Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-11036-1048/2024 pagal pareiškėjų Ž. B. ir A. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Ž. B. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-11036-1048/2024, panaikinti 2024-10-04 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-11036-1048/2024 dalyje, kurioje nutarta, kad atsižvelgiant į 2020-07-20 vedybinę (povedybinę) sutartį, A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso: 4.4.3. pastatas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4.2.1. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos (nutraukimo) atitenka A. B.; nustatyti, kad pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklauso Ž. B. ir A. B. lygiomis dalimis, t. y.: ½ pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos (nutraukimo) atitenka Ž. B. ir ½ pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po santuokos (nutraukimo) atitenka A. B.; ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos (nutraukimo) atitenka Ž. B., ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos (nutraukimo) atitenka A. B..

Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėja nurodo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktus, kurie numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Prašyme nurodyta, jog sprendimu nepagrįstai nuspręsta žemės sklypą priskirti suinteresuotam asmeniui (pareiškėjui) A. B., pareiškėjai paskiriant vos 8600 Eur piniginę kompensaciją už A. B. atitenkantį žemės sklypą. Tuo pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai be pagrindo nukrypo nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tokiu būdu pažeidžiant materialiosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117, 3.123 straipsnių normas. Taip pat sprendimu nepagrįstai nuspręsta gyvenamąjį namą priskirti A. B., nepaskiriant pareiškėjai jokios kompensacijos, nors gyvenamasis namas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Žemės sklypą pareiškėja ir suinteresuotas asmuo A. B. įgijo santuokos metu, t. y. 2018-10-03 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 12134 pagrindu. Gyvenamasis namas buvo pastatytas, o ne įgytas, taigi jam negalėjo būti taikomas 2022-07-24 povedybinėje sutartyje aptartas režimas ir todėl gyvenamasis namas turėjo būti padalintas tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens lygiomis dalimis. Suinteresuotam asmeniui A. B. pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aptariamą povedybinę sutartį galėjo būti priskirtas gyvenamasis namas tik tuo atveju, jei jis būtų įgytas. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, būtų atlikęs priežasčių, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis, t. y. dėl kurių buvo nuspręsta nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo, analizę. Teismas, santuokos metu įgytą turtą priskirdamas suinteresuotam asmeniui A. B., neįvertino, kad tokios sutarties sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai, imperatyviosioms įstatymų normoms, iš esmės pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Byloje nebuvo organizuojamas žodinis teismo posėdis – prašymas ir sutartis patvirtinti rašytinio proceso tvarka. Teismas pareiškėjai neišaiškino, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje ir reikš, kad sutuoktiniai kito bendro dalytino turto neturi. Teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nėra nurodyta tikroji santuokos metu įgyto turto vertė. Pareiškėjai sudarius atstovavimo sutartį su advokatu Giedriumi Baziuliu (2024-12-18), paaiškėjo nauja aplinkybė, kad žemės sklypo vertė yra dvigubai didesnė, t. y. 30000 Eur, o ne 15000 Eur, kaip pareiškėją suklaidino ją byloje atstovavusi atstovė. Taip pat pareiškėjai sudarius atstovavimo sutartį su advokatu Giedriumi Baziuliu, paaiškėjo nauja aplinkybė, kad gyvenamojo namo vertė yra ne mažiau kaip 200000 Eur. Teismas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų kontrolės neatliko. Byloje yra pateiktas valstybės įmonės Registrų centro išrašas, kuriame nurodyta, kad pastato - gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 37300 Eur. Pareiškėjai sudarius atstovavimo sutartį su advokatu Giedriumi Baziuliu, paaiškėjo nauja aplinkybė, kad žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 65000 Eur, o ne 15000 Eur, kaip pareiškėją suklaidino ją byloje atstovavusi atstovė ir kaip nurodyta sprendimo 4.2.1 punkte. Taip pat pareiškėjai sudarius atstovavimo sutartį su advokatu Giedriumi Baziuliu, paaiškėjo nauja aplinkybė, kad gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra ne mažiau kaip 300000 Eur. Be to, būstui statyti AB „Swedbank“ suteikė 100000 Eur paskolą. 10000 Eur, reikalingus gauti 100000 Eur paskolą, pareiškėjai paskolino tėvai. Tokia akivaizdžiai įstatymams prieštaraujanti sutartis buvo pasirašyta dėl to, kad pareiškėja buvo suklaidinta buvusios atstovės, kuri faktiškai atstovavo ne pareiškėją, su kuria sudarė sutartį, tačiau suinteresuotą asmenį A. B., su kuriuo jokios sutarties atstovė nesudarė. Naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos - pareiškėja buvo suklaidinta buvusios atstovės advokatės J. S., neva žemė sklypo vertė yra 15000 Eur, o gyvenamasis namas yra asmeninė A. B. nuosavybė ir todėl yra nedalinamas. Naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui – 2024-12-18 pareiškėjai sudarius atstovavimo, teisinių paslaugų sutartį su atstovu advokatu Giedriumi Baziuliu, todėl remiantis viešais duomenimis buvo nustatyta, kad žemės sklypo vertė yra žymiai didesnė, be to, gyvenamasis namas yra dalinamas (bendroji jungtinė nuosavybė). Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos pareiškėjai būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas – tiek gyvenamasis namas, tiek žemės sklypas būtų padalintas pusiau. Pareiškėjos išsilavinimas – nebaigtas bakalauras. Teisinio išsilavinimo pareiškėja neturi, ji pasitikėjo buvusia atstove. Pareiškėja buvo tokios būklės, kad, pasirašydama nurodytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, dėl išsilavinimo nebuvimo ir pasitikėjimo buvusia atstove, negalėjo tinkamai įvertinti jos turinio ir suvokti, kad yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai.

Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame su pareiškėjos Ž. B. prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka ir prašo atsisakyti atnaujinti procesą bei priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2025-02-06 pareiškėjos atstovas pateikė į išnagrinėtą bylą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kartu su prašymu ir patikslintu prašymu atnaujinti procesą buvo pateikti iš esmės tokie patys įrodymai, kurie buvo pateikti santuokos nutraukimo byloje ir apie kuriuos bylos šalims buvo žinoma bei šių pagrindu pareiškėjos iniciatyva ji su savo advokate rengė santuokos nutraukimo bendru sutikimu dokumentus teismui (pinigų dovanojimo sutartis, kredito sutartys, NTR išrašai, vedybų sutartis ir t.t.). 2024-06-03 pareiškėja sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate J. Stonkute, kuri konsultavo pareiškėją santuokos nutraukimo klausimais, taip pat kuri, pareiškėjos prašymu jai rengė prašymų ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties projektus bei šalių sutartas sutarties sąlygų keitimus, kurie buvo ne kartą teikiami susipažinimui suinteresuotam asmeniui. Prieiga prie bylos kortelės nei pareiškėjos, nei jos advokatės prašymu nebuvo panaikinta. Iš teikiamų šalių susirašinėjimų matyti nuosekli, aiški ir kryptinga pareiškėjos pozicija ir pageidavimas tiek dėl turto teisinio režimo, tiek dėl turto dalinimo bei piniginės kompensacijos dydžio bei jos išmokėjimo sąlygų, tiek dėl pakankamai detalios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir sąlygų. Santuokos nutraukimui reikšmingus dokumentus (vedybų sutartį, Nekilnojamojo turto registro išrašus, Regitra išrašus, kredito sutartis ir kt.) pareiškėja turėjo ir šiais vadovavosi siūlydama suinteresuotam asmeniui santuokos nutraukimo sąlygas. Kartu su prašymu atnaujinti procesą, nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjos nurodytas, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo bei tuo pačiu leistų daryti išvadą apie tokių aplinkybių paaiškėjimo momentą (2024-12-18). Pareiškėjos pateiktas skelbimas apie parduodamą nekilnojamąjį turtą visiškai neįrodo ir nepatvirtina pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl neteisingai nurodytos padalinto nekilnojamojo turto (žemės sklypo) vertės. Iš teikiamo šalių susirašinėjimo dėl santuokos nutraukimo sutarties sudarymo, matyti, jog pati pareiškėja nurodė konkrečią sumą, kurią turi jai išmokėti suinteresuotas asmuo, taigi pareiškėja domėjosi tokio turto vertėmis, todėl pati pasiūlė jo rinkos vertę, dėl kurios ginčo nebuvo. Kartu su prašymu atnaujinti procesą nėra pateiktą jokių įrodymų bei neatskleista jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą padaryti išvadą apie pareiškėjos suklaidinimą dėl pasidalinto žemės sklypo rinkos vertės neteisingumo. Prašyme atnaujinti procesą nėra atskleista, kada pareiškėja sužinojo, jog ji buvo advokatės suklaidinta dėl pasidalinto žemės sklypo rinkos vertės bei kada ši aplinkybė jai tapo žinoma. Jei tokia data yra 2024-12-18 (teisinių paslaugų sutarties tarp pareiškėjos ir advokato G. Baziulio sudarymas), tokiu atveju, pareiškėja turėjo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų prašyme nurodytą aplinkybę, kuri nurodyta, kaip proceso atnaujinimo pagrindas, tačiau tokie įrodymai nėra pateikti. Skelbimas apie parduodamą nekilnojamąjį turtą visiškai nesusijęs ir negali būti laikoma kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl gyvenamojo namo rinkos vertės. Tai, jog aplinkybė, kad gyvenamasis namas suinteresuotam asmeniui priklauso asmeninės nuosavybės teise, pareiškėjai buvo žinomos ir nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, patvirtina šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinys bei susitarimas pripažįstamų ir neginčijamų juridinių faktų, kurie buvo įrašyti į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios (sutarties) sąlygas pasiūlė pareiškėja. Finansinis įsipareigojimas yra sudarytas tam, kad pagal 2020-07-20 vedybinę (povedybinę) sutartį, būtų pagerinamas ne bendras A. B. ir Ž. B., o asmeninis A. B. turtas. Atsižvelgiant į tai, jog šalys išlaikytų lygių dalių principą, bei nei vienos iš šalių interesai nenukentėtų, A. B. įsipareigoja Ž. B. išmokėti 8600 Eur dydžio sumos kompensaciją per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta ši sutartis, įsiteisėjimo dienos. Gyvenamasis namas statytas tik asmeninėmis suinteresuoto asmens lėšomis (asmeninės lėšos, lėšos gautos kaip dovana asmeniškai suinteresuotam asmeniui), vėliau namo statybai naudotas banko kreditas, kreditą grąžinti įsipareigojo vienas suinteresuotas asmuo, bendros sutuoktinių lėšos namo statybai nebuvo naudojamos. Kartu su prašymu atnaujinti procesą nėra pateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstų neįprastą ar sudėtingą pareiškėjos būklę, dėl kurios ji negalėjo tinkamai įvertinti sutarties turinio ir suvokti, kad yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai. Teismo sprendimas buvo priimtas 2024-10-04, apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką pareiškėja teismo buvo informuota tinkamai, pareiškėja buvo atstovaujama advokatės, pareiškėjai buvo įteiktas 2024-10-04 teismo sprendimas, vadinasi, pareiškėjai, kaip byloje dalyvavusiam asmeniui, prašant atnaujinti procesą dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos, todėl termino prašymui atnaujinti procesą pradžia pripažįstama teismo sprendimo paskelbimo diena. Taigi trijų mėnesių terminą skaičiuojant nuo 2024-10-04 – toks terminas suėjo 2025-01-04, todėl prašymą pateikus 2025-02-06 laikoma, jog terminas yra praleistas. Teismo sprendimas iki 2024-11-04 galėjo būti apeliaciniu skundu apskųstas, tačiau šalys šia teise nepasinaudojo. Jokių naujų aplinkybių bei šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra pateikta, visi juridiniai faktai (žemės sklypo teisinis režimas, dalinamo žemės sklypo rinkos vertė, gyvenamojo namo teisinis režimas, vedybų sutartyje nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas) šalims buvo žinomi sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią patvirtino teismas. Tokie juridiniai faktai nėra nuginčyti, todėl galioja ir šiais turi būti vadovaujamasi. Į bylą pateikta pinigų dovanoji sutartis paneigia pareiškėjos prašyme nurodytą aplinkybę dėl pinigų skolinimo šalims, kadangi šia pinigų dovanojimo sutartimi buvo padovanota pinigų suma ne šalims, kaip sutuoktiniams bendrai, bet buvo padovanota asmeniškai suinteresuotam asmeniui. Teismas nenustatęs santuokos nutraukimo pasekmių sutarties prieštaravimo įstatymo imperatyvams bei šalių ir jų nepilnamečio vaiko teisiniams interesams ir patvirtinamas šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal byloje esančius duomenis teisingai įvertino šalių pasiektą susitarimą dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nustatyto turto padalijimo lygiomis dalimis nenukrypstant nuo lygių dalių padalijimo principo, todėl pagrįstai ir teisėtai tokią šalių sutartį patvirtino. Byloje nėra ginčo, jog šalys sudarė vedybų sutartį, kuria nustatė sutuoktinių turto teisinį režimą. Taip pat byloje nėra ginčo, jog vedybų sutartis įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta, todėl galioja. Byloje nėra ginčo ir dėl to, jog gyvenamasis namas yra asmeninė suinteresuoto asmens nuosavybė, toks juridinis faktas įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre ir yra tinkamai išviešintas, šis juridinis faktas nėra nuginčytas, todėl laikomas teisingu ir šiuo turi būti vadovaujamasi. Šie juridiniai faktai buvo žinomi šalims, todėl šalys atitinkamai tai suvokdamos, šių juridinių faktų apimtyje derino santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas. Šalių susirašinėjimas, keitimasis sutarties sąlygomis bei jų derinimas, rodo, jog šalys pripažįsta nurodytus juridinius faktus, todėl sudarė atitinkamą sutartį, kurioje aiškiai bei papildomais paaiškinimais (dėl kredito paskirties asmeniniam suinteresuoto asmens turtui – gyvenamojo namo statybai) aptarė bei motyvavo, kodėl nustato konkrečias sutarties sąlygas dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo bei tokio turto padalijimo. Pareiškėja byloje buvo atstovaujama advokatės, žinojo, jog teismas santuokos nutraukimo prašymą nagrinės rašytinio proceso tvarka ir nereiškė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, be to, prašyme dėl santuokos nutraukimo pati pareiškėja prašė rašytinio proceso, taigi bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka nebuvo pažeisti teisiniai šalių interesai, teismas turi teisę nuspręsti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teismas tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nepadarė jokių teisės normų taikymo klaidų, nepažeidė CK 3.117 straipsnio 1-3 dalies, 3.119, 3.123 straipsnio nuostatų, todėl nėra pagrindo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti procesą. Mano, jog pareiškėjos siekis atnaujinti procesą yra strateginis pareiškėjos veiksmas, nukreiptas į kitos bylos, kurioje sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečio vaiko, išnagrinėjimo rezultatą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-11036-1048/2024, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pareiškėjai A. B. ir Ž. B. prašė teismo nutraukti pareiškėjų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje (įrašo Nr. 255); patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; po santuokos nutraukimo pareiškėjai Ž. B. grąžinti iki santuokos turėtą pavardę – M., pareiškėjui A. B. palikti santuokinę pavardę – B.; nenustatyti termino susitaikymui; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Klaipėdos apylinkės teismas 2024-10-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11036-1048/2024 pareiškėjų prašymą tenkino: panaikino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą (įrašo Nr. 255) apie (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono Paberžės bažnyčioje sudarytą santuoką tarp Ž. B. (iki santuokos sudarymo – M.) ir A. B. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtino tarp A. B. ir Ž. B. 2024-07-17 sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių joje nurodytomis sąlygomis. Sprendimas įsiteisėjo 2024-11-05.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt.

Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

Kaip minėta, proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėja nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktus.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Taigi, pareiškėja, siekianti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

Pareiškėja proceso atnaujinimo pagrindu nurodo aplinkybę, jog po bylos išnagrinėjimo pareiškėjai 2024-12-18 sudarius atstovavimo, teisinių paslaugų sutartį su atstovu advokatu Giedriumi Baziuliu, paaiškėjo nauja aplinkybė, kad žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) vertė yra 65000 Eur, o ne 15000 Eur, kaip pareiškėją suklaidino ją byloje atstovavusi atstovė ir kaip nurodyta sprendimo 4.2.1 punkte, ir kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra ne mažiau kaip 300000 Eur; naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nes pareiškėja buvo suklaidinta buvusios atstovės advokatės J. S., neva žemės sklypo vertė yra 15000 Eur, o gyvenamasis namas yra asmeninė A. B. nuosavybė ir todėl yra nedalinamas; naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui sudarius atstovavimo, teisinių paslaugų sutartį su atstovu advokatu Giedriumi Baziuliu, remiantis viešais duomenimis buvo nustatyta, kad žemės sklypo vertė yra žymiai didesnė, o gyvenamasis namas yra dalinamas (bendroji jungtinė nuosavybė); naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos pareiškėjai būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas – tiek gyvenamasis namas, tiek žemės sklypas būtų padalintas pusiau.

Dėl šių pareiškėjos nurodomų aplinkybių pažymėtina, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepateikė jokių naujų rašytinių įrodymų apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurių pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti iki bylos išnagrinėjimo. Byloje Nr. e2YT-11036-1048/2024 esančiame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris bendrąja jungtine nuosavybės teisė įregistruotas A. B. ir Ž. B. vardu, vidutinė rinkos vertė nurodyta 14800 Eur; nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įregistruotas suinteresuoto asmens A. B. vardu. Pagal A. B. ir Ž. B. 2020-07-20 sudarytos vedybų (povedybinės) sutarties 4.1.1. punktą šalys susitarė, kad visi kilnojamieji bei nekilnojamieji daiktai, pinigai, iš darbo santykių gaunamos pajamos, pensijos, indėliai kredito įstaigose, lėšos bankų sąskaitose, akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai, turtinės teisės bei pareigos, intelektinės veikos rezultatai, informacija, įgyti po Sutarties sudarymo momento, bus tos šalies, kurios vardu turtas įgytas, asmeninė nuosavybė. 2024-10-04 teismo sprendimu, kuriuo nutraukta A. B. ir Ž. B. santuoka, buvo patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, jog atsižvelgiant į 2020-07-20 vedybinę (povedybinę) sutartį, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 15000 Eur, kuris po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisė atitenka A. B.; atsižvelgiant į 2020-07-20 vedybinę (povedybinę) sutartį, A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (teismo patvirtintos sutarties 4.2, 4.2.1, 4.4, 4.4.3 punktai). Duomenų, jog pareiškėja būtų ginčijusi A. B. nuosavybės teisės formą į gyvenamąjį namą, būtų nesutikusi su žemės sklypo verte ar su jai mokėtina kompensacija, byloje nėra. Priešingai, iš A. B. pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog A. B. ir Ž. B. bendravo ir tarpusavyje derino sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygas. Ž. B. sutiko, kad žemės sklypas atitektų A. B., o jai būtų išmokėta piniginė kompensacija, taip pat derėjosi, jog A. B. vienas grąžintų kreditą, be to, niekada nekėlė klausimų dėl gyvenamojo namo padalinimo, žinutėse nurodė „tavo namas“, kas reiškia, jog neginčijo aplinkybės, jog ginčo gyvenamasis namas A. B. priklausė asmeninės nuosavybės teise. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjos su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nurodyta 14300 Eur (vidutinės vertės nustatymo data 2024-11-11), taigi, mažesnė, negu bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, kurio nuosavybės teisės forma nėra nuginčyta, nėra dalinimo objektas, šio turto vertė neturi visiškai jokios reikšmės bylos nagrinėjimui. Be to, pareiškėja nuo 2024-06-03 buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį su ją civilinėje byloje Nr. e2YT-11036-1048/2024 atstovavusia advokate Juste Stonkute, su kuria pareiškėja nuolat konsultavosi, derino sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių galutinį variantą. Įrodymų apie tai, jog ji buvo klaidinama ją atstovavusios advokatės ar kad advokatė atstovavo ne jos, o A. B. interesus, pareiškėja nepateikė. Taip pat iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo pareiškėja galėjo domėtis panašaus pobūdžio žemės sklypų rinkos kaina, jokių objektyvių kliūčių tam nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurių ji esą nežinojo ir negalėjo žinoti, nagrinėjamu atveju negali būti pripažinti pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi teismo sprendimu buvo pažeistos imperatyvios teisės normos nukrypstant nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo; byloje nebuvo padalytas visas buvusių sutuoktinių bendras turtas; teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nėra nurodyta tikroji santuokos metu įgyto turto vertė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme neatskleidžiama, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški, ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški teisės normos taikymo klaida, teismo padaryta taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas. Teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007).

Iš bylos medžiagos matyti, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-11036-1048/2024 A. B. ir Ž. B. prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu taip pat prašė patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje be kita ko aptarė turto padalinimo klausimą. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nurodyta dalintino turto vertė: žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 15000 Eur; transporto priemonės AUDI A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2200 Eur. Šalys susitarė, jog po santuokos nutraukimo šis turtas atitenka A. B.. Šalys taip pat susitarė, kad atsižvelgiant į tai, jog šalys išlaikytų lygių dalių principą, bei nei vienos iš šalių interesai nenukentėtų, A. B. įsipareigoja Ž. B. išmokėti 8600 Eur dydžio sumos kompensaciją per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta ši sutartis įsiteisėjimo dienos. Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu A. B. ir Ž. B. pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, Kelių transporto priemonių registro išrašą, t. y. duomenis apie sutuoktinių turimą nekilnojamąjį ir registruotą kilnojamąjį turtą, taip pat 2020-07-20 vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje aptartas sutuoktinių turto teisinis režimas iki ir po povedybinės sutarties sudarymo. Teismas, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, nustatė, jog A. B. ir Ž. B. (pareiškėjai) 2020-07-20 sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį (notarinio registro Nr. 3839), pagal kurią pareiškėjai susitarė, kad bet koks turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo momento, bus tos šalies, kurios vardu turtas įgytas, asmeninė nuosavybė; vienos šalies vardu prisiimta prievolė po sutarties sudarymo momento yra prievolę prisiėmusios šalies asmeninė prievolė (sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo), taip pat, kad VĮ ,,Regitra“ duomenimis, A. B. vardu įregistruotos šios transporto priemonės: RENAULT MASTER 2,5 (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); AUDI COUPE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). VĮ ,,Regitra“ duomenimis, Ž. B. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Be to, teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. B. ir Ž. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2018-10-03 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 12134 įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. B. vardu asmeninės nuosavybės teise pagal 2021-03-09 pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-00-210309-00115 ir 2023-02-10 pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB2-00-230210-00656, įregistruotas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pagal 2013-02-25 dovanojimo sutartį Nr. 651, įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad šis turtas laikytinas A. B. asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taigi sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių A. B. ir Ž. B. aiškiai nurodė dalintino turto rinkos vertę (CK 3.119 straipsnis). Pareiškėja su nurodyta turto verte sutiko, prieštaravimų dėl šios turto vertės nereiškė. Pagal A. B. ir Ž. B. pateiktus rašytinius įrodymus, dalintino turto vertė sudarė 17200 Eur. Duomenų apie jokį kitą dalintiną turtą šalys nepateikė. Nors pareiškėja nurodė, jog jos tėvai jai ir A. B. padovanojo 10000 Eur namo statybai, tačiau iš pareiškėjos pateiktos 2019-03-29 dovanojimo sutarties matyti, jog B. M. padovanojo žentui A. B. asmeninės nuosavybės teise 10000 Eur. Be to, nors pareiškėja nurodo, jog gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas, o ne įgytas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia ginčo pastato priklausymo A. B. asmeninės nuosavybės teise fakto, kuris nėra nuginčytas ir yra įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre. Remiantis CK 4.47 straipsnio 4 punktu nuosavybės teisė gali būti įgyjama ir pagaminant naują daiktą.

Sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių A. B. ir Ž. B. susitarė, jog dalintinas sutuoktinių turtas (žemės sklypas ir transporto priemonė) atitenka A. B., o Ž. B. išmokama 8600 Eur dydžio piniginė kompensacija, vadinasi, tenkindamas A. B. ir Ž. B. prašymą ir patvirtindamas jų sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, teismas nenukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos (CK 3.117 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, jog teismo patvirtinta šalių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalys patvirtino, jog šalys derėjosi dėl šios sutarties sąlygų, tarėsi su jas atstovaujančiais teisininkais ir šios sutarties sąlygos atitinka tikruosius šalių ketinimus; šią sutartį šalys pasirašė laisva valia, nejausdamos jokio spaudimo iš kitos šalies. Taip pat pažymėtina, jog A. B. ir Ž. B. pateiktu prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl teismas, atsižvelgdamas į jų prašyme nurodytas aplinkybes, pripažino, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui, sutuoktinių interesams, kreditorių interesams, todėl bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Taigi iš bylos duomenų, 2024-10-04 teismo sprendimo teksto turinio matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą, priešingai nei teigia pareiškėja, nenukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, padalino visą sutuoktinių bendrą dalintiną turtą bei už A. B. tenkančią didesnę turto dalį įpareigojo jį išmokėti Ž. B. piniginę kompensaciją, dėl kurios šalys susitarė; pareiškėja teismo sprendimo neskundė apeliacine tvarka, todėl pareiškėjos nurodyta aplinkybė ir išdėstyti argumentai, kad teismas priimdamas sprendimą, klaidingai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, teismas taip pat turi įvertinti, ar prašymas paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2025-02-07. Ji teigia, kad trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą skaičiuotinas nuo 2024-12-18, kuomet jai sudarius atstovavimo, teisinių paslaugų sutartį su atstovu advokatu Giedriumi Baziuliu paaiškėjo nauja aplinkybė, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 65000 Eur, o ne 15000 Eur, ir kad gyvenamojo namo, kuris turėtų būti dalintinas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra ne mažiau kaip 300000 Eur, todėl, pareiškėjos manymu, terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pareiškėjos pozicija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-11036-1048/2024 teismo sprendimas buvo priimtas 2024-10-04, apie bylos nagrinėjimą vietą, datą ir laiką pareiškėja teismo buvo informuota tinkamai, pareiškėja buvo atstovaujama advokatės. Teismo sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2024-10-07 (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010 išaiškinta, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos ir prašymą pateikia byloje dalyvavę asmenys, tai termino prašymui atnaujinti procesą pradžia paprastai pripažįstama teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo diena. Taigi, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

Pareiškėjai prašant atnaujinti procesą ne tik dėl aplinkybių, kurios esą negalėjo būti žinomos pareiškėjai iki sudarant sutartį su kitu advokatu, bet ir dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos, termino prašymui atnaujinti procesą pradžia skaičiuotina nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, todėl terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo suėjo 2025-01-06.

Nustačius tokias aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėja šio termino atnaujinti neprašo, teismas jokių objektyvių ir svarbių termino praleidimo priežasčių nenustatė ir savo iniciatyva šio klausimo nesprendžia, juo labiau, kad nėra nustatyta kita būtina sąlyga – proceso atnaujinimo pagrindas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punkte numatytus proceso atnaujinimo pagrindus, be to, prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, atsisakytina atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-11036-1048/2024 (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotas asmuo A. B. į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Prašymą atmetus, suinteresuotam asmeniui A. B. iš pareiškėjos Ž. B. priteistina 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos, todėl dėl jų priteisimo nespręstina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos Ž. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo.

Atsisakyti atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-11036-1048/2024.

Priteisti iš pareiškėjos Ž. B. 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui A. B..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.