- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-55-459/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03655-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- A. Z., K. Z., I. U.
- Ieškovas
- I. U.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. U. (buvusi pavardė Z.) ieškinį atsakovams K. Z. ir A. Z. dėl teisės naudotis gyvenamąja patalpa pripažinimo ir atsakovo A. Z. priešieškinį atsakovei I. U. (buvusi pavardė Z.) dėl iškeldinimo.
.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) nustatyti ieškovei I. U. teisę iki jos mirties naudotis butu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas); 2) pripažinti niekine ir negaliojančia 2019 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad daugiau nei 40 metų nepertraukiamai gyvena Bute. Bute ieškovei leido gyventi jos teta A. B.. Nurodė, jog po tetos mirties ieškovė sužinojo, jog teta testamentu Butą paliko atsakovei, tačiau kartu ieškovė žinojo, jog ji Butu gali naudotis ir jame toliau gyventi, nes teta buvo leidusi gyventi, kiek ieškovė pati norės. Ieškovė Butu naudojosi įprastai, kaip anksčiau, t. y. jame gyveno, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Po tetos mirties ieškovė iš atsakovės jokių pretenzijų ir reikalavimų negavo iki pat 2019 m. balandžio mėn., kai atsakovės atstovas atsiuntė pranešimą dėl išsikėlimo iš patalpų. Nurodė, jog gavusi pranešimą liko šokiruota, jai buvo nesuprantama, kodėl atsakovė pareikalavo išsikelti iš Buto, jei gerai žinojo, jog teta ieškovei leido gyventi Bute nors ir iki ieškovės gyvenimo galo. Ieškovė Bute užaugo, praleido vaikystę, vėliau gyvendama Bute užaugino dukrą, Bute gyvena iki šiol, kito būsto neturi ir negali įsigyti, be to, ieškovė turi negalią. Mano, jog visos aplinkybės patvirtina, jog tarp ieškovės ir jos tetos buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu ieškovė Bute gali gyventi iki savo gyvenimo galo. Pastebėjo, jog pati atsakovė beveik metus nereiškė pretenzijų ieškovei, tai tik patvirtina, jog atsakovė žinojo apie sudarytą susitarimą, kuriuo ieškovei buvo leista gyventi Bute. Atsakovė kaip mirusiosios įpėdinė vykdė susitarimą, tačiau dėl neaiškių ieškovei priežasčių vėliau ėmėsi veiksmų, siekdama teisėtai Bute gyvenančią ieškovę iškeldinti. Papildomai nurodė, jog po bylos iškėlimo teisme atsakovai atliko daug veiksmų, iš kurių matyti, jog šių asmenų tikslas sudarant ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį buvo ne Buto nuosavybės perleidimas ir įgijimas, o neteisėti viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys veiksmai, kuriais siekta pažeidžiant įstatymą priverstinai iškeldinti ieškovę iš Buto, darant jai ekonominį spaudimą. Ieškovės įsitikinimu, sudaryta Buto pirkimo–pardavimo sutartis yra tariamasis bei prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei sandoris, o tai reiškia, kad jog toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Atsakovė K. Z. nesiekė parduoti, o atsakovas A. Z. nesiekė įgyti nuosavybės teise Buto, tikrasis šalių siekis buvo iškeldinti ieškovę iš Buto ir iš ieškovės pabandyti pasipelnyti, sukuriant realiai neegzistuojančią prievolę. Sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis neatitinka tikrųjų šalių tikslų. Ieškovės įsitikinimu, atsakovai manė, jog perleidus Buto nuosavybę trečiajam asmeniui, nesant viešajame registre įregistruoto jokio juridinio fakto apie ieškovės teisę gyventi Bute, pareiškus ieškinį teisme dėl iškeldinimo jis bus greičiau išnagrinėtas, nei kad jį būtų pareiškusi atsakovė K. Z.. Atsakovų siektas tikslas prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai, todėl toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis.
3. Atsakovė K. Z. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog nėra tinkama atsakovė pagal ieškinį, nes Butas atsakovei nuosavybės teise nepriklauso. Mano, jog nebuvo pažeistos jokios ieškovės teisės ir įstatymų saugomas interesas pardavus Butą. Net darant prielaidą apie galbūt egzistuojančią ieškovės teisę naudotis gyvenamąja patalpa, ši teisė savarankiška ir nepriklauso nuo daikto savininko pasikeitimo. Nurodė, jog reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareikštas netinkamo ieškovo. I. U. nepateikia jokių įrodymų, kad jai priklauso teisė ginčyti pirkimo–pardavimo sandorį (ji nėra sandorio šalis) ir (ar) kad ši teisė pažeista ar ginčijama. Pastebėjo, jog ieškovė testamento, paveldėjimo teisės liudijimo neginčijo. Papildomai nurodė, jog ieškovė turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, todėl turi galimybę dirbti gerai mokamą darbą. Ieškovė turėjo nekilnojamojo turto. Nemanė, jog ieškovė reikš pretenzijas dėl Buto pardavimo ir kils konfliktas, kadangi tiek ieškovė, tiek ieškovės sutuoktinis dar 2018 m. sakė, kad abu gyvens A. U. bute. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė Bute negyveno nuolat: ieškovė gyvendavo tiek su sutuoktiniu jo bute, tiek ginčo Bute, bet niekada neturėjo planų Butą remontuoti, tvarkyti stogą ir pan. Teigė, jog ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Buto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tik dėl akių, t. y. nesiekiant sukurti pirkimo–pardavimo sandorio teisinių pasekmių, kadangi akivaizdu, kad atsakovė, kaip buvusi Buto savininkė, daugiau nebeturi ir neįgyvendina jokių su šiuo butu susijusių teisių ir pareigų, visas Buto savininko teises perėmė pirkėjas. Mano, jog Butas parduotas teisėtai, už rinkos kainą, o ieškovė, neišsikeldama iš Buto, elgiasi nesąžiningai, kadangi niekada nėra sakiusi, kad ketina Bute gyventi, priešingai, buvo tikra, kad ji gyvens su savo sutuoktiniu, o atsakovė, paveldėjusi Butą, galės spręsti dėl jo pardavimo savarankiškai. Kiek pamena, palikėja niekada nežadėjo, jog ieškovė galės gyventi Bute iki savo mirties. Priešingai, nesirūpinant A. B., ieškovės sutuoktiniui keliant reikalavimus, ji suprato, kad ieškovė savo nuomonės neturi, už ją sprendimus priima sutuoktinis ir jo tikslas yra Butas. Mirusiosios valia yra aiškiai išreikšta testamente.
4. Atsakovas A. Z. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovė nėra suinteresuotas asmuo, turintis teisę ginčyti pirkimo–pardavimo sandorį. Neegzistuoja jokia Buto pirkimo–pardavimo sutartimi pažeista ar kitaip neigiamai pažeista ieškovės teisė ar įstatytų saugomas jos interesas, kuris galėtų būti apgintas pripažinus Buto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, nes ieškovė nėra ginčijamo sandorio šalis; ieškovė neįrodinėja ir nereikalauja, kad Butas nuosavybės teise būtų perleistas jai ar kitiems asmenims, todėl Buto savininko pasikeitimas neturi įtakos jos menamai teisei gyventi Bute. Mano, jog ieškovė neįrodė, kad ginčijamas sandoris sudarytas tik dėl akių. Nurodė, jog Buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo įvykdyta. Pastebėjo, jog tikslas iškeldinti ieškovę iš Buto taip pat nelaikytinas ,,tikruoju“ sandorių šalių tikslu, kaip nurodo ieškovė, kadangi reikalavimą atlaisvinti Butą ieškovei buvo pateikusi ir pati atsakovė dar iki ieškinio dėl iškeldinimo pareiškimo ir šiam tikslui įgyvendinti nebūtina sudaryti Buto pirkimo–pardavimo sandorio. Nurodė, jog atsakovė, pareiškusi reikalavimą ieškovei atlaisvinti Butą, išreiškė poziciją, kad susitarimas tarp ieškovės ir jos tetos (buvusios Buto savininkės) neegzistavo, todėl vieno Buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia ir restitucijos taikymas šios pozicijos pakeisti negali. Atsakovo pagrįstu įsitikinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą tik apie tai, kad ieškovės teta neprieštaravo ieškovės (ir jos dukters) gyvenimui kartu su ja, tačiau jos anaiptol nepagrindžia ieškovės tetos valios, kad ieškovė šiame Bute gyventų ir po jos mirties neterminuotą laiką. Ieškovės tetos valia leisti ieškovei gyventi ginčo Bute neterminuotai nebuvo nei faktiškai įgyvendinta, nei teisiškai įforminta. Net ir darant prielaidą, jog tarp ieškovės ir jos tetos buvo sudarytas susitarimas dėl Buto panaudos, atsakovė, tapusi naująja savininke bei įteikusi ieškovei reikalavimą išsikelti ir atlaisvinti Butą, faktiškai nutraukė tarp A. B. ir ieškovės buvusius panaudos santykius. Atsakovas yra pagrįstai įsitikinęs, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja joks teisinis pagrindas riboti jo nuosavybę, kadangi byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių buvus ieškovės ir jos susitarimą dėl panaudos ar uzufrukto nustatymo ieškovės naudai. Ieškovė pateikia tik subjektyvų susiklosčiusios situacijos vertinimą ir tik pačios ieškovės paaiškinimų pagrindu negali būti ribojama atsakovo nuosavybės teisė. Vien faktinis ieškovės gyvenimas Bute kartu su teta nesudaro pagrindo teigti, kad tarp jos ir tetos buvo pasiektas susitarimas dėl ieškovės teisės neterminuotai naudotis Butu ir po jos tetos mirties. Ieškovės nurodytos aplinkybės neįrodo, kad tarp šalių iš tikrųjų egzistavo suderinta valia leisti ieškovei gyventi Bute ir po tetos mirties, juo labiau atsižvelgiant į faktą, kad po ieškovės tetos mirties Butas nuosavybės teise atiteko atsakovei, o ne ieškovei. Mano, kad ieškovė neįrodė turinti daiktines ar prievolines teises į atsakovui priklausantį Butą, todėl ieškovės nurodoma ,,teisė į būstą“ negali būti laikoma prioritetine ir ginama labiau nei atsakovo nuosavybės teisė.
5. Atsakovas pateikė priešieškinį, juo prašė iškeldinti ieškovę I. Z. (U.) iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atmesti ieškovės ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2019 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – Butą. 2019 m. balandžio 16 d., t. y. prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, Buto pardavėja K. Z. pranešė atsakovei apie numatomą Buto pardavimą ir pareikalavo išsikelti ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 15 d., tačiau nei iki nurodytos datos, nei vėliau atsakovė iš Buto neišsikėlė. Nesutiko su ieškiniu, nurodė, jog ieškinys nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, galinčiais pagrįsti panaudos sandorio sudarymo faktą ar tą aplinkybę, kad tokia sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikui. Net ir darant prielaidą, jog tarp ieškovės ir jos tetos buvo sudarytas susitarimas dėl ginčo Buto neterminuotos panaudos, K. Z., tapusi naująja Buto savininke bei įteikusi ieškovei reikalavimą išsikelti ir atlaisvinti Butą, faktiškai nutraukė tarp A. B. ir ieškovės buvusius panaudos santykius. Pastebėjo, jog ieškovės teisė naudotis Butu taip pat nekyla ir daiktinės teisės (t. y. uzufrukto) pagrindu. Atsakovei neturint teisės naudotis ginčo Butu reikalavimas dėl iškeldinimo turi būti tenkinamas.
6. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, nurodė, jog Butu naudojasi teisėtu pagrindu, atsakovo teisių nepažeidžia. Butas pripažintinas ieškovės būstu. Nurodė, jog atsakovų pranešimuose ieškovei niekada nebuvo išreikšta K. Z. ar A. Z. valia nutraukti su ieškove prievolinius santykius, kurių pagrindu ieškovė gyvena Bute. Mano, jog nėra teisinio pagrindo ieškovę iškeldinti. Ieškovė Bute pagal buvusius susitarimus su teta A. B. turi teisę gyventi iki savo gyvenimo galo. Nurodė, jog atsakovas prieš įsigydamas Butą žinojo, jog ieškovė jame gyvena, priėmė sprendimą įsigyti Butą, žinodamas, kad jo teisė naudotis Butu bus suvaržyta, tai reiškia, kad atsakovo teisės nėra pažeidžiamos.