Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-11-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-12667-1071/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
e2YT-12667-1071/2018
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01620-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Pliuskevičius
Pareiškėjas
R. N.
Suinteresuotas asmuo
M. M. Ū., Valstybės įmonė Turto bankas
Advokatai
Rolandas Stirbinskas
Civilinė byla Nr. e2YT-12667-1071/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01620-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 2.5.5; 3.4.5.2.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,sekretoriaujant Karolinai Butkienei,dalyvaujant pareiškėjui R. N., jo atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui,suinteresuotam asmeniui M. M. Ū.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. M. Ū., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. N. 2018 m. rugsėjo 21 d. pateiktu ir 2018 m. rugsėjo 28 d. priimtu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), palikimą, susidedantį iš 1141/3200 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančių buto / patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12/100 pastato tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., priėmė pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodo, kad mirus motinai jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes palikimą faktiškai pradėjo valdyti, dėl paveldėto turto jam net nekilo abejonių. Perimtą nekilnojamąjį turtą valdė kaip savo, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius, nes jis ir iki mamos mirties kartu su ja gyveno tame name bei rūpinosi jo išlaikymu, todėl mano, jog jis priėmė motinos turto palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Suinteresuotas asmuo M.M. Ū. yra jo sesuo, ji neprieštarauja pareiškimui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą prašo pareiškėjo R. N. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo M. M. Ū. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad sutinka su brolio (pareiškėjo) pareiškimu ir prašo jį tenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. N. ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad mirusioji buvo pareiškėjo mama, su kuria pareiškėjas gyveno visą laiką, ir po jos mirties liko gyventi tame pačiame bute. Pareiškėjas rūpinasi tuo butu, moka visus mokesčius.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M.M. Ū. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad mirusioji buvo jos mama. Brolis (pareiškėjas) ten gyveno su mama visą laiką, ir po jos mirties liko ten gyventi. Ji tik atvykdavo padėti mamai.

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta pareiškėją ir suinteresuotą asmenį M. M. Ū. nuo jaunystės. Jis gyvena šalia, jie yra vieno namo bendrasavininkiai. Pareiškėjas visada gyveno su mama ir po jos mirties liko toliau gyventi tame pačiame bute. Šiuo metu pareiškėjas ten gyvena vienas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. N. (e. b. l. 5, 7), o (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjo mama M. N., gim. (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimas patvirtina, kas pareiškėjas R. N. yra mirusiųjų M. N. ir J. N. sūnus (e. b. l. 6).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis M. N. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 1141/3200 dalys žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas / patalpa – butas Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12/100 dalių pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 8-12).

Iš 2018 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro rašto Nr. 168 nustatyta, kad po M. N., gimusios (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta (e. b. l. 13). Iš 2018 m. rugpjūčio 30 d. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 14).

Valstybės įmonės registrų centras 2018 m. rugpjūčio 30 d. išrašas patvirtina, kad M. N. mirė būdama našle (e. b. l. 15).

Byloje esančios PVM sąskaitos – faktūros, išduotos akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“, akcinės bendrovės LESTO išduotos sąskaitos ir apmokėjimo kvitai, PERLO paslaugų mokėjimo kvitai, patvirtina, kad pareiškėjas po mamos mirties mokėjo ir moka už elektros ir vandens tiekimą, adresu (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).

Tai, kad pareiškėjas R. N. po mamos M. N. mirties rūpinasi ir prižiūri turtą, patvirtina sąskaitos, iš kurių matyti, jog pareiškėjas moka mokesčius už vandenį, elektrą. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. M. Ū. ir liudytojas A. P. paaiškino ir patvirtino, jog pareiškėjas ir toliau po palikėjos mirties gyvena tame pačiame bute, rūpinasi juo.

Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo ir jo atstovo bei suinteresuoto asmens paaiškinimus, liudytojo parodymus, patvirtinančius, jog pareiškėjas visą laiką iki mamos M. N. mirties ir po jos mirties gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini)., jį valdo kaip savo, moka už jį mokesčius, sprendžia, jog pareiškėjas įrodė aplinkybę, kad po mamos M. N., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjo reikalavimas nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą yra tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo R. N. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti priėmė jos sūnus R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintį faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius