- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- e2-182-328/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03655-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- I. U.
- Atsakovas
- A. Z., K. Z., I. U.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. U. (buv. pavardė Z.) ieškinį (patikslintą) atsakovams K. Z. ir A. Z. dėl teisės naudotis gyvenamąja patalpa pripažinimo, ir atsakovo A. Z. priešieškinį (patikslintą) atsakovei I. U. (buv. pavardė – Z.) dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo: 1) nustatyti ieškovei I. U. teisę iki jos mirties naudotis butu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Butas); 2) pripažinti niekine ir negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog daugiau nei 40 metų nepertraukiamai gyvena Bute. Bute ieškovei leido gyventi jos teta A. B.. Nurodė, jog po tetos mirties ieškovė sužinojo, jog teta testamentu Butą paliko atsakovei, tačiau kartu ieškovė žinojo, jog ji Butu gali naudotis ir jame toliau gyventi, nes teta buvo leidusi gyventi kiek ieškovė pati norės. Ieškovė Butu naudojosi įprastai, kaip anksčiau, t. y. jame gyveno, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Po tetos mirties ieškovė iš atsakovės jokių pretenzijų ir reikalavimų negavo iki pat 2019 m. balandžio mėn., kuomet atsakovės atstovas atsiuntė pranešimą dėl išsikėlimo iš patalpų. Nurodė, jog gavusi pranešimą liko šokiruota, jai buvo nesuprantama, kodėl atsakovė pareikalavo išsikelti iš Buto, jei gerai žinojo, jog teta ieškovei leido gyventi Bute nors ir iki ieškovės gyvenimo galo. Ieškovė Bute užaugo, praleido vaikystę, vėliau gyvendama Bute užaugino dukrą, Bute gyvena iki šiol, kito būsto neturi ir negali įsigyti, be to, ieškovė turi negalią. Mano, jog visos aplinkybės patvirtina, jog tarp ieškovės ir jos tetos buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu ieškovė Bute gali gyventi iki savo gyvenimo galo. Pastebėjo, jog pati atsakovė beveik metus nereiškė pretenzijų ieškovei, kas tik patvirtina, jog atsakovė žinojo apie sudarytą susitarimą, kuriuo ieškovei buvo leista gyventi Bute. Atsakovė kaip mirusiosios įpėdinė vykdė susitarimą, tačiau dėl neaiškių ieškovei priežasčių, vėliau ėmėsi veiksmų, kad teisėtai Bute gyvenančią ieškovę iškeldinti. Papildomai nurodė, jog po bylos iškėlimo teisme atsakovai atliko eilę veiksmų, iš kurių matyti, jog šių asmenų tikslas sudarant ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį buvo ne Buto nuosavybės perleidimas ir įgijimas, o neteisėti viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys veiksmai, kuriais siekta pažeidžiant įstatymą priverstinai iškeldinti ieškovę iš Buto, darant jai ekonominį spaudimą. Ieškovės įsitikinimu, sudaryta Buto pirkimo – pardavimo sutartys yra tariamas bei prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei sandoris, o tai reiškia, kad jog toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Atsakovė K. Z. nesiekė parduoti, o atsakovas A. Z. nesiekė įgyti nuosavybės teise Buto, tikrasis šalių siekis buvo iškeldinti ieškovę iš Buto ir iš ieškovės pamėginti pasipelnyti, sukuriant realiai neegzistuojančią prievolę. Sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis neatitinka tikrųjų šalių tikslų. Ieškovės įsitikinimu, atsakovai manė, jog perleidus Buto nuosavybę trečiajam asmeniui, nesant viešajame registre įregistruoto jokio juridinio fakto apie ieškovės teisę gyventi Bute, pareiškus ieškinį teisme dėl iškeldinimo jis bus greičiau išnagrinėtas, nei kad jį būtų pareiškusi atsakovė K. Z.. Atsakovų siektas tikslas yra prieštaraujantis gerai moralei ir viešajai tvarkai, todėl toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis.