- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- e2-106-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01622-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Serneta“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti negaliojančiu ab initio 2010 m. liepos 16 d. vekselio 2013 m. spalio 13 d. indosamentą, kuriuo ieškovė perleido 2010 m. liepos 16 d. vekselį ir visas iš jo kylančias teises bei pareigas Rusijos Federacijos įmonei OOO „Proenergo“; pripažinti negaliojančiu ab initio 2010 m. liepos 16 d. vekselio 2015 m. gegužės 5 d. indosamentą, kuriuo OOO „Proenergo“, veikianti per VRAB „Betelgeuse“ direktorių I. M. V., perleido 2010 m. liepos 16 d. vekselį ir visas iš jo kylančias teises bei pareigas Bulgarijos įmonei VRAB „Betelgeuse“; reikalavimo teises į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Finiens“ pagal 2010 m. liepos 16 d. vekselį grąžinti ieškovei; įtraukti ieškovę į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą su 6 190 615,08 Eur finansiniu reikalavimu, kylančiu 2010 m. liepos 16 d. vekselio pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nustatė, kad ieškovei bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-341-340/2022) iškelta dar 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, t. y. beveik prieš 10 metų. Teismo vertinimu, ieškovės nemokumo administratorė pažeidžia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) įtvirtintą profesionalumo principą, reiškiantį, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją (JANĮ 3 straipsnis) ir praleido įstatyme įtvirtintus terminus ginčyti bankrutavusios įmonės sudarytus sandorius.
4. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. eB2-2207-794/2022) nagrinėjama civilinė byla pagal Bulgarijos Respublikoje registruotos įmonės „Betelgeuse“ EOOD prašymą dėl finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtinimo, kuriuo prašoma įtraukti pareiškėją į BUAB „Finiens“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą su 6 190 615,08 Eur finansiniu reikalavimu, t. y. prašomas tvirtinti finansinis reikalavimas 6 190 615,08 Eur sumai yra analogiškas, kurio siekia ir ieškovė BUAB „Serneta“. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad neišsprendus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje, neegzistuoja ieškovės ieškinio pareiškimo sąlygos, dėl ko teismas ieškovės ieškinį atsisako priimti. Be kita ko, teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė piktnaudžiauja subjektinėmis teisėmis, todėl tokio asmens teisės turi būti atsakoma ginti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalies pagrindu.
5. Teismas sprendė, kad ieškovės pareikštas ieškinys neatitinka ir procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 punktai). Ieškovė prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visiškai jų nepagrindžia, nenurodomos visiškai jokios aplinkybės, išskyrus įstatymo nuostatos ir teismų praktika. Ieškovė ieškinyje deklaratyviai nurodo aplinkybes, tačiau nepateikia visas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė dalyvaujančiais byloje asmenimis įtraukė ir kitus asmenis, reziduojančius Rusijoje ir Bulgarijoje, nors kitose bylose šie asmenys turi atstovus Lietuvoje, ieškovas nenurodo procesinių dokumentų įteikimo vietų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti neracionalu, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų reikalavimų (CPK 7 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinys pareikštas su trūkumais, turėjo pirmiausiai taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir tik ieškovei per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, galėjo atsisakyti priimti ieškinį. Kadangi teismas iškart atsisakė priimti ieškinį, net nesudaręs ieškovei galimybių pašalinti teismo nustatytus ieškinio trūkumus, pateikti paaiškinimus į skundžiamoje nutartyje keliamus klausimus dėl senaties termino ir t. t., laikytina, kad ieškinį atsisakyta priimti nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
9. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip neatitinkantį formos ir turinio reikalavimų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio atsisakymo ir trūkumų šalinimo institutus.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
11. CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytų atsisakymo priimti ieškinį pagrindų sąrašas yra baigtinis. Aptariamais procesiniais pagrindais, kurie kitais žodžiais gali būti įvardyti kaip procesinės civilinės bylos pradėjimo kliūtys, yra (nors ir teisėtai) ribojama asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl šių pagrindų sąrašas negali būti plečiamai taikomas ir atitinkamai pačių pagrindų turinys negali būti plečiamai aiškinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).
12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui.
13. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, jog įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje teismas nesprendžia materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą bei įrodymų pakankamumu, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nenurodė CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyto pagrindo, kuriuo remiantis atsisako priimti ieškinį, tačiau iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog atsisakymas iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškinys neatitinka tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, kadangi nėra pateikti įrodymai, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytas aplinkybes, nenurodė įtrauktų asmenų procesinių dokumentų įteikimo vietų, ieškinys pareikštas nesavalaikiai, piktnaudžiaujant teise, be to, nurodė, kad teisme nagrinėjama civilinė byla pagal Bulgarijos Respublikoje registruotos įmonės „Betelgeuse“ EOOD prašymą dėl kreditorinio reikalavimo BUAB „FINIENS“ bankroto byloje patvirtinimo, kuriuo prašoma įtraukti pareiškėją į BUAB „FINIENS“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą su 6 190 615,08 Eur finansiniu reikalavimu, kurio siekia ir ieškovė BUAB „Serneta“.
15. Vertindamas skundžiamosios nutarties motyvus (žr. šios nutarties 14 punktą) formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 11-13 punktus), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
16. Pirma, ieškinio priėmimo stadijoje nevertinamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas ir iš ieškovės negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų ieškinio reikalavimus, juo labiau, atsisakyti priimti ieškinį motyvuojant tuo, kad ieškovė nepagrindė procesinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šioje stadijoje paprastai nesprendžiami materialiojo teisinio pobūdžio klausimai, susiję su ieškovės teise į reikalavimo patenkinimą bei įrodymų pakankamumu, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Pažymėtina tai, kad esant poreikiui, tam tikri procesiniai klausimai gali būti sprendžiami pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 225–230 straipsniai) (žr. šios nutarties 12 punktą).
17. Kita vertus, jeigu yra netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas ar pagrindas, t. y., apskritai nėra aiškus ieškovės reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, gali būti taikomas trūkumų šalinimo institutas. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 12 punktą), todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
18. Antra, remiantis pirmosios instancijos teismo argumentais taip pat nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, akivaizdžiai piktnaudžiauja subjektinėmis teisėmis, todėl turėtų būti atsakoma ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Minėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje paprastai nesprendžiami materialiojo teisinio pobūdžio klausimai, susiję su ieškovės teise į reikalavimo patenkinimą bei įrodymų pakankamumu, todėl nurodytos aplinkybės apie bylos sustabdymą, bei apie tai, kad nemokumo administratorė pažeidė profesionalumo principą, taip pat apie praleistą terminą ginčyti sandorius, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį CK 1.137 straipsnio 3 dalies pagrindu.
19. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienas asmuo, kaip ir bet kuria savo teise, taip pat ir teise kreiptis į teismą, privalo naudotis sąžiningai, laikydamasis CPK nustatytos tvarkos. Nesąžiningas nepagrįstų ieškinių teikimas, naudojantis teise kreiptis į teismą ne pagal jos paskirtį, ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Viena iš reakcijos formų į piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – atsisakymas ją ginti ir/ar baudos skyrimas (CK 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 95 straipsnis). Tuo atveju, jeigu priėmus ieškinį ir išnagrinėjus bylą būtų nustatyta, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ir (ar) sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, ieškovės atžvilgiu galėtų būti taikomos CPK 95 straipsnyje numatytos neigiamos pasekmės.
20. Trečia, CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti taikomas ir aiškinamas plečiamai (žr. šios nutarties 11 punktą), t. y. turi būti nurodytas konkretus CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytas ieškinio atsisakymo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, be kita ko, taip pat nurodė, jog neišsprendus Bulgarijos Respublikoje registruotos įmonės „Betelgeuse“ EOOD finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje, neegzistuoja ieškovės ieškinio pareiškimo sąlygos, tačiau teismas nedetalizavo CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyto konkretaus pagrindo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsisakymas priimti ieškinį yra nepagrįstas.
21. Kita vertus, vertinant teismo nurodytas aplinkybes CPK 137 straipsnio 2 dalies kontekste, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytas atsisakymo pagrindas. Pažymėtina tai, aplinkybė, kad BUAB „Finiens“ nemokumo byloje yra sprendžiamas Bulgarijos Respublikoje registruotos įmonės „Betelgeuse“ EOOD finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, savaime nepaneigia ieškovės teisės teikti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Minėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje nespręstinas ieškinio pagrįstumo klausimas, o vėliau paaiškėjus, jog ieškovė nesąžiningai pateikė nepagrįstą ieškinį ir (ar) nustačius, kad teikdamas nepagrįstus įvairaus pobūdžio procesinius prašymus piktnaudžiauja teise, jo atžvilgiu galėtų būti taikomos neigiamos pasekmės (CPK 95 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio atsisakymo ir trūkumų šalinimo institutus, todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmos instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.