Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. V. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad pripažįsta, jog, pasinaudodamas E. V. kortele iš jos sąskaitos išėmė 490 Eur, tačiau E. V. jam leido išimti pinigus, pati SMS žinute atsiuntė jam kortelės PIN kodą. E. V. yra jo draugė, jie iki šiol bendrauja. Su E. susipažino internete 2019 m. vasario ar kovo mėnesį, jis pirmas parašė merginai. E. V. gyvena (duomenys neskelbtini). Ji nežinojo, bet jis jau tuo metu, kai su ja bendravo, slapstėsi nuo kitų ikiteisminių tyrimų, todėl gyveno pas gimines arba viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Su E. taip pat būdavo viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Tikslios datos neprisimena, tai galėjo būti 2019 m. balandžio mėnesį. Tą dieną jis grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo pas nukentėjusiąją E. V. į darbą. Pakalbėjo, jis pasakė E. V. „duok savo automobilio raktelius, o aš paliksiu tau savo automobilio raktelius. Jei aš nespėčiau grįžti iš(duomenys neskelbtini), tu galėsi su mano automobiliu grįžti namo“. Jis savo automobilį Opel Astra paliko prie E. darbo, o pats jos automobiliu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą meistrą automobilio sutaisyti, nes buvo sugedęs rankinis stabdys ir lempa. Pasakė E., kad iki jos darbo pabaigos spės grįžti. Kai važiavo su E. V. automobiliu, pastebėjo, kad visi nukentėjusios daiktai, tarp jų ir piniginė, buvo likę automobilyje. Jis važiavo į(duomenys neskelbtini) pas gimines, po to į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) važiuojant į (duomenys neskelbtini) paskambino E. ir pasakė, kad reikia pinigų. Pasakė, kad mato jos mašinoje paliktą piniginę ir paklausė ar gali iš kortelės nusiimti pinigų. Ji paklausė, kiek reikia. Pasakė, kad jam reikia apie 400 Eur, o grįžęs atiduos. Tai, kad E. turi pinigų, jis žinojo, nes prieš dieną ji pasigyrė, kad gavo algą. E. pasakė, kad pinigai yra kortelėje su lipdukais ir pasakė PIN kodą, bet jis paprašė PIN kodą atsiųsti SMS žinute, kad neužmirštų. E. PIN kodą jam atsiuntė. Jis prašė tyrėjos gauti E. V. telefono išklotines, galinčias patvirtinti, kad kodą jam atsiuntė pati nukentėjusioji, bet tyrėja atrašė, kad telefono išklotinės nėra išsaugotos. (duomenys neskelbtini) navigacijos pagalba nuvažiavo iki bankomato Turgaus g. ir išsiėmė visus pinigus. Kortelę į bankomatą kišo du ar tris kartus, atrodo, kad pirmą kartą išėmė 200 Eur. Jis pasižiūrėjo kiek pinigų yra kortelėje ir visus juos išėmė, tai buvo 490 Eur. Apie tai, kad išėmė pinigus, E. nepranešė, nes ji dirbo. Nuėmęs tuos pinigus, jis nuvažiavo pas pažįstamą meistrą A., kad šis suremontuotų automobilį, kokia meistro pavardė, kur jis dirba, nurodyti negali. Iš E. sąskaitos paimtus pinigus, jis išleido automobilio remontui, kiek tiksliai išleido neatsimena. Po to iš (duomenys neskelbtini) važiavo į(duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Į(duomenys neskelbtini) grįžo apie 15.30 val., nuvažiavo prie E. darbo, apsikeitė su ja mašinomis. Jis greitai pasiėmė savo automobilį, E. paliko jos automobilį ir pasakęs, kad dabar neturi laiko, nes turi vėl važiuoti į(duomenys neskelbtini), o paskui susiskambins, išvažiavo. Po to su E. nebebendravo, nes slapstėsi nuo kitų ikiteisminių tyrimų. E. leido pinigus išimti, tik brolio patarta kreipėsi į policiją ir pamelavo, kad jis nužiūrėjo PIN kodą. Tikrai PIN kodo jis nenužiūrėjo, nes išvakarėse su E. ir jos kolege L. nuvažiavus į kavinę, visų pirma pinigų iš bankomato išsiėmė L., o paskui E.. Tuo metu, kai E. ėmė pinigus iš bankomato, jis kalbėjosi su L. E. pinigus būtų grąžinęs tą pačią dieną, nes būtų nuvažiavęs į viešbutį pasiimti savo pinigų, bet sužinojo, kad jo ieško kriminalistai, todėl iš karto bėgo iš (duomenys neskelbtini). Po dienos planavo susitikti su E. ir grąžinti pinigus, bet balandžio 15 d. jį sulaikė. Tikslo apgauti E. neturėjo, žalą jai atlygino rugsėjo mėn. Nuo to laiko, kai išėmė pinigus iš E. sąskaitos iki kol jį sulaikė, tas 5 paras jis su E. nekontaktavo, buvo išsiėmęs telefono kortelę. Žino, kad E. bandė su juo susisiekti. Per tas dienas buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), vykdė kitas nusikalstamas veikas, padarė gal 10 naujų nusikalstamų veikų, buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) rajone. Byla dėl tų veikų yra nagrinėjama (duomenys neskelbtini) teisme. Prieš tai taip pat bendravo su kita mergina iš (duomenys neskelbtini) rajono, buvo jos apkaltintas vagyste, dėl ko pradėta byla ir Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu, tačiau nuosprendį yra apskundęs.

Įrodymai ir jų vertinimas

Nors kaltinamasis T. V. tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo kaltę įrodo: Nukentėjusioji E. V. parodė, kad su kaltinamuoju T. V. susipažino 2019 m. balandžio mėnesį per draugas.lt programėlę. Kitos dienos ryte T. V. atvažiavo pas ją į darbą, pabendravo gal 5-15 min. Nuo tada jis kasdien 3 ar 4 dienas vis atvažiuodavo, laukdavo kol ji baigs darbą. T. V. buvo užsakęs viešbutį, kur jie po darbo nuvažiuodavo. Gali būti, kad viešbučio pavadinimas yra „(duomenys neskelbtini)“. Iki pinigų nuėmimo jų bendravimas tęsėsi kokią savaitę. Vieną vakarą po darbo ji, T., jos draugė su savo draugu važiavo į piceriją „Čarli pica“, ten pasėdėjo, išgėrė alaus. Tą vakarą ji gavo atlyginimą ir atostoginius, iš viso 721 Eur. Ji pasakė T. V., kad gavo algą, ir atrodo, davė pasaugoti jam savo piniginę, kad būdama neblaivi nepamestų. T. V. tą vakarą negėrė, nes vairavo. Piniginėje buvo jos dokumentai ir banko kortelė. Prieš važiuojant į piceriją, jie užsuko į bankomatą prie „Rimi“ parduotuvės ir ji pati išsiėmė 200 Eur. Tuo metu, kai ji ėmė pinigus, T. buvo su ja ir galėjo matyti PIN kodą. Iš picerijos jie visi keturi nuvažiavo į viešbutį, ten išmiegojo, o ryte T. nuvežė ją į darbą. Atvežęs ją į darbą, T. pasakė, kad važiuos sutaisyti jos automobilio rankinį stabdį. Jis pasiėmė jos automobilį, o jo automobilis liko prie jos darbo. Ji neatsimena, kada T. grąžino jai piniginę, ar turėjo ją tą dieną darbe su savimi, nes piniginės ji nepasigedo. Kol buvo darbe su T. daugiau nekontaktavo, kur jis buvo nežino, kad važiuos į (duomenys neskelbtini) nesakė, neskambino prašydamas leisti nusiimti pinigų iš jos sąskaitos. Su T. tą dieną po darbo ji susitiko apie 16 val. Jis atvažiavo prie darbo, grąžino jai automobilį ir padavė banko kortelę, sakydamas, kad kortelė buvo pamesta mašinoj. Pasakęs, kad po valandos susitiksim, susiskambinsim, T. išvažiavo. Po valandos ji jam skambino, bet T. nebekėlė ragelio. Ji neatsimena tiksliai, kada ji per programėlę pasitikrinusi pamatė, kad nebėra sąskaitoje pinigų, gal tai buvo darbe, o gal jau ir po darbo. Jos automobilis nebuvo sutaisytas. Kai pamatė, kad pinigai išimti, skambino T. V., bet šis nebeatsiliepė ir ji suprato, kad viskas baigta. Pinigų ji T. V. iš jos sąskaitos išimti neleido, neatsimena, kad būtų siuntusi jam savo kortelės PIN kodą. Ji net nežinojo, kad pas T. V. yra jos kortelė, kol jis jai atvažiavęs prie darbo, kortelės negrąžino. Kai jai grąžino automobilį ir kortelę, ji dar nežinojo, kad nebėra pinigų. Iš jos sąskaitos dingo 490 Eur. Nors ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad T. V. jai žalą atlygino, tačiau taip nėra. Ji pamelavo, norėdama, kad kuo greičiau baigtųsi ši istorija. Civilinio ieškinio nereiškia, jokių pretenzijų T. V. neturi. Kai susipažino su T. V., jis pasakojo, kad dirba elektros tinkluose, turėjo reikalų su policija, buvo sakęs, kad yra sėdėjęs pataisos namuose už vagystes. Ji pasakė, kad jis daugiau taip nedarytų ir jis pažadėjo daugiau taip nesielgti. Ji važiavo pas T. V. į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių, norėjo viską išsiaiškinti, bet T. nieko nepaaiškino, tik pasakė, kad tuos pinigus nuėmė, nes reikėjo atiduoti kažkokiems draugams.

Iš E. V. Swedbank banko sąskaitos LT(duomenys neskelbtini), išrašo matyti, kad 2019-04-10 10.17 val. H613/HB (duomenys neskelbtini) nuimti grynieji 400 Eur ir 10.18 val. 90 Eur (1 t., b. l. 17).

Iš Swedbank banko pateikto kompaktinio disko ir apžiūros protokolo matyti, kad bankas pateikė E. V. sąskaitos išrašą ir kompaktinį diską su foto nuotraukomis nuo 2019-04-09 iki 2019-04-10 bankomatų, kuriuose atliktos grynųjų pinigų operacijos. 2019-04-10 10.17 val. H613/HB (duomenys neskelbtini) nuimti grynieji 400 Eur ir 10.18 val. 90 Eur, o nuotraukose nustatytas T. V., kuris naudojasi nukentėjusios mokėjimo kortele (1 t., b. l. 43-47).

Iš (duomenys neskelbtini) Hotel pateiktos informacijos matyti, kad T. V. su mergina buvo apsistojęs viešbutyje "(duomenys neskelbtini)" du kartus: 2019 m. balandžio 4-5 d. ir balandžio 9-10 d. (1 t., b. l. 39).

Iš nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) ir tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimas gauti telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinę nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. Atlikus analizę nustatyta, kad abonentas važiavo po Lietuvą į įvairius miestus ir miestelius, bendravo su įvairiais numeriais, tarp kurių ir su numeriu, priklausančiu nukentėjusiajai E,. V. 2019 m. balandžio 10 d. važiavo į (duomenys neskelbtini), nuo 10.00 val. iki 11.16 val. buvo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58-195, 2 t., b. l. 1-6).

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti keli alternatyvūs sukčiavimo objektyvieji požymiai – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas; turtinės prievolės išvengimas; turtinės prievolės panaikinimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šiame straipsnyje nurodyta veika. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-719/2018).

Vykdydamas aukščiau išvardintas nusikalstamas veikas kaltininkas, įgyvendindamas vieningą sumanymą užvaldyti svetimą turtą sukčiavimo būdu, iš pradžių neteisėtai įgyja svetimas elektroninės mokėjimo priemones ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti (BK 214 straipsnio 1 dalis), po to, pasinaudodamas šiais neteisėtai įgytais duomenimis, atlieka neteisėtas grynųjų pinigų išėmimo finansines operacijas bankomate (BK 215 straipsnio 1 dalis), ir taip apgaule įgyja svetimą turtą (BK 182 straipsnio 1 dalis). Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas bei laikymas ir inicijavimas ar atlikimas ja didesnės nei 3 MGL dydžio finansinės operacijos turtui užvaldyti, teismų praktikoje kvalifikuojamas kaip BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis, kadangi jų padarymą sieja vieninga tyčia, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, padaromas nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, darymo eigoje. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jei, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-516/2005, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis T. V. su nukentėjusiąja E. V. susipažino 2019 m. balandžio mėn. per internetinę programėlę, susipažinimui iniciatyvą parodė T. V.. Kaltinamasis su nukentėjusiąja bendravo apie savaitę, atvykdavo prie jos darbo vietos, jie kartu leisdavo laiką, lankėsi viešbutyje. Kaltinamasis T. V. neneigia pasinaudodamas E. V. kortele 2019 m. balandžio 10 d. iš „Swedbank“ AB bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), per 2 ar 3 kartus išėmęs 490 Eur, tačiau nurodo, jog nukentėjusioji žinojo apie pinigų išėmimą, pati atsiuntė jam banko kortelės PIN kodą. Teismo vertinimu, tokią kaltinamojo versiją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Iš nukentėjusiosios E. V. parodymų matyti, kad prieš dieną, kai buvo išimti pinigai, ji bendravo su kaltinamuoju, pasisakė jam gavusi algą ir atostoginius, iš viso 721 Eur. Tą vakarą (2019 m. balandžio 9 d.) nukentėjusioji kartu su kaltinamuoju ir draugais vyko į kavinę, prieš tai užsuko prie bankomato ir pati išsiėmė iš savo sąskaitos 200 Eur. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad tuo metu T. V. buvo su ja ir galėjo pamatyti jos įvedamą kortelės PIN kodą. Nors kaltinamasis nurodo, kad PIN kodą pati nukentėjusioji atsiuntė jam SMS žinute, byloje esantys duomenys to nepatvirtina, o nukentėjusioji nurodė tokios aplinkybės neatsimenanti, teigė 2019 m. balandžio 10 d. dienos metu su T. V. nekontaktavusi, nekalbėjusi telefonu ir nerašiusi jam žinučių. Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 9 d. vakare, būnant picerijoje, nukentėjusioji padavė T. V. pasaugoti savo piniginę, kad būdama neblaivi, jos nepamestų. Piniginėje buvo dokumentai ir banko kortelė. Ji nežino, kada T. V. grąžino piniginę, tačiau gerai žino, kad banko kortelę kaltinamasis jai grąžino 2019 m. balandžio 10 d., apie 16 val., atvažiavęs pas ją prie darbo ir pasakęs, kad rado kortelę automobilyje. To, jog kortelė yra pas T. V. nukentėjusioji iki tol nežinojo, pati asmeniškai jam kortelės nedavė, kada tiksliai kaltinamasis jos banko kortelę pasiėmė nežino. Apie tai, kad banko sąskaitoje nebėra pinigų nukentėjusioji taip pat sužinojo 2019 m. balandžio 10 d. vakare, teigia nežinojusi, jog T. V. išims pinigus iš jos sąskaitos. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų leidusi T. V. su jos banko kortele vykdyti finansines operacijas. Kaltinamojo versiją, jog pinigus jis išėmė su nukentėjusiosios žinia ir dalį jų panaudojo būtent nukentėjusiosios automobilio remontui, paneigia tai, jog jis jokių konkrečių duomenų apie neva automobilį remontavusį meistrą A., jo buvimo vietą, teikiamas paslaugas, teismui nurodyti negalėjo, nukentėjusiosios teigimu, automobilis liko nesuremontuotas, to nepaneigė ir kaltinamasis. Kaltinamojo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, todėl vertintini kaip jo gynybine pozicija. T. V. nurodė, jog tą pačią ketino grąžinti pinigus E. V., tačiau grįžęs į (duomenys neskelbtini) ir atidavęs jai automobilį, pasiskubino išvykti, nieko nesakė apie pinigus. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad atvažiavęs prie jos darbo T. V. tik grąžino automobilį ir jos banko kortelę, neva rastą automobilyje, apie pinigus nieko nesakė, tik pažadėjo susiskambinti ir už valandos susitikti. Šios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės visiškai paneigia kaltinamojo parodymus apie nukentėjusiosios leidimą išimti pinigus, nes E. V. net nežinojo apie pas T. V. buvusią jos kortelę ir šis jai nieko nesakė apie paimtus pinigus. Tolimesni kaltinamojo veiksmai patvirtina jo vengimą bendrauti su nukentėjusiąja, paaiškinti pinigų išėmimo aplinkybes, nes jis skubiai išvyko iš (duomenys neskelbtini), tapo nebepasiekiamas telefonu. Pats kaltinamasis pripažino, jog su nukentėjusiąja nebendravo, į jos skambučius neatsiliepė, išvyko į Latviją ir toliau darė nusikalstamas veikas. Tokie veiksmai apskritai atrodo nelogiški ir nesuderinami su kaltinamojo pozicija, jog jis E. V. kortele naudojosi jos pačios leidimu, ji neva žinojo apie paimamus pinigus ir jis ketino paimtus pinigus grąžinti. Kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis T. V. 2019 m. balandžio 10 d. „Swedbank“ AB bankomate H613/HB (duomenys neskelbtini) 10.17 val. iš E. V. sąskaitos nuėmė 400 Eur grynųjų pinigų, o 10.18 val. 90 Eur grynųjų pinigų. Kaltinamasis T. V. šios aplinkybės neneigė, teigė pažiūrėjęs sąskaitos duomenis ir išėmęs visus pinigus, kiek buvo, kortelę į bankomatą kišęs 2-3 kartus. Tai, jog yra apgauta ir iš jos sąskaitos yra pasisavinti pinigai, nukentėjusioji E. V. teigė supratusi tą patį vakarą, o sekančią dieną kreipėsi į policiją (1 t. b. l. 7-10). Pagal nukentėjusiosios parodymus pinigų T. V. jai negrąžino iki šiol, to teisiamojo posėdžio metu nepaneigė ir pats kaltinamasis T. V..