Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-27-475/2018

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-01-30
Bylos Nr.: 2-27-475/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15533-2016-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Simanavičienė
Ieškovas: I. D., M. L., M. D.
Atsakovas: J. B.

Kategorijos

2.1.5.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-27-475/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15533-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.4; 2.1.5.2; 2.6.10.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2, 2.6.10.2.3, 2.6.10.2.4.1; .6.10.8; 2.6.10.9; 2.6.11.6; 3.1.7.3; 3.1.7.6., 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.9.6.3; 3.2.6.1; 3.2.6.11 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ekspertui E. L.,dalyvaujant ieškovei I. D., ieškovei M. L., ieškovų atstovui advokatui J. S.,atsakovui J. B., atsakovo atstovui advokatui E. Z.,nedalyvaujant ieškovui M. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. D., M. D. ir M. L. patikslintą ieškinį atsakovui J. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami: priteisti iš atsakovo solidariai ieškovams I. D. ir M. D. 16 168 Eur buto, esančio (duomenys neskelbtini) trūkumams pašalinti; priteisti iš atsakovo ieškovei M. L. 16 168 Eur buto, esančio (duomenys neskelbtini) trūkumams pašalinti.

Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad I. D. ir M. D., 2014 m. kovo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš atsakovo J. B. nusipirko 33/136 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,0952 ha, ir butą, esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu – (duomenys neskelbtini) baigtumas - 92 procentai. Ieškovė M. L. 2013 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš atsakovo J. B. nusipirko 30/119 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,0952 ha, ir butą, esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu – (duomenys neskelbtini)-2, baigtumas - 92 procentai. Buto bendras plotas - 105,73 kv. m.

Ieškovų abu butai yra viename kotedžo tipo pastate, kuriame pirkimo – pardavimo metu buvo konstrukcijos, atliktos atsakovo J. B.: pamatai, sienos, perdangos, šlaitinis stogas, sudėti plastikiniai langai, lauko įėjimo durys, pilnai atlikti fasado apdailos darbai. Kotedžo viduje buvo sumontuoti visi vamzdynai: šildymo, karšto, šalto vandens ir nuotekų. Pastato viduje buvo pakloti elektros potinkiniai laidai, ištinkuotos visos sienos ir pertvaros, padaryti visų grindų betoniniai pogrindžiai, įrengtas pirmo aukšto grindinis šildymas. Atsakovas nebuvo pabaigęs išorės gerbūvio darbų, tačiau pažadėjo juos atlikti vėliau.

Butų vidaus apdailos darbus – sienų, lubų glaistymą ir dažymą, sienų ir grindų plytelių klojimą, grindų parketlenčių suklojimą, vidaus durų montavimą atliko savo lėšomis ir jėgomis. Tai pat savo lėšomis sumontavo butų šildymo katilus, atliko katilinių patalpų vidaus apdailos darbus.

Atsakovas statinį pridavė Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros – skyriui ir statinio pridavimą įregistravo VĮ Registrų centras. Aukščiau įvardintą deklaraciją apie statybos užbaigimą pasirašė atsakovas ir prisiėmė atsakomybę už pastatyto statinio kokybę, deklaracijoje nurodytus duomenis ir privalomai saugotiną dokumentaciją, įvardintą šioje deklaracijoje. Deklaracija 2015 m. liepos 30 d. buvo patvirtinta Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto M. J..

Ieškovė M. L. jau 2013-2014 m. žiemą, pirmąją po persikėlimo į naująjį butą, pastebėjo, kad per langus iš išorės ir lauko duris bei jų angokraščius į patalpų vidų patenka dideli šalto oro srautai ir dėl to neįmanoma prišildyti patalpų iki normalios 20°C temperatūros. Apie šį paslėptą defektą telefonu informavo atsakovą J. B., kuris, atvykęs į butą, įsitikino, kad šaltas oras skverbiasi į butą. Jo nuomone - dėl blogai langų apačioje apšiltinto tarpo tarp lango rėmo ir sienos. Jis pažadėjo šį defektą sutvarkyti 2014 m. pavasarį, tačiau to nepadarė. Be to, atsakovas paaiškino, kad didelė dalis šalto oro srauto į buto vidų patenka per plastikinius langus, kuriuos reikia tik sureguliuoti ir defektas bus pašalintas. Atsakovas neatliko ir šio darbo, o tik davė ieškovei UAB „Alseka Kaunas“ telefono numerį ir viską tvarkyti paliko pačiai. Atvykę meistrai sureguliavo langus, tačiau defektas nebuvo pašalintas – šalto oro srautai ir toliau veržėsi į buto vidų. 2014 m. pavasarį prakiuro dar ir stogas, dėl to buvo užpiltos naujai įrengtos vonios patalpos lubos, susprogo elektros šviestuvas. Apie tokį paslėptą naujai įsigyto buto broką ieškovė informavo atsakovą, kuris pažadėjo šį defektą pašalinti, tačiau jo nepašalino. Negalėdama gyventi bute, kuris nuolat po lietaus užliejamas vandeniu, ieškovė susirado statybininkus, kurie ieškovės sąskaita sutvarkė kiaurą stogą ties vonios kambariu. Stogą tvarkę statybininkai ieškovei patvirtino, kad stogas uždengtas blogai ir turi būti naujai perdengtas. Atsakovas grąžino dalį pinigų - 300 Eur, sumokėtų statybininkams už stogo sutvarkymą.

Ieškovai I. ir M. D., atsakovui nekokybiškai atlikus lauko gerbūvio darbus, pasamdė atestuotą statybos techninės priežiūros vadovą R. K., kuris surašė buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaunas, defektinį aktą. Šį defektinį aktą registruotu laišku išsiuntė atsakovui. Atsakymo iš atsakovo nesulaukė, o defektai neištaisyti iki šios dienos. Atėjus 2014-2015 m. žiemai, dėl peršąlančių langų, durų, sienų, stogo konstrukcijų ieškovai kreipėsi į UAB „KA PROJEKTAI“ specialistus, prašydami atlikti kotedžo (duomenys neskelbtini) sandarumo patikrą, kuri buvo atlikta 2016 m. sausio 6 d. ir pateikta ataskaita. Ataskaitoje buvo nurodyta, kad bandymo metu nustatyti defektai: 1) peršąla visos lauko durys, formuojasi kondensatas, ledas. Išvada – keisti naujomis durimis, tinkamomis eksploatuoti lauke; 2) netinkamai sumontuoti langai, nesandarus jų montavimas. Šis defektas labiausiai pasireiškia apatinėje langų dalyje visuose languose. Defektas kritinis, būtinas visų langų permontavimas, tai yra paslėpti darbai, kuriems taikomas 10 metų garantinis laikotarpis; 3) kai kurių langų nekokybiškos jungtys, beprasidedanti lauko oro infiltracija per siūles, gaminių (langų) defektai; 4) nekokybiškai išpildytas stogo ir sienos jungties mazgas, nustatyta lauko oro infiltracija visu perimetru vietomis ir plote. Atliktos pastato sandarumo patikros rezultatas – pastato sandarumo koeficientas n50-1.55 karto/n. Pagal STR 2.01.05:2012 „C“ energinio naudingumo klasės pastatams sandarumo koeficientas n50 turi viršyti 2,00 karto/n. Gautas sandarumo koeficientas nepriimtinas, nes neviršija normatyvo, kuris yra 2,00 karto/n. Pabrėžtina, kad dvibučio gyv. namo statybos projekte Nr. 2011065801, kurį pateikė statytojas (projekte įvardintas užsakovu), nurodyta, kad visi namo langai yra dvigubo varstymo (projekto 68-70 lapai), tačiau name sumontuoti kai kurie tik viengubo varstymo langai - L-5, L-4 arba iš vis nevarstomi langai - L-15, L-14. Taip pat visų dviejų varčių langų viena varčia nesidarinėja visiškai - L-3, L-10, L-18, L-52, L-6, L-l, L-8, L-19. Tokiu būdu ieškovai negali tinkamai naudotis pagal projektą suprojektuotais langais, jau nekalbant apie jų kokybę. Atsakovas šioje byloje trečiaisiais asmenimis nori įtraukti į bylą ir langų tiekėjus, tačiau tarp atsakovo ir langų gamintojų yra sutartiniai įsipareigojimai ir atsakovas už jų nevykdymą iš langų gamintojų gali reikalauti žalos atlyginimo pagal sutarties sąlygas. Be to, langus, atsižvelgiant į jų varstymą, užsakė ne kas kitas, o atsakovas, todėl tik jis yra atsakingas, kad suprojektuoti visi dvigubo varstymo langai buvo pagaminti nevarstomi arba viengubo varstymo. Atkreiptinas dėmesys, kad nevarstomi langai yra beveik dvigubai pigesni už dvigubo varstymo - langus. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis buto vėdinimas yra išspręstas per dvigubo varstymo langus, ieškovai neteko galimybės tinkamai vėdinti savo butus. Tai dar viena priežastis, dėl ko langų pakeitimas yra būtinas.

Šalies argumentai

Ieškovai, 2016 m. sausio 27 d. kreipėsi į nepriklausomą ekspertą V. Š., prašydami atlikti kotedžo (duomenys neskelbtini), Kaune, langų ir durų statybinę ekspertizę dėl minėto namo stogo, praleidžiančio vandenį, žiemos metu peršąlančių langų ir dėl patalpose atsirandančio pelėsio. Teismo ekspertas savo ekspertinio tyrimo metu nustatė ir akte Nr. 102B pažymėjo visą eilę stogo įrengimo defektų: šlapia akmens vata (apšiltinimo medžiaga) namo stogo konstrukcijoje, šlapios gegnės, namo stogo danga praleidžia vandenį, banguotos skardos sulankstytas paviršius, pažeisti skardos bangų kampai, skylės dangoje, tikėtina, kad panaudota ne naujai pirkta, o jau kartą panaudota skardos danga, stogo sandūros prie kaminų neužsandarintos, dėl neteisingo stogo dangos įrengimo ant stogo dangos laikosi vanduo ir tai užšaldamas, tai atšildamas ardo stogo konstrukcijas, vanduo teka per išorinę namo sieną, nuo stogo vanduo teka per sienas, nepatenka į vandens nuvedimo latakus. Teismo ekspertas šiame akte taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į aukščiau įvardintus defektus, namo stogas įrengtas, pažeidžiant statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 47 punkto reikalavimus – „Stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio Taip pat namo stogas įrengtas pažeidžiant aukščiau įvardinto STR 94.3 punkto reikalavimą – „Stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti patikimai užsandarintos su tam tikslui pritaikytomis dangomis, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Ant vertikalių paviršių sandarinantys sluoksniai turi būti užleisti ne mažiau kaip 150 mm ir patikimai užsandarinti“. Profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis, kaip reikalauja STR 2.05.02:2008 59.1 punktas, turi būti ne mažesnis kaip 7 procentai. Tą patį patvirtina ir ieškovų namo stogo plano brėžinys (projekto 72 lapas). Iš tikrųjų tai pats mažiausias ribinis nuolydis, kuriam esant stogo dangą būtina įrengti ypač kruopščiai. Stogo sandūrų prie sienų ir kitų vertikalių paviršių vietos turi būti padengtos skarda, kuri turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamas skardos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Skarda ant stogo dangos turi būti užleista ne mažiau kaip 150 mm. Ieškovų namo stogo nuolydis yra tik 6°40'22M, t. y. mažiau, negu nustatytas mažiausias ribinis nuolydis. Dėl šios priežasties ant stogo dangos stovi lietaus vanduo, ką patvirtina ekspertizės nuotraukos Nr. 13, 14, 19, 20, 23, 24,27, besąlygiškai bylojančios, kad stogas įrengtas nesilaikant STR 2.05.02:2008 reikalavimų ir statinio projekto, todėl stogo danga turi būti naujai perdaryta.

Ekspertas,atlikdamas plastikinių langų ir lauko durų ekspertizę, nustatė, kad pagal termovizinius duomenis namo langų rėmai ir angokraščiai praleidžia šaltį. Langų rėmų maža vėdinimo paviršiaus temperatūra, dideli šilumos nuostoliai lango staktos ir angokraščio krašto jungties zonoje patvirtina, kad langai netinka šiam namui ir yra blogai sumontuoti. Pagal STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorės įėjimo durys“ (Metodikos 1 priedo 4 punktas) IX skyriaus reikalavimus langai ir juose esantys stiklo paketai turi būti paženklinti, kad būtų užtikrintas gamintojo, gaminio ir jo savybių atsekamumas, o ženklinimas turi būti prieinamas, neardant gaminio. Tokiu būdu, neženklintas langas pagal teisės aktus jau neatitinka jam keliamų reikalavimų. Analogiška išvada ekspertinio tyrimo akte pateikta ir dėl lauko įėjimo durų.

Eksperto išvada besąlygiška: ,,Gyvenamojo namo adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini) stogas, langai ir durys įrengtos ne pagal 2013 m. balandžio 30 d. pirkimo –pardavimo metu pateiktus dokumentus. Šios dvibučio gyvenamojo namo trūkumai yra: pralaidi vandeniui įrengta stogo danga, rasojantys, neatitinkantys techninių reikalavimų langai ir durys. Tai yra darbų trūkumai, paslėpti defektai“. Teismo ekspertas ekspertinio tyrimo akte Nr. 102B nurodo, kad: „Namo stogo dangą būtina nuardyti ir perdaryti naujai. Pakeisti visus langus, tinkamai įrengti angokraščius. Lauko duris permontuoti, apšiltinant angokraščius ir slenksčius“.

Ieškovai, nekilnojamuosius daiktus, esančius pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko pirkimo – pardavimo sutartimis, kurių V dalyje yra įvardintos pardavėjo teisės, pareigos ir pareiškimai. Pardavėjas (atsakovas J. B.) nurodė: „Parduodamas turtas atitinka įprastinę jo paskirtį ir įprastus reikalavimus, yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, nėra paslėptų trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketina naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas nebūtų to turto pirkęs arba nebūtų tiek už jį mokėjęs. Atsakovas statydamas dvibutį gyvenamąjį namą, pažeidė reikalavimus, įtvirtintus statybos techniniuose reglamentuose. Teismo eksperto tyrimo akto Nr. 102B išvadoje nurodyta, kad dvibučio gyvenamojo namo trūkumai yra paslėpti defektai. Atsakovas statydamas dvibutį gyvenamąjį namą, pažeidė reikalavimus, įtvirtintus statybos techniniuose reglamentuose: 1) STR 2.01.01(6) ; 2008 „Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“; 2) STR 1.08.02 : 2010 „Statybos darbai“; 3) STR 2.01.01(3) : 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“; 4) STR 2.05.20 : 2006 „Langai ir išorės įėjimo durys“; 5) STR 2.05.02 : 2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Taip pat pažeista Lietuvos Respublikos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinta LR sveikatos apsaugos instituto 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 (Žin., 2009 Nr. 159-7219). Todėl atsakovas ieškovams pardavė netinkamos kokybės daiktą, kurio neįmanoma eksploatuoti pagal paskirtį. Atsakovas, nežiūrint ieškovų daugkartinių raginimų ištaisyti namo paslėptus defektus, daikto trūkumus, ne tik, kad jų nešalino, bet galiausiai nurodė, kad ieškovų pretenzijos yra nepagrįstos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir į tai, kad ieškovai, negali normaliai gyventi atsakovo nekokybiškai pastatytame ir ieškovams parduotame name, reikalauja, kad atsakovas atlygintų ieškovams išlaidas dviejų butų gyv. namo (duomenys neskelbtini), Kaune, trūkumams pašalinti bendroje sumoje 32 336,00 Eur pagal teismo eksperto surašyto teismo ekspertizės akto Nr. 17/04/06-01 suvestinės kainos apskaičiavimą. Taip pat reikalauja, kad atsakovas apmokėtų visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė dėl atsakovo nesąžiningo elgesio.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti.Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo (4 t., b. l. 38-45), kad su ieškovų patikslintu ieškiniu nesutinka, nes patikslintas ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovai pirkimo – pardavimo sutartyse patvirtino, jog perkamo turto būklė bei kokybė atitinka jų kaip pirkėjų keliamus reikalavimus, bei atitinka pardavimo kaina, kuri yra mokama už turtą. Kartu su pirkimo – pardavimo sutartimis, jiems buvo išaiškintos Statybos įstatymo 43¹ straipsnio nuostatos dėl pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo, bei buvo pateiktas pastato energinio naudingumo sertifikatai Nr. KG-0235-0775 ir Nr. Nr. KG-0008-0139, kuriuose nurodyta, kad ieškovams parduodami Daiktas1 ir Daiktas2 yra G energetinės klasės. Daiktų pirkimo – pardavimo sutartyje yra aiškiai numatyta, jog pardavėjas t.y. atsakovas, įsipareigoja perduoti turtą kartu su priklausiniais, priedais ir dokumentais tokios būklės, kokia buvo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, kas ir buvo padaryta. Sutartyse šalys numatė, kad nuosavybės teisė į parduotą turtą bei turto sugedimo rizika ar atsitiktinio žuvimo rizika pirkėjui pereina pardavėjui perdavus turtą. Šalys numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis kartu yra ir turto priėmimo – perdavimo aktas. Atsakovui pardavus ir perdavus ieškovams Daiktą1 ir Daiktą2, atsakovas tame objekte daugiau jokių darbų nevykdė ir nekontroliavo ten vykstančių darbų vykdymo, todėl negali atsakyti ir prisiimti atsakomybės už vėliau Daiktui 1 ir Daiktui 2 padarytus trūkumus ir lėmusius žalos atsiradimą, po jo perdavimo ieškovei.

Taigi, atsakovui netaikytina atsakomybė už ieškovų veiksmus su Daiktu po Daikto jiems perdavimo, dėl ko nukentėjo Daikto savybės ir/arba atsirado kiti Daikto trūkumai. Dėl turto (Daikto) kokybės jo įsigijimo momentui, ieškovai sudarydami notarinę pirkimo – pardavimo sutartį aiškiai pareiškė, jog ieškovai prieš įsigydami turtą (Daiktą) jį apžiūrėjo bei įvertino jo būklę, baigtumą, visus defektus ir trūkumus, bei patvirtino, jog įsigyjamas turto (Daikto) būklė bei kokybė atitinka jų kaip pirkėjų keliamus reikalavimus. Taigi įsigydami (Daiktą) turtą ieškovai prieš įsigijimą apžiūrėjo bei įvertino tiek Daikto stogą, tiek sumontuotus langus, duris, įvertino jų atitiktį projektui, nurodė bei patvirtino, jog Daikto ir jo dalių būklė ir kokybė juos tenkina ir atitinka jų kaip pirkėjų keliamus reikalavimus. Po Daikto pardavimo, dėl atsakovo kaltės Daikto savybės niekaip nepasikeitė.

Visi ieškovų veiksmai byloje aiškiai parodo, jog ieškovai siekia nepagrįstai praturėti atsakovo sąskaita. Ieškovų tikslas yra nepagrįstai pasipelnyti atsakovo sąskaita, perkelti savo klaidas baigiant statyti Daiktą atsakovui. Toks ieškovų elgesys aiškiai rodo ieškovų nesąžiningumą ir ieškinio nepagrįstumą.

Ieškovai apžiūrėjo įsigyjamą turtą, o kartu ir name sumontuotus langus, įvertino jų kokybę, būklę ir dėl jų jokių pretenzijų nekėlė, t.y. ieškovams tiko name esantys langai, jų varstymas/nesivarstymas, ir akivaizdu, jog jie negalėjo nepastebėti, jog name yra sumontuoti dalis langų, kurie varstosi vienaip, dalis langų, kurie varstosi kitaip, ir langai, kurie iš viso nesivarsto. Šios aplinkybės dėl langų yra akivaizdžios ir kad šias aplinkybes pastebėti nereikėjo ir nereikia jokio specialaus tyrimo. Pretenzijų dėl langų neatitikties namo projekto sprendiniams ieškovai atsakovui įsigydami Daiktą nereiškė, nors visus šiuos neatitikimus matė vizualiai ir suprato, kad yra neatitikimas projekto sprendiniams. Be to, langai ir jų varstymosi/nesivarstymo savybės niekaip negali būti priskiriami prie paslėptų daikto trūkumų, kuriuos nustatyti būtina specialių žinių ar atlikti tyrimą. Todėl ieškovų reikalavimai dalyje dėl langų neatitikties/trūkumų yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su ieškovų nurodomomis aplinkybėmis dėl stogo nuolydžio dydžio, kadangi nėra aišku, kaip ir su kokiais prietaisais ieškovų deklaruojamos aplinkybės buvo nustatytos (ieškovų samdyto matininko išvada yra, kad stogo nuolydžio dydis – 6°40'22", t.y. mažiau negu nustatytas mažiausias ribinis nuolydis 7°). Iš bylos medžiagos yra aiškiai matyti, jog ieškovai naudojasi asmenų, kurie sutinka pateikti ieškovams ieškovų prašomas subjektyvias išvadas vienais ar kitais klausimais, dėl ko objektyviai vertinant labai abejotinas tokių ieškovų pasitelktų „specialistų“ išvadų tikrumas ir pagrįstumas bei objektyvumas. Kaip matyti iš ieškovų pateikto teismui dokumento (duomenys neskelbtini) stogo išpildomoji nuotrauka, turinio, nėra aišku, kokiomis priemonėmis buvo nustatyti nurodyti dydžiai, nėra žinių ar matavimams naudoti prietaisai buvo tinkamai kalibruoti ir ar atlikta jų metrologinė patikra. Dėl šių priežasčių ieškovų argumentai dėl tariamo Daikto stogo nuolydžio neatitikimo STR2.05.02:2008 59.1 punkto reikalavimams ir namo projekto reikalavimams yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Be to, pasisakant apie namo stogo nuolydžio dydį, reikia turėti omenyje ir įvertinti galimą protingą nuolydžio paklaidą, todėl netgi jei ir atlikus ekspertizę ir paaiškėtų galimas stogo nuolydžio neatitikimas projekto sprendiniams, bet toks neatitikimas būtų objektyvios tolerancijos ribose, toks nuolydžio neatitikimas negalėtų ir neturėtų būti traktuojamas kaip esminis trūkumas, dėl kurio Daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį ar dėl ko Daikto kokybė keistųsi ir tai negalėtų būti pakankamu pagrindu įpareigoti atsakovą perdaryti namo stogo konstrukciją, pakeliant stogo nuolydį į statybos reglamento reikalaujamą dydį, t.y. keliomis dešimtosiomis laipsnio dalimis, kad jis formaliai atitiktų statybos reglamente deklaruojamą dydį. Taip pat pastebėtina, jog stogo nuolydis nepriklauso paslėptų darbų kategorijai, todėl jį buvo galima lengvai nustatyti nieko neardant, todėl šioje dalyje ieškovų reikalavimai dėl stogo nuolydžio galimos neatitikties yra visiškai nepagrįsti bei atmestini, kadangi ieškovai turėjo visas galimybes įvertinti šias aplinkybes prieš Daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovų teiginiais, kad dėl stogo nuolydžio vanduo pradėjo bėgti į ieškovei M. L. priklausantį vonios kambarį, kuris kaip nurodyta ankstesniuose atsakovo dokumentuose yra šalia kamino prie kurio prijungtas Daikte2 sumontuotas kieto kuro katilas (žiūr. projektą pirmo ir antro aukšto planas). Šioje dalyje yra labai aišku, kad vanduo į Daiktą2 prasisunkia ir galimai nuolydžio trajektorija bėga žemyn pro jungtį esančią tarp Daikt2 pagrindinio kamino ir stogo dangos, t.y. dėl netinkamai izoliuoto mazgo po kamino indėklo (dūmtraukio) montavimo. Dėl šio trūkumo ir atsiradusių pasekmių yra atsakinga pati ieškovė M. L., nes ji savo rizika ir atsakomybe samdėsi meistrus kurie jai tvarkė stogą.

Prašo teismo atkreipti dėmesį, kad namas parduotas nebaigtas statyti. Ieškovai savo rizika įgijo nebaigtos statybos namą ir savo rizika ir atsakomybe daiktą pabaiginėjo ir įrenginėjo.

Priešingai nei teigia ieškovai, remiantis STR 2.01.09:2012 Pastatų energinis naudingumas, redakcijos galiojusios 2013 m. sausio 9 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d., 2 priedo XXVII skirsnio Pastatų sandarumo matavimo reikalavimai, 91 punkto reglamentavimu, nustatyta jog tik A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių gyvenamosios, administracinės, mokymo ir gydymo paskirčių pastatų sandarumas turi būti išmatuotas. Esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto per valandą. Kitų energinio naudingumo klasių ir kitos paskirties pastatams sandarumo matavimo reikalavimai nekeliami.

Prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškovų ieškinį atmesti. Teismų praktikoje yra suformuota aiški praktika dėl ieškinio senaties taikymo, kur ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas; ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovų ieškinys pateiktas teismui 2016 m. liepos 27 d. Ieškovai ieškinio pareiškime nurodo, jog apie parduoto Daikto trūkumus, dėl kurių reiškia reikalavimą teisme ieškovė M. L. sužinojo 2013/2014 žiemą, o 2014 m. pavasarį jai prakiuro dar ir stogas. Ieškovai D. nurodo, jog jiems 2014/2015 žiemą paaiškėjo visi jų ieškinyje nurodomi trūkumai dėl langų, durų, sienos konstrukcijos ir stogo. Be to, dėl Daikto trūkumų, kaip nurodo ieškovai, nuo 2014 metų pastoviai reiškia pretenzijas atsakovui, o jam nesutinkant jų pašalinti, ieškovai nusisamdę statybos techninės priežiūros vadovą R. K. ir 2015 m. spalio 28 d. pateikė atsakovui butų esančių (duomenys neskelbtini)-1 ir 2, Kaunas, defektinį aktą, kuris savo reikalavimais ir turiniu atitinka ieškovų 2016 m. liepos 14 d. ieškinio pateikto teismui 2016 m. liepos 27 d. pareikštus reikalavimus. Ieškovai atsakovui kaip pardavėjui ieškinį turėjo pateikti per šešis mėnesius ir iš atsakovo pareikalauti atlikti CK 6.334 straipsnyje nustatytus veiksmus. Todėl jau nuo pirmos pretenzijos pateiktos 2014 metais pateikimo momento ieškovams prasidėjo CK 1.125 str. 5 d. 2 p. nustatyta šešių mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga, nes nuo tada ieškovams tapo žinomi defektai ir tai, kad jų reikalavimų atsakovas nevykdys. Ieškovų ieškinys teisme gautas tik 2016 m. liepos 27 d., t. y. daugiau kaip dvigubai praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu.

Ieškovas M. D. į 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2018 m. sausio 10 d. teismo posėdžius neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byloje ieškovą atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėtina ieškovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl parduoto daikto trūkumų, kurie paaiškėjo, ieškovams nusipirkus nebaigtos statybos (baigtumas 92 procentai) dvibutį gyvenamąjį namą ir pradėjus jame gyventi, bei žalos atlyginimo.

Ieškovė M. L. 2013 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš atsakovo J. B. nusipirko 30/119 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,0952 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini) ir butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane indeksu 2A2b, adresas – (duomenys neskelbtini)-2, baigtumas - 92 procentai. Buto bendras plotas - 105,73 kv. m. (1 t. b. l. 36-40, Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas, 1t., b. l. 41).

Ieškovai I. D. ir M. D., 2014 m. kovo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš atsakovo J. B. nusipirko 33/136 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,0952 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini), ir butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane indeksu 2A2b, adresas – (duomenys neskelbtini), baigtumas - 92 procentai. Buto bendras plotas - 105,89 kv. m. (1 t. b. l. 30-34, Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas, 1t., b. l. 35).

Ieškovė M. L., jau 2013-2014 m. žiemą, pirmąją po persikėlimo į naująjį butą, pastebėjo, kad per langus iš išorės ir lauko duris bei jų angokraščius į patalpų vidų patenka dideli šalto oro srautai ir dėl to neįmanoma prišildyti patalpų iki normalios 20°C temperatūros. 2014 m. pavasarį pro stogą pradėjo bėgti vanduo. Dėl to buvo apgadinta ieškovei M. L. priklausančio buto antro aukšto vonios kambario ir miegamojo vidaus apdaila (Antstolio R. S. 2016 m. lapkričio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 4 t., b. l. 3-5, Fotonuotraukos dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)-2, užpiltų kambarių sienų 4 t., b. l. 8-14). Dėl langų ir lauko durų nesandarumo kaupiasi drėgmė ir kondensatas, žiemą langai apšąla iš vidaus, atsiranda pelėsis.

Teismas 2017m.sausio 25d. nutartimi byloje paskyrė statybos techninę ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui E. L. (4t.b.l.78- 82). Ekspertas E. L. ekspertizę atliko ir pateikė 2017 m. balandžio 6d. ekspertizės aktą Nrr17/04/06-01(4t. b.l. 91-185).Teismo ekspertizės akte nustatyta ir ekspertas E. L. teismo posėdžio metu patvirtino šias išvadas, kad gyvenamojo namo projektinė dokumentacija paruošta netinkamai , nes nebuvo parengtas darbo projektas ir statybos darbai buvo atliekami pagal techninio projekto sprendinius, stogo nuolydis ir stogo danga tokiam nuolydžiui neatitinka STR reikalavimų, nesilaikyta reikalavimų dėl stogo vėdinimo, langų montavimo ir kita. Ekspertas nustatė, kad pagrindinė stogo konstrukcijos nesandarumo priežastis yra statybos defektai , dėl kurių būtina keisti stogo dangą visame plote, įskaitant parapetus (4t.b.l. 169), vandens prabėgimai į stogo konstrukciją ir patalpų vidų atsirado dėl netinkamos gyvenamojo namo statybos darbų kokybės (4t. b.l. 172).Taip pat ekspertizės akte nustatyta, kad plastikiniai langai ir lauko durys sumontuotos ne sienos termoizoliaciniame sluoksnyje , o mūro sluoksnyje ir neatitinka „Dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Kaune, techninis naujos statybos projektas“ Nr.2011065801 projekto sprendinių(4t. b.l. 176) .

Ieškovai, remdamasi teismo ekspertizės aktu ir jame pateikiama sąmata, siekia prisiteisti 32 336,00 Eur žalos atlyginimo keičiant namo stogą bei permontuojant langus bei lauko duris.

Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamus daiktus. Esminės nuostatos dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamų daiktų atitiktį reikalavimams apimties ir prielaidų įtvirtintos CK 6.327 straipsnyje „Reikalavimai daiktui“. Pirma, parduodami daiktai turi atitikti sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastus reikalavimus (6.237 straipsnio 1 dalis). Antra, pardavėjas neatsako už daiktų trūkumus, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitiktį sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Trečia, pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą terminą po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti neatitikimą, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis). Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, šiam vertinimui gali turėti įtakos tokios aplinkybės kaip parduoto daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. Šioje normoje nurodyti neigiami padariniai pirkėjui atsiranda tik tuo atveju, jeigu pardavėjas įrodo esant CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, be to, jis nežinojo ir neturėjo žinoti, kad perduodami daiktai neatitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 straipsnio 3 dalis). Ketvirta, pardavėjas atsakingas už bet kokius daiktų trūkumus, kurie buvo daikto perdavimo pirkėjui momentu (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Už daiktų trūkumus, atsiradusius po jų perdavimo momento, pardavėjas atsako, jeigu šie trūkumai yra bet kokios jo prievolės pažeidimo padarinys, inter alia, atsako už pirkėjui suteiktos garantijos, kad prekės bus tinkamos naudoti ir atitiks sutartyje aptartus kokybės reikalavimus tam tikrą laiką, pažeidimą (CK 6.327 straipsnio 4 dalis).

Šiuo atveju teismo vertinimu ieškovų keliami reikalavimai namo stogui, kad pro jį nebėgtų vanduo, bei kad per langų ir lauko durų sandaras tarp sienų ir langų rėmų nesiskverbtų oras yra įprasti būstui keliami reikalavimai. Atsakovas bandė įrodyti, kad gyvenamojo dvibučio namo pirkėjai buvo nepakankamai rūpestingi (neatsargūs) pirkdami būstą. Atsakovo atstovo teigimu, asmuo pasilypėjęs ant stogo, galėjo pamatyti stogo trūkumus, lygiai taip pat galėjo pastebėti nesandarias sandūras tarp langų bei lauko durų rėmų ir sienų. Teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais. Teismo ekspertizės akte atsakant į 9 klausimą (4 t., el. b. l. 172) nurodyta, kad „Numatyti/nustatyti stogo būklę ir stogo defektus galėjo atitinkamos statybos srities specialistas ir dalis darbų yra paslėpti, kuriuos įvertinti galima tik atidengus konstrukciją. Nėra duomenų ar ieškovai turi žinių ir reikiamą kompetenciją stogo darbams įvertinti ar defektams nustatyti.“ ir atsakant į 15 klausimą (4 t., el. b. l. 176) nurodyta, kad „Numatyti/nustatyti plastikinių langų ir lauko durų būklę ir stogo defektus galėjo tos srities atitinkamos kvalifikacijos statybos darbų specialistas. Sandūras tarp profilio ir sienos konstrukcijos įvertinti galima tik atidengus konstrukciją. Nėra duomenų, ar ieškovai turi žinių ir reikiamą kompetenciją plastikinių langų ir durų darbams įvertinti ar defektams nustatyti.“ Atsakovo atstovas posėdžio metu teigė, kad ieškovės M. L. buvęs sutuoktinis yra statybos inžinierius, dirbo statybinėje įmonėje, jos tėvas taip pat dirbo didelėje statybos įmonėje. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovės M. L. buvęs sutuoktinis A. P. nuo 2010 m. liepos 30 d. iki 2014 m. vasario 24 d. dirbo UAB „Struktūra“ betonuotojo pareigose, nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. birželio 23 d. studijavo Kauno technologijos universitete (toliau – KTU) pirmosios pakopos Statybos inžinerijos studijų programą ir įgijo statybos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį (UAB „Struktūra“ raštas dėl informacijos pateikimo, 5 t., b. l. 105, KTU raštas dėl A. P. studijų, 5 t., b. l. 106). Tačiau ieškovė būstą kartu su sutuoktiniu nusipirko 2013 m. balandį, išsiskyrė po pusmečio, paskola už būstą ir būstas liko ieškovės nuosavybėje. Ieškovės buvęs sutuoktinis perkant būstą buvo tik pradėjęs studijuoti , nebaigęs nei pirmo kurso, o dirbo betonuotoju. Ieškovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad iki oficialių skyrybų tarp jų buvo nesutarimai ir ginčai, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių ieškovės buvusio sutuoktinio suinteresuotumu įsigyti minėtą būstą bei jo kaip statybų specialisto žiniomis. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos tėvas nors ir dirba statybinėje įmonėje, bet jo pareigos nėra susijusios su statybomis, nes jis yra auditorius, atsakingas už darbų saugą. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Atsakovo teiginiai dėl ieškovės M. L. tėvo specialių žinių, susijusių su statybomis, laikytinos neįrodytomis, nes nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys šiuos atsakovo teiginius. Teismo vertinimu yra svarbi ta aplinkybė, kad ieškovę M. L. ir atsakovą J. B. siejo darbo santykiai, jie buvo gerai pažįstami, M. L. pasitikėjo J. B.. Šių teismo posėdyje nurodytų aplinkybių šalys neneigė. Ieškovė nuo 2007 m. dirbo atsakovui priklausančioje odontologijos klinikoje, todėl ieškovė juo pasitikėjo ir turėjo pagrįstą lūkestį dėl atsakovo sąžiningumo.

Teismo vertinimu, konstatuoti pirkėjų nerūpestingumo ir neatsargumo nėra pagrindo, nes remiantis teismo ekspertizės aktu, daikto ( gyvenamojo dvibučio namo) trūkumai nebuvo tokie akivaizdus, kad juos pastebėtų įprastas pirkėjas, neturintis specialių žinių. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertizę atlikęs ekspertas E. L., nurodė, kad jo nuomone, samdytis ekspertą/specialistą perkant būstą nėra įprasta praktika Lietuvoje, nors šiuo metu žmonės vis dažniau tokį ekspertą/specialistą pasisamdo. Atsižvelgiant į tai atsakovas neturi pagrindo remtis CK 6.327 straipsnio 2 dalimi.

Ieškovai ne kartą atsakovą informavo apie būste kylančias problemas dėl kiauro stogo ir sandūrų tarp langų profilio ir sienų. Tačiau atsakovas trūkumų neištaisė. Tarp šalių kilo ginčai. Teismas pažymi, kad atsakovas teismo posėdžiuose neneigė aplinkybių, kad dvibutis gyvenamasis namas turi statybos defektų, siūlė juos ištaisyti savo sąskaita ir darbu, tačiau ieškovai su atsakovo siūlomomis sąlygomis nesutiko. Gyvenamojo dvibučio namo defektus patvirtina ir ieškovų į bylą pateikti įrodymai (Butų (duomenys neskelbtini) g. 22 A-l ir 22 A-2, Kaune, 2015 m. spalio 28 d. defektiniai aktai, 1 t., b. l. 59-61, 64-69, Sandarumo patikros ataskaita, 1 t., b. l. 72-86, Ekspertinio tyrimo aktas ir prie jo pridedamos fotonuotraukos, 1 t., b. l. 87-96, 97-111, Antstolio R. S. 2016 m. lapkričio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 4 t., b. l. 3-5, Fotonuotraukos dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)-2, užpiltų kambarių sienų, 4 t., b. l. 8-14).

Esant žymiems namo statybos defektams, ginčams užsitęsus nuo 2014 metų, ieškovai prarado pasitikėjimą atsakovu kaip statytoju, todėl suprantamas ieškovų siekis prisiteisti žalos atlyginimą defektams pašalinti patiems samdant rangovus.

Teismas pažymi, kad atsakovas yra pastatęs 4 kotedžus, taigi jis yra verslininkas, užsiimantis gyvenamųjų būstų statyba, tam tikros srities profesionalas, jam keliami didesni reikalavimai. Atsakovas dvibučio gyvenamojo namo statybą vykdė ūkio būdu (2015 m. birželio 16 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. l), todėl prisiėmė riziką už statinį ir jo kokybę (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punktas). Todėl atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, kad dvibutis gyvenamasis namas neatitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų ir apie tai informuoti statinio pirkėjus (CK 6.348 straipsnio 3 dalis). CK 6.334 straipsnyje įtvirtinta teisės norma nurodo, kad: „Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Teismas vertina, kad ieškovai įrodė, jog jiems parduotas namas turėjo jų nurodytus paslėptus trūkumus. Atsakovui neįrodžius aplinkybių, šalinančių jo atsakomybę dėl ieškovams perduoto netinkamos kokybės daikto (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 176–178 straipsnis, 185 straipsnis) teismas sprendžia, jog ieškovai turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų ieškovų išlaidas nupirkto daikto kokybės trūkumams ištaisyti.

Bylos nagrinėjimo metu atliktos teismo ekspertizės akte nurodyta, kad gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto kaina yra 35 570,00 Eur. Ieškovai prašo priteisti 32 336,00 Eur (atėmus rezervo išlaidas) pagal teismo eksperto surašyto teismo ekspertizės akto Nr. 17/04/06-01 suvestinės kainos apskaičiavimą. Atsakovo pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose (5t. b.l. 115-120) stogo defektų šalinimo kaina nurodyta tik už stogo dangos montavimą ir demontavimą, juose nenurodyti kiti stogo įrengimo trūkumų šalinimo darbai, tokie kaip stogo nuolydžio. Kadangi atsakovas jokių kitų įrodymų, kad defektų šalinimas galėtų kainuoti mažiau, teismui nepateikė, teismo eksperto pateiktos sąmatos nepaneigė, iš atsakovo ieškovams priteistina 32 336,00 Eur žalos atlyginimo gyvenamojo dvibučio namo adresu (duomenys neskelbtini) trūkumų ištaisymui.

Teismas argumentų dėl langų varstymo nenagrinėjo, nes teismo eksperto pateiktoje sąmatoje pačių langų keitimas ar jų mechanizmo keitimas nenumatytas ( numatytas tų pačių langų permontavimas).

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovas prašo taikyti šešių mėnesių dėl parduotų daiktų trūkumų nustatytą ieškinio senatį CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Jis skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų. Pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalį, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Nagrinėjamu atveju terminai ginčo daikto garantijos kokybei yra nustatyti įstatyme. Pagal Statybos įstatymo 36 straipsnį statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas, skaičiuojant nuo visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos, negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. Pretenzijas nekilnojamojo turto pardavėjui dėl daikto trūkumų pirkėjas gali reikšti per šio daikto kokybės garantinį terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip penkeri metai nuo namo pripažinimo tinkamu naudoti dienos (Statybos įstatymo (redakcija galiojusi pirkimo – pardavimo sutarčių pasirašymo metu) 36 straipsnio 1 dalis, CK 6.698 straipsnis). Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjo teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Tokiu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto norma dėl senaties termino ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų. Pažymėtina, kad tokios praktikos dėl terminų skaičiavimo laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-623-431/2014). Ieškovai pretenziją pareiškė 2016 m. kovo 25 d., nepasibaigus minimaliam 5 metų garantiniam statinio terminui, ieškinys teismui pareikštas 2016 mm. liepos 27 d. nepažeidžiant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų.

Todėl ieškovų ieškinys kaip teisėtas, pagrįstas ir įrodytas tenkintinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 177, 178,185,216 str.), iš atsakovo ieškovams priteistina po 16 168 Eur buto trūkumams pašalinti (LR CK 6. 399 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovai pateikė įrodymus, kad patyrė 6 726,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 936,28 Eur (385,59*2+82,55*2) žyminio mokesčio (1 t., b. l. 12 A, 12 B), 4 240 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (5 t., b. l. 47-49, 130-135), 150 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą (4 t., b. l. 6), 400,00 Eur už pastato sandarumo testą (5 t., b. l. 44, 45), 1 000 Eur už eksperto V. Š. atliktą ekspertizę (5 t., b. l. 42). Teismas nenustatė pagrindo mažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl 6 726,28 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovams iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Valstybei iš atsakovo priteistina 33,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovams I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 16 168 Eur (šešiolika tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus) buto, esančio (duomenys neskelbtini) trūkumams pašalinti ir 3 363,14 Eur (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 16 168 Eur (šešiolika tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus) buto, esančio (duomenys neskelbtini) trūkumams pašalinti ir 3 363,14 Eur (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 33,15 Eur (trisdešimt tris eurus 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė