Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde iš esmės kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas tik prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

5.1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

5.2. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų, o BK 214 straipsnio 1 dalies ir BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta, jog už šių nusikaltimų padarymą yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. V. bausmę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

5.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. V. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamomis veikomis buvo padaryta žala, tačiau nukentėjusioji nepareiškė civilinio ieškinio, nusikalstamos veikos įvykdytos teistumui neišnykus, nuteistajam būnant lygtinai paleistam iš įkalinimo įstaigos (T. V. nusikalto praėjus vos 3 mėnesiams po jo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos). Atkreipiamas dėmesys, kad T. V. yra net 9 kartus teistas (visi jo anksčiau įvykdyti nusikaltimai yra turtinio pobūdžio) (2 t., b. l. 16–28), yra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 10–15), nevedęs, nedirba (2 t., b. l. 8, 9). Nuteistojo T. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas pagrįstai nenustatė, tačiau pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis nusikaltimus padarė dėl savanaudiškų paskatų, be to, nusikaltimus įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 3, 13 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantui paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo, atsižvelgia į nuteistojo elgesį, jo požiūrį po padarytų nusikalstamų veikų, į tai, ar nuteistojo požiūris dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pasikeitė jo atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija pastebi, jog T. V. skundu prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę, bandydamas dalį kaltės perkelti pačiai nukentėjusiajai, teigdamas, jog nukentėjusioji jį apkalba, nors byloje nėra jokių duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad nukentėjusioji galėtų apeliantą apkalbėti, be to, ir pats apeliantas skunde tokių duomenų nepateikė, tai šiuo atveju tik rodo, kad nuteistojo pavojingumas ir požiūris į padarytas nusikalstamas veikas net ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nepakito. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. V. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

5.4. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės už BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje įvykdytas nusikalstamas veikas yra netgi mažesnės už šių nusikalstamų veikų baudžiamajame įstatyme numatytus laisvės atėmimo bausmių vidurkius (BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų, o BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, bendrindamas nuteistajam T. V. paskirtas bausmes, taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą patį švelniausią ir palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą, t. y. bausmių apėmimą. Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam T. V. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei subendrinta galutinė bausmė būtų per griežtos.

5.5. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis padarė pirmą kartą, todėl prašo sušvelninti bausmę, nemenkina T. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, jog priešingai nei mano T. V., tai, kad jis pirmą kartą padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas rodo, jog jo (nuteistojo) daromų nusikalstamų veikų spektras plečiasi, didėja jo pavojingumas, tai šiuo atveju tik neigiamai apibūdina apeliantą ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtų bausmių.

5.6. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą T. V. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. T. V. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. V. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė adekvačias ir proporcingas įvykdytų nusikaltimų ir T. V. asmenybės pavojingumui laisvės atėmimo bausmes bei galutinę subendrintą bausmę, kuri taip pat nelaikytina per griežta.

6. Atsakant į skundo argumentus dėl nukentėjusiosios nubaudimo už neva jos melavimą, pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje yra nagrinėjamos tik jo (apelianto) baudžiamosios atsakomybės ribos ir tik tiek, kiek tai susiję su jam paskirtomis bausmėmis, todėl dėl kitų asmenų atsakomybės šioje baudžiamojoje byloje nėra sprendžiama. Be to, nors nuteistasis teigia, kad nukentėjusioji nurodo neteisingas įvykio aplinkybes, apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios nuosekliais parodymais viso proceso metu. Pažymėtina, jog nukentėjusioji apylinkės teismo posėdžio metu vienareikšmiškai nurodė, kad T. V. nebuvo leidusi paimti banko kortelės, išgryninti pinigus, banko kortelės PIN kodo nei iki įvykio, nei įvykio dieną jokiais būdais T. V. nebuvo perdavusi, tai, kad T. V. turėjo jos banko kortelę, pastaroji nežinojo, tai sužinojo tik 2019 m. balandžio 10 d., apie 16 val., kai T. V., atvažiavęs pas ją prie darbo, nurodė, jog automobilyje rado pastarosios kortelę ir ją grąžino, apie tai, kad nuteistasis būtų išgryninęs pinigus, nukentėjusiajai nesakęs, o nukentėjusiajai supratus, kad buvo išgryninti jos pinigai, bandė susisiekti su T. V., tačiau nesėkmingai (3 t., b. l. 69–72). Kaip ir minėta, byloje nėra jokių duomenų, jog nurodyti nukentėjusiosios parodymai galėtų būti neteisingi ar kad pastaroji galėtų apkalbėti nuteistąjį. Kad nukentėjusioji nesiekia apkalbėti nuteistojo ir nėra nusiteikusi priešiškai pastarojo atžvilgiu, patvirtina ir tai, jog pati nukentėjusioji teisme pripažino, jog T. V. jai nėra gražinęs paimtų pinigų, nuteistasis šios aplinkybės nepaneigė nei apeliaciniame skunde, nei apylinkės teisme, nukentėjusioji T. V. atžvilgiu civilinio ieškinio dėl padarytos žalos nepareiškė, parodymus davė prisiekusi ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi, pritartina apylinkės teismo argumentams, kad T. V. pateikta versija dėl leidimo išgryninti pinigus bei mokėjimo kortelės PIN kodo nurodymo vertintina tik kaip nuteistojo gynybinė versija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.

7. Nepagrįstas apelianto prašymas apeliacinės instancijos teisme apklausti nukentėjusiąją bei jo (apelianto) apklausoje dalyvavusius pareigūnus. Pastebėtina, kad apeliantas skunde nenurodė, kokias naujas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjant apylinkės teisme, galėtų nurodyti skunde minimi asmenys ir kaip tai galėtų nulemti jo baudžiamosios atsakomybės švelninimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad apylinkės teismas nešališkai, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir motyvuotai paneigė nuteistojo keltas versijas dėl nukentėjusiosios duoto leidimo išgryninti pinigus, su tokiomis padarytomis apylinkės teismo išvadomis visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, pagrindo iš naujo tirti jau ištirtas ir nustatytas byloje aplinkybes nėra. Remiantis išdėstytu, apelianto prašymas dėl skunde nurodomų asmenų apklausų apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.