- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-327-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04968-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- K. J., V. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, S. Š., A. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. patikslintą ieškinį atsakovams K. J., V. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, S. Š., A. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovus K. J. ir V. J. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti jiems priklausančią tvorą (iš plytų sumūrytiems tvoros stulpams nepatenkant į ieškovės žemės sklypą) iš ieškovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), į teisėtos sklypo (duomenys neskelbtini), ribos taškus 8 – 1, kurių koordinatės koordinačių sistemoje LKS 94 pagal IĮ Geotinklo parengtą Žemės sklypo planą M 1:500 yra taško (duomenys neskelbtini) bei priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jai priklauso 0,1765 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai K. J. ir V. J. yra kaimyninio 0,1500 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). savininkai. Tarp ieškovės ir atsakovų žemės sklypo yra pastatyta tvora. Ji buvo pastatyta 2002 metais, ją pastatė tuometiniai jos kaimynai Š., kurie tvora apsitvėrė savo sklypą. Kai ieškovė norėjo tverti savo tvorą, 2010 metų birželio mėnesį ji sužinojo, kad ginčo tvora stovi ne tuose taškuose. Ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2010 metais. Jai priklausančio žemės sklypo plotas yra 0,1765 ha, o dėl ginčo tvoros ji naudojasi 10 kv. m mažesniu nei priklauso savo žemės sklypu. Atsakovai greta esantį sklypą su tvora įsigijo 2006 metais, atsakovai pažeidžia jos teises, nes disponuoja jos žemės sklypo dalimi. Ji matė kaip Š. 2002 metais statė tvorą, tam neprieštaravo, nes nežinojo, kad tvora statoma ne tuose taškuose. Prie ginčo tvoros statybų ieškovė neprisidėjo, ji pati nugriauti ar perkelti tos tvoros negali. Ji savo sklype statė statinius bei 2011 metais pastatė tris atramines sienutės, kurios yra jos sklype prie tvoros, kad nebyrėtų kaimynams žemė.
Atsiliepimas
3. Atsakovai K. J. ir V. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovės R. J. ieškinį atmesti dėl jo nepagrįstumo ir ieškinio senaties termino praleidimo.
4. Nurodė, kad nors ieškovė pati pripažįsta, jog tvora pastatyta neteisėtai, tačiau ji nesiėmė jokių priemonių prieš Š. neteisėtus veiksmus statant tvorą. Atsakovai įsigydami žemės sklypą pagal pirkimo–pardavimo sutartį ginčo tvoros nepirko, pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad perkamas sklypas su namu, nėra nurodyta tvora. Atsakovai tvoros neprižiūri, jei ji yra pastatyta, tai tegul stovi. Kai 2006-03-03 pirko savo sklypą su gyvenamuoju namu, tvora jau buvo. Atsakovai pripažino, kad tvoros stulpai iš dalies yra tiek atsakovų, tiek ieškovės sklype. Pati ieškovė turi atsikelti tvorą į savo sklypo ribas. Griaunant tvorą atsakovai atliktų neteisėtus veiksmus, nes griaunant stulpelį prie ieškovės rūsio, kolonas, esančias prie atraminės sienelės, būtų išgriauta atraminė sienutė, esanti ieškovės teritorijoje. Atraminė sienutė ir rūsys jau buvo ieškovės teritorijoje, kai atsakovai pirko savo sklypą.
5. Trečiasis asmuo S. Š. parodė, kad jis 2006 metais atsakovui jis pardavė namą su sklypu (duomenys neskelbtini)., o ieškovė buvo jo kaimynė. Nepamena ar jo sklypą ir ieškovės sklypą skyrė tvora, jis negali patvirtinti ar paneigti ar tą tvorą statė jis. Nežino kodėl ieškovė sakė, kad jis statė tvorą. Jo santykiai su ieškove ir kitais kaimynais buvo geri. Jis iš ieškovės jokių pretenzijų dėl tvoros nėra sulaukęs.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovės atsakovui K. J. priteista 1113,05 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės valstybei priteista 62,67 Eur pašto išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos. Ieškovė jokių pretenzijų dėl tvoros pastatymo tuometiniam savininkui S. Š. nereiškė, nors ieškovei jau tuomet buvo žinoma sklypus skirianti riba. Atsakovai ieškovės atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų, o ieškovės teisių gynimas, t.y. ginčo tvoros perkėlimas, būtų neproporcingas atsakovų įgytų teisių atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
10. Nurodė, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino negatoriniam ieškiniui tenkinti būtinųjų sąlygų visetą, nepasisakė dėl bylos esmės, o vertino bylai nereikšmingas aplinkybes, peržengė ieškinio ribas, o teismo išvados prieštarauja viena kitai. Teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos ginčui išnagrinėti aktualiais klausimais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai užvilkino bylos nagrinėjimą.
11. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodė, kad teismas išsamiai išnagrinėjo su ginčo dalyku susijusias aplinkybes, tinkamai įvertino aplinkybes, paneigiančias ieškovės teisių pažeidimą ir patvirtinančias, kad ginčo tvoros statybos neprieštaravo ieškovės valiai, o pastatyta tvora yra reikalinga pačiai ieškovei, kadangi ji laiko be pamatų pastatytą atraminę sienutę. Teismo išvados yra pagrįstos byloje ištirtais įrodymais. Priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
13. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
14. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
15. Ieškovė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu byloje yra apklausti liudytojai, specialistai, jų rašytinės išvados pateiktos į bylą, šalys turėjo galimybes pateikti rašytinius įrodymus ir žodžiu išdėstyti savo pozicijas, todėl netikslinga vėl visa tai atlikti apeliacinės instancijos teisme.
16. Apeliantė teigia, kad ginčo tvora pažeidžia jos teises, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone ieškovė tokių teiginių neįrodė.
17. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo aiškinamasi ar ieškovės žemės sklypo dalis buvo naudojama ir valdoma be jos valios. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.
18. Ieškovė savo sklypo ribas žinojo nuo 1994 metų, ji matė, kaip 2002 metais buvo statoma tvora, kaip prieš tai buvę metaliniai stulpeliai buvo apmūryti, jai pačiai atrodė, kad tvora statoma tinkamoje vietoje, ji pretenzijų neturėjo. Be to, 2010 metais sužinojusi, kad ribą žyminti tvora yra netiksliai pastatyta (tačiau nukrypimai atitinka teisės aktuose numatytas normas) ieškovė 2011 metais prie pastatytų tvoros stulpelių pritvirtino atraminę betoninę sienutę, kuri, kaip nustatė teismo ekspertas D. K., yra be pamatų ir grunto spaudimą atlaiko tik dėl stulpelių ir jų pamatų.
19. Taigi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovės nurodomas žemės plotas, kuriame yra pastatyti į ieškovės pusę pasislinkę tvoros stulpeliai, yra naudojamas ir valdomas tiek esant ieškovės valiai, tiek ir jos interesams užtikrinti. Ieškovės valia pasireiškia pritarimu tvoros statyboms 2002 metais, o jos gaunama nauda pasireiškia tuo, kad pastatyti stulpeliai laiko ieškovės atraminę betoninę sienutę ir sklype supiltą gruntą.
20. Kadangi ieškovė sutiko su tvoros statybomis ir prie jos yra pristačiusi atraminę sienutę, ji nepagrįstai teigia, jog neteko teisės savo nuožiūra valdyti turtą ir juo naudotis. Pati ieškovė teisme patvirtino, kad ji buvo įsitikinusi, jog tvora statoma tinkamoje vietoje, tokioms statyboms neprieštaravo. Pasikeitusi ieškovės valia nereiškia, kad kiti asmenys pažeidė ar pažeidžia jos teises. Tai, kad pastatyta tvora atitiko ieškovės valią patvirtina ir 2010 m. gruodžio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistų atlikti matavimai ir išvados, jog ieškovės žemės sklypo ribos neatitikimas sudarė 0,2 m ir tai atitiko tuometinį reglamentavimą, kuris numatė, kad leistinas skirtumas galimas iki 0,3 m. Ieškovė su tokia specialistų išvada sutiko ir šio akto neginčijo.
21. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė į tvoros stulpeliais užstatytą sklypo dalį negali patekti, reiškia ne jos kaip savininkės teisių pažeidimą, o tai, kad ji savo valia taip realizavo savo naudojimo teisę, kad tą sklypo dalį ji skyrė kitam tikslui - vienodam, virš atsakovų sklypo dirbtinai sukelto apie 0,8 m, grunto lygiui savo sklype išlaikyti. Nuosavybės teisės į sklypą tinkamas realizavimas nėra susijęs vien tik su galimybe pateikti į tam tikrą sklypo dalį, bet ir su galimybe tam tikrose dalyse pasistatyti savininko poreikius patenkinančius objektus. Jeigu ieškovė dabar pakeitė savo valią, ji gali šias savo teises realizuoti ir parengusi techninį projektą bei laikydamasi teisės aktų reikalavimų, gali perstatyti tiek tvorą, tiek ir savo atraminę betoninę sienutę.
22. Pažymėtina, kad ginčo tvora vienoje pusėje yra labiau pasislinkusi į ieškovės pusę, o kitame bendros ribos gale į atsakovų. Ieškovės sklypo kadastrinius matavimus atlikusi matininkė S. P. nurodė, kad neatitikimai nėra esminiai, jie atitiko normas.
23. Apeliantė teigia, kad jos 2013 m. vasario 11 d. pasirašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo -parodymo aktas nėra reikšmingas nagrinėjamo ginčo kontekste. Toks ieškovės teiginys nepagrįstas. Pasirašydama 2013 m. vasario 11 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ieškovė savo parašu patvirtino sklypo ribas ir riboženklių teisingumą, ji nekėlė klausimo dėl to, kad yra tam tikra paklaida. Tai teisme patvirtino ir matininkė S. P.. Ieškovės atlikti matavimai buvo patvirtinti, įregistruoti. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji sutiko su ribomis, bet nesutiko su riboženkliais. Viena iš kadastrinių matavimų patvirtinimo sąlygų yra žemės sklypo ribų paženklinimas - parodymas, kuris įforminamas aktu. Šios procedūros metu matininkas paženklina sklypo posūkio taškus, parodo ribą savininkui ir jis arba sutinka su paženklinta riba, arba ne. Jeigu nesutinka, tada atsiranda būtinybė šią ribą derinti su kaimynais. Jeigu savininkė nesutinka su paženklinta riba, tai tokie kadastriniai matavimai negali būti patvirtinti, jie yra neteisėti, jie negali būti įregistruoti.
24. Taigi ieškovė, norėdama supaprastinta tvarka (be kaimynų pritarimo) patvirtinti kadastrinius matavimus negali pasirašinėti dokumentų, nurodančių, kad nėra pretenzijų dėl tvoros, o po kelių metų reikšti ieškinį kaimyninio sklypo savininkams dėl tvoros (žyminčios ribą) perkėlimo. 2013 m. vasario 11 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas yra ieškovės parašu patvirtintas dokumentas, kuriame ji patvirtina, kad jos naudojimosi žemės sklypo dalimi teisė nėra pažeista, ji atitinka jos valią.
25. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas labai išsamiai išnagrinėjo visas su ginču susijusias aplinkybes ir sprendime labai aiškiai nurodė, kuo remdamasis nusprendė, jog ieškovės teisės nėra pažeistos.
26. Ieškovė teigia, kad byloje buvo būtina nustatyti, kas statė ginčo tvorą, ar ji pastatyta laikantis teisės aktų reikalavimų, ar atsakovams parėjo su tvora susijusios pareigos.
27. Ginčo tvorą statė trečiasis asmuo S. Š.. Tvora buvo pastatyta kaimyninių sklypų savininkams sutinkant. Pagal Statybų įstatymo 23 straipsnio 25 dalį per vienerius metus nuo tvoros statybų nei viena iš šalių pretenzijų nei dėl tvoros vietos, nei dėl aukščio, nei dėl kitų aspektų nereiškė. Ieškovei 2010 metais kreipiantis į kompetentingas institucijas, nebuvo konstatuota, kad atsakovai pažeidė teisės aktus, jiems nebuvo taikyta atsakomybė.
28. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, nustatyta, kad viename ribos gale tvora yra pasislinkusi į atsakovų pusę, kitame į ieškovės. Į ieškovės sklypą iš dalies patenka 5 stulpeliai, prie kurių yra pritvirtinta be pamatų pastatyta ieškovės atraminė betoninė sienutė, du yra ir ieškovės, ir Atsakovo pusėje, o paskutinis yra atsakovų sklype (prie ieškovės namo rūsio). Be to, atsakovų sklype yra ir ieškovės betoninė siena prie laiptų į namo rūsį.
29. Minėti įrodymai patvirtina, kad atsakovai nėra atlikę jokių neteisėtų veiksmų, jie nėra užvaldę ieškovės sklypo, nes penki ieškovės sklype stovintys tvoros stulpeliai laiko ieškovės atraminę betoninę sienutę ir už jos esantį gruntą, o atsakovų sklype esanti betoninė siena laiko gruntą prie ieškovės laiptų, kad ji galėtų tokiu būdu įsirengti įėjimą į rūsį. Taigi, visa pastatytos konstrukcija (net ir jos dalis atsakovų sklype) yra skirta ieškovės poreikiams tenkinti. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad šios statybos yra neteisėtų atsakovų veiksmų padarinys. Taigi, tvoros išardymas pakenktų pačios ieškovės interesams, tačiau kaip minėta ieškovė gali parengus tinkamą planą pati perstatyti tvorą.
30. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas labiau gynė atsakovų interesus, nei ieškovės. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino situaciją ir tą faktą, kad ginčo tvora viename taške yra labiau pasislinkusi į ieškovės pusę, o kitame į atsakovų, teismas vertino pačios ieškovės atliktus veiksmus, išreikštą pritarimą tvoros statyboms, jos poziciją dėl sklypų ribų ir riboženklių 2013 metais atliekant kadastrinius matavimus.
31. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, pasisakė tie dėl ieškovės, tiek dėl atsakovų argumentų, tinkamai taikė teisės normas ir teismų praktiką, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
32. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, atsakovų patirtos apeliacinės instancijos teisme – 200 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. J. atsakovams K. J. ir V. J. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.