Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Arvydo Bernotavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išdirbti 80 val. per 6 (šešis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 284 straipsnį, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išdirbti 80 val. per 6 (šešis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 201 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išdirbti 80 val. per 6 (šešis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį subendrintos, ir E. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išdirbti 80 val. per 6 (šešis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros, subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 201 straipsnio 3 dalį, ir paskirta E. V. subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išdirbti 80 val. per 6 (šešis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, ir E. V. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išdirbti 80 val. per 6 (šešis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

R. V. pripažinta kalta pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, ir jai paskirta bausmė – 60 MGL dydžio, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, ir R. V. paskirta bausmė – 40 MGL dydžio, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda.

L. M. pripažinta kalta pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirta bausmė – 45 MGL dydžio, t. y. 2250 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, ir L. M. paskirta bausmė – 30 MGL dydžio, t. y. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. V. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini)., apie (duomenys neskelbtini)., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. M. į veidą, taip padarė nukentėjusiajam kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, žaizdą nosies srityje, nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra nukentėjusysis ilgai sirgo, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. E. V. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 201 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) d. apie 13.45 val., neturėdamas tikslo realizuoti, iš garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), į šalia garažo stovintį, R. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) krovė 13,940 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų – naminę degtinę, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 40,9 % - 44,2 %, ir pasikėsino ją gabenti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

3. R. V. nuteista pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. 18.00 val. iki 2019 m. spalio 27 d. 10.30 val., per šešis kartus, iš (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai įgijo 300 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų – naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 40,9 % - 45,3 %, kurios 212,666 litrų neteisėtai, iki 2019 m. spalio 29 d. 13.45 val. laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iki kol naminę degtinę rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusį kiekį realizavo nenustatytiems asmenims.

4. L. M. nuteista pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, apie 19.00 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai realizavo 10 litrų naminės degtinės L. R., 2020 m. sausio 20 d., apie 18.00 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai realizavo 5 litrus naminės degtinės R. K., o nuo tyrimo metu nenustatytos datos iki 2020 m. vasario 6 d. 13.50 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai laikė 5,61 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų – naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 40,7 % - 43,0 %, kol naminę degtinę rado ir paėmė policijos pareigūnai.

5. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras Arvydas Bernotavičius prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį.

5.1. Skunde prašoma E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje, ir skirti bausmes (jas prašoma skirti analogiško dydžio kaip skyrė teismas). Taip pat prašoma pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 201 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą. Bausmes bendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, taikyti BK 64¹ straipsnį, sumažinti bausmę 1/3, paskirti bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išdirbti 80 val. per 6 (šešis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 3 punktu, konfiskuoti nusikalstamos veikos darymo metu naudotą automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. V.. Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai E. V. padarytą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 201 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 201 straipsnio 3 dalį. Teismas, perkvalifikuodamas E. V. veiką, neatsižvelgė į tai, kad atskleidžiant tyčios turinį, pakanka įrodyti tai, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, koks yra disponuojamos produkcijos (nusikaltimo dalyko) kiekis, kokios tai rūšies produkcija, ar ji cirkuliuoja civilinėje apyvartoje ir ar turi atitinkamą kainą. E. V. nurodo, jog neteisėtą krovinį pasikėsino gabenti paprašytas mamos, bet tikslo realizuoti naminę degtinę neturėjo. Pasak E. V., jis nežino, dėl ko mama jo prašė atvežti degtinę, ar mama naminę degtinę būtų pardavusi, ar tėvui davusi, apie tai jam nėra žinoma. Akivaizdu, kad E. V. naminę degtinę pasikėsino gabenti ne savo reikmėms, o kitiems asmenims, suprato, jog toks didelis kiekis stipraus etilo alkoholio yra skirtas ne asmeniniam naudojimui, o realizavimui.

5.2. Skunde prokuroras prašo skirti didesnio dydžio baudas R. V. ir L. M..

5.3. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nuosprendis yra keistinas dėl neteisingai paskirto baudos dydžio R. V., kadangi apylinkės teismas be jokių pagrįstų motyvų, argumentų jai skyrė bausmę mažesnę, nei numatyta įstatyme. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad už apysunkį nusikaltimą bauda nustatoma nuo 100 MGL iki 4000 MGL dydžio. Be to, teismas į bausmę neįskaičiavo R. V. išbūtą laiką laikinajame sulaikyme. Prašoma R. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje, paskirti 150 MGL, t. y. 7500 Eur dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti 1/3, paskirti bausmę - 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą. Į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 29 d., 17.50 val. iki 2019 m. spalio 30 d., 16.35 val., dvi dienas, ir laikyti, kad 4 MGL (200 Eur) dydžio bauda yra atlikta.

5.4. Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė baudos dydį L. M.. Apylinkės teismas be jokių pagrįstų motyvų, argumentų L. M. skyrė bausmę mažesnę, nei numatyta įstatyme. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 iki 2000 MGL dydžio. Prašoma L. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje, paskirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti 1/3, paskirti bausmę - 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistosios L. M. gynėjas advokatas Antanas Jarašius prašo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Arvydo Bernotavičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį L. M. atžvilgiu palikti galioti nepakeistą.

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistųjų E. V. ir R. V. gynėjas advokatas Antanas Jarašius prašo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Arvydo Bernotavičiaus apeliacinio skundo netenkinti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį patikslinti ir R. V. į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 29 d., 17.50 val. iki 2019 m. spalio 30 d. 16.35 val. – dvi dienas, ir laikyti, kad 4 MGL dydžio, t. y. 200 Eur bauda yra atlikta.

8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji R. V., E. V. ir jų gynėjas advokatas Antanas Jarašius, taip pat nuteistosios L. M. gynėjas advokatas Antanas Jarašius prašė apeliacinį skundą tenkinti tik toje dalyje, kurioje prašoma įskaityti į R. V. bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (t. y. dvi paras), o kitoje dalyje apeliacinio skundo netenkinti. Prokuroras Romanas Mackevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti visa apimtimi.

9. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Arvydo Bernotavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl E. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

11. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

12. Kaip minėta anksčiau, prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai E. V. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 201 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 201 straipsnio 3 dalį. Kolegija daro išvadą, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

13. Byloje nustatyta, kad šį sprendimą (dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo) teismas motyvavo tuo, kad BK 201 straipsnio 1 dalies normos prasme tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras gaminamus, laikomus ar gabenamus etilo alkoholį, jo skiedinius ar namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus parduoti, dovanoti, skolinti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 201 straipsnio l dalį svarbu tai, kad kaltininkas tokiais savo veiksmais pažeidė namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo bei realizavimo tvarką. Nusikaltimo tikslas įrodinėjamas atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, vertinant byloje surinktų duomenų visetą, todėl baudžiamosiose bylose, iškeltose pagal šį BK straipsnį, teismai, spręsdami klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgia į rastų alkoholinių gėrimų, jų skiedinių (mišinių) kiekį, vietą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad 2019 m. spalio 29 d. E. V. iš garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), į šalia garažo stovintį, R. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovė 13,940 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nėra. Šią aplinkybę objektyviai patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kėdainių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. Š. tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole, kratos protokole, specialisto išvadoje Nr. 50-(958)-IS 1-845, užfiksuoti duomenys. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje E. V. tvirtino, kad jis neketino naminės degtinės realizuoti ir niekada nerealizavo. Ši nurodyta E. V. aplinkybė bylos duomenimis nėra paneigta. Aplinkybės, kad E. V. turėjo tikslą realizuoti naminę degtinę, nepatvirtino ir R. V., apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje. R. V. teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad jos paprašytas sūnus naminę degtinę vežė iš garažo savo tėvui asmeniniam naudojimui, nes tėvas turi priklausomybę nuo alkoholio ir jis, kartas nuo karto, užsuka pas ją į namus pasiimti alkoholio. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas E. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad žmona jam yra davusi naminės degtinės ne vieną kartą ir ne vieną butelį. Tai, kad apžiūrėjus įvykio vietą - garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir iš garažo buvo paimta 43 vnt. po 5 litrus talpos, butelių su skysčiu, turinčių naminės degtinės kvapą, 15 vnt. tuščių 5 litrų talpos plastikinių talpų, 830 vnt. cigarečių pakelių bei atlikus kratą E. V. namuose, (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta du 5 litrų talpos plastikiniai buteliai su skysčiu, vienas 5 litrų talpos butelis su apie 1 litru skysčio, vienas tuščias 5 1 talpos butelis, 2 vnt. po 0,2 1 talpos stikliniai buteliai su skysčiu, bei ta aplinkybė, kad kaltinamasis žinojo, kad jo motina užsiima neteisėta veikla, už kurią ji yra teisiama šiuo nuosprendžiu, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad E. V. įvykio dieną turėjo tikslą realizuoti naminę degtinę. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti vieną būtiną subjektyviosios pusės požymį, t. y. asmens tikslą realizuoti įgytus, laikomus ar gabenamus namų gamybos stiprius alkoholinius, nedenatūruotą, denatūruotą ar techninį etilo alkoholį, jų skiedinius. Tikslas realizuoti - tai kaltininko noras aukščiau nurodytus gėrimus parduoti, dovanoti, išmainyti ar kitais būdais perduoti tretiesiems asmenims. E. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis pasikėsino gabenti naminę degtinę į mamos butą, ir kategoriškai tvirtino, kad jis tikrai nežinojo, ką jo mama darys su atvežta namine degtine, teigė, kad jis neturėjo tikslo degtinės realizuoti, o naminę degtinę ketino vežti motinai, pastarosios paprašytas. E. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad pasikėsino gabenti, tačiau taip pat neigė turėjęs tikslą realizuoti naminę degtinę. E. V. nurodyta aplinkybė bylos duomenimis nėra paneigta. Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad E. V. veiksmuose yra būtinas subjektyviosios pusės požymis - asmens tikslas realizuoti namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus. Teismas konstatavo, jog remdamasis in dubio pro reo principu, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, jog E. V. turėjo tikslą realizuoti garaže krautą naminę degtinę, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Nagrinėjamu atveju, nustatytas faktas, kad kaltinamojo motina - kaltinamoji R. V. neteisėtai įgijo, laikė ir realizavo alkoholinius gėrimus - naminę degtinę, ir šiuo nuosprendžiu ji už tai teisiama pagal BK 201 straipsnio 2 dalį. Tačiau, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma nėra pakankama E. V. kaltei įrodyti, t. y. kad būtent E. V., R. V. automobilyje rastus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, turėjo tikslą realizuoti. BK 201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tas, kas neturėdamas tikslo realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno dešimt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų arba nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių), padarė baudžiamąjį nusižengimą. Teismas konstatavo, kad surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis E. V. 2019 m. spalio 29 d., apie 13 vai. 45 min., neturėdamas tikslo realizuoti, iš garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), į šalia garažo stovintį, R. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovė 13,940 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų - naminę degtinę, ir pasikėsino ją gabenti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Teismas darė išvadą, kad jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, todėl veiką perkvalifikavo iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 201 straipsnio 1 dalies, į BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 201 straipsnio 3 dalį.

14. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas (dėl E. V. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti. Konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir BK 201 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 201 straipsnio 3 dalį, ir jį nuteisė. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai.

15. Pagal BK 201 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti ,neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.

16. Pagal BK 201 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai pagamino, laikė, gabeno dešimt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų arba nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių).

17. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą (taip pat ir baudžiamąjį nusižengimą) tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius.

18. Teismas nustatė, jog E. V. 2019 m. spalio 29 d., apie 13 vai. 45 min., neturėdamas tikslo realizuoti, iš garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), į šalia garažo stovintį, R. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovė 13,940 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų - naminę degtinę, ir pasikėsino ją gabenti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Teismas darė išvadą, kad jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 201 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, todėl veiką perkvalifikavo iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 201 straipsnio 1 dalies, į BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 201 straipsnio 3 dalį. Nuosprendyje teismas nurodė nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat nurodė motyvus ir išvadas, kodėl nusikalstamą veiką perkvalifikavo (jie nurodyti anksčiau, todėl nekartojami). Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nusikalstamą veiką perkvalifikavo, nes tam buvo įstatyminis pagrindas, o teismo nuosprendyje nurodyti argumentai yra teisingi ir pagrįsti. Kolegija konstatuoja, kad išvadas teismas padarė išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, išanalizavęs visus byloje ištirtus įrodymus – nuteistojo, liudytojų parodymus, duomenis, užfiksuotus atliktų procesinių veiksmų protokoluose, specialistų išvadas, tarnybinį pranešimą ir kitus bylos duomenis bei įvertinęs jų visumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, padarytos išvados yra teisingos, atitinkančios nustatytas faktines aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

19. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo posėdyje, E. V. pripažino, kad pasikėsino naminę degtinę gabenti, tačiau neigė turėjęs tikslą ją realizuoti. Tvirtino, kad motinos paprašytas, ketino naminę degtinę jai nuvežti, tačiau jam nežinoma, ar ji naminę degtinę būtų pardavusi, ar davusi tėvui. Jis nurodė, kad nepadėjo mamai prekiauti ar realizuoti naminę degtinę, tai buvo pirmas kartas, kai ji paprašė atvežti. Jis neturėjo tikslo realizuoti naminę degtinę ir niekada nėra realizavęs. Kaip teisingai ir pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, kad šios nurodytos aplinkybės ir pagrindinė aplinkybė, kad nuteistasis E. V. neketino naminės degtinės realizuoti, bylos duomenimis nėra paneigta. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog aplinkybės, kad E. V. turėjo tikslą realizuoti naminę degtinę, nepatvirtino ir R. V., apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje.

20. Teisėjų kolegija, tvirtindama, kad nuteistojo nusikalstama veika buvo pagrįstai perkvalifikuota, sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta išvada, jog norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, yra būtina nustatyti vieną subjektyviosios pusės požymį, t. y. asmens tikslą realizuoti įgytus, laikomus ar gabenamus namų gamybos stiprius alkoholinius, nedenatūruotą, denatūruotą ar techninį etilo alkoholį, jų skiedinius, o tikslas realizuoti – tai kaltininko noras nurodytus alkoholinius gėrimus parduoti, dovanoti, išmainyti ar kitais būdais perduoti tretiesiems asmenims. Apylinkės teismas, nustatinėdamas nusikalstamos veikos kvalifikaciją, pagrįstai nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad E. V. veiksmuose yra būtinas subjektyviosios pusės požymis – asmens tikslas realizuoti namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, kadangi kaip minėjo pats nuteistasis E. V., kad jis pasikėsino naminę degtinę gabenti į mamos butą ir kategoriškai tvirtino, kad jis tikrai nežinojo, ką jo mama darys su atvežta degtine, taip pat teigė, kad jis neturėjo tikslo degtinės realizuoti, naminę degtinę ketino vežti motinai, pastarosios paprašytas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu dėl šių aplinkybių buvo nuoseklūs, vienodi bei neprieštaringi. Toje pačioje byloje nuteista R. V. už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė minėtą naminę degtinę.

21. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, argumentai, išvados dėl nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra teisingos ir paremtos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma. Esant šioms aplinkybėms, nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai perkvalifikavo nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad įrodymus teismas vertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų ir juos patikrinęs baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais.

22. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nuteistasis E. V. 2019 m. spalio 29 d., apie 13.45 val., neturėdamas tikslo realizuoti, iš garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), į šalia garažo stovintį, R. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) krovė 13,940 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų – naminę degtinę, ir pasikėsino ją gabenti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad jo (E. V.) veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 201 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Teisėjų kolegija sutinka su veikos perkvalifikavimu iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 201 straipsnio 1 dalies, į BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 201 straipsnio 3 dalį, kadangi nenustatyta pagrindinė BK 201 straipsnio 1 dalyje sąlyga, jog nuteistasis turėjo tikslą realizuoti naminę degtinę. Nenustatytas ir neįrodytas būtinasis subjektyviosios pusės požymis-specialus tikslas (turėjimas tikslo naminę degtinę realizuoti, o būtent: parduoti, dovanoti, išmainyti, perduoti tretiesiems asmenims). Todėl prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo atmetama kaip nepagrįsta.

23. Skunde prokuroras prašo, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 3 punktu, konfiskuoti nusikalstamos veikos darymo metu naudotą automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. V.. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, nekonfiskavo R. V. priklausančios transporto priemonės - automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

24. Kolegija pažymi, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Transporto priemonė laikoma panaudota BK 201 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., automobilyje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui gabenti) arba tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Turto konfiskavimas baudžiamajame įstatyme nesiejamas su nusikalstamos veikos baigtumu, tačiau iš teismų praktikos matyti, kad nusikalstamos veikos stadija gali turėti reikšmės taikant BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto turto konfiskavimą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad E. V. jo motinai R. V. priklausančiu automobiliu pasikėsino neteisėtai gabenti naminę degtinę (ją krovė ir policijos pareigūnų buvo sulaikytas). Šioje byloje nėra duomenų, jog įvykio metu R. V. priklausantis automobilis buvo specialiai pritaikytas daryti BK 201 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką arba naminės degtinės gabenimas be šio automobilio būtų negalimas. Taip pat iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog nustatyta, kad E. V. iš garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), į šalia garažo stovintį, R. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) krovė 13,940 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų – naminę degtinę, ir pasikėsino ją gabenti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Akivaizdu, kad E. V. nepasinaudojo transporto priemone nusikalstamai veikai įgyvendinti, ir nors buvo sulaikytas policijos pareigūnų iki nusikalstamos veikos baigties, tačiau tai nesudaro pagrindo turto konfiskavimui, šiuo atveju transporto priemonei automobiliui „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Konstatuojama, kad nusikaltimo įrankiais ar priemonėmis laikomi tie daiktai, kurie buvo tiesiogiai panaudoti nusikalstamai veikai daryti, o šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad transporto priemonė buvo panaudota kaip nusikalstamos veikos įrankis ar priemonė.

25. Kolegija pažymi, kad jeigu nusikalstama veika nebaigiama dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, teismo išvada dėl šios veikos įrankio ar priemonės konfiskavimo priklauso nuo nusikalstamo ketinimo įgyvendinimo laipsnio. Šiuo atveju nustatyta, kad nusikalstamas ketinimas iki galo nebuvo įgyvendintas, nusikalstamą veiką tik pasikėsinta padaryti, automobiliu nebuvo gabenta naminė degtinė, nuteistasis sulaikytas tik pakrovimo stadijoje, todėl nėra pagrindo automobilį konfiskuoti. Kolegija daro išvadą, kad jeigu būtų taikytas automobilio konfiskavimas, tai ši priemonė būtų neproporcinga. Todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentas dėl transporto priemonės konfiskavimo atmetamas, kaip nepagrįstas.

26. Skunde prašoma E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje, ir skirti bausmes (jas prašoma skirti analogiško dydžio kaip skyrė teismas). Šis skundo argumentas atmestinas, kadangi teismas nuosprendžiu nuteisė E. V. pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje, skyrė jam bausmes, todėl pakartotinai tai daryti nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl R. V. ir L. M. paskirtų bausmių (baudų dydžių)

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

28. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

29. Nustatyta, kad apylinkės teismo nuosprendžiu R. V. pripažinta kalta pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, ir jai paskirta bausmė – 60 MGL dydžio, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta R. V. bausmė – 40 MGL dydžio, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda. L. M. pripažinta kalta pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirta bausmė – 45 MGL dydžio, t. y. 2250 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta L. M. bausmė – 30 MGL dydžio, t. y. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.

30. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroras yra teisus apeliaciniame skunde nurodęs, jog teismas skyrė netinkamo dydžio baudas R. V. ir L. M.. Todėl prokuroro skundas šioje dalyje tenkinamas iš dalies.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistosioms R. V. ir L. M. paskirti baudų dydžiai yra neteisingi, jie yra mažesni, nei numato įstatymas (BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktai). Todėl apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

32. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. BK 54 straipsnis reikalauja, kad teismas, skirdamas bausmę, neperžengtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, laikydamasis BK 61 straipsnyje numatytų taisyklių. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų (BK 54 straipsnio 3 dalis, BK 62 straipsnis). Šiuo atveju tokia situacija (dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 62 straipsnio nuostatas) nenustatyta ir nuosprendyje nenurodyta.

33. Nagrinėjamu atveju R. V. nuteista už BK 201 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. R. V. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą, už apysunkį nusikaltimą skiriama nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas R. V. paskyrė 60 MGL dydžio baudą, ją sumažino vienu trečdaliu, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė galutinę bausmę – 40 MGL dydžio baudą.

34. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). R. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą, bausmės – baudos dydis didintinas iki 100 MGL. Baudos dydis skiriamas įvertinus visas aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti skiriant bausmę, tos aplinkybės nurodytos bei įvertintos nuosprendyje, todėl nekartojamos. Šiuo atveju taip pat taikytinos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos. Be to, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 29 d., 17.50 val. iki 2019 m. spalio 30 d., 16.35 val., dvi dienos (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai). Netenkinamas prokuroro prašymas skirti baudą 150 MGL dydžio, nes tam nėra įstatyminio pagrindo.

35. Nagrinėjamu atveju L. M. nuteista už BK 201 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. L. M. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas L. M. paskyrė 45 MGL dydžio baudą, ją sumažino vienu trečdaliu, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė galutinę bausmę – 30 MGL dydžio baudą.

36. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). L. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymą bausmės – baudos dydis didintinas iki 50 MGL. Baudos dydis skiriamas įvertinus visas aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti skiriant bausmę, tos aplinkybės nurodytos bei įvertintos nuosprendyje, todėl nekartojamos. Šiuo atveju taip pat taikytinos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos. Netenkinamas prokuroro prašymas skirti baudą 60 MGL dydžio, nes tam nėra įstatyminio pagrindo.

37. Apibendrinant konstatuojama, jog teismo nuosprendžiu neteisingai paskirta bausmė R. V. ir L. M., todėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendis keistinas, skiriant R. V. ir L. M. naujas bausmes. Kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje (dėl bausmių dydžio skyrimo) prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

38. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajai L. M. (7 t., b. l. 52). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 333,77 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Arvydo Bernotavičiaus apeliacinį skundą, kuris buvo tenkintas iš dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad antrinės teisinės pagalbos paskirtas advokatas R. G. buvo atleistas nuo dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime pagal jo prašymą teisiamojo posėdžio metu, kadangi baudžiamojoje byloje yra pateiktas advokato Antano Jarašiaus orderis, patvirtinantis, jog pagal susitarimą jis yra L. M. gynėjas advokatas ir ją atstovavo Kauno apygardos teisme. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš nuteistosios L. M. nėra išieškotinos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, nes teisme R. G. nedalyvavo ir jos neatstovavo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Arvydo Bernotavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti:

R. V. už nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 100 MGL dydžio, t. y. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 67 MGL dydžio, t. y. 3 350 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 29 d., iki 2019 m. spalio 30 d., tai yra dvi dienas (vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai) R. V. įskaityti į paskirtą bausmę ir nustatyti, kad galutinė neatlikta bausmė – 63 MGL dydžio, t. y. 3 150 Eur (trys tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt eurų) bauda.

L. M. už nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 33 MGL dydžio, t. y. 1 650 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.