Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4.; 2.3.7.; 2.5.9.; 3.1.18.6.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 3.4.5.4.; 3.4.5.19.

2022 m. liepos 20 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., S. S., Šiaulių miesto 4-ajam notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas R. Č. pareiškimu (el. b. medž. 1-6 l.) ir teismo posėdyje prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A., miręs (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo R. Č. tėvas, o R. Č. yra R. A. sūnus bei atnaujinti terminą kreiptis į notarų biurą su pareiškimu dėl (duomenys neskelbtini) mirusiojo tėvo R. A. palikimo priėmimo. Teismo posėdyje patikslino pareiškimą, nurodydamas, kad reikalinga pakeisti ir tėvo duomenis pareiškėjo gimimo įraše, nes jame yra nurodytas tėvo vardas, tačiau pavardė nurodyta ne tėvo (nurodyta (duomenys neskelbtini)). Minėto juridinio fakto nustatymas bei termino palikimui priimti atnaujinimas yra reikalingi paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

2. Paaiškino, kad jo tėvai R. Č. ir R. A. nesudarę santuokos gyveno nuo 1985 m. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. A., kurio gimimo liudijime tėvu yra nurodytas R. A.. P. R. (duomenys neskelbtini) , tačiau jo gimimo liudijime grafoje „tėvas“ nurodyta jo biologinio tėvo R. A. vardas (duomenys neskelbtini), o pavardė nurodyta mamos (duomenys neskelbtini). Aplinkybes apie jo gimimo registravimą gali nurodyti jo mama R. Č., ji žinos, kodėl tėvo pavardė nurodyta (duomenys neskelbtini) ir kodėl nurodyta tautybė – „lietuvis“. Jis jokio R. Č. nepažinojo, jam mama apie jokį R. Č. nekalbėjo. Kadangi jie yra romų tautybės, tai pagal romų papročius pirmajam sūnui yra suteikiama tėvo pavardė, o antrajam sūnui (kaip kad nutiko pareiškėjui) yra suteikiama motinos pavardė. Nurodė, kad jie visi kartu gyveno kaip šeima, kartu atostogavo, lankė gimines kaip iš tėvo, taip ir iš mamos pusės. Tėvas pareiškėją ir R. A. augino, auklėjo, mylėjo, jį tėvas lepino, vykdė tėvo pareigas, džiaugėsi, kad turi sūnus. Kitų asmenų sūnumis nevadino. Patvirtino, kad pateiktose nuotraukose yra užfiksuotos šeimos akimirkos, nuotraukose matosi pareiškėjas ir jo tėvas R. A.. Sveikinimuose R. A. pasirašė (duomenys neskelbtini) vardu.

3. Kai pareiškėjui sukako 22 metai (tiksliai metų neprisimena), jo tėvai pradėjo gyventi atskirai, tėvas liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, o mama apsigyveno savo mamos name adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Nors tėvai gyveno atskirai, skirtinguose namuose, bet iki pat tėvo mirties pareiškėjas su broliu R. A. bei mama palaikydavo su tėvu gerus santykius, beveik kiekvieną dieną bendraudavo telefonu, jį slaugė ligoninėse ir namuose, tėvas pas juos dažnai lankydavosi, gyvendavo savaitėmis, jie rūpindavosi jo priežiūra, vaistais, kartu su juo važiuodavo į ligoninę, pirko maistą, mama gamindavo jam maistą, prižiūrėdavo jo būstą (plaudavo, skalbė, atliko kitus buities darbus).

4. Tėvas R. A. turėjo dar vieną nesantuokinę dukrą - S. S., kuri gimė, augo ir gyvena Baltarusijoje. Pareiškėjas ją kelis kartus matė, ji atvykdavo į Lietuvą labai trumpam ir tik dėl pinigų, jai tėvas skambindavo, tačiau ji tėvui niekada neskambino. Prieš 7-8 metus (gal 2015 metais, tiksliai nežino), ji buvo atvykusi į Lietuvą ir tada įkalbėjo tėvą nueiti pas notarą dėl tėvystės pripažinimo. Tėvystę jis pripažino, tačiau skundėsi, kad galimai jį apgavo, kad abejoja, kad jis jos biologinis tėvas, o tėvystės reikėjo, nes S. S. norėjo vykti į užsienį. Po šio įvykio R. A. norėjo pripažinti ir pareiškėjui tėvystę, tačiau pareiškėjui tai nebuvo svarbu, nes visi romai laikė juos tėvu ir sūnumi.

5. 2014 m. tėvui buvo atlikta širdies šuntavimo operacija Kaune. Tuo metu jis su broliu nuomojosi butą Kaune, kad galėtų kasdien atvykti pas tėvą ligoninėje, jį slaugyti. Po to visi kartu vyko į sanatoriją. Tėvo sveikata nuolat blogėjo, kas 3 mėnesius teko lankytis pas gydytojus, vėliau – dar dažniau. 2020 metų spalio mėnesį dėl pablogėjusios sveikatos tėvas vėl apsigyveno mamos name, (duomenys neskelbtini) Šiauliuose (jis sirgo (duomenys neskelbtini). Pats negalėjo savimi visiškai pasirūpinti, negalėjo vaikščioti be lazdos, taigi pareiškėjui su broliu teko jį slaugyti. Po kelių mėnesių, kai jo sveikata pagerėjo, persikėlė į savo butą, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, kur su juo apsigyveno ir pareiškėjo mama, kuri nuolat tėvu rūpinosi. 2022 metų sausio mėnesį tėvo sveikata pablogėjo, o 2022 metų vasario mėnesio pradžioje jis nebesikėlė iš lovos, paaštrėjo turimos ligos, susirgo (duomenys neskelbtini) ir buvo paguldytas į Šiaulių ligoninės stacionarą. Tėvas mirė ligoninėje (duomenys neskelbtini). Tėvo laidotuvės buvo nukeltos, nes laukė atvykstant S. S., kuri atvyko į tėvo laidotuves 2022-03-07, o tėvas buvo palaidotas 2022-03-08. Tėvo laidotuvėmis rūpinosi jis su broliu ir mama, išlaidas jie taip pat padengė. Per tėvo laidotuves S. S. elgėsi netinkamai, piktnaudžiavo alkoholiu, pradėjo dainuoti, neprisidėjo prie tėvo laidotuvių.

6. Po tėvo mirties liko palikimas, kurį be kita ko sudaro butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ir transporto priemonė (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad suinteresuoti asmenys R. A. ir S. S. per įstatyme nustatytą terminą padavė pareiškimus notarui dėl R. A. palikimo priėmimo. Paaiškino, kad jis dėl objektyvių priežasčių praleido terminą priimti tėvo palikimą, nes kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

7. Suinteresuotas asmuo R. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (el. b. medž. 64-65 l.), su kuriuo sutiko. Nurodė, kad jis yra pareiškėjo brolis, o jų abiejų tėvai yra R. Č. ir R. A.. Paaiškino, kad jie abu su pareiškėju ir abiem tėvais gyveno kartu, o tėvams pradėjus gyventi atskirai su tėvu ryšių nenutraukė, su juo bendravo, jį slaugė, prižiūrėjo, vežė į gydymo įstaigas ir sanatoriją (2014 m. tėvui buvo atlikta širdies operacija Kauno klinikose, po ko buvo reabilitacija Druskininkuose, reikėjo kas 6 mėnesius vežti į Kauno klinikas atlikti tyrimus, vėliau teko gydymo įstaigose lankytis kas 3 mėnesius, 2019 m. atlikta akių operacija dėl kataraktos), palaidojo savo lėšomis. R. A. jį ir pareiškėją laikė savo vaikais, abu auklėjo ir mylėjo. Artimieji ir pažįstami žinojo, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo yra broliai. Nors pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvai nebuvo susituokę, tačiau faktiškai gyveno kaip sutuoktiniai. Pažymėjo, kad jam mama buvo pasakojusi, jog ir jis iš pradžių turėjo mamos pavardę (duomenys neskelbtini), tačiau pradėjus lankyti mokyklą jo pavardė buvo pakeista į (duomenys neskelbtini). Taigi tėvas delsė sutvarkyti dokumentus. Paskutiniais metais prieš mirtį tėvas sakydavo, kad nori savo pavardę suteikti ir pareiškėjui, bet pareiškėjas jį ramino, kad spės pakeisti pavardę, kad ir taip visi žino, jog jie yra tėvas ir sūnus.

8. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. A. palaikė atsiliepimą į pareiškimą, patvirtino pareiškėjo teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, taip pat nurodė, kad nuotraukose yra užfiksuoti pareiškėjas su tėvu R. A.. Papildomai paaiškino, kad R. A. nuo 2014 m. rūpinosi visi – jis, brolis R. Č. ir jų mama R. Č.. Tuo metu jų tėvas po operacijos gulėjo Kauno klinikose, o jie netoli klinikų apie 1 mėnesį gyveno išnuomotame bute, kasdien važiuodavo pas tėvą į ligoninę, vežė vaistus, maistą. Tėvas buvo ligotas, turėjo širdies problemų, sirgo diabetu. 2022 m. vasario 21 ar 22 d. tėvas buvo paguldytas į Šiaulių ligoninę. Tėvui mirus, jo laidotuvėmis rūpinosi jis, brolis R. Č. ir jų mama R. Č.. S. S. laidotuvėmis nesirūpino, prie jų neprisidėjo. Tėvas buvo palaidotas 2022-03-08. Po laidotuvių S. S. iš karto išvyko į Baltarusiją, po to pradėjus 2-3 dienoms ji paskambino ir pasakė, kad kreipėsi į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Mano, kad jo ir brolio Rolando Č. S. S niekada nelaikė savo broliais, tarp jų nėra ryšio, jie nebendravo, nors jų tėvas norėjo suburti visus savo vaikus, tačiau S. S. nerodė noro būti kartu, bendrauti. Jis nežino, kodėl iki šiol (duomenys neskelbtini) pavardė (duomenys neskelbtini) nepakeista į (duomenys neskelbtini).

9. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį suinteresuotiems asmenims buvo pranešta tinkamai, jie nepateikė prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl civilinė byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims S. S. ir Šiaulių miesto 4-ajam notarų biuro atstovui ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyti faktai.

10. Byloje esanti gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad pareiškėjo R. Č. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 384 įrašyta, jog pareiškėjo tėvas yra R. Č., jo tautybė – lietuvis, o motina – R. Č., kurios tautybė – čigonė. Suinteresuoto asmens R. A. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 2232 įrašyta, jog tėvas yra R. A., tautybė – čigonas, o motina – R. Č., kurios tautybė – čigonė.

11. Iš medicininio mirties liudijimo Nr. 22-17448726 matyti, kad R. A. mirė (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini). Po R. A. mirties liko palikimas, kurį be kita ko sudaro butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Iš išrašo iš testamentų registro bei 2022-03-17 Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro liudijimo Nr. 3198 nustatyta, kad dėl R. A. palikimo priėmimo į notarą su pareiškimais kreipėsi pirmos eilės įpėdiniai: 2022-03-10 S. S., o 2022-03-18 – R. A..

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

12. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

13. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2–3 dalys).

14. Iš procesinių dokumentų turinio, prie jų pridėtų rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. A. paaiškinimų, liudytojų R. Č., L. Č., A. T. ir R. S. parodymų nustatyta, kad R. Č. ir R. A. santuokos nebuvo sudarę, tačiau nuo 1985 m. (kai R. Č. suėjo 17 m.) gyveno kartu kaip šeima beveik 37 metus, juos siejo tarpusavio pasitikėjimu, lojalumu ir pagarba pagrįsti šeimyniniai santykiai. Jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. A., kurio gimimo įraše tėvais nurodyti R. Č. ir R. A.. Be to, (duomenys neskelbtini) R. Č. ir R. A. gimė sūnus R. Č., kurio gimimo įraše tėvais nurodyti R. Č. ir R. Č.. Pareiškėjas su savo motina R. Č., tėvu R. A. ir broliu R. A. gyveno kaip šeima, (duomenys neskelbtini) pripažino savo sūnumi, juo rūpinosi, jį prižiūrėjo, išlaikė, leido kartu laisvalaikį, šventė šventes, iki savo mirties ne kartą ketino pakeisti R. Č. gimimo įraše esančius duomenis apie tėvą, tačiau jie nebuvo pakeisti dėl objektyvių aplinkybių (dėl R. A. sveikatos sutrikimų). Taip pat ir R. Č., sulaukęs pilnametystės, vykdė savo kaip sūnaus pareigas R. A. atžvilgiu – rūpinosi jo sveikata, ne kartą vežė pas gydytojus tyrimams, į ligonines gydyti, slaugė, prižiūrėjo, pirko maistą ir vaistus, rūpinosi R. A. laidotuvėmis, padengė laidotuvių išlaidas. Tiek R. Č., tiek ir R. A. artimieji giminaičiai, kaimynai bei romų tautybės pažįstami R. Č. laikė R. A. sūnumi, klausimas, kodėl skiriasi jų pavardės – nekilo. Šių aplinkybių kontekste yra svarbūs liudytojos R. Č. parodymai, iš kurių matyti, kad ji viena kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl R. Č. gimimo įregistravimo, tuo metu nebuvo reikalingi asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, vaiko tėvų asmens tapatybės niekas netikrino, darbuotoja iš jos žodžių įrašė, kad R. Č. tėvas yra R. Č., nors tokio asmens niekuomet nepažinojo ir su juo santykių neturėjo, pavardę (duomenys neskelbtini) nurodė dėl to, kad vaikui būtų suteikta pavardė (duomenys neskelbtini) kuri yra tokia pat, kaip ir jos pavardė, o vaiko tėvo tautybę „lietuvis“ nurodė, nes tiek ji, tiek ir R. A. gyveno Lietuvoje. L. R. Č, taip pat liudytojai L. Č. ir liudytojas A. T. patvirtino pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. A. nurodytas aplinkybes, kad kadangi šeima buvo romų tautybės, todėl laikėsi romų papročių, pagal kuriuos pirmajam sūnui yra suteikiama tėvo pavardė, o antrajam – motinos pavardė. Dar daugiau, liudytojas A. T., kuris yra pareiškėjo ir R. A. dėdė, nes yra sudaręs santuoką su R. Č. seserimi, nurodė, jog 1991 m. lapkričio mėnesį važiavo kartu su R. A. į ligoninę pasiimti antrojo R. A. gimusio sūnaus – R. Č., kad R. A. džiaugėsi sūnaus gimimu, parsivežus vaiką namuose buvo suorganizuota šventė. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, jog nuotraukose yra užfiksuoti R. Č. ir R. A., nuotraukos darytos per šeimos ir kalendorines šventes (R. Č. krikštynas, gimtadienius, R. A. gimtadienius, per Šv. Kalėdas), atostogas, laisvalaikį, nuotraukose R. Č. su R. A. užfiksuotas įvairiais amžiaus tarpsniais nuo kūdikystės (5 mėn.) iki 2021 m. Šv. Kalėdų šventės. Iš nuotraukų matyti, kad suaugęs R. Č. ypač panašus į jauną 1992 m. nuotraukose užfiksuotą R. A.. Taigi šioje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. Č. yra R. A. sūnus, o R. A. yra R. Č. tėvas. Todėl šioje dalyje pareiškimas tenkintinas visiškai ((duomenys neskelbtini) str., 290 str.).

15. (duomenys neskelbtini) straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės nustatyti jo paties ir R. A. giminystės ryšio, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 3 p., 9 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas gimimo įrašui pakeisti bei paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

16. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų (TAR, 2016-12-28, Nr. 2016-29705; toliau - Taisyklės) 54 punktą civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu. Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, taip pat tėvystės (motinystės) nustatymą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai gimimo įraše koreguojami duomenys apie vaiko tėvus (Taisyklių 56. p.). Pareiškėjas prašė pakeisti duomenis apie jo tėvą gimimo įraše. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta tėvystė, R. Č. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 384 ištaisytini duomenys apie tėvą vietoje tėvo nurodytos pavardės (duomenys neskelbtini), nurodytina pavardė (duomenys neskelbtini), bei nurodytinas R. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CPK CK 3.147 str. 3 d., 3.148 str.).

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

17. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

18. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 str.), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

19. Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

20. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). R. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjas ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėjas terminą priimti palikimą praleido beveik 2 mėnesius. Nors pareiškėjas žinojo apie savo teisę paveldėti po tėvo mirties atsiradusį palikimą (duomenys neskelbtini) , tačiau į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė dėl objektyvių priežasčių – nes jo gimimo liudijime buvo nurodyti klaidingi duomenys apie tėvą. Visgi pareiškėjas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir nepraėjus 3 mėnesių terminui, t. y., 2022-04-08 pareiškė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės nustatymo. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog pratęsus pareiškėjui įstatymuose nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas ir šioje dalyje tenkintinas visiškai, ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Kiti procesiniai klausimai.

22. Suinteresuotam asmeniui S. S. teismo sprendimas įteiktinas viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ pranešimą ((duomenys neskelbtini) str.).

23. Byloje 2022-04-15 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pareiškimą tenkinus visiškai, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintos ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268 - 270, 458 straipsniais, 577-578 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) o R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vaikas yra R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

P. R. Č, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 384 esančius duomenis apie tėvą vietoje nurodytos tėvo pavardės (duomenys neskelbtini), nurodyti pavardę (duomenys neskelbtini), bei nurodyti R. A. asmens kodą (duomenys neskelbtini)

A. R. Č. , a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti tėvo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas gimimo įrašui pakeisti bei paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Teismo sprendimą suinteresuotam asmeniui S. S. ne vėliau kaip per 3 dienas nuo sprendimo paskelbimo įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. liepos 20 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-5022-1119/2022, iškeltoje pagal pareiškėjo R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto 4-ajam notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino palikimui priimti atnaujinimo. Suinteresuoto asmens S. S. gyvenamoji vieta nežinoma, todėl jai sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Suinteresuotas asmuo informuojamas, kad sprendimas laikomas jai įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Su sprendimu galima susipažinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose (A. J. Greimo g. 77, Šiauliai). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. Nr. (8 41) 505 009.“

Byloje 2022-04-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka pakeistų duomenis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.