- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- 2-708-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00187-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- E. G.
- Ieškovas
- D. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovams E. G. ir E. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2008-11-17 preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų E. G. ir E. G., ir taikyti restituciją, įpareigojant E. G. grąžinti E. G. 600 000 Lt, gautų pagal pripažintą negaliojančia 2008-11-17 preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškinį grindžia LR CK 3.92 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Ieškovė nurodo, kad 2008-11-17 sutuoktinis atsakovas E. G. su atsakovu E. G. pasirašė preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį, neturėdamas jos įgaliojimo. Sutartimi atsakovai susitarė dėl nekilnojamojo turto, t. y. pastato hidroelektrinės (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pažymėta indeksu IHlp) su visais jo priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kitų statinių: kiemo aikštelės, lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užtvankos - slenksčio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta indeksu 2Hlb) su visais jų priklausiniais pirkimo-pardavimo ateityje. Taip pat buvo susitarta dėl visos minėtuose statiniuose esančios hidroelektrinės įrangos ir jos sudėtinių dalių pirkimo-pardavimo ateityje, taip pat nuomos teisės į 0,6297 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) perleidimą ateityje bei leidimo hidroelektrinėje gaminti elektros energiją (pagal LR Ūkio ministerijos 2002-11-06 išduotą leidimą Nr. LG-0046) perleidimo bei teisių pagal sutartį su RST parduoti pagamintą elektros energiją perleidimo. Atsakovas E. G. preliminaria turto pirkimo-pardavimo sutartimi įsipareigojo ne tik perleisti ateityje už sutartą kainą - 1 600 000 Lt nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, kas sudaro ieškovės ir atsakovo E. G. bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, bet ir prisiėmė įsipareigojimus reorganizuoti E. G. įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais bei eilę kitų įsipareigojimų, už kurių neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą šia preliminaria 2008-11-17 sutartimi atsakovui E. G. buvo numatyta turtinė atsakomybė. Ieškovė preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį prašo pripažinti negaliojančia LR CK 1.80 str. pagrindu, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. LR CK 3.92 straipsnio 4 daliai, imperatyviai nustatančiai, kad nekilnojamieji daiktai, įmonės ar vertybiniai popieriai gali būti perleisti tik abiejų sutuoktinių, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Atsakovas E. G. nebuvo apgautas, jam buvo žinomas faktas, kad E. G. yra vedęs ir kad turtas, dėl kurio perleidimo jis susitarė 2008-11-17 preliminariąja turto pirkimo-pardavimo sutartimi, priklauso E. G. ir ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Be to, atsakovas E. G. ruošė ginčijamą sutartį, konsultavosi su profesionaliais teisininkais, todėl žinojo LR CK 3.92 straipsnio 4 dalies imperatyvias nuostatas ir galėjo naudotis Gyventojų registro bei kitų viešų registrų duomenimis. Ieškovė įsitikinusi, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tik su atsakovu E. G. dėl tos priežasties, kad ji niekada nenorėjo parduoti hidroelektrinės pastato bei perleisti kitų daiktinių teisių, susijusių su žemės sklypo naudojimu, elektros energijos gamyba bei jos realizacija. Ieškovė nurodo, jog niekada nebuvo išreiškusi valios dėl šio turto perleidimo, ir atsakovai suprato, kad ji nesutiks pasirašyti nekilnojamojo turto ar akcijų perleidimo sutarčių. Ieškovės nuomone, kadangi sandoriai dėl nekilnojamojo turto perleidimo yra sudaromi privaloma notarine forma, dėl šios priežasties, atsakovo E. G. siūlymu, buvo pasirinktas kitas teisinis modelis, kuris leistų šį turtą perleisti paprasta rašytine forma. Pagal ginčijamą sutartį E. G. buvo įpareigotas savo individualią įmonę reorganizuoti į uždarąją akcinę bendrovę ir perduoti jai ne tik visus turimus leidimus elektros energijos gamybai bei pardavimui, bet ir jo vardu registruotą hidroelektrinės pastatą bei kitą nekilnojamąjį turtą. Pagal preliminariosios sutarties 2.2.3 p. ir 2.4 punktus nekilnojamojo turto kaina turėjo įeiti į akcijų kainą, o 100 proc. akcijų E. G. turėjo parduoti E. G.. LR CK nenumato privalomos notarinės formos akcijų perleidimui, todėl šis būdas buvo vienintelė galimybė perleisti nekilnojamąjį turtą bei su juo susijusias daiktines teises, neesant jos valios. Ieškovė nurodo, kad ginčo sutartis buvo iš dalies įvykdyta, ir tai ieškovei sukėlė teisines pasekmes. O būtent, buvo suformuotas pirkimo-pardavimo sutarties objektas - vertybiniai popieriai. Atsakovas E. G., vykdydamas sutartį ir neturėdamas ieškovės sutikimo, reorganizavo jo vardu įregistruotą individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę ir perdavė šiai uždarajai akcinei bendrovei nekilnojamąjį turtą, priklausiusį ieškovei ir atsakovui E. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Uždarajai akcinei bendrovei buvo perduotos ir E. G. individualios įmonės turtinės teisės - nuomos teisė, leidimas hidroelektrinėje gaminti elektros energiją bei teisė parduoti pagamintą elektros energiją pagal sutartį su RST. Tokiu būdu tiek nekilnojamasis turtas, tiek ir turtinės teisės buvo atskirtos nuo ieškovės ir E. G., kaip fizinių asmenų, nuosavybės ir perleistos juridiniam asmeniui. Ieškovė nurodo, kad apie 2008-11-17 sudarytą preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį jai tapo žinoma 2011-06-27, kai jos sutuoktinis E. G. pateikė paaiškinimus apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje dėl Kauno apygardos teismo 2011-01-10 sprendimo. Šią civilinę bylą iškėlė E. G., pareikšdamas ieškinį sutuoktiniui E. G., dėl avanso grąžinimo, baudos ir kitų netesybų priteisimo, į kurią ieškovė nebuvo įtraukta. Sužinojusi apie preliminariąją sutartį ir jos pagrindu priimtą 2011-01-10 Kauno apygardos teismo sprendimą, ji kreipėsi su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, tačiau pareiškimas nebuvo patenkintas, todėl pareiškė ieškinį dėl 2008-11-17 preliminariosios turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Ieškovės atstovė prašo ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad ginčijama sutartis sukelia teisines pasekmes jos atstovaujamajai, kadangi sutartis yra iš dalies įvykdyta - įvyko įmonės reorganizacija. Preliminarioje sutartyje prisiimtas sutuoktinio įsipareigojimas ir buvo pagrindas reorganizacijai. Be to, ieškovė nėra išreiškusi savo valios dėl preliminarios sutarties sudarymo, o preliminarios sutarties šalimis turėjo būti abu sutuoktiniai. Apie sutartį ieškovė sužinojo tik 2011-06-27, o tai, kad 2010-07-16 sužinojo apie kitą bylą, o 2010-11-24 priėmė šaukimus sutuoktiniui, nepatvirtina, jog ieškovė tuo metu sužinojo ir apie preliminariąją sutartį. Be to, net ir pripažinus, kad terminas praleistas, jis gali būti atnaujintas.
Atsiliepimas
Atsakovas E. G. atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad jis ginčijamos sutarties parengime nedalyvavo, ją tik pasirašė, sutartį parengė ir visus teisinius klausimus sprendė atsakovas E. G., kuris šiam tikslui buvo pasamdęs profesionalų teisininką. Atsakovu E. G. visiškai pasitikėjo, neabejojo jo sąžiningumu. Sutuoktinės apie preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį neinformavo, nes ji hidroelektrinės reikaluose paprastai nedalyvavo. Pažeisti įstatymo reikalavimų neketino.
Atsakovo E. G. atstovas adv. H. I. prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas E. G. atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti, nubausti ieškovę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nesutinka su ieškinio argumentu, kad ginčo sutartį atsakovai sudarė be ieškovės sutikimo ir prieš jos valią. Šį argumentą atsakovas grindžia tuo, kad visi pokalbiai vyko dalyvaujant ir ieškovei, bet kadangi hidroelektrinė buvo įforminta kaip E. G. individualios įmonės turtas, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo sudaryti preliminariąją sutartį su ieškove dėl ateityje sudarytino sandorio. Preliminariojoje sutartyje atsakovas E. G. buvo įsipareigojęs gauti visus reikiamus sutikimus sandoriui sudaryti, tame tarpe ir sutuoktinės sutikimą, jeigu toks bus būtinas. Todėl atsakovas E. G. yra atsakingas už savo ir jo sutuoktinės teisių apsaugą. Atsakovas nurodo, jog preliminaria sutartimi joks bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas niekam nebuvo perleistas, todėl jos sudarymas nepažeidė jokių ieškinyje įvardintų teisės normų. Atsakovas E. G. prisiėmė sau konkrečius įsipareigojimus, kurie buvo jo žinioje ir jo jėgose, jis yra asmeniškai atsakingas prieš savo sutuoktinę, todėl visus reikalavimus ieškovė turi reikšti tiesiogiai jam. Kauno apygardos teismas 2011-01-10 sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovo E. G. 627 920 Lt sumokėtoms lėšoms pagal preliminariąją sutartį grąžinti ir 87 360 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2010-04-13 iki 2011-01-10, o vėliau po 320 Lt per dieną delspinigių iki teismo sprendimo grąžinti priteistą sumą visiško įvykdymo ir procesines palūkanas. Ieškovės prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje buvo atmestas. Nutraukus preliminariąją sutartį iš esmės pasikeitė teisiniai santykiai, ginčo objektu tapo ne parduotinas turtas (ne elektrinė ir ne įmonės akcijos), o gauto avanso grąžinimas ir netesybų sumokėjimas, todėl ieškovės teiginiai apie akcijų perleidimą, kaip pažeidžiantį jos nuosavybės teises, yra nesavalaikiai ir nesukeliantys teisinių pasekmių. Preliminariąją sutartį nutraukė atsakovas E. G., ir šis faktas iš esmės pakeitė šalių teises ir pareigas buvusias iki sutarties nutraukimo. Atsakovas nurodo, kad skolos išieškojimo procesas ir E. G. teisė sudaryti preliminariąją sutartį be sutuoktinės raštiško sutikimo nėra vienas ir tas pats. Atsakovas turėjo savarankišką teisę prisiimti savo asmeninius įsipareigojimus ir turėjo teisę be sutuoktinės sutikimo parduoti pertvarkytos įmonės akcijas. Nors pirkimas-pardavimas neįvyko, tačiau net jeigu jis būtų įvykęs, jis savaime nedarytų tokį sandorį niekiniu ar negaliojančiu. Prieš sutuoktinį atsako sutuoktinis, o ne būsimas ar galimas akcijų pirkėjas. Tokia išvada išplaukia ir iš LR CK 3.98 straipsnio ir iš 3.109 straipsnio - kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas gautą avansą panaudojo šeimos poreikių tenkinimui - padengė savo šeimos skolas, įrengė namą, kuriame kartu gyvena su ieškove. Be to, preliminari pirkimo-pardavimo sutartis nėra pirkimo-pardavimo sutartis, kuria perleidžiamas turtas, t. y. sandoris kuris pakeičia nuosavybės teises, todėl LR CK 3.92 straipsnis netaikomas preliminariajai sutarčiai. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė praleido LR CK 3.96 straipsnio 1 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir prašo jį taikyti. Be to, ieškovė pareikšdama ieškinį elgiasi nesąžiningai, kadangi siekia išvengti pinigų grąžinimo ir netesybų sumokėjimo, todėl piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Atsakovas E. G. prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad sutarties sudarymo metu Gadišauskų finansinė situacija buvo sunki, todėl paprašė jo pagalbos. Kadangi jo dukra ištekėjusi už Gadišauskų sūnaus, todėl tarp šalių buvo pasitikėjimas. Ieškovė apie sutarties sudarymą žinojo ir dalyvavo visuose pokalbiuose. Sutarties tekstą ruošė jo įgaliota atstovė, konsultavosi ir su advokatu.
Atsakovo E. G. atstovė L. M. paaiškino, kad preliminarią sutartį ruošė ir redagavo advokatas, visuose susitarimuose dalyvavo ieškovė, sutarties sąlygas sakė E. G..
Atsakovo E. G. atstovas adv. M. K. prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad yra priimtas teismo sprendimas, kuris turi būti vykdomas. Juo nėra nuspręsta dėl ieškovės teisių ir pareigų, kadangi sumos priteistos iš atsakovo E. G.. Visi įsipareigojimai pagal preliminarią sutartį buvo prisiimti E. G.. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl CK trečios knygos normos netaikytinos. Ieškovei kitoje byloje buvo įteiktas ne tik šaukimas, bet ir 2 nutartys, todėl buvo konstatuota, kad apie bylą jai buvo žinoma.
Ieškinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 17 d. tarp atsakovų E. G. (pardavėjo) ir E. G. (pirkėjo) buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 10- 12), kuria būsimas pardavėjas įsipareigojo per sutartyje numatytą terminą atlikti sutartyje numatytus įsipareigojimus, sudaryti pagrindinę sutartį ir tokiu būdu perduoti bei parduoti būsimam pirkėjui arba bet kuriam jo pasirinktam asmeniui turtą: pastatą hidroelektrinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta indeksu IHlp) su visais jo priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) kitus statinius: kiemo aikštelę, lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) užtvanką - slenkstį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą indeksu 2Hlb) su visais jų priklausiniais; visą nurodytuose statiniuose esančią hidroelektrinės įrangą ir jos sudėtines dalis; nuomos teisę į 0,6297 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) leidimą hidroelektrinėje gaminti elektros energiją (pagal LR Ūkio ministerijos 2002-11-06 išduotą leidimą Nr. LG-0046) perleidimo bei sutartį su RST parduoti pagamintą elektros energiją (sutarties 1 skyrius). Šia sutartimi prisiimti įsipareigojimai turėjo būti įvykdyti ir pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2010 m. gruodžio mėn. 31 d. (sutarties 2.1 punktas). Būsimas pardavėjas atsakovas E. G. preliminaria turto pirkimo-pardavimo sutartimi įsipareigojo reorganizuoti E. G. įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, pilnai atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, perdaryti visus šios įmonės turimus leidimus hidroelektrinei gaminti elektros energiją pertvarkytos uždarosios akcinės bendrovės vardu bei parduoti būsimam pirkėjui šios įmonės 100 % akcijų (sutarties 2.2.3 punktas). Bendra turto pirkimo-pardavimo kaina buvo numatyta 1 600 000 Lt (sutarties 2.4 punktas). Santuokos liudijimo nuorašas (b. l. 16) patvirtina, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta ieškovei ir atsakovui E. G. esant santuokoje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 17-19) patvirtina, kad 0.6297 ha valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartimi nuo 2010-04-20 yra išnuomotas UAB Pilviškių hidroelektrinei. Statiniai (hidroelektrinė, užtvanka - slenkstis, kiemo statiniai) nuo 2009-09-24 taip pat nuosavybės teise įregistruoti UAB Pilviškių hidroelektrinė vardu (b. l. 20-22). Taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimu yra priteista E. G. iš E. G. 627 920 Lt sumokėtoms lėšoms pagal preliminariąją sutartį grąžinti, 87 360 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2010-04-13 iki 2011-01-10, po 320 Lt kas dieną delspinigių nuo 2011-01-10 iki teismo sprendimo grąžinti priteistą 627 920 Lt sumą įvykdymo dienos ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos 715 280 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-05-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 14 601,65 bylinėjimosi išlaidų (b. l. 30-38).
Šalies argumentai
Ieškovė ginčija preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydama, kad ji nėra išreiškusi valios dėl ginčo sandorio sudarymo ir kad ginčo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. 3.92 straipsnio 4 daliai ir 3.96 straipsnio 2 daliai. CK 3.92 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. CK 3.96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sandoriai, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (šio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis), gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, jei kita sandorio šalis yra nesąžininga. Preliminarioji turto pirkimo-pardavimo sutartis nėra pasirašyta ieškovės, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė šį sandorį yra sudariusi, tokiu būdu išreikšdama savo valią. Todėl gali būti tik svarstoma, ar ji privalėjo dalyvauti sudarant ne turto perleidimo, bet preliminariąją sutartį dėl turto perleidimo ateityje. CK 3.92 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas sandorį, susijusį su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sudaryti abiems sutuoktiniams yra siejamas su daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu. Preliminariąją sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariosios sutarties bruožai yra: šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą sutartį; šalių susitarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties esminių sąlygų; terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; preliminarioji sutartis turi būti įforminta rašytine forma. Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip turtinės vertybės (esamo ar būsimo daikto, turtinių teisių ir t. t.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. T. B. D. B., bylos Nr. 3K-3-620/2006). CK 6.165 straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.
Atsižvelgiant į tokį preliminarios sutarties teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad turto savininkui pasekmes dėl turto perleidimo gali sukelti tik pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, kuri ir būtų pagrindas pasikeisti nuosavybės teisėms. Šiuo atveju pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ir preliminaria sutartimi E. G. prisiimta prievolė ją sudaryti yra pasibaigusi, ką patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2011-01-10 sprendimas dėl avanso, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Kadangi preliminarioji turto pirkimo-pardavimo sutartis pagal teisinę reikšmę ir savo esmę nėra sutartis dėl turto, turtinių teisių disponavimo ar jų suvaržymo, jai netaikytinas CK 3.92 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas tokią sutartį sudaryti abiems sutuoktiniams. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys preliminarioje sutartyje buvo numatę, kad gaus visus reikiamus sutikimus, patvirtinimus ir įgaliojimus, reikalingus sudaryti pagrindinę sutartį bei vykdyti iš jos kylančius įsipareigojimus (preliminarios sutarties 3.1.2 punktas), o būsimas pardavėjas įsipareigojo iki pagrindinės ir notariškai tvirtinamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gauti reikalingus dokumentus, būtinus pagrindinės sutarties patvirtinimui (preliminarios sutarties 3.3.3 punktas). Tai reiškia, kad sudarant pagrindinę sutartį turėjo būti gautas ir ieškovės sutikimas.
Be to, ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl tos priežasties, kad ginčijama sutartis nėra sukėlusi jokių pasekmių ieškovės teisėms ir pareigoms, todėl ji faktiškai neturi reikalavimo teisės, numatytos CPK 5 straipsnio 1 dalyje, grindžiamos tuo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kaip jau nurodyta, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ir prievolė ją sudaryti yra pasibaigusi, todėl turto perleidimo pagal preliminarią sutartį pasekmės nėra atsiradusios. Ieškovė nurodo, kad preliminarios sutarties sudarymo pasekmė jos teisėms ir pareigoms yra šios preliminarios sutarties dalinis įvykdymas, o būtent atsakovo E. G. įvykdytas preliminaria sutartimi prisiimtas įsipareigojimas jo įmonę reorganizuoti į uždarąją akcinę bendrovę, išvengiant būtinybės gauti jos sutikimą akcijų perleidimui, kadangi ši sutartis galėtų būti sudaryta raštu, išvengiant sutarties notarinio patvirtinimo. Tačiau atsakovas E. G., prisiimdamas preliminarios sutarties 2.2.3 punkte numatytą įsipareigojimą reorganizuoti savo įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, veikė savo nuožiūra ir savo valia, todėl sutuoktinės pretenzijos gali būti reiškiamos jam, bet ne atsakovui E. G., kuris niekaip negalėjo to įtakoti. Be to, reorganizacija yra įvykusi ne preliminarios sutarties pagrindu, bet pertvarkius E. G. įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, ir kaip patvirtina vieši VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenys, tai buvo įmonės savininko 2009-07-23 sprendimas. Todėl reorganizacija gali būti ginčijama įstatymų nustatyta tvarka, tokiu būdu apginant ieškovės teises, jei jos reorganizavimo eigoje buvo pažeistos. Net ir pripažinus preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, nurodytos įmonės reorganizavimas į uždarąją akcinę bendrovę dėl to netaps neteisėtu. Atmestinas ieškovės teiginys, kad preliminaria sutartimi buvo siekiama turtą perleisti akcijų forma, tokiu būdu išvengiant sandorio tvirtinimo notarine tvarka, nes akcijos galėjo būti perleistos paprasta rašytine forma, kadangi šalys preliminarioje sutartyje numatė sudaryti pagrindinę sutartį privaloma notarine forma (preliminarios sutarties 2.6 punktas). Be to, reorganizavimo eigoje suformuotos akcijos, remiantis preliminaria sutartimi, nebuvo perleistos būsimam pirkėjui E. G., o atvirkščiai, net yra iškilęs teisminis ginčas, inicijuotas atsakovo E. G., dėl UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais Actio Pauliana ieškinio pagrindu (b. l. 95-105).
Dėl nurodytų argumentų ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir faktiškai pareikštas neturint pagrįstos reikalavimo teisės. Nustačius, kad ginčijama preliminaria sutartimi nebuvo pažeistos ieškovės teisės ir įstatymo saugomi interesai, ir jai dėl sudarytos preliminarios sutarties neatsirado jokios neigiamos pasekmės, nekyla poreikis jas ginti ieškovės prašomu būdu, t. y. pripažįstant šią sutartį negaliojančia. Dėl tos pačios priežasties tampa neaktualiu ir ieškinio senaties instituto taikymas.
Atsakovo E. G. prašymas nubausti ieškovę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareikštu ieškiniu faktiškai siekiant išvengti priimto teismo sprendimo dėl avanso grąžinimo ir priteistų delspinigių ir palūkanų išieškojimo vykdymo, netenkintinas. CPK 95 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki dvidešimt tūkstančių litų baudą (CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tačiau šiuo atveju nėra pakankamai duomenų, kad ieškinys buvo pareikštas, ieškovei siekiant atsakovo nurodytų tikslų, t. y. siekiant išvengti paminėto teismo sprendimo vykdymo. Teismo sprendimas priimtas tik atsakovo E. G. atžvilgiu, o ieškovė pareikštu ieškiniu siekė apginti savo tam tikras turtines teises, kurios buvo pažeistos reorganizavus individualią įmonę į uždarają akcinę bendrovę. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovės pasirinktas teisų gynimo būdas yra netinkamas, o pareikštas jos ieškinys nėra ir negali būti jos pažeistų teisių gynimo priemone. Todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį.
Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui E. G. priteistinos jo turėtos atstovavimo išlaidos - 4 000 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir pašto išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 000 Lt atstovavimo išlaidų, o valstybei - 51,76 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.