Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

2.1.5.2.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.; 2.6.11.6.; 3.1.7.11.; 3.3.1.14.

2018 m. gegužės 28 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų M. B., Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-475/2018 pagal ieškovų I. D., M. D. ir M. L. patikslintą ieškinį atsakovui J. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl parduoto daikto trūkumų, kurie paaiškėjo, ieškovams nusipirkus nebaigtos statybos (baigtumas 92 procentai) dvibutį gyvenamąjį namą ir pradėjus jame gyventi, bei žalos atlyginimo. Ieškovė M. L. 2013 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš atsakovo J. B. nusipirko 30/119 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,0952 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), ir butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane indeksu 2A2b, adresas – (duomenys neskelbtini), baigtumas – 92 procentai. Buto bendras plotas – 105,73 kv. m.Ieškovai I. D. ir M. D., 2014 m. kovo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš atsakovo J. B. nusipirko 33/136 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,0952 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), ir butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane indeksu 2A2b, adresas – (duomenys neskelbtini), baigtumas – 92 procentai. Buto bendras plotas – 105,89 kv. m.Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami: priteisti iš atsakovo J. B. solidariai ieškovams I. D. ir M. D. 16 168 Eur buto, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumams pašalinti; priteisti iš atsakovo ieškovei M. L. 16 168 Eur buto, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumams pašalinti. Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad abu butai yra viename kotedžo tipo pastate, kuriame pirkimo – pardavimo metu buvo konstrukcijos, atliktos atsakovo J. B.: pamatai, sienos, perdangos, šlaitinis stogas, sudėti plastikiniai langai, lauko įėjimo durys, pilnai atlikti fasado apdailos darbai. Kotedžo viduje buvo sumontuoti visi vamzdynai: šildymo, karšto, šalto vandens ir nuotekų. Pastato viduje buvo pakloti elektros potinkiniai laidai, ištinkuotos visos sienos ir pertvaros, padaryti visų grindų betoniniai pogrindžiai, įrengtas pirmo aukšto grindinis šildymas. Atsakovas nebuvo pabaigęs išorės gerbūvio darbų, tačiau pažadėjo juos atlikti vėliau. Ieškovai pažymėjo, kad butų vidaus apdailos darbus – sienų, lubų glaistymą ir dažymą, sienų ir grindų plytelių klojimą, grindų parketlenčių suklojimą, vidaus durų montavimą atliko savo lėšomis ir jėgomis. Tai pat savo lėšomis sumontavo butų šildymo katilus, atliko katilinių patalpų vidaus apdailos darbus. Ieškovų teigimu butai buvo parduoti su paslėptais defektais, kadangi jau 2013-2014 m. žiemą, pirmąją po persikėlimo į naujuosius butus, buvo pastebėta, kad per langus iš išorės ir lauko duris bei jų angokraščius į patalpų vidų patenka dideli šalto oro srautai ir dėl to neįmanoma prišildyti patalpų iki normalios 20°C temperatūros. Apie pastebėtą defektą ieškovams informavus atsakovą, jis pripažino, kad šaltas oras skverbiasi į butus dėl blogai langų apačioje apšiltinto tarpo tarp lango rėmo ir sienos. Atsakovas pažadėjo šį defektą sutvarkyti 2014 m. pavasarį, tačiau to nepadarė. Be to, atsakovas paaiškino, kad didelė dalis šalto oro srauto į buto vidų patenka per plastikinius langus, kuriuos reikia tik sureguliuoti ir defektas bus pašalintas. Šių darbų atsakovas neatliko, tik davė ieškovams UAB „A. K.“ telefono numerį ir viską tvarkyti paliko patiems. Atvykę meistrai sureguliavo langus, tačiau defektas nebuvo pašalintas – šalto oro srautai ir toliau veržėsi į buto vidų. 2014 m. pavasarį prakiuro stogas, dėl to buvo užpiltos naujai įrengtos vonios patalpos lubos, susprogo elektros šviestuvas. Apie tokį paslėptą naujai įsigyto buto broką ieškovė M. L. informavo atsakovą, kuris pažadėjo šį defektą pašalinti, tačiau jo nepašalino. Ieškovė savo sąskaita pasamdė statybininkus, kurie sutvarkė stogo dalį, konstatavę, kad stogas uždengtas blogai ir turi būti naujai perdengtas. Atsakovas grąžino dalį pinigų – 300 Eur, sumokėtų statybininkams už stogo sutvarkymą. Be to, atsakovui blogai atlikus lauko gerbūvio darbus, ieškovai I. ir M. D. pasamdė atestuotą statybos techninės priežiūros vadovą R. K., kuris surašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), defektinį aktą, kurį išsiuntė atsakovui. Atsakymo iš atsakovo nesulaukė, o defektai neištaisyti iki šios dienos. Atėjus 2014-2015 m. žiemai, dėl peršąlančių langų, durų, sienų, stogo konstrukcijų ieškovų iniciatyva UAB „KA PROJEKTAI“ 2016 m. sausio 6 d. atliko kotedžo (duomenys neskelbtini) sandarumo patikrą ir pateikė ataskaitą, kurioje nustatyti defektai susiję su durų, langų bei stogo montavimo defektais, kurie laikytini paslėptais trūkumais. Atliktos pastato sandarumo patikros rezultatas – pastato sandarumo koeficientas n50-1.55 karto/n. Pagal STR 2.01.05:2012 „C“ energinio naudingumo klasės pastatams sandarumo koeficientas n50 turi viršyti 2,00 karto/n. Gautas sandarumo koeficientas nepriimtinas, nes neviršija normatyvo, kuris yra 2,00 karto/n. Dvibučio gyv. namo statybos projekte Nr. 2011065801, kurį pateikė statytojas (projekte įvardintas užsakovu), nurodyta, kad visi namo langai yra dvigubo varstymo (projekto 68-70 lapai), tačiau name sumontuoti kai kurie tik viengubo varstymo langai arba iš vis nevarstomi langai. Taip pat visų dviejų varčių langų viena varčia nesidarinėja visiškai. Tokiu būdu ieškovai negali tinkamai naudotis pagal projektą suprojektuotais langais. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis buto vėdinimas yra išspręstas per dvigubo varstymo langus, ieškovai neteko galimybės tinkamai vėdinti savo butus, kas pagrindžia langų pakeitimų būtinybę. Ieškovai 2016 m. sausio 27 d. kreipėsi į nepriklausomą ekspertą V. Š., prašydami atlikti kotedžo (duomenys neskelbtini), langų ir durų statybinę ekspertizę dėl minėto namo stogo, praleidžiančio vandenį, žiemos metu peršąlančių langų ir dėl patalpose atsirandančio pelėsio. Ekspertas darė išvadą, kad: ,,Gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) stogas, langai ir durys įrengti ne pagal 2013 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo metu pateiktus dokumentus. Šio dvibučio gyvenamojo namo trūkumai yra: įrengta stogo danga pralaidi vandeniui, rasojantys, neatitinkantys techninių reikalavimų langai ir durys. Tai yra darbų trūkumai – „paslėpti defektai“. Teismo ekspertas ekspertinio tyrimo akte Nr. 102B nurodė, kad namo stogo dangą būtina nuardyti ir perdaryti naujai; pakeisti visus langus, tinkamai įrengti angokraščius; lauko duris permontuoti, apšiltinant angokraščius ir slenksčius. Atsakovas, statydamas dvibutį gyvenamąjį namą, pažeidė reikalavimus, įtvirtintus statybos techniniuose reglamentuose. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovų nuomone, atsakovas ieškovams pardavė netinkamos kokybės daiktą, kurio neįmanoma eksploatuoti pagal paskirtį. Atsakovas daikto trūkumų ne tik nepašalino, bet nurodė, kad ieškovų pretenzijos yra nepagrįstos. Todėl ieškovai prašo teismo, kad atsakovas atlygintų jiems 32 336 Eur išlaidas dviejų butų gyv. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumams pašalinti pagal teismo eksperto surašyto teismo ekspertizės akto Nr. 17/04/06-01 suvestinės kainos apskaičiavimą bei atlygintų visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.A. J. B. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovai pirkimo – pardavimo sutartyse patvirtino, jog perkamo turto būklė bei kokybė atitinka pirkėjų keliamus reikalavimus, bei atitinka pardavimo kainą, kuri yra mokama už turtą. Kartu su pirkimo – pardavimo sutartimis, jiems buvo išaiškintos Statybos įstatymo 43¹ straipsnio nuostatos dėl pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo, bei buvo pateikti pastato energinio naudingumo sertifikatai Nr. KG-0235-0775 ir Nr. Nr. KG-0008-0139, kuriuose nurodyta, kad ieškovams parduodami Daiktas1 ir Daiktas2 yra G energetinės klasės. Sutartyse šalys numatė, kad nuosavybės teisė į parduotą turtą bei turto sugedimo rizika ar atsitiktinio žuvimo rizika pirkėjui pereina pardavėjui perdavus turtą. Šalys numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis kartu yra ir turto priėmimo – perdavimo aktas. Atsakovui pardavus ir perdavus ieškovams Daiktą1 ir Daiktą2, atsakovas tame objekte daugiau jokių darbų nevykdė ir nekontroliavo ten vykstančių darbų vykdymo, todėl negali atsakyti ir prisiimti atsakomybės už vėliau Daiktui 1 ir Daiktui 2 padarytus trūkumus ir lėmusius žalos atsiradimą, po jo perdavimo ieškovei. Pas notarę tvirtinant daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovai patvirtino, kad įsigyjamo turto (Daikto) būklė bei kokybė atitinka jų kaip pirkėjų keliamus reikalavimus. Pretenzijų dėl langų neatitikties namo projekto sprendiniams ieškovai atsakovui įsigydami Daiktą nereiškė. Be to, langai ir jų varstymosi/nesivarstymo savybės niekaip negali būti priskiriami prie paslėptų daikto trūkumų, kuriuos nustatyti būtina specialių žinių ar atlikti tyrimą. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovų reikalavimai dalyje dėl langų neatitikties/trūkumų yra visiškai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas nesutiko ir su ieškovų nurodomomis aplinkybėmis dėl stogo nuolydžio dydžio, kadangi nėra aišku, kaip ir su kokiais prietaisais ieškovų deklaruojamos aplinkybės buvo nustatytos (ieškovų samdyto matininko išvada yra, kad stogo nuolydžio dydis – 6°40'22", t. y. mažiau negu nustatytas mažiausias ribinis nuolydis 7°. Be to, net jeigu atlikus patikrinimą būtų nustatytas stogo nuolydžio nuokrypis nuo projekto, kuris atitiktų galimą paklaidą, negalėtų būti traktuojamas kaip esminis trūkumas, dėl kurio atsakovas turėtų būti įpareigotas perdaryti namo stogo konstrukciją, pakeliant stogo nuolydį į statybos reglamento reikalaujamą dydį. Atsakovo nuomone, stogo nuolydis nepriklauso paslėptų darbų kategorijai, todėl šioje dalyje ieškovų reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas kartu nesutinka su ieškovų teiginiais, kad dėl stogo nuolydžio vanduo pradėjo bėgti į ieškovei M. L. priklausantį vonios kambarį, kuris yra šalia kamino, prie kurio prijungtas Daikte2 sumontuotas kieto kuro katilas. Atsakovas pažymi, kad vanduo į Daiktą2 prasisunkia dėl netinkamai izoliuoto mazgo po kamino indėklo (dūmtraukio) montavimo. Dėl šio trūkumo ir atsiradusių pasekmių yra atsakinga pati ieškovė M. L., nes ji savo rizika ir atsakomybe samdėsi meistrus, kurie jai tvarkė stogą. Atsakovas kartu pažymėjo, kad priešingai nei teigia ieškovai, remiantis STR 2.01.09:2012 Pastatų energinis naudingumas, redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d., 2 priedo XXVII skirsnio Pastatų sandarumo matavimo reikalavimai, 91 punkto reglamentavimu, tik A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių gyvenamosios, administracinės, mokymo ir gydymo paskirčių pastatų sandarumas turi būti išmatuotas. Kitų energinio naudingumo klasių ir kitos paskirties pastatams sandarumo matavimo reikalavimai nekeliami. Atsakovas taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą (6 mėn.) ir ieškovų ieškinį atmesti. Nurodė, kad visi ieškinyje nurodyti parduoto Daikto trūkumai paaiškėjo dar 2014/2015 žiemą. Todėl jau nuo pirmos pretenzijos, atsakovui pateiktos 2014 metais, pateikimo momento ieškovams prasidėjo CK 1.125 str. 5 d. 2 p. nustatyta šešių mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga. Tuo tarpu ieškovų ieškinys teisme gautas tik 2016 m. liepos 27 d., t. y. daugiau kaip dvigubai praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo J. B. solidariai ieškovams I. D. ir M. D. 16 168 Eur buto, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumams pašalinti ir 3 363,14 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo J. B. ieškovei M. L. 16 168 Eur buto, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumams pašalinti ir 3 363,14 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybei 33,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl parduoto daikto trūkumų, kurie paaiškėjo, ieškovams nusipirkus nebaigtos statybos (baigtumas 92 procentai) dvibutį gyvenamąjį namą ir pradėjus jame gyventi, bei žalos atlyginimo. Teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi byloje paskyrė statybos techninę ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui E. L.. Iš byloje pateikto ekspertizės akto teismas nustatė, kad gyvenamojo namo projektinė dokumentacija paruošta netinkamai, nes nebuvo parengtas darbo projektas ir statybos darbai buvo atliekami pagal techninio projekto sprendinius, stogo nuolydis ir stogo danga tokiam nuolydžiui neatitinka STR reikalavimų, nesilaikyta reikalavimų dėl stogo vėdinimo, langų montavimo ir kita. Ekspertas nustatė, kad pagrindinė stogo konstrukcijos nesandarumo priežastis yra statybos defektai, dėl kurių būtina keisti stogo dangą visame plote, įskaitant parapetus, vandens prabėgimai į stogo konstrukciją ir patalpų vidų atsirado dėl netinkamos gyvenamojo namo statybos darbų kokybės. Taip pat ekspertizės akte nustatyta, kad plastikiniai langai ir lauko durys sumontuotos ne sienos termoizoliaciniame sluoksnyje, o mūro sluoksnyje ir neatitinka „Dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), techninis naujos statybos projektas“ Nr.2011065801 projekto sprendinių. Teismas nustatė, kad ieškovai, remdamiesi teismo ekspertizės aktu ir jame pateikiama sąmata, siekia prisiteisti 32 336,00 Eur žalos atlyginimo keičiant namo stogą bei permontuojant langus bei lauko duris. Teismas vertino, kad šiuo atveju ieškovų keliami reikalavimai namo stogui, kad pro jį nebėgtų vanduo, bei, kad per langų ir lauko durų sandaras tarp sienų ir langų rėmų nesiskverbtų oras yra įprasti būstui keliami reikalavimai. Teismas vertino, kad konstatuoti pirkėjų nerūpestingumo ir neatsargumo nėra pagrindo, nes remiantis teismo ekspertizės aktu, daikto (gyvenamojo dvibučio namo) trūkumai nebuvo tokie akivaizdus, kad juos pastebėtų įprastas pirkėjas, neturintis specialių žinių. Tuo tarpu byloje apklaustas statybos ekspertas patikino, kad samdytis ekspertą/specialistą perkant būstą nėra įprasta praktika Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė jog pirkėjams buvo žinoma apie perkamo daikto trūkumus, kadangi daikto trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad pirkėjai juos galėtų pamatyti be specialaus tyrimo. Todėl sprendė, jog atsakovas neturi teisės remtis CK 6.327 straipsnio 2 dalimi.Teismas, spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės, įvertino tai, kad atsakovas teismo posėdžiuose neneigė aplinkybių, kad dvibutis gyvenamasis namas turi statybos defektų, siūlė juos ištaisyti savo sąskaita ir darbu, tačiau ieškovai su atsakovo siūlomomis sąlygomis nesutiko. Teismas konstatavo, kad gyvenamojo dvibučio namo defektus patvirtina ir ieškovų į bylą pateikti įrodymai ((duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 28 d. defektiniai aktai, Sandarumo patikros ataskaita, Ekspertinio tyrimo aktas ir prie jo pridedamos fotonuotraukos, antstolio R. S. 2016 m. lapkričio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užpiltų kambarių sienų).Teismas, atsižvelgęs į tai, kad esant nustatytiems žymiems statybos defektams, ginčams užsitęsus nuo 2014 metų, ieškovai prarado pasitikėjimą atsakovu kaip statytoju, ieškovų siekį prisiteisti žalos atlyginimą defektams pašalinti patiems samdant rangovus, laikė pagrįstu. Šiuo atveju teismas pažymėjo, kad atsakovas yra pastatęs 4 kotedžus, taigi, jis yra verslininkas, užsiimantis gyvenamųjų būstų statyba, tam tikros srities profesionalas, jam keliami didesni reikalavimai. Atsakovas dvibučio gyvenamojo namo statybą vykdė ūkio būdu (2015 m. birželio 16 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. l), todėl prisiėmė riziką už statinį ir jo kokybę (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punktas). Tokiu būdu teismas sprendė, kad atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, kad dvibutis gyvenamasis namas neatitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų ir apie tai informuoti statinio pirkėjus (CK 6.348 straipsnio 3 dalis).Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, teismas vertino, kad ieškovai įrodė, jog jiems parduotas namas turėjo nurodytus paslėptus trūkumus. Atsakovui neįrodžius aplinkybių, šalinančių jo atsakomybę dėl ieškovams perduoto netinkamos kokybės daikto (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 176–178 straipsnis, 185 straipsnis), teismas sprendė, kad ieškovai turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų ieškovų išlaidas nupirkto daikto kokybės trūkumams ištaisyti.Bylos nagrinėjimo metu atliktos teismo ekspertizės akto pagrindu nustačius, kad gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto kaina yra 35 570,00 Eur, ieškovams prašant priteisti 32 336,00 Eur, atsakovui nepateikus įrodymų, kad defektų šalinimas galėtų kainuoti mažiau, nepaneigus eksperto pateiktos sąmatos, ieškovams iš atsakovo teismas priteisė 32 336 Eur žalos atlyginimo gyvenamojo dvibučio namo adresu (duomenys neskelbtini) trūkumų ištaisymui.Teismas nenagrinėjo argumentų dėl langų varstymo, nes teismo eksperto pateiktoje sąmatoje pačių langų keitimas ar jų mechanizmo keitimas nenumatytas (numatytas tų pačių langų permontavimas).Spręsdamas dėl atsakovo prašomos taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu ieškinio senaties, teismas pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 36 straipsnį statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas, skaičiuojant nuo visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos, negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų – 20 metų. Pretenzijas nekilnojamojo turto pardavėjui dėl daikto trūkumų pirkėjas gali reikšti per šio daikto kokybės garantinį terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip penkeri metai nuo namo pripažinimo tinkamu naudoti dienos (Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi pirkimo – pardavimo sutarčių pasirašymo metu) 36 straipsnio 1 dalis, CK 6.698 straipsnis). Nustačius, kad ieškovai pretenziją atsakovui pareiškė 2016 m. kovo 25 d., nepasibaigus minimaliam 5 metų garantiniam statinio terminui, teismas laikė, kad ieškinys, teismui pateiktas 2016 m. liepos 27 d., nepažeidžiant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų. Teismas laikė ieškinį pagrįstu ir jį tenkino, iš atsakovo ieškovams priteisė po 16 168 Eur buto trūkumams pašalinti (CK 6. 399 straipsnis) bei jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 33,15 Eur išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. B. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti solidariai iš ieškovų atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Apelianto nuomone, teismas nagrinėjamoje byloje neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias daikto trūkumus, įrodymų vertinimą, ieškinio senaties taikymą, nepagrįstai suabsoliutino pirkėjo teises, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo šios kategorijos bylose suformuotos praktikos, dėl ko neteisingai nustatė ginčo turinį ir neteisingai sprendė dėl atsakovo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus, todėl visa ši teismo netinkamai nustatytų ir įvertintų aplinkybių visuma lėmė, jog teismas nagrinėdamas bylą visiškai neatskleidė bylos esmės, neteisingai nustatė ir įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, ko pasėkoje teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris yra naikintinas pilna apimtimi ir byloje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys atmestinas. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl apelianto atsakomybės masto, nepagrįstai nesivadovavo daikto kokybės būkle sandorio dienai, o apie daikto kokybę sprendė pagal esamą daikto būklę, neatsižvelgęs į aplinkybę, jog buvo pirktas nebaigtos statybos statinys kuris vėliau ieškovų rizika buvo pabaigtas ir įrengtas. Pagal įstatymą pardavėjas atsako tik už trūkumus, kurie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 str. 1 d.), o ne dėl trūkumų, kurie atsirado po daiktų perdavimo. Apeliantas pažymi, kad pirkėjams buvo suteiktos visos sąlygos apžiūrėti perkamą turtą, įvertinti jo būklę ir galimus defektus. Ieškovai, pasirašydami ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl perkamo turto kokybės. Kartu pažymi, kad ieškovei M. L. ir jos sutuoktiniui turtas, atsižvelgiant į jo būklę ir kitus galimus defektus, parduotas už mažesnę nei to daikto rinkos kaina buvusi sandorio (2013-04-30) dienai, dėl ko pirkimo pardavimo sutartyje atsirado ir ieškovės patvirtinimai, jog visi turto defektai jai yra žinomi. Iki ieškovės ir jos sutuoktinio santuokos nutraukimo, ieškovės sutuoktinis buvo profesionalus statybos specialistas, pats šiame įsigytame bute vykdė statybos darbus ir jį įrenginėjo, kas teismo nepagrįstai nebuvo vertinama.Nepagrįstai teismas sprendime laiko svarbia aplinkybe, kad ieškovę ir apeliantą siejo darbo santykiai ir jie buvo gerai pažystami, dėl ko ieškovė pasitikėjo atsakovu. Apeliantas pažymi, kad ieškovės ir atsakovo nesiejo jokie darbo santykiai, joks pavaldumas, o aplinkybė, kad ieškovė dirbo apelianto dukters vadovaujamoje klinikoje nereiškia, jog šalis sieja darbo santykiai. Todėl nebuvo pagrindo išvadai, kad šalis siejo pasitikėjimo santykiai. Nepagrįstos teismo išvados dėl ginčo turto stogo būklės, kadangi spręsdamas dėl stogo defektų, teismas rėmėsi ekspertizės išvada, kurioje ekspertas pateikė išvadą stogo situacijai buvusiai apžiūros dienai, o ne buvusiai pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. Be to, ekspertas nenurodė kada defektai atsirado, t. y. ar iki pardavimo, ar jau po sandorio vykdytų darbų. Apeliantas pažymi, kad iš byloje pateiktų turto vertinimo ataskaitų, kuriose atspindi ieškovams perduoto turto būklė, matyti, kad parduodamo būsto stogas nebuvo pilnai įrengtas, aiškiai matosi tik gegnės bei uždėta stogo danga. Tokio baigtumo ir būklės stogą pagal sandorį priėmė ieškovai, o apeliantas perdavė. Visi vėlesni stogo darbai buvo atlikti ieškovų, todėl būtent jie yra atsakingi už stogo nesandarumą ar defektus. Atliekant stogo darbus, ieškovai nereiškė atsakovui jokių pretenzijų. Pažymi, jog ir ekspertas patvirtinto, kad stogo vieta, pro kurią ieškovei M. L. pradėjo sunktis vanduo, yra ties kaminu, į kurį buvo montuojami įdėklai ir kuris buvo ardytas. Atsakovas pastebi, kad minėtus darbus atliko ieškovė/jos pasitelkti asmenys, o ne apeliantas, todėl dėl atsiradusių pasekmių negali kilti atsakovo atsakomybė. Be to, teismas nevertino, kad kita stogo dalis, priklausanti Dimšoms, yra sandari, vanduo per jų stogo dalį pas juos nesiskverbia ir jie dėl stogo neturi visiškai jokių problemų ar nepatogumų, todėl šioje dalyje jų ieškinio reikalavimas nelaikytinas pagrįstu. Nepagrįsta teismo išvada, kad tai, jog langai buvo sumontuoti ne sienos termoizoliaciniame sluoksnyje, o mūro sluoksnyje, laikytina defektu, kadangi toks montavimo būdas neatitinka „Dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)“ techninio naujos statybos projekto Nr. 2011065801 sprendinių, dėl ko juos reikia permontuoti visame statinyje. Apeliantas pažymi, kad minėtame projekte nėra nurodyta, kad langai turi būti montuojami sienos termoizoliaciniame sluoksnyje, ką posėdžio metu patvirtino ir ekspertas, kartu nurodant, kad montavimo vieta savaime nekeičia daikto charakteristikų ir/ar jo naudingumo. Nepagrįsta teismo išvada, kad netinkamai sumontuoti ir visi statinio langai. Apelianto nuomone, minėta teismo išvada yra deklaratyvi, kadangi nustatytos teismo aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais. Nesiaiškinta kurie langai yra su sandarumo defektu ir kokios priežastys tai lėmė. Priešingai nei sprendė teismas, pirkimo – pardavimo sutarčių pasirašymo metu, langų angokraščiai nebuvo niekaip užtaisyti, kadangi jie tvarkomi kartu su vidine apdaila, o įrengimą darė ieškovai. Todėl dėl netinkamai ieškovų atliktų darbų apeliantui atsakomybė neturėtų kilti. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymi, kad byloje ieškovai yra trys, kurių reikalavimai ir atsikirtimai yra analogiški, juos visus atstovavo vienas advokatas, todėl nepagrįsta teismo išvada dėl bylinėjimosi dydžio priteisimo, kadangi ieškovų atstovas nepatyrė didelių sąnaudų bylai, nes visų ieškovų pozicija ir argumentai byloje buvo vienodi. Tokiu būdu teismas nepagrįstai ieškovams bendrai priteisė 4 240 Eur išlaidų advokato išlaidų atlyginimo (po 2 120 Eur šaliai). Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 400 Eur išlaidas už pastato sandarumo testą. Apelianto nuomone, šios išlaidos visiškai nesusijusios su byla, kadangi ieškovams buvo parduotas nebaigtos statybos turtas G energetinės klasės. Sandarumo testai yra privalomi tik tiems pastatams, kurie yra A ir aukštesnės klasės energetinio naudingumo. Todėl šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistos nepagrįstai. Teismas visiškai nesiaiškino ir nevertino defektų šalinimo sąmatos pagrįstumo, o tik statiškai ja rėmėsi. Apeliantas į bylą pateikė sąmatas kiek kainuotų esamo statinio stogo keitimas ir langų permontavimas, tačiau teismas dėl šių įrodymų visiškai nepasisakė ir jų nevertino, o rėmėsi Ekspertizės aktu, kuriame buvo pateikta bendro pobūdžio sąmata. Minėta sąmata parengta pagal teorinius duomenis, remiantis viena iš sąmatų skaičiavimo programa, tačiau tai faktiškai neatspindi realios trūkumų kainos, kuri, atsižvelgiant į rinkoje esančią konkurenciją ir kitus reikšmingus parametrus, yra ženkliai mažesnė. Be to, ieškovai nepateikė nei vienos realios statybų įmonės sąmatos, kuri apsiimtų vykdyti darbus, iš kurios matytųsi ieškovų deklaruojamų trūkumų šalinimo faktinės sąnaudos. Kartu pažymi, kad pagal teismo priteistas sumas trūkumų šalinimui, trūkumų šalinimas sudarytų apie 50 proc. ieškovų įsigyto turto vertės, kas kelia abejones dėl teismo priteistų sumų pagrįstumo ir tikrumo. Teismas byloje netinkamai aiškino bei taikė ieškinio senaties institutą. Pažymi, kad kasacinis teismas yra aiškiai suformavęs praktiką dėl ieškinio senaties taikymo, kur ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 2 p.); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012). Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju apie galimus daikto trūkumus ieškovai sužinojo 2014 m., tais pačiai metais ieškovai atsakovui pareiškė pretenzijas. Apeliantas ieškovų nurodytų trūkumų, kaip reikalavo ieškovai iki 2015-12-15 nepašalino, todėl nuo šios datos prasidėjo terminas kreiptis į teismą, tačiau ieškovai ieškinį teisme pareiškė tik 2016 m. liepos 27 d., praleidus visus ieškinio senaties terminus.Teismas, nagrinėdamas bylą, buvo neobjektyvus, sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis, išskirtinai ieškovų teiktais duomenimis, neatsižvelgdamas į apelianto pateiktus duomenis. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai I. D., M. D. ir M. L. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, už nesąžiningo skundo pateikimą skirti atsakovui baudą, priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Apeliantas nepagrįstai kvestionuoja sprendimą, teigiant, kad teismas nepagrįstai vadovavosi byloje paskirtos ekspertizės išvada, neva joje ginčo objektų vertinimas atliktas ne jų perdavimo ieškovams metu, bet po daiktų perdavimo pirkėjams. Ieškovai pažymi, kad statinių ekspertizė buvo paskirta atsakovo iniciatyva, kurioje nustatyta, kad dėl paslėptų defektų (trūkumų) kotedže, kurie atsirado atsakovo statybos metu, kaltas statytojas, todėl atsakovas nepagrįstai kvestionuoja eksperto išvadas ir jo teiginiai prieštarauja faktams, konstatuotiems ekspertizės akte. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovė M. L., pirkdama butą, buvo konsultuojama „patyrusio statybininko“, jos buvusio sutuoktinio, kuris „...įsivertino perkamą būstą (ginčo turtą), jo būklę ir turto defektus“. Pažymi, kad tuo metu ieškovės sutuoktinis, tik pradėjęs neakivaizdines studijas KTU statybos inžinerijos fakultete, dirbo betonuotoju. Kartu nepagrįsti apelianto teiginiai, kad buto apdailos darbus darė ieškovės sutuoktinis, ką patvirtina ieškovės M. L. ir jos buvusio sutuoktinio A. P. 2013-09-06 pasirašyta sutartis dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovai sutiko su perkamo objekto trūkumais. Pažymi, kad nelogiška būtų sutikti pirkti namą su kiauru stogu ir, kad ieškovai būtų sutikę su tokiu trūkumu. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovei M. L. butas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kaina. Ieškovė pažymi, kad dalį pinigų už perkamą butą kotedže, J. B. pageidaujant, ieškovė sumokėjo grynaisiais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas ieškovei dėl perkamo objekto trūkumų taikė kokias nors nuolaidas. Nepagrįstai apeliantas neigia, kad su ieškove M. L. juos siejo darbo santykiai, kadangi ieškovė dirbo atsakovui priklausančioje odontologijos klinikoje. Todėl teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį dėl atsakovo sąžiningumo. Nepagrįstai apeliacinio skundo argumentai, kad defektai atsirado po butų perdavimo pirkėjams. Pažymi, kad paslėpti defektai buvo nustatyti eksperto kotedžo konstruktyvuose, kuriuos atliko apeliantas (atsakovas) J. B., t. y buvo įrengtas stogas, įstatyti langai ir lauko durys, o ieškovės M. L. atlikti vidaus apdailos darbai neturi nieko bendro su ginčo dalyku. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad stogo defektas atsirado ieškovei montuojant metalinį įdėklą į mūrinį kaminą. Pažymi, kad į mūrinį kaminą montuojant metalinį įdėklą ardyti mūrinio dūmtraukio ieškovei M. L. nereikėjo. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad tiek stogo priežiūra, tiek dūmtraukio įrengimo darbai (metalinio įdėklo montavimas) bei po to vykdyti stogo remonto darbai neturėjo įtakos defektų atsiradimui. Visi vandens pratekėjimai į stogo konstrukciją ir vidaus patalpas vyksta dėl statybos darbų defektų ir apima visą stogo plotą. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl durų ir langų montavimo vietos. Ieškovai pažymi, kad atsakovo (apelianto) užsakymu parengtas kotedžo projektas ir STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorės įėjimo durys“ patvirtina, kad langų ir durų montavimo vieta yra sienų termoizoliaciniame sluoksnyje, ką patvirtino ir ekspertizės akto išvados. Ši išvada paneigia ir apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus apie tai, kad langų montavimo vieta „negali būti laikoma daikto trūkumu“. Apeliaciniame skunde apeliantas melagingai nurodo, kad neatliko vidaus darbų, netvarkė langų angokraščių. Ieškovai pažymi, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo nurodęs priešingas faktines aplinkybes, kad perduodant ieškovams butus, buvo ištinkuotos vidaus sienos. Tokiu būdu atsakovas pripažino, kad iki pardavimo pilnumoje atliko vidaus sienų tinkavimo darbus, tame tarpe ir vidaus langų angokraščių tinkavimo darbus. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovų nuomone, teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje yra pagrįstas ir teisingas. Pažymi, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos buvo mažesnės, nei galėjo būti prašomos priteisti. UAB „KA Projektai“ parengta sandarumo testo ataskaita buvo pateikta tam, kad būtų patvirtinta, jog šaltas oras į pastatą patenka per netinkamai įrengtas langų, durų rėmų ir lauko sienų sandūras. Šių paslėptų defektų egzistavimo faktą apeliantas neigia ir savo apeliaciniame skunde.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas visiškai nesiaiškino ir nevertino defektų šalinimo sąmatos pagrįstumo. Ieškovai pažymi, kad teismas labai konkrečiai ir pagrįstai pasisakė dėl apelianto (atsakovo) į bylą pateiktų komercinių pasiūlymų ir teismo eksperto sąmatos. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad atsakovo pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose stogo defektų šalinimo kaina nurodyta tik už stogo demontavimą, juose nenurodyti kiti stogo įrengimo trūkumų šalinimo darbai, tokie kaip stogo nuolydžio. Teismas pažymėjo, kad atsakovas jokių įrodymų, kad defektų šalinimas galėtų kainuoti mažiau, teismui nepateikė, teismo eksperto pateiktos sąmatos nepaneigė.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, spręsdamas dėl defektų šalinimo kainos, rėmėsi pateikta bendro pobūdžio sąmata. Pažymi, kad sąmatoje, kuria rėmėsi teismas, įvardinti visi darbai ir jų kiekiai, kuriuos reikalinga atlikti šalinant kotedže adresu (duomenys neskelbtini), nustatytus paslėptus ir kitus defektus. Sąmatoje įvertintos visos medžiagos ir mechanizmai, reikalingi įvardintiems darbams atlikti, tuo metu galiojusiais valstybės patvirtintais įkainiais ir vidutinėmis medžiagų kainomis. Tokiu būdu teismas ieškovams teisingai priteisė žalos atlyginimo sumą.Nepagrįstai apeliantas tvirtina, kad ieškinys prareikštas praleidus senaties terminą. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinys pareikštas nepažeidžiant CK 1.25 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, nagrinėdamas bylą, buvo neobjektyvus, sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis, remdamasis išskirtinai ieškovų teiktais duomenimis, neatsižvelgdamas į apelianto pateiktus duomenis. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi byloje esančiais įrodymais, kurių pagrindinis – atsakovo pareikalautos atlikti teismo ekspertizės 2017-04-06 Aktas Nr. 17/04/06-01. Apeliantas šio Ekspertizės akto išvadų neginčijo.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas J. B. nesąžiningai apeliacinį skundą pareiškė turėdamas vienintelį tikslą – kuo ilgiau vilkinti bylą ir ieškovams neatlyginti padarytos žalos, todėl, ieškovų nuomone, šiuo atveju yra pagrindas atsakovui skirti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl parduoto daikto kokybės trūkumų ir atsakomybės už parduoto daikto trūkumus

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl atsakovo atsakomybės, kuomet buvo parduotas nebaigtos statybos statinys, nes jo nuomone daiktų trūkumai atsirado po daikto perdavimo ieškovams. Ieškovai, pasirašydami ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl perkamo daikto kokybės, jiems buvo sudarytos galimybės perkamą daiktą apžiūrėti, ieškovės M. L. buvęs sutuoktinis turėjo reikiamų žinių nustatyti trūkumus, jeigu jie būtų buvę. Apeliantas laiko, kad stogo danga buvo sugadinta dėl po daikto perdavimo vykdytų darbų, todėl jis nėra atsakingas už stogo nesandarumą ir kitus defektus. Nepagrįsta laiko teismo išvadą, kad reikia permontuoti visame statinyje langus, nes langai buvo sumontuoti ne sienos termoizoliaciniame sluoksnyje, o mūro sluoksnyje, nes tokio reikalavimo nebuvo „Dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)“ techninio naujos statybos projekto Nr. 2011065801 sprendiniuose. Teismas visiškai nesiaiškino ir nevertino defektų šalinimo sąmatos pagrįstumo, o tik rėmėsi ekspertizės aktu, kuriame buvo pateikta bendro pobūdžio sąmata. Nurodo, kad teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl atsakovo į bylą pateiktos sąmatos apie esamo statinio stogo keitimo ir langų permontavimo išlaidas. Be to, apeliantas laiko, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Byloje nustatyta, kad atsakovas (pardavėjas) buvo statytojas dviejų butų gyvenamosios paskirties pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2A2b, esančio (duomenys neskelbtini). 2013 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi šiame name nusipirko 105,73 kv. m. bendro naudingo ploto butą Nr. 2, o ieškovai I. D. ir M. D. – 2014 m. kovo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi – 105,89 kv. m. bendro naudingo ploto butą Nr. 1. Abu parduoti butai buvo 92 proc. baigtumo.Pagal byloje esančias Baltijos turto vertinimo agentūros nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas (3 t., b. l. 5-124), buto Nr. 1 baigtumas buvo 80 proc., o buto Nr. 2 – 84 proc. Abiejose ataskaitose buvo konstatuota, kad pastato išorės apdaila pilna, butų vidaus apdaila – dalinė, todėl apeliantas neteisus teigdamas, kad namo stogo įrengimo darbus, langų ir durų montavimo darbus nekokybiškai atliko patys ieškovai po daikto perdavimo. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl vidaus apdailos darbų – sienų, lubų glaistymo ir dažymo, sienų ir grindų plytelių klojimo, grindų parketlenčių suklojimo, vidaus durų montavimo, butų šildymo katilų montavimo, katilinių patalpų vidaus apdailos darbų kokybės trūkumų. Šiuos darbus atliko ieškovai savo lėšomis ir jėgomis. Ieškovai 2017-05-23 patikslintu ieškiniu (5 t., b. l. 16-26) prašė priteisti 32 336,00 Eur daikto trūkumų šalinimo išlaidas pagal teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės akto Nr. 17/04/06-01 suvestinės kainos apskaičiavimą, be šioje suvestinėje nurodytos 3234 Eur sumos rezervo nenumatytoms išlaidoms padengti. Taigi, ieškovai reikalauja priteisti tik langų ir lauko durų bei stogo įrengimo kokybės trūkumų šalinimo išlaidas. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliantu, kad pagal įstatymą pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus ir, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Tačiau neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad ieškovai neįrodė, jog statinio langų ir lauko durų bei stogo įrengimo kokybės trūkumai atsirado iki daikto perdavimo ieškovams. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).Ieškovai pateikė į bylą 2015-10-28 buto, esančio (duomenys neskelbtini) defektinį aktą, kurį surašė statybos techninės priežiūros vadovas R. K. (1 t., b. l. 59-71). Defektiniame akte konstatuoti įvairūs statinio trūkumai. Į bylą taip pat pateikta 2016-01-06 Sandarumo patikros ataskaita (1 t., b. l. 72-86), kuria nurodyta, kad atlikus termovizinę analizę nustatyta, jog pastatas neatitinka HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“. Byloje taip pat yra eksperto V. Š. 2016-02-24 Ekspertinio tyrimo aktas (1 t., b. l. 87-117), kuriame konstatuoti gyvenamojo namo stogo įrengimo, langų ir durų kokybės trūkumai, įvardinti ekspertinio tyrimo metu kaip paslėpti trūkumai. 2016-11-07 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (4 t., b. l. 3-14) nurodyta, kad po 2016-10-25 buvusio lietaus sulietos buto Nr. 2 lubos ir siena bei grindys. Atsakovo prašymu teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi byloje paskyrė statybos techninę ekspertizę. Ekspertizę atliko teismo paskirtas ekspertas E. L. ir pateikė 2017 m. balandžio 6 d. ekspertizės aktą Nr. 17/04/06-01(4 t. b. l. 91-185). Ekspertas, apibendrindamas stogo konstrukcijos, stogo dangos tvirtinimo, kaminų, parapetų, stogo vėdinimo, sniego užtvarų, latakų tyrimą (4 t., b. l. 126-146), nurodė, kad faktiškai išmatuotas stogo nuolydis neatitinka “Dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) techninis naujos statybos projektas“ architektūrinės dalies brėžinio Nr. 2011 0658 01 TP “Stogo planas” nurodyto nuolydžio ir STR 2.05.02:2008 “Statinių konstrukcijos. Stogai“ 59.1 punkto reikalavimo dėl skardinėmis čerpėmis dengtų stogų nuolydžio reikalavimų. Taip pat neatitinka kitų akte nurodytų šio STR punktų reikalavimų dėl vandens nuo pastato stogo nuvedimo ir nuostatų hidroizoliacinei dangai, stogo konstrukcijų apsaugos nuo lietaus ir sandūrų sandarumo reikalavimų. Nesilaikyta stogo dangų gamintojų instrukcijų („Ruukki“) nuostatų, kad prie kaminų, vėdinimo šachtų nuo kraigo pusės turi būti įrengta dvišlaitė stogo dalis lietaus vandeniui nubėgti ir nesikaupti, neišspręsti stogo vėdinimo reikalavimai, vėdinimo kanalų angos turi būti uždengtos, kad į jas nepatektų lietaus vanduo, faktiniai lietaus surinkimo latakų nuolydžiai yra 1,1 proc., kai pagal projektą turėtų būti 2 proc., pastatytame name dalis vandens nuo stogo nepatenka į įrengtą lataką ir teka per sienas, vanduo prateka į pastato vidų, todėl kenkia pastato konstrukcijoms (ekspertizės akto akto išvados 1-9, atsakant į 1 klausimą). Atsakydamas į 2 klausimą ekspertas davė išvadą, kad stogo sumontavimo darbai neatitiko norminių aktų reikalavimų, nagrinėjamu atveju - projekto, STR, ir stogo gamintojo montavimo instrukcijų, o šių reikalavimų pažeidimai (statybos defektai) tiesiogiai įtakojo pažaidų (pažeidimų) atsiradimą stogo konstrukcijoje ir pastato apdailoje. Nurodė, kad nors stogo danga kaip gaminys nėra pralaidi vandeniui, tačiau stogo dangos lakštų sujungimai, stogo sandūros su kaminais ir parapetais, stogo dangos tvirtinimo varžtų vietos, stogo dangos kraštai ties lataku nėra sandarūs ir yra pralaidūs vandeniui (atsakymas į 4 klausimą). Ekspertas nustatė, kad pagrindinė stogo konstrukcijos nesandarumo priežastis yra statybos defektai, dėl kurių būtina keisti stogo dangą visame plote (134 kv. M., 100 proc. viso stogo), įskaitant ir parapetus (atsakymas į 6 klausimą). Ekspertas nustatė, kad numatyti/nustatyti stogo būklę ir stogo defektus galėjo tik atitinkamos statybos srities specialistas ir dalis darbų yra paslėpti, kuriuos įvertinti galima tik atidengus konstrukcijas (atsakymas į 9 klausimą). Ekspertas, atlikęs langų ir lauko durų tyrimą (ekspertizės akto tiriamoji dalis 4 t., b.l. 147-156), nurodė, kad jų projektavimo ir statybos metu galiojo STR 2.05.20:20 “Langai ir išorės durys”. Ekspertas nustatė, kad langai ir lauko durys pagal “Dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), techninis naujos statybos projektas“ Nr. 2011 0658 01 architektūrinės dalies pirmojo ir antrojo aukšto planus turėjo būti įrengti termoizoliaciniame sluoksnyje, tačiau sumontuoti mūro sienoje. Ši eksperto išvada paneigia apelianto argumentus, kad statybos projekte tokio reikalavimo nebuvo. Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje (4 t., b. l. 147-148) nurodyta, kad toks langų įrengimas nurodytas projekto architektūrinės dalies pirmo ir antro aukšto planuose (žr. 46 pav.). Be to buvo nustatyta, kad pagal projektą visi langai varstomi, tačiau įrengta yra ne taip. Iš 18 langų 34 varstomų dalių yra varstomos tik 18 dalių. Duodamas išvadą (atsakymas į 15 klausimą) ekspertas nurodė, kad tai, jog durys įmontuotos ne termoizoliaciniame sluoksnyje ir slenksčiai nėra su tinkama izoliacija, kad būtų apsaugoti nuo peršalimo, galėjo nustatyti tik tos srities atitinkamos kvalifikacijos specialistas. Sandūras tarp profilio ir sienos konstrukcijas įvertinti galima tik atidengus konstrukcijas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizės akto Nr. 17/04/06-01 išvados atitinka šios nutarties 26 pastraipoje nurodytuose kituose rašytiniuose įrodymuose (defektiniame akte, 2016-01-06 Sandarumo patikros ataskaitoje, eksperto V. Š. 2016-02-24 Ekspertinio tyrimo akte) parduoto konstatuotus daikto trūkumus, todėl ekspertizės aktas nėra vienintelis įrodymas (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuriuo ieškovai pagrindė savo ieškinį dėl parduoto daikto kokybės trūkumų. Apeliantas nurodo, kad daikto trūkumai ieškovams buvo žinomi, nes jie įsigijo nebaigtos statybos butus, todėl apie daikto trūkumus žinojo. Sutiktina su apeliantu, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Tačiau taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi jau aptartų įrodymų turinį ir visą bylos medžiagą sprendžia, kad ieškovai į bylą pateikė pakankami įrodymų, tame tarpe, vertinant ir atsakovo iniciatyva gautą 2017 m. balandžio 6d. ekspertizės aktą Nr. 17/04/06-01(4 t. b.l. 91-185), kad stogo įrengimo, langų ir lauko durų montavimo trūkumai atsirado pastato statybos metu. Šie trūkumai niekaip nėra susiję su nebaigta statyba bei ieškovų lėšomis ir jėgomis atliktais vidaus apdailos darbais, kurie nurodyti šios nutarties 24 pastraipoje ir buvo atlikti po daikto perdavimo jų nuosavybėn.Ekspertizės akto aprašomoji dalis ir išvados paneigia apelianto argumentus, kad stogo būklę ir stogo defektus, langų ir lauko durų montavimo pažeidimus galėjo nustatyti ieškovai pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu. Ieškovai nėra atitinkamos statybos srities specialistai, be to, dalis darbų yra paslėpti, kuriuos įvertinti galima buvo tik atidengus konstrukcijas. Todėl apelianto argumentai, susiję su ieškovės M. L. nurodymu dėl pasitikėjimo atsakovu kaip darbdaviu, nepaneigia eksperto išvados, kad trūkumus galėjo pastebėti tik kvalifikuotas specialistas. Pirkėjai pareiškė pirkimo–pardavimo sutartyse apie tai, kad parduodamo turto būklė atitinka jų, kaip pirkėjų, keliamus reikalavimus, tačiau tokiais pareiškimais jie neįvertino daikto kokybės trūkumų, apie kuriuos atsakovas jų neinformavo, o patys negalėjo nustatyti daikto apžiūros ir perdavimo metu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Be to, kasacinis teismas išaiškino, kad pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018). Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartyse pardavėjas pareiškė, kad parduodamas turtas atitinka įprastinę jo paskirtį ir įprastus reikalavimus, yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, nėra trūkumų, dėl kurių jo negalima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas ketina jį naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami nebūtų to turto pirkę ir nebūtų tiek už jį mokėję. Taigi, ieškovai buvo patikinti atsakovo, kad perka daiktą be trūkumų, tačiau byloje nustatyta priešingai – parduotas daiktas turi trūkumus, kurie atsirado iki daikto perdavimo pirkėjams. Iš pardavėjo pareiškimų akivaizdu, kad jis žinojo, kokiu tikslu yra perkamas daiktas. Parduoto daikto paskirtis – gyvenamoji (butų). CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Nagrinėjamu atveju parduotas daiktas dėl neaptartų kokybės trūkumų – stogo įrengimo, landų ir išorės durų montavimo trūkumų – sukelia nepatogumų ieškovams, neleidžia daikto naudoti taip, kaip jis paprastai naudojamas. Nustačius, kad atsakovas apie daikto trūkumus ieškovų neinformavo, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jis dėl daikto trūkumų darė nuolaidas ieškovams. Byloje nėra duomenų spręsti, kad ieškovai daiktą pirko ne rinkos kaina, o ieškovė M. L. dėl mažesnės sandorio kainos nurodė, kad dalį pinigų už perkamą butą, atsakovui pageidaujant, ji sumokėjo grynaisiais. Tačiau bet kokiu atveju ši ieškovė teigė, kad apie daikto trūkumus atsakovas jos neinformavo ir byloje nėra duomenų nustatyti priešingai. Apeliantas nurodo, kad teismas sprendime neįvertino jo pateiktų įrodymų dėl daikto trūkumų šalinimo išlaidų. Šios nutarties 23 pastraipoje jau minėta, kad ieškovai 2017-05-23 patikslintą ieškinį (5 t., b. l. 16-26) pateikė prašydami priteisti 32 336,00 Eur daikto trūkumų šalinimo išlaidas pagal teismo eksperto E. L. teismo ekspertizės akto Nr. 17/04/06-01 suvestinės kainos apskaičiavimą, be šioje suvestinėje nurodytos 3234 Eur sumos rezervo nenumatytoms išlaidoms padengti. Stogo įrengimo trūkumus teismas plačiai aprašė šios nutarties 28 pastraipoje. Teismas nurodė, kad negali vadovautis atsakovo pateiktais komerciniais pasiūlymai (5 t. b. l. 115-120), nes stogo defektų šalinimo kaina nurodyta tik už stogo dangos montavimą ir demontavimą, juose nenurodyti kiti stogo įrengimo trūkumų šalinimo darbai, tokie kaip stogo nuolydžio. Teisėjų kolegija su tuo visiškai sutinka. Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje plačiai aprašyti stogo įrengimo trūkumai, kurie ir buvo pagrindu ekspertui sudaryti 35 570 Eur suvestinį kainos apskaičiavimą (2016 m. 10 mėn. kainų lygiu). Pažymėtina, kad pats atsakovas 2017-01-10 pareiškimu (4 t., b. l. 68-69) uždavė ekspertui klausimą, kokia yra nustatytų stogo pažeidimų/trūkumų šalinimo kaina. Nesutikdamas su ekspertizės akto išvadomis dėl jame nustatytų trūkumų šalinimo kainos, atsakovas turėjo galimybę teikti savo sąmatą, tačiau to nepadarė (CPK 12, 178 straipsnis). Apeliantas apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo atlikto jo komercinių pasiūlymų vertinimo jokių argumentų nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ekspertas neteisingai apskaičiavo daikto trūkumų šalinimo išlaidas, o teismas neturėjo pagrindo tokiu apskaičiavimu remtis.

Dėl ieškinio senaties.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį. Jo nuomone, apie galimus daikto trūkumus ieškovai sužinojo 2014 m., tais pačiai metais ieškovai atsakovui pareiškė pretenzijas. Apeliantas ieškovų nurodytų trūkumų, kaip reikalavo ieškovai iki 2015-12-15 nepašalino, todėl nuo šios datos prasidėjo terminas kreiptis į teismą, tačiau ieškovai ieškinį teisme pareiškė tik 2016 m. liepos 27 d., praleidus visus ieškinio senaties terminus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai (CK 6.338 straipsnio 3 dalis). Pagal byloje esantį dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) techninio statybos projekto techninės specifikacijos (C dalis) 7 punktą (2 t., b. l. 36), statinio garantinis terminas nustatytas 5 metai, paslėptų statinio elementų – 10 m. Projekte nurodyta, kad rangovas privalo garantiniu laikotarpiu savo sąskaita skubiai ištaisyti trūkumus, kilusius dėl nepakankamos darbo kokybės, blogos konstrukcijos ir nestandartinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas vykdė dvibučio gyvenamojo namo statybą ūkio būdu, todėl statybos projekte nustatyti garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos, kuria yra laikoma statybos užbaigimo akto išdavimo arba deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo diena. Byloje yra atsakovo pasirašyta 2015 m. birželio 16 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. l (42-43 (1 t., b. l. 42-43), todėl garantiniai terminai pradedami skaičiuoti būtent nuo šios datos (deklaracijos pasirašymo metu galiojusi CK 6.698 straipsnio 2 dalies red.). Teisėjų kolegija pažymi atsakovo atsiliepimo į ieškinį aplinkybes apie tai, kad jis nurodė, jog ieškovų atžvilgiu laikėsi korektiškai ir sąžiningai, įvertinęs pretenzijas, jis su objekto rangovais siekė objektyviai nustatyti deklaruojamus trūkumus bei geranoriškai išspręsti konfliktą. Taip pat nurodė, kad jis nevengia atsakomybės ir pasirengęs atsakyti už darbo trūkumus dėl jo kaltės, jeigu tokie trūkumai būtų nustatyti nagrinėjant bylą (1 t., b. l. 175). Ieškovas pradiniame atsiliepime į ieškinį nenurodė, kad prašo taikyti ieškinio senatį. Tuo tarpu atsiliepdamas į patikslintą ieškinį pripažino reikšmingas aplinkybes, kad nuo 2014 m. pradėjo gauti pretenzijas iš ieškovų, o paskutinę pretenziją gavo 2016 m. kovo 25 d. (1 t., b. l. 15). Byloje yra atsakovo 2016 m. balandžio 29 d. pranešimas ieškovams (1 t., b. l. 17), kuriame jis nurodo, jog pasitvirtinus ieškovų pretenzijoje nurodytiems daikto trūkumams, jeigu jie atsirado dėl atsakovo kaltės, jis įsipareigojo trūkumus pašalinti, šalių suderintais terminais. Atsakovas pasirašė 2016 m. gegužės 19 d. pranešimą (1 t., b. l. 21), kuriuo ieškovams nurodė, kad įsipareigoja pašalinti trūkumus, jeigu tokie bus nustatyti. Nuo 2016 m. birželio 7 d. šalių atstovai dėl daikto trūkumų pašalinimo susirašinėjo elektroniniu paštu dar iki birželio 27 d. (1 t., b. l. 28-27), o 2016-06-29 pranešimu (1 t., b. l. 28) atsakovo atstovas perdavė savo kliento nuomonę dėl jo įsipareigojimų vykdymo sąlygų. Daugiau įrodymų apie atsakovo įsipareigojimų ieškovams vykdymą ir jo keliamas sąlygas dėl daikto trūkumų šalinimo iki ieškinio pareiškimo teisme dienos byloje nėra. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Tokiu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto norma dėl senaties termino ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų. Iš šios nutarties 36 pastraipoje nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai sužinojo apie savo teisės pažeidimą, kai atsakovas po 2016 m. gegužės 19 d. pranešimo daugiau į jų pretenzijas neatsakė. O iki šio termino atlikti atsakovo veiksmai – jo įsipareigojimai pašalinti trūkumus, nors nurodant, kad tik kai jis įsitikins, jos trūkumai atsirado dėl jo kaltės, leidžia konstatuoti ieškinio senaties termino nutraukimą (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovai ieškinį teisme pareiškė 2016 m. liepos 27 d., tai jis buvo pareikštas per statinio garantinį terminą ir nepraleidus sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Todėl apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo netaikyti ieškinio senatį nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir jų teisinio vertinimo pagrindu, atmestini (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje ieškovai yra trys, kurių reikalavimai ir atsikirtimai yra analogiški, juos visus atstovavo vienas advokatas, visų ieškovų pozicija ir argumentai byloje buvo vienodi, tuomet atstovas nepatyrė didelių sąnaudų, todėl teismas nepagrįstai ieškovams bendrai priteisė 4 240 Eur advokato išlaidų atlyginimą (po 2 120 Eur šaliai). Be to, teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 400 Eur išlaidas už pastato sandarumo testą, nes šios išlaidos visiškai nesusijusios su byla, kuomet ieškovams buvo parduotas nebaigtos statybos turtas G energetinės klasės. Apelianto nuomone, sandarumo testai yra privalomi tik tiems pastatams, kurie yra A ir aukštesnės klasės energetinio naudingumo, todėl šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistos nepagrįstai.CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovų ieškinys buvo tenkintas visiškai, todėl jie turi teisę į visų turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, jų dydį pirmiausiai vertinant pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) ( aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai turėjo 4 240 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (5 t., b. l. 47-49, 133-135). Iš 2017-06-07 PVM sąskaitos faktūros matyti, kad 2000 Eur išlaidos yra už advokato pagalbą parengiant pretenzijas atsakovui, ieškinio ir patikslinto ieškinio surašymą, atstovavimą teisme (Rekomendacijų 8.2 p.). Šias išlaidas 2017-06-07 pinigų priėmimo kvitu sumokėjo ieškovės I. D. ir M. L.. Ieškovų atstovo 2018-01-09 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 02/18 išrašyta 2240 Eur sumai už pasirengimą atstovauti ieškovus teismo posėdžiuose (15 val.) ir atstovavimą teismo posėdžiuose (10 val.), taip pat ieškovų atstovavimą daikto apžiūroje eksperto nustatyta tvarka (3 val.) (Rekomendacijų 8.19 p. (0,1 x 850,80 Eur) x 28 ­val. = 2382,24 Eur)). Šią sąskaitą 2018-01-09 pinigų priėmimo kvitu apmokėjo ieškovės I. D. ir M. L.. Nustačius, kad ieškovų prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2 p. ir 8.19 p. nurodytų maksimalių dydžių, jos laikytinos pagrįstomis ir pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovams šias išlaidas priteisė teisingai. Byloje yra duomenys, kad 2016-01-08 mokėjimo nurodymais (5 t., b. l. 49,50) buvo apmokėtos 2016-01-08 PVM sąskaitos faktūros serija KAP Nr. 261, 262 400 Eur sumai (200 Eur + 200 Eur, 5 t., b. l. 44, 45). Šios sąskaitos ieškovams buvo išrašytos už 2016-01-06 atliktą Sandarumo patikrą ir parengtą ataskaitą (1 t., b. l. 72-86), kuria buvo nustatyta, kad pastatas neatitinka HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“. Šia ataskaita ieškovai įrodė savo argumentus dėl statinio stogo, langų ir durų nesandarumo, kaip 2017 m. balandžio 6 d. ekspertizės akte Nr. 17/04/06-01(4 t. b. l. 91-185) nustatytų parduoto daikto kokybės trūkumų priežasčių. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieškovai neturi teisės į šių išlaidų atlyginimą (5 t., b. l. 44, 45).

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovai apeliacinės instancijos teisme turėjo 1100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už jiems suteiktas advokato konsultacijas ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą (5 t., b. l. 188-191) (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių (822,80 Eur x 1,3 = 1069.64 Eur (8.11 p.) (822.80 Eur x 0.1 x 1 val. ­= 82.28 Eur) (8.19 p.), jos laikytinos pagrįstomis ir priteisiamos ieškovams lygiomis dalimis iš apelianto. Apelianto apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos 1000 Eur išlaidos (5 t., b. l. 92-94) iš ieškovų nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas turėjo 3,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos valstybei iš apeliaciją pralaimėjusio apelianto (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 366,67 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,47 Eur (penkis eurus 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.