Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje atsakovė L. V. ir atsakovų atstovas su ieškinio reikalavimais sutiko. Atsakovė paaiškino, kad gimus dukrai su atsakovu 1,5 m. gyveno pas motiną. Vėliau išsiskyrusi su atsakovu išvyko gyventi į Marijampolę, kur sukūrė šeimą, pagimdė antrą vaiką, tačiau po 3-3,5 m. šeimai iširus su dukra A. grįžo gyventi į Druskininkus, kur nuomojosi butą, dirbo, sūnus gyveno su tėvu, o dukra gyveno su jos mama, nes taip norėjo pati dukra, su dukra matydavosi tik turėdama laisvo laiko. 2019 m. bandė nusižudyti, pavartojo didelį kiekį tablečių, dėl ko buvo išvežta į psichiatrinę ligoninę Vilniuje. Po gydymo liko gyventi Vilniuje, tuo metu dukra gyveno su jos mama, kuri ja rūpinosi. 2020 m. kovo mėn. grįžo gyventi pas mamą, su dukra pasikalba apie dvasinius dalykus, kartu nueina į baseiną, tačiau pilnavertiškai pasirūpinti dukra šiai dienai dar negali dėl savo psichinės būsenos, už kurią negali būti garantuota, todėl dukra rūpinasi mama ir ji į tai nesikiša. Paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš mėnesį, narkotines medžiaga prieš 1,5-2 mėn., šiuo metu yra išsikėlusi sau iššūkį 12 mėn. reabilitacijai. Nėra priklausoma nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, nemano, kad reikia gydytis nuo priklausomybių, tačiau nori gydytis dėl psichologinių problemų, kylančių pykčio priepuolių, kurių nesugeba suvaldyti. Stengiasi išspręsti turimas problemas, dirba, pradėjo lankyti vakarinę mokyklą, lankosi pas psichologą ir tikisi, kad ateityje galės tinkamai pasirūpinti savo dukra. Dukra noriai bendrauja, tačiau ji yra griežta dukros atžvilgiu, todėl dukra nenori kartu ruošti pamokų, jog ji apsilankytų mokykloje ir labiau nori, kad ja rūpintųsi močiutė, dėl ko ji neprieštarauja. Skatina dukrą duodama pinigų už jos atliktus darbus, tačiau maistą, rūbus, vaistus ir kitas reikalingas priemones dukrai perka mama, kurių dukrai užtenka. Dukra tėvą mačiusi prieš 3-4 m, vėliau jis dingo ir yra paieškomas policijos, nuo to laiko jokio ryšio dukra su tėvu nepalaiko, tėvas išlaikymo neteikia. Šiuo metu, jai dar nesusitvarkius psichologinės būsenos, dukra geriau pasirūpintų jos mama, pas mamą gyvenimo sąlygos geros, be to, dukra pripratusi prie močiutės ir nori būti su ja.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008, 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009, 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013, 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį bei nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

Byloje nustatyta, kad gimus atsakovų dukrai A. A. atsakovai su dukra 1,5 m. gyveno pas atsakovės motiną G. V., vėliau atsakovams išsiskyrus, atsakovė L. V. su dukra A. A. išvyko gyventi į Marijampolę, kur sukūrusi naują šeimą gyveno iki 2016 m. pabaigos. Iširus šeimai, atsakovė su dukra A. A. grįžo į Druskininkus, dukrą paliko auginti motinai G. V., o pati apsigyveno atskirai ir dukra nustojo rūpintis. 2019 m. po bandymo nusižudyti, atsakovė L. V. gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, kurį laiką gyveno Vilniuje, kur dėl turimos priklausomybės psichotropinėms medžiagoms, ne kartą gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, jai nuo 2019 m. spalio 10 d. taikyta atvejo vadyba bei teiktos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir/ar atkūrimo paslaugos, tačiau atsakovė savo dukros neaugino, nuo jos priežiūros visiškai nusišalino, bendravo minimaliai ir išlaikymo jai neteikė, visą šį laiką atsakovės dukra rūpinosi atsakovės motina G. V.. 2020 m. vasario 28 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatyta, kad atsakovė turi įvairių priklausomybių ir negali rūpintis vaiku dėl ligos, tėvas dingęs, yra paieškomas policijos, todėl atsakovų dukrai nustatytas apsaugos poreikis. 2020 m. kovo mėn. atsakovė L. V. grįžo į Druskininkus ir apsigyveno pas motiną G. V., jai Druskininkuose nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. inicijuota mobilios komandos pagalba. Mobilios komandos pagalbos teikimo metu pastebėta, kad atsakovei būdingi asmenybės sutrikimo požymiai, pasireiškiantys nuotaikos nestabilumu, impulsyvumu ir prastu savęs vertinimu, ji linkusi į pastovius nuotaikos svyravimus ir pykčio protrūkius, kas neigimai veikia santykius su aplinkiniais, apsunkina adaptaciją, ji sunkiai toleruoja stresines situacijas, siekia jų išvengti, turi sunkumų suvaldyti emocijas, o siekdama susidoroti su stresinėse situacijose užvaldančiomis emocijomis vartoja psichoaktyvias medžiagas. Atsakovė stokoja socialinių ir tėvystės įgūdžių, nesupranta vaiko poreikių, savo, kaip motinos, vaidmens šiuos poreikius užtikrinant, nesirūpina dukros fiziniais poreikiais, sveikata, mokslu, nesupranta dukros amžiaus ypatumų, turi sunkumų suprasti dukros psichologinius poreikius, užtikrinti emocinį saugumą. Atsakovė su dukra yra artimos, tačiau šis ryšys panašesnis į seserų ryšį, jų santykiuose stebima atvirkštinė hierarchija, nes dukra rūpinasi atsakovės emociniais poreikiais. Atsakovė maištauja prieš savo motiną, konfliktuoja su ja, šeimos emocinė situacija įtempta, spręsti iškilusias problemas atsakovės motyvacija nėra stabili. Iš pagalbos plano matyti, kad po mobilios komandos išvadų pateikimo, 2020 m. balandžio 17 d. atsakovės L. V. šeimai sudarytas pagalbos planas, nuspręsta teikti atsakovei socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, atsakovė įpareigota nuvykti į psichoterapeuto konsultaciją, prisiregistruoti Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centre, nuvykti į psichiatro bei priklausomybių konsultanto konsultacijas, kreiptis dėl vaistų paskyrimo, vykti gydytis į reabilitacijos centrą, įsitraukti į savanorišką veiklą. Atsakovė dalyvavo vadybos posėdyje, buvo motyvuota, tačiau pagalbos planą įvykdė iš dalies, nes atsisakė vykti į reabilitacijos centrą, nurodydama, kad jai reikia gydytis dėl nuolat pasikartojančių pykčio priepuolių, o ne nuo priklausomybės, neigė priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Atsakovė 2020 m. gegužės 10 d. į namus grįžo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, triukšmavo, filmavo aplinką ir kėlė informaciją į socialinius tinklus bei 2020 m. gegužės 25 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje raštiškai atsisakė vykti į reabilitacijos centrą, jai sudarytas naujas pagalbos planas, atsakovė įpareigota bendrauti su dukra, pavartojus narkotinių medžiagų, alkoholio ar kitų svaigalų negrįžti į namus pas dukrą, tęsti konsultacijas pas psichiatrą bei psichologą. Atsakovė vykdydama pagalbos planą buvo motyvuota, su socialiniu darbuotoju bendravo noriai, atvirai, padedant socialiniam darbuotojui deklaravo savo gyvenamąją vietą, užsiregistravo poliklinikoje, lankėsi pas gydytoją. 2020 m. rugpjūčio 24 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje atsakovė nurodė, kad pasirūpinti dukra galėtų tik padedant motinai, jai stacionarus gydymas psichiatrinėje ligoninėje nereikalingas, nes ji atradusi save bažnyčioje. Atsakovės būklė stabilizavosi, pykčio priepuolių sumažėjo, atsakovės šeimai sudarytas naujas pagalbos planas, atsakovė įpareigota atsistoti į socialinio būsto eilę, ieškotis darbo, tęsti psichologo konsultacijas. Po šio vadybos posėdžio atsakovė įsidarbino, kelis kartus lankėsi psichologo konsultacijose, pradėjo daugiau laiko leisti su dukra, tačiau atsisakė dalyvauti nuotolinėse psichologo konsultacijose, neatsistojo į socialinio būsto eilę, nes nesurinko reikiamų dokumentų, visiškai nebendravo su motina, su dukra bendravo kaip su drauge, o dukros mokymosi, sveikatos, finansinius bei kitus poreikius užtikrino atsakovės mama. 2021 m. sausio 13 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje atsakovės šeimai sudarytas naujas pagalbos planas, atsakovė pakartotinai įpareigota atsistoti į socialinio būsto eilę, tęsti psichologo konsultacijas, išlaikyti blaivybę. 2021 m. gegužės 4 d. atvejo vadybos posėdyje, peržiūrėjus pagalbos planą bei nustačius, kad atsakovė nedalyvavo tėvystės įgūdžių bei saviugdos mokymuose, dirba, retkarčiais vartoja alkoholinius gėrimus, atsakovės šeimai sudarytas naujas pagalbos planas ir atsakovė įpareigota dalyvauti tėvystės įgūdžių ir saviugdos mokymuose, atsistoti į socialinio būsto eilę, stengtis išlaikyti turimą darbą, dalyvauti gydytojo psichiatro konsultacijose bei vykdyti jo nurodymus, dalyvauti psichologo konsultacijose, sudalyvauti mediacijoje su motina, išlaikyti blaivybę, kiekvieną dieną su dukra aptarti dienos įspūdžius bei du kartus per savaitę užsiimti ilgesne veikla. Po šio atvejo vadybos posėdžio atsakovė prašė nustatyti jos dukrai nuolatinę globą, tačiau dar buvo stengiamasi jai padėti sudaryti sąlygas savarankiškai rūpintis savo vaiku. 2021 m. lapkričio 4 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje atsakovė teigė, kad jos dukra geriau gali pasirūpinti mama ir ji pati pilnavertiškai pasirūpinti dukra negali, prie išlaikymo prisideda minimaliai. Atsakovės motina nurodė, kad atsakovė tinkamai ir pilnavertiškai pasirūpinti dukra negalėtų, atsakovė bendrauja su dukra kiekvieną dieną, tačiau nesirūpina, ar dukra yra sveika, pavalgiusi, apsirengusi, pasiruošusi mokyklai, ji neturi atsakomybės tinkamai ir atsakingai rūpintis dukra, jai nesusiformavę motinystės įgūdžiai, su ja nebendrauja. Atsakovės šeimai sudarytas naujas pagalbos planas ir atsakovė įpareigota dalyvauti tėvystės įgūdžių mokymuose, stengtis išlaikyti turimą darbą, lankyti psichologo konsultacijas, sudalyvauti mediacijoje su motina, išlaikyti blaivybę. Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2021 m. lapkričio 9 d. motyvuotame siūlyme Nr. MS-2 nurodyta, kad atsakovės šeimos situacija pasikeitusi minimaliai, atsakovė padedant socialiniam darbuotojui stengiasi keistis, tačiau jos gyvenimo būdas yra nepastovus ir rizikingas, pastebimos nuolatinės nuomonės, nuotaikų ir pomėgių kaitos, galimos priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms problema išlikusi, bet kokio gydymo nuo priklausomybės atsisako. Atsakovė nesugeba tinkamai savarankiškai pasirūpinti dukra, stokoja socialinių įgūdžių tvarkantis buityje, auginant vaikus, tvarkant finansus, jai reikalinga nuolatinė socialinio darbuotojo priežiūra ir pagalba, nuolatinė motyvacinė programa siekiant išlaikyti blaivybę. Visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos, tačiau buvo neveiksmingos ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui. Liudytoja, atvejo vadybininkė, A. V. teismo posėdyje parodė, kad su atsakovės L. V. šeima dirba nuo 2020 m., kuomet atsakovė grįžo iš Vilniaus į Druskininkus. Pradėjus dirbti su atsakovės šeima, atsakovė nevaldė emocijų, vartojo narkotines medžiagas, alkoholį. Vėliau situacija šiek tiek pagerėjo, atsakovė rečiau vartoja alkoholį ir narkotines medžiagas, tačiau išliko jos nuotaikų bei nuomonių kaitos, agresija jos elgesyje. Atsakovė priima jei teikiama pagalbą, tačiau įpareigojimus vykdo iš dalies, raginama socialinės darbuotojos, nepripažįsta, jog turi priklausomybę alkoholiui bei narkotinėms medžiagomis, atsisako gydytis, ne visuomet lanko psichologų konsultacijas. Atsakovė nesugeba pasirūpinti savo dukra, jai trūksta atsakomybės, motinystės įgūdžių, ji įpratusi gyventi laisvesnį gyvenimą ir dukrą yra palikusi auginti savo motinai. Atsakovė gyvena tuose pačiuose namuose su savo motina ir dukra, tačiau atskirame kambaryje, su dukra bendrauja tuomet kai pati to nori, nesidomi dukros sveikata, mokslais, jų tarpusavio santykiai šiuo metu yra kaip draugių, o ne kaip mamos ir dukros. Apie atsakovą V. A. nieko nežino, jos žiniomis atsakovas yra paieškomas policijos, savo dukra visiškai nesirūpina. Trečiasis asmuo G. V. teismo posėdyje parodė, kad atsakovė dukrą jai paliko auginti maždaug prieš penkerius metus, su dukra iš esmės nebendrauja, dėl jos netinkamo gyvenimo būdo, pykčio priepuolių, atsakovei reikalinga pagalba. Šiuo metu gyvena kartu su dukra ir anūke, tačiau atsakovė gyvena atskirame kambaryje, su dukra pasikalba, bet jos neaugina. Atsakovė tinkamai pasirūpinti savo dukra šiuo metu negalėtų, nes ji yra paveikta narkotikų, dėl ko yra agresyvi, jai reikalingas gydymas, įgūdžių suformavimas, ji nesupranta, jog vaiku reikia domėtis ir juo rūpintis visapusiškai. A. V. A. dukrą paskutinį kartą matė prieš ketverius metus, nuo to laiko jų bendravimas yra visiškai nutrūkęs, atsakovas yra dingęs ir dukra visiškai nesidomi. Nepilnametė A. A. raštu išreiškė savo nuomonę, kurioje nurodė, kad ja visą laiką rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi močiutė, kuri gamina valgyti, kasdien supina kasas, sergant gydo, nuveda pas gydytoją, eina į mokyklą, su močiute niekada nesipyksta, viena kitą labai myli. Su mama gyvena tame pačiame bute, tačiau mama gyvena atskirame kambaryje, su ja pabendrauja, kartais mama jai nuperka drabužių, nusiveda į baseiną, myli mamą, bet su ja gyventi nenori ir nori gyventi su močiute. Pati atsakovė teismo posėdyje neginčijo, kad nesirūpino dukra ir ją paliko auginti motinai, taip pat parodė, kad šiuo metu auginti savo dukros negali dėl netinkamos psichologinės būsenos, dukra geriau pasirūpintu jos mama, prie kurios dukra yra pripratusi ir su kuria nori būti. Atsakovas yra dingęs, su dukra jokio ryšio nepalaiko, priteisto išlaikymo dukrai neteikia. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog atsakovė L. V. apie penkerius metus iš esmės nesirūpina savo dukra, nors pastaruosius metus su dukra gyvena tuose pačiuose namuose, tačiau gyvena atskirame kambaryje, su dukra bendrauja kada jai pačiai norisi, dukrai išlaikymą taikia savo nuožiūra, tokio dydžio koks jai atrodo reikalingas, o ne koks būtinas, ji nesirūpina dukros sveikata, auklėjimu bei priežiūra, iš esmės naudodamasi susidariusia situacija, jog dukrą prižiūri ir rūpinasi jos mama. Atsakovei nuo 2019 m. spalio 10 d. yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir/ar atkūrimo paslaugos, atsakovė nuolat motyvuojama išlaikyti blaivybę, vykti į reabilitaciją, lankytis psichologų užsiėmimuose, dalyvauti tėvystės įgūdžių mokymuose, gerinti santykius su motina, tačiau atsakovės šeimoje įvykę pokyčiai yra labai minimalūs, atsakovė padedant socialiniam darbuotojui stengiasi keistis, tačiau jos gyvenimo būdas yra nepastovus ir rizikingas, jai būdingos nuomonių, nuotaikų ir pomėgių kaitos, atsakovė iš esmės savo elgesio ir gyvenimo būdo nepakeitė, yra išlikusi priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms problema, atsakovė stokoja socialinių įgūdžių tvarkantis buityje, auginant vaikus, tvarkant finansus, dėl ko atsakovės šeimoje nepilnametei A. A. yra realus pavojus fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei, galintis sukelti reikšmingą žalą mergaitės normaliai raidai. A. V. A. gyvenamoji vieta nežinoma, jis yra paieškomas policijos, savo dukra visiškai nesirūpina, išlaikymo neteikia, su ja nebendrauja, nesirūpina dukros sveikata, mokslu, auklėjimu bei priežiūra ir niekada nesiėmė jokių pastangų, kad galėtų rūpintis dukra ir ją auginti. Tuo pagrindu, pripažintina, kad atsakovai dėl savo kaltės, t. y. dėl pasirinkto gyvenimo būdo nevykdo ar netinkamai vykdo įstatymu nustatytos tėvų pareigos: atsakovė apie penkerius metus neaugina savo nepilnametės dukros, nesirūpina jos priežiūra, sveikata, auklėjimu, dėl pasikartojančių pykčio priepuolių ir agresijos, vartojamo alkoholio bei narkotinių medžiagų ji nesugeba sukurti dukrai saugios aplinkos, ja tinkamai pasirūpinti ir auklėti, jai gan ilgą laiką teikta įvairių institucijų specialistų pagalba, tačiau šiai dienai visiškai išspręsti susidariusios situacijos nepavyko, atsakovė dar nėra pasirengusi prisiimti atsakomybės ir tinkamai pasirūpinti savo dukra, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukters auklėjimo, nesirūpina jos priežiūra, sveikata, jai išlaikymo neteikia, nesistengia užmegzti ryšio su dukra bei sudaryti tinkamų sąlygų jos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Byloje nustačius, jog atsakovė šiuo metu dėl socialinių įgūdžių trūkumo nesugebėtų deramai pasirūpinti savo dukra, o atsakovas neatlieka pareigos auklėti dukros, ja visiškai nesirūpina, neteikia jai išlaikymo, pripažintina, kad siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus yra pagrindas atsakovams apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje ieškovas yra pareiškęs reikalavimą atsakovei motinos valdžią apriboti laikinai, atsakovui tėvo valdžią – neterminuotai. Teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, kad nors atsakovė jai teikiamas paslaugas priima iš dalies, jai trūksta motinystės įgūdžių ir yra reikalinga nuolatinė socialinių darbuotojų priežiūra bei pagalba, tačiau ji deda pastangas pasikeisti, noriai priima teikiamą pagalbą ir ateityje, norint pačiai atsakovei, teigiami pakyčiai galimi, todėl palaiko reikalavimą atsakovei motinos valdžia apriboti laikinai, atsakovo gyvenamojo vieta nežinoma, jis yra paieškomas policijos, atsakovas su dukra visiškai nebendrauja, neteikia jai priteisto išlaikymo, nesirūpina ja, todėl prašo atsakovui tėvo valdžia apriboti neterminuotai. Atsakovė sutinka, kad jai motinos valdžia būtų apribota laikinai, nurodo, kad stengiasi išspręsti turimas problemas, dirba, pradėjo lankyti vakarinę mokyklą, lankosi pas psichologą ir tikisi, kad ateityje galės tinkamai pasirūpinti savo dukra. Atsakovo atstovas su ieškovo reikalavimais sutinka. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo būdą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu, laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008, 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Pagal CK 3.183 straipsnio 5 dalį valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Taigi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismo vertinimu, sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo yra svarbu nustatyti, ar yra tikimybė, jog per šešių mėnesių laikotarpį susidariusi situacija atsakovų atžvilgiu gali pradėti keistis.

Atsakovams apribojus tėvų valdžią dukros A. A. atžvilgiu, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Atsakovams išaiškintina, kad laikinas ir neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei jie įrodys, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas informuotinas, kad pasikeitus aplinkybėms (atsakovų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jis turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).