Alytaus apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. V., trečiajam asmeniui G. V. dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad L. V. ir V. A. turi nepilnametę dukrą A. A., gimusią (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismas 2022-01-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-381-970/2022 laikinai apribojo atsakovės ir neterminuotai apribojo tėvo V. A. valdžią į nepilnametę A. A., priteisė iš atsakovės išlaikymą po 120 Eur dydžio mėnesinių periodinių išmokų kas mėnesį nepilnamečiui vaikui išlaikyti iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėjas uzufrukto teise. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-11-30 sprendimu nepilnametei A. A. priteistas iš tėvo V. A. išlaikymas po 120 Eur nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2022 m. kovo 7 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1079-970/2022 nepilnametei A. A. buvo nustatyta nuolatinė globa ir jos nuolatine globėja paskirta G. V., nepilnametės gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje.

Po priimto teismo sprendimo atsakovės šeimai ir toliau buvo organizuojami atvejos vadybos posėdžiai, tačiau situacija šeimoje nepasikeitė: atsakovė nevykdo tėvų pareigų vaikui, savo elgesiu daro žalą vaiko vystymuisi, faktiškai nesidomi vaiku, apsiriboja tik formaliu bendravimu, motinai neįdomi vaiko sveikata, jos ugdymosi rezultatai, nors motina ir priėmė specialistų pagalbą, atvykdavo į atvejo vadybos posėdžius, su visais įpareigojimais ji sutikdavo, o vėliau jų nevykdydavo arba vykdydavo iš dalies. Mama, nors ir pagal specialistų pateiktas išvadas dėl savo sveikatos būklės gali rūpintis dukra, tačiau nerado vidinės motyvacijos keisti savo gyvenimą, jo būdą, nesuprato problemų sudėtingumo, neįsisąmonino motinos vaidmens ir su tuo susijusios atsakomybės ir nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės valdžią į nepilnametę dukrą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovo atstovės, atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bylos rašytiniais įrodymais – gimimo įrašu Nr. 40, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-381-970/2022, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1079-970/2022, Viešosios įstaigos Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro 2022 m. lapkričio 16 d. raštu Nr.SD-1153, Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2022 m. spalio 4 d. raštu Nr. S-861, 2022 m. spalio 3 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktu Nr. 11GPA-303, 2022-10-03 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktu Nr. 11GVA-402, 2022 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini)mokyklos raštu Nr. S9-177 (1.10 E), 2022 m. lapkričio 16 d. G. V. paaiškinimu, 2022 m. lapkričio 21 d. L. V. paaiškinimu, Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro pagalbos planu nustatyta, kad A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovė L. V. ir V. A.. Atsakovės šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d., kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vilniaus m. vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodyta, kad G. V. 2019 m. rugpjūčio 13 d. bendruoju pagalbos telefonu pranešė, jog atvykusi pas dukrą L. į svečius rado ją galimai apsvaigusią, agresyvią, nesiorientuojančią aplinkoje. Atsakovė išvežta į VšĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Mažamete A. pasirūpino senelė G. V.. Pagal gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nuo 2019 m. spalio 11 d. Vilniaus m. socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje atsakovės šeimai buvo taikyta atvejo vadyba bei teiktos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos.

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - Skyrius) atsakovės šeima žinoma nuo 2020 m. vasario 14 d., kai Vilniaus m. socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje vykusio L. V. šeimos atvejo vadybos posėdžio metu paaiškėjo, jog motina L. V. grįžusi gyventi į (duomenys neskelbtini)miestą savo dukters A. A. neaugina, nusišalinusi nuo jos priežiūros, minimaliai bendrauja, išlaikymo neteikia, vaiku visapusiškai rūpinasi senelė G. V.. L. V. galimai turi priklausomybę psichotropinėms medžiagoms (alkoholis, narkotinės medžiagos) dėl to ne kartą gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Surinkta informacija apie atsakovės šeimą perduota Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centrui.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei siekiant apginti atsakovės dukros teises ir užtikrinti teisėtus jos interesus, Skyrius 2020 m. kovo 5 d. atliko A. A. vaiko situacijos vertinimą ir nustatė apsaugos poreikį bei priėmė sprendimą taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pas senelę G. V., neatskiriant (nepaimant vaiko iš įstatyminių atstovų) vaiko nuo motinos, išsaugant motinai visas teises ir pareigas mažametės dukros atžvilgiu. Neįvykus motinos šeimoje teigiamiems pokyčiams ir neįvykdžius atvejo vadybos metu numatytų įsipareigojimų, 2020 m. gegužės 25 d. atvejo vadybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas nutraukti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nes vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės yra išnaudotos ir neveiksmingos, o vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, ir inicijuoti laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo procesą.

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi išduotas leidimas paimti dukrą A. A. iš motinos L. V. ir tėvo V. A.. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V35-549 A. A. nustatyta laikinoji globa laikinosios globėjos senelės G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), šeimoje.

Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre nuo 2020 m. kovo 6 d. atsakovės šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, šeimai paskirtas atvejo vadybininkas, sudarytas pagalbos planas, numatyti tikslai ir uždaviniai susidariusiai šeimoje situacijai gerinti. Nuo 2020 m. kovo 31 d. Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. SPS-94 atsakovės šeimai taip pat teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos L. V. šeimai buvo organizuoti dešimt atvejo vadybos posėdžiai.

2021 m. lapkričio 4 d. atvejo vadybos septintame posėdyje įvertinus visas aplinkybes, išklausius motinos, globėjos ir specialistų paaiškinimus, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo nepilnametės A. A. atžvilgiu, nes visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

Alytaus apylinkės teismas 2022 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-381-970/2022 laikinai apribojo motinos L. V. ir neterminuotai tėvo V. A. valdžią į nepilnametę A. A., nustatė vaikui nuolatinę globą senelės G. V. šeimoje.

Po priimto teismo sprendimo ir toliau buvo taikoma atvejo vadyba. Po vykusių atvejo vadybos posėdžių 2022 m. vasario 10 d., 2022 m. balandžio 11 d. ir 2022 m. rugsėjo 28 d. atsakovės šeimos situacija pasikeitė minimaliai. Buvo nustatyta, kad atsakovė, nors ir gyvena vienuose namuose kartu su dukra ir savo motina, ji tik minimaliai prisideda prie dukros auklėjimo, o dukros mokymusi, sveikata, mityba, laisvalaikiu rūpinasi močiutė. Atsakovė padedant socialiniam darbuotojui stengiasi keistis, tačiau jos gyvenimo būdas yra nepastovus ir rizikingas, pastebimos nuolatinės nuomonės, nuotaikų ir pomėgių kaitos, besikartojantys pykčio priepuoliai. L. V. stokoja socialinių įgūdžių tvarkantis buityje, tvarkant finansus, jai reikalinga nuolatinė socialinio darbuotojo priežiūra ir pagalba, nuolatinė motyvacinė programa siekiant išlaikyti blaivybėje. Atsakovė pripažįsta nesugebanti tinkamai savarankiškai pasirūpinti savo dukra, sutinka ir nori, kad jos mama ir toliau rūpintųsi jos dukra, nes ji nemokėtų taip pasirūpinti savo dukra.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją Skyrius 2022 m. spalio 3 d. raštu Nr. MS-8 iš šeimai teikiančios pagalbos įstaigos Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų centro gavo motyvuotą siūlymą dėl motinos L. V. neterminuoto tėvų valdžios ribojimo dukros atžvilgiu. Motyvuotame siūlyme pateikta informacija, jog motinos vaidmenį atsakovės dukros gyvenime atlieka globėja G. V., o atsakovė labiau jaučiasi kaip draugė su dukra ir sutinka, kad jos dukrai A. A. geriau gyventi su senele. Ji teigia, kad senelė geriau pasirūpina vaiku, ir jai lengviau pačiai bendrauti su dukra taip, kaip jau yra susiformavęs bendravimo modelis gyvenant G. V. namuose kartu su dukra. Taip pat motyvuotame siūlyme pažymėta, kad A. A. turi labai stiprų ryšį su globėja, neįsivaizduoja savo gyvenimo be jos, tuo tarpu, savo biologinę motiną laiko drauge, su kuria tik nori pramogauti, maloniai leisti laiką. Motyvuotame siūlyme pateikta nepilnametės A. A. nuomonė, kurioje mergaitė teigia, kad nori gyventi su senele, kadangi jai saugu su ja gyventi.

L. V. Skyriuje 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė paaiškinimą Nr. 11GD-5801, kuriuo sutinka, kad jai dukros atžvilgiu būtų neterminuotai apribojama tėvų valdžia ir nepilnametę toliau globos G. V., nes jos manymu dukra geriau gali pasirūpinti senelė G. V..

Iš 2022 m. spalio 3 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 11GVA-402 ir 2022 m. spalio 3 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 11GPA-303 matyti, kad vaiko motina L. V. su vaiku apsiriboja formaliu bendravimu, nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, dukra daugiausiai rūpinasi globėja. Atsakovės bendravimas su dukra nepakitęs, didesnio dėmesio nerodo, dukrai valgyti nedaro, pamokų ruošti nepadeda, taip pat nesidomi dukros poreikiais, tuo tarpu globėja tinkamai atlieka pareigas, užtikrina vaikui visas būtinas buities ir gyvenimo sąlygas, ugdymo, emocinio saugumo, sveikatos, laisvalaikio, poilsio poreikių tenkinimą.

(duomenys neskelbtini)mokyklos 2022 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. S9-177 (1.10 E)) nurodyta, kad nepilnametė A. A. mokosi šios ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) klasėje pagal bendrojo ugdymo programą. Mergaitė mokykloje elgesio problemų neturi, yra labai draugiška, nuoširdi, bendraujanti, mokymosi pasiekimai aukšti, mokinė yra žingeidi, aktyviai dalyvaujanti ugdymosi procese. Nepilnametės mokymusi domisi globėja. Mergaitės mama su mergaitės mokytoja nebendrauja, tačiau ji kartais užsimena apie santykius ar laisvalaikį su mama

Nepilnametės A. A. nuolatinė globėja, jos senelė G. V. 2022 m. lapkričio 16 d. Skyriui pateikė raštišką paaiškinimą Nr. 11GD-5706, nurodydama, kad šeimoje situacija nepasikeitusi, nepilnamete ir toliau rūpinasi ji, vaiko motina L. V. nesidomi dukros sveikata, ugdymusi ir kitais būtinaisiais vaiko poreikiais, kad teismui neterminuotai apribojus L. V. tėvų valdžią į nepilnametę A. A., ji sutinka ir toliau globoti savo anūkę A. A..

Viešoji įstaiga Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centras 2022 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. SD-1153 ,,Dėl informacijos pateikimo‘‘ pateikė informaciją, kad L. V. skiriamas psichoterapinis gydymas, tačiau gydymo procese neišryškėjo psichinės sveikatos būklės, kurios šiuo metu trukdytų pasirūpinti vaiku.

Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5357-985/2017 matyti, kad atsakovė po dukros gimimo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su M. P. ir santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus H. P.. Santuoka buvo nutraukta aukščiau minimu sprendimu ir šalių susitarimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu M. P., o atsakovė įsipareigojo teikti savo nepilnamečiui sūnui materialinį išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant įvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, sprendžia, kad atsakovės elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas – po laikino tėvų valdžios apribojimo atsakovė ir toliau vengia atlikti savo pareigas ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. savo elgesiu daro žalą vaiko vystymuisi, faktiškai nesidomi vaiku, apsiriboja tik formaliu bendravimu, motinai neįdomi vaiko sveikata, jos ugdymosi rezultatai. Nors atsakovė ir priėmė specialistų pagalbą, atvykdavo į atvejo vadybos posėdžius, sutikdavo su visais įpareigojimais, tačiau jų vėliau nevykdydavo arba vykdydavo iš dalies. Taip pat nors atsakovė pagal specialistų pateiktas išvadas dėl savo sveikatos būklės gali rūpinti dukra, tačiau ji nerado vidinės motyvacijos keisti savo gyvenimą, jo būdą, nesuprato problemų sudėtingumo, neįsisąmonino motinos vaidmens ir su tuo susijusios atsakomybės. Atsakovė nenori dukros A. A. susigrąžinti, niekada nesikreipė ir pati sutinka, kad jai būtų neterminuotai apribota valdžia ir dukra toliau gyventų artimoje ir palankioje aplinkoje.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovės elgesys artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti ir ji imsis priemonių susigrąžinti vaiką į savo globą.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, daro išvadą, kad atsakovei neterminuotai apribotina jos, kaip motinos, valdžia nepilnametei dukrai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei apribojus motinos valdžią dukros A. A. atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Atsakovei išaiškintina, kad laikinas ir neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei ji įrodys, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl tenkinus ieškinį visiškai iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 105,00 Eur žyminio mokesčio ir 26,56 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 105,00 Eur (vieną šimtą penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovei, kad žyminis mokestis ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sumokamas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, mokant žyminį mokestį nurodyti įmokos kodą 5660, mokant išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą – 5662.

Sprendimą dėl motinos neterminuoto valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.