Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

- asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2014-08-07 protokole užfiksuota, kad P. B. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino G. V. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. (2 t. b. l. 55-56);

- specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos nurodyta, jog 2016-03-31 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-1/29 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo teigiama, kad tyrimui nebuvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) tiriamojo laikotarpio dokumentai: 2013 m. finansinės atskaitomybės rinkinys, 2012-01-01 – 2013-12-13 buhalterinės apskaitos registrai ir dokumentai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti, kokio dydžio ir kokios struktūros įmonė UAB (duomenys neskelbtini) turėjo turtą bei debitorinius įsipareigojimus ir mokestinius bei kreditorinius įsipareigojimus 2013-12-13 ir 2014-06-09 dienoms. Visos ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti įforminti dokumentuose, dokumentų duomenys apibendrinami apskaitos registruose. Buhalterinė apskaita turi būti sutvarkyta taip, kad iš buhalterinių sąskaitų būtų galima nustatyti įmonės turtą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Tyrimo metu buvo nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-13 ir nuo 2013-12-13 iki 2014-06-09. (2 t., b. l. 6-32);

- liudytojos R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2008 m. balandžio 4 d. į UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. V. ir pasakė, kad jo naujai įsteigtai bendrovei reikia tvarkyti apskaita. Nurodė, kad bendrovės veikla - didmeninė ir mažmeninė prekyba šaldytais produktais. Sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, pagal kurią pradėjo tvarkyti bendroves (duomenys neskelbtini) apskaitą. Minėtos bendrovės apskaitą tvarkyti buvo paskirta jų darbuotoja V. B.. Apskaita buvo tvarkoma UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Dokumentus į jų veiklos vykdymo vietą pristatydavo pats direktorius G. V. arba bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojai - vairuotojas, kuris išvežiodavo produkciją, kurio vardo ir pavardės nežino, arba darbuotoja S., kurios pavardės nežino. Jos žiniomis, bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriumi visą laiką, kol jų bendrovė tvarkė minėtos bendrovės apskaitą, buvo G. V., kuris ir atstovaudavo bendrovę. UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijas ir ataskaitas teikė ji arba buhalterė V. B.. UAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą - šaldytų produktų (pusfabrikačių) prekybą, vėliau, maždaug nuo 2011 m. vidurio, baigė prekiauti šaldytais produktais ir pradėjo atvėsintos paukštienos prekybą. Veiklos vykdymo vietos nežino. 2013-11-30 dieną buvo nutraukta 2008-04-04 dienos buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. 013, kadangi jų bendrovė nebegalėjo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dėl bendrovės specifikos, be to, dokumentai nebebuvo pristatomi laiku. Į UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 2013 m. gruodžio 13 d. atvyko direktorius G. V. su kažkokiu asmeniu, kurio vardo ir pavardės nežino, pasirašė dokumentų perdavimo aktą. Tą pačią dieną minėtiems asmenims ji perdavė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Su direktoriumi G. V. buvusio asmens neatsimena ir atpažinti negalėtų. Ji nieko nėra girdėjusi apie nuo 2013-12-13 įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi tapusį P. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jos nuomone, pagal apskaitos dokumentus, pradėjusi prekiauti atvėsinta paukštiena, UAB (duomenys neskelbtini) prekės parduodavo už mažesnę, nei savikaina kainą, ko pasėkoje atskaitingas asmuo G. V. už perkamą produkciją atsiskaitinėjo asmeniniais pinigais ir augo bendrovės skola atskaitingam asmeniui. Be to, pastebėjo, kad 2013 m. sparčiai pradėjo augti sandėlio likučiai - neparduota produkcija. Perduodami įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai yra nurodyti 2013-12-13 dokumentų perdavimo - perėmimo akte. Jai nežinoma, kokiu būdu ir kur buvo išgabenti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) patalpų (2 t., b. l. 68-70);

- įtariamojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad apklausos metu jam buvo pateikti susipažinti: 1) 2013-12-12 įmonės UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimas Nr. VP-2013-23; 2) UAB (duomenys neskelbtini) 2013-12-19 Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis; 3) UAB (duomenys neskelbtini) 2013-11-06 Specialių paslaugų teikimo sąlygų sutartis. Iš šių jam pateiktų dokumentų visi dokumentai jam yra žinomi. Minėtas įgaliojimas jam yra matytas. Jis atsimena kelis atvejus, kai V. Ž. jam paduodavo įgaliojimą, kaip šis minėtas, ir su šiuo įgaliojimu jis turėjo nueiti pas jau atvykusį kurjerį. Atvykusiam kurjeriui jis paduodavo įgaliojimą. Kurjeris jam paduodavo pasirašyti analogiškas, kaip jam pateiktas susipažinti, paslaugų teikimo sutartis, ant kurių jis pasirašydavo ir po iš karto kurjeris jam paduodavo firminius maišus su (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) logotipais, kuriuos jis nedelsiant pateikdavo V. Ž. tiesiogiai. Jis nesigilino į dokumentų turinį, kuriuos jam pasirašyti pateikdavo kurjeriai (2 t., b. l. 60-62);

- įtariamojo P. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis klastodavo įmonių pirkimo dokumentus ir tikrai neišsaugojo jokių įmonių dokumentų. Išėjęs iš pataisos namų jis pradėjo ieškoti kuo jam užsiimti, nes darbo ir pajamų jis jokių neturėjo. 2013 m. rudenį jis paskambino V. Ž. ir paklausė, ar jie gali susitikti, nes jie ieško darbo. Susitikus su V. Ž., pastarasis jam pasiūlė tokį darbą: V. Ž. paduoda jam pasirašyti ant įvairių įmonių dokumentų, o jam už tai sumoka atitinkamą sumą pinigų. V. Ž. plačiau paaiškino, kad po dokumentų pasirašymo jis bus paskirtas į įmonės direktoriaus pareigas bei taps tos įmonės savininku. Už tai, kad jis pasirašys ant tokių dokumentų, jis gaus iš V. Ž. po 300 Lt. sumą už kiekvieną įmonę. V. Ž. jam pasakė, kad įmonės bus „švarios“, kaip jis suprato - be jokių skolų ir įsipareigojimų. Kaip jis suprato iš V. Ž. žodžių, V. Ž. norėjo tas įmones subankrotinti, tačiau tai padaryti jo vardu. Jis pagalvojo, kad tapti įmonės direktoriumi ir savininku nėra blogai, todėl sutiko su V. Ž. pasiūlymu. Apie įmonę UAB (duomenys neskelbtini) jam yra žinoma, kad ši įmonė per V. Ž. jam buvo perrašyta tiesiogiai nuo senojo oficialaus savininko ir vadovo, jam iki to momento nepažįstamo G. V.. Jam nėra žinoma, ar realiai V. Ž. valdė minėtą įmonę ir ar ją buvo realiai įgijęs. Jam visiškai nėra žinoma, kokią veiklą vykdė ši įmonė, jam nežinoma apie šios įmonės buhalterinę apskaitą iki jo ir kai šią įmonę valdė minėti asmenys, šios įmonės disponuotą turtą iki jo. Jam visiškai nėra žinoma apie šios įmonės įgytas mokestines ir kreditorines prievoles, apie šios įmonės vykdytą neteisėtą veiklą. Šios įmonės formaliu savininku ir vadovu jis tapo 2013 metų, kiek pamena, gruodžio mėnesį. Jis atsimena, kad už šią įmonę jis gavo iš V. Ž. per kelis kartus kažkokią pinigų sumą. Jam nėra tiksliai žinomi G. V. ar V. Ž. motyvai, dėl kurių jis tapo šios įmonės savininku ir direktoriumi. Jis šią įmonę formaliai įgijo neturėdamas tikslo jos vardu vykdyti ūkinės-komercinės veiklos. Jam formaliai įgyjant šią įmonę, jam nebuvo žinomos įmonės finansinės problemos ir jo nedomino įmonės turimos mokestinės ar kreditorinės prievolės. Jam formaliai įgijus šią įmonę, tarp jo ir G. V. bei V. Ž. nebuvo jokių susitarimų dėl jo veiklos su šia įmone. Jis niekada nerengė įmonių valdymo ir dokumentacijos perdavimo dokumentų. Jis atsimena, kad 2013 metų, kiek pamena, gruodžio mėnesį, jis atvyko į su V. Ž. sutartą vietą Kaune, kurios dabar nepamena, kur jo laukė G. V. ir V. Ž.. V. Ž. buvo parengęs šios įmonės valdymo ir dokumentacijos perdavimo dokumentus, kuriuos V. Ž. jam pateikė G. V. akivaizdoje pasirašyti ir tai jis atliko. Jis nesigilino, ar jo pasirašomų dokumentų datos sutampa su realiomis pasirašymo datomis. Jis neperėmė šios įmonės apskaitos dokumentų, nes jam jų G. V. ir V. Ž. nepasiūlė perimti ir jam jų nereikėjo. Jis pamena, kad jis pats užregistravo minėtą juridinį faktą. Po kelių dienų jis atvyko vėl į su V. Ž. sutartą vietą Kaune, kurios dabar nepamena, kur jo laukė G. V. ir V. Ž.. Jie abu jam pateikė pasirašyti šios įmonės apie 30-50 lapų apskaitos dokumentų, kurių pagrindu, kaip suprato, ši įmonė atsisakė kreditorinių reikalavimų ir juos perleido kitoms įmonėms, kurių nepamena. Jam nebuvo perduotas joks šios įmonės turtas, antspaudas, įmonės elektroninės bankininkystės įrankiai ar duomenys. Jam formaliai įgijus šią įmonę, jam nebuvo ir nėra žinoma apie šios įmonės turimas mokestines ir kreditorines prievoles, vykdytą ūkinę-komercinę veiklą, įmonės vardu įgytą turtą ir/ar įgytus kreditorinius įsipareigojimus, įgytus mobilaus ryšio telefonus ar SIM korteles, šios įmonės vardu vykdytą neteisėtą veiklą forminant netikrų sandorių dokumentus, apskaitos tvarkymą jam būnant formaliu šios įmonės savininku ir direktoriumi. Jam nėra tekę savo parašu tvirtinti jokių šios įmonės ūkinių-finansinių operacijų dokumentų, bent jau šių faktų neatsimena. Jo, kaip šios įmonės direktoriaus, yra ieškoję kažkokie asmenys, kurie reikalavo grąžinti įmonės skolas, bet jis nieko neatlikinėjo ir niekur nesikreipė dėl problemų išsprendimo.(2 t. b. l. 45-54, 53-54);

- įtariamojo V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, šios bendrovės veikla yra metalo ir jo dirbinių pardavimas. 2012-2013 metais, tikslių datų neprisimena, jis sugalvojo verstis kita veikla, tai yra pirkti bei parduoti įmones. Vienas įmones jis pirkdavo realiai ir mokėdavo pinigus, tačiau tuo laikotarpiu pasitaikydavo žmonių, kurie kreipdavosi į jį su prašymu, kad įmonę jis nupirktų su skolomis arba su kažkokiomis problemomis, tačiau būdavo taip, kad už tokias įmones ne jis mokėdavo pinigus, o jam sumokėdavo pinigus. Tokiu būdu jis tapdavo įmonės direktoriumi arba įmonės akcininku. Kaip jis minėjo, tokios įmonės turėjo kažkokių tai problemų, ar tai skolos, ar tai gręsiantis bankrotas. Nuo skolų dydžio, nuo problemų kiekio priklausydavo ir jo užmokestis. Kiekvieną kartą jis to klausdavo pardavėjo. Kartais įmonės turėdavo finansinio turto, tai yra kreditorinių skolų. Įmonę UAB (duomenys neskelbtini) atstovavo direktorius, kurio duomenų neprisimena. Įmonė UAB (duomenys neskelbtini) turėjo skolų, už perrašymą jam sumokėjo apie 3 000,00 Lt. Bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) galutiniame variante buvo perrašyta P. B. (2 t., b. l. 36-40).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siejamas su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingu ir/ar netinkamu vykdymu. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą.

Nagrinėjamu atveju teismo ištirtų įrodymų visuma (liudytojų parodymai, registro duomenys, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga), o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, patvirtina, kad kaltinamasis G. V., laikotarpiu nuo 2008-03-26 iki 2013-12-13 būdamas juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti įmonę UAB (duomenys neskelbtini) bei pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, turėdamas savo žinioje įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, veikdamas tyčia, siekdamas vieningo sumanymo išvengti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) naudai turimos 2013-12-13 dienai susidariusios bendrai 2 938,70 eurų dydžio turtinės prievolės įvykdymo, iš jų 2 568,64 eurų dydžio mokestinės prievolės Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir 370,06 eurų dydžio mokestinės prievolės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, siekdamas savo naudai išvengti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo proceso bei siekdamas, kad valstybinės įstaigos negalėtų pasinaudoti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais tiriant šios įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį bei numatydamas, kad nesaugant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nebus galima nustatyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir siekdamas šių padarinių atsiradimo, susitaręs su V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir 2013-12-13 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Kaune, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, sumokėdamas V. Ž. 3 000,00 Lt (868,86 eurų) dydžio užmokestį už tai, kad V. Ž. suorganizuos jo, G. V., sąsajų panaikinimą dėl ankstesnės įmonės UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos, tyčia paslėpė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2008-04-02 iki 2013-12-13 laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentus 2013-12-13 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, juos perduodamas V. Ž., kuriuos V. Ž. paslėpė, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2012-01-01 iki 2013-12-13 turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, ir tokiu būdu jis, G. V., įmonės UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 2 938,70 eurų dydžio turtinės prievolės.

Šie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius, todėl G. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal minėtus baudžiamojo įstatymo straipsnius.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis G. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašė esant galimybei sumažinti baudos dydį, nes moka būsto paskolą ir augina tris vaikus (2 t., b. l. 129).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

G. V. padarė du – vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 10, 11 straipsniai). Padaryti nusikalstami veiksmai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Jis neteistas, administracine tvarka baustas, duomenų apie psichiatrinį gydymą, priklausomybės ligų gydymą nėra, dirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti juos, kad atlikę bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtina prokuroro siūloma minėtų straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda.

BK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinės nutartys Nr. 2K-64/2011, Nr. 7-3/2006, Nr. 2K-7-495/2007). Šiuo atveju nusikalstamos veikos padarytos 2008-2013 metų laikotarpiu, todėl taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d. galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur (130 Lt).

Teismas sprendžia, kad prokuroro pareiškime pasiūlytos bausmės – baudos dydis yra optimalus ir tinkamas bausmės tikslams įgyvendinti, baudos dydžio mažinti teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis terminas baudai sumokėti

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 2 568,64 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, t. y. išvengus turtinės prievolės buvo padaryta tokio dydžio žala valstybės biudžetui (2 t., b. l. 72-73).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pareiškė 370,06 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, t. y. negavus pajamų buvo padaryta tokio dydžio žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (2 t., b. l. 81-82).

Civilinių ieškovų Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai.

Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.<...> .

Šioje byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo G. V. neteisėtų veiksmų civiliniai ieškovai Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius negavo nurodyto dydžio pajamų.

Atsižvelgiant į tai civiliniam ieškovui Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai priteistina 2 568,64 eurų turtinės žalos atlyginimo, civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui priteistina 370,06 eurų turtinės žalos atlyginimo, sutartyje numatytomis sąlygomis (2 t., b. l. 125).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, UAB (duomenys neskelbtini) duomenų pažyma ir dokumentai iš duomenų saugyklų bei trečiųjų asmenų. (1 t., b. l. 31-139), 2015-12-31 FNTT reikalavimas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) ir pateikto elektroninio laiško nuorašas su dokumentais (1 t., b. l. 144-150), kompaktinis diskas (1 t.), 2015-11-10 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas Nr. (8.4-11Š)-R3-11961 dėl informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini) ir duomenų apie įmonės skolą 2013-12-13 dienai pateikimo (1 t., b. l. 152), 2014-12-31 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pranešimas Nr. (7.30) S-23877 dėl informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini) ir duomenų apie įmonės skolą 2013-12-13 dienai pateikimo su priedais. (1 t., b. l. 155-184), paliktini saugoti byloje.

G. V. kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, skirti 30 (trisdešimties) MGL, tai yra 1 129,80 eurų baudą;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, skirti 45 (keturiasdešimt penkių) MGL, tai yra 1 694,70 eurų baudą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2, 5 dalimis bausmes subendrinti jas apimant ir galutinė bausmę skirti 45 (keturiasdešimt penkių) MGL, tai yra 1 694,70 eurų dydžio baudą

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 30 MGL, t. y. 1 129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 centų) dydžio baudą.

Įpareigoti G. V. per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti, paskirtą baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentą/-us, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) (BVK 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti nagrinėti: UAB (duomenys neskelbtini) duomenų pažymą ir dokumentus iš duomenų saugyklų bei trečiųjų asmenų. (1 t., b. l. 31-139), 2015-12-31 FNTT reikalavimą įmonei UAB (duomenys neskelbtini) ir pateiktą elektroninio laiško nuorašą su dokumentais (1 t., b. l. 144-150), kompaktinį diską (1 t.), 2015-11-10 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą Nr. (8.4-11Š)-R3-11961 dėl informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini) ir duomenų apie įmonės skolą 2013-12-13 dienai pateikimo (1 t., b. l. 152), 2014-12-31 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pranešimą Nr. (7.30) S-23877 dėl informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini) ir duomenų apie įmonės skolą 2013-12-13 dienai su priedais (1 t., b. l. 155-184), palikti saugoti byloje.

Civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo G. V. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 2 568,64 eurų (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 64 centus) turtinės žalos atlyginimo, įpareigojant civilinį ieškinį atlyginti iki 2018-12-31.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo G. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus naudai 370,06 eurų (tris šimtus septyniasdešimt eurų 06 centus) turtinės žalos atlyginimo, įpareigojant civilinį ieškinį atlyginti iki 2018-12-31

Išaiškinti G. V., kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį (-ąją) kaltu (-a), teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.