiojo M. G. ir kaltinamojo O. K. 2021-01-28 pasirašytą susitarimą dėl likusios 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų turtinės žalos atlyginimo tvarką iki 2021 m. birželio mėn., o procesą dalyje dėl šioje baudžiamojoje byloje civilinio ieškovo-nukentėjusiojo M. G. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Kompaktinius diskus (2 vnt.), esančius byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
O. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.