Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-648-629/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-10
Bylos Nr.: eA-648-629/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05205-2021-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas: V. K.
Atsakovas: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

29.8Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa

Administracinė byla Nr. eA-648-629/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05205-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 29.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA, Agentūra) 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr.SKP-52 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas II, skundžiamas sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. sausio 17 d. jis ir NMA sudarė paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) ir įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Kaimo turizmo sodybos statyba (duomenys neskelbtini) kaime“ (toliau – ir Projektas). Pagal vėliausią šios Sutarties pakeitimą pareiškėjas įsipareigojo įvykdyti projektą iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Sutarties vykdymo laikotarpiu buvo investuota daug lėšų, investuojamos buvo ne tik iš paramos gautos lėšos, tačiau ir iš kitų privačių investuotojų.

2.2. 2018 m. birželio 11 d. NMA priėmė sprendimą Nr. SKP-58 (toliau – ir Sprendimas I), kuriuo buvo nuspręsta susigrąžinti visą pareiškėjui išmokėtą 199 706,61 Eur paramos sumą, nutraukiant paramos Sutartį. 2019 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo I panaikinimo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi nusprendė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinti NMA Sprendimo I dalį, kuria pareiškėjui buvo skirta poveikio priemonė – visos paramos susigrąžinimas, nutraukiant paramos sutartį, ir perduoti poveikio priemonių pareiškėjui už šiame sprendime nustatytus pažeidimus skyrimo klausimą atsakovui nagrinėti iš naujo. 2021 m. lapkričio 30 d. NMA, vykdydama minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, priėmė byloje skundžiamą sprendimą, kurio nusprendė pareiškėjui taikyti 147 499,70 Eur paramos susigrąžinimo sankciją.

2.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, pažymėjo, kad kaimo turizmo sodybos veikla nėra nutraukta ir jis ją vykdė, nors dėl Covid-19 pandemijos veiklos vykdymas buvo apsunkintas.

2.4. Sprendime II išdėstyti argumentai patvirtino, kad, NMA manymu, pareiškėjui už padarytus pažeidimus turi būti taikoma griežčiausia sankcija, t. y. 100 proc. paramos susigrąžinimas. Pareiškėjas su tokia atsakovo pozicija nesutiko ir teigė, kad jam pakartotinai buvo paskirta neproporcinga jo padarytiems paramos sutarties pažeidimams sankcija.

2.5. Sprendime II NMA pozicija, lyginant su Sprendimu I, nesikeitė, todėl Sprendimas II priimtas neatsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą. Aplinkybė, kad NMA formaliai Sutarties su pareiškėju nenutraukė, nėra reikšminga, kadangi projekto priežiūros ir vykdymo laikotarpis bet kokiu atveju yra pasibaigęs ir sutarties (ne)nutraukimas teisinių padarinių nesukeltų.

2.6. Sprendime II pateiktos teisės normos gali būti pritaikytos įvairioms situacijoms, tačiau iš šio sprendimo negalima spręsti, kokie konkrečiai pažeidimai lėmė paramos nutraukimą. Taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Taikant sankciją (paramos ar jos dalies susigrąžinimą) būtina atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo mastą, trukmę ir pasekmes. Agentūra paskirtą sankciją grindžią tuo, kad yra nepasiekti svarbūs iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto tikslinei paramai skirto finansavimo tikslai: kaimo turizmo veiklos skatinimas, perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos kaimo vietovėse ir parama verslo kūrimai ir plėtrai. Tačiau visa tai, pareiškėjo teigimu, yra susiję su išvestiniais tikslais ir finansuoto projekto verslo plane fiksuotais, tačiau dėl paramos gavėjo neveikimo nepasiektais rodikliai – neįkurta aukščiausio lygio kaimo turizmo sodyba; nepadidintas užimtumas kaime, sukuriant dvi naujas darbo vietas; neplėtota ne žemės ūkio veikla kaimo vietovėje, nepasiūlyta didesnė paslaugų įvairovė ir aukštesnė kokybė. Tokiu būdu, atsakovo nuomone, pareiškėjas nepasiekė esminio Projekto tikslo teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo ir pobūvių) paslaugas. Tačiau atsakovas, dėstydamas padarytais pažeidimais sukeltas pasekmes, iš esmės tik formaliai išvardijo nepasiektus tikslus, kuriuos pareiškėjas turėjo pasiekti Projekto priežiūros vykdymo laikotarpiu. Atsakovas nenurodė jokių realių pasekmių, kurias jis patyrė dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų. Atsakovas nenurodė ir nepagrindė, kad dėl padarytų pažeidimų NMA privalėjo grąžinti sumas į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, taip pat, kad dėl padarytų pažeidimų buvo susilaukta realių sankcijų iš Europos Sąjungos, t. y. kad buvo sukelti neigiami padariniai. Pareiškėjas nors ir pavėluotai, tačiau visus esminius Sutarties tikslus pasiekė. Pareiškėjas kaimo turizmo sodybą pastatė ir įrengė, sukūrė darbo vietas. Kaimo turizmo sodyboje veikla buvo ir yra vykdoma šiuo metu, užimtumas kaime buvo ir yra padidintas, buvo pereita ne prie žemės ūkio veiklos ir yra skatinamas vietinis verslas teikiant kaimo turizmo paslaugas.

2.7. Vadovaujantis Sutarties 20.1 punktu, NMA turi teisę ne tik nutraukti sutartį ir susigrąžinti visą pareiškėjui išmokėtą paramą, tačiau skirti ir kitas sankcijas, pavyzdžiui, susigrąžinant dalį pareiškėjui išmokėtos paramos. Pareiškėjo įsitikinimu, Agentūra, skirdama griežčiausią sankciją pareiškėjui, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais ir dar kartą nepagrindė, dėl kokių priežasčių už nustatytus pažeidimus NMA nesvarstė galimybės susigrąžinti tik dalį suteiktos paramos už nustatytus pažeidimus.

2.8. Iš NMA pozicijos galima suprasti, kad jai yra svarbu, jog kaimo turizmo sodyba būtų pastatyta ir naudojama pagal jos paskirtį tik priežiūros laikotarpiu, t. y. vos penkis metus, taip kaip numatyta Sutartyje. NMA, priimdama skundžiamą sprendimą, nevertino kaimo turizmo sodybos po pasibaigusio priežiūros laikotarpio ir netyrė, ar po pasibaigusio priežiūros laikotarpio bus vykdoma veikla, susijusi su kaimo turizmu. Nors ir pavėluotai, pareiškėjas visus tikslus pasiekė ir realiai vykdė kaimo turizmo veiklą. Pareiškėjui nesuprantama, dėl kokių priežasčių visos jo pastangos įvykdyti Projektą vertinamos itin formaliai ir apsiribojama išimtinai tik priežiūros laikotarpiu. NMA nepagrindė, kodėl buvo svarbu pasiekti tikslus tik priežiūros laikotarpiu ir dėl kokių priežasčių šie tikslai tapo nereikšmingi pasibaigus priežiūros laikotarpiui. Vadovaujantis atsakovo paaiškinimais ir jo skiriamų sankcijų logika, situacija nesiskirtų, jei pareiškėjas būtų pradėjęs statyti kaimo turizmo sodybos ir pradėjęs bent jau dalinai vykdyti ar apskritai net nebūtų turėjęs ketinimų statyti kaimo turizmo sodybos, nes pareiškėjui būtų skirta griežčiausia sankcija už nustatytus pažeidimus. NMA neindividualizavo skiriamos sankcijos, ją taikė formaliai, nevertino pažeidimų turinio, jų masto. NMA pažeidė proporcingumo principą, Agentūra iki sankcijos paskyrimo nebuvo įpareigojusi pareiškėjo pašalinti tam tikrus vykdomos veiklos trūkumus, iki sankcijos paskyrimo nė karto nėra paskyrusi pareiškėjui švelnesnių poveikio priemonių. Atsakovas iš karto skyrė pačią griežčiausią sankciją, net nesvarstydamas galimybes skirti švelnesnes sankcijas. Projektas skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo vykdomas iš dalies, tačiau į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta.

2.9. Pareiškėjas nesutiko su argumentais, kad administracinės nuobaudos senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi, kaip teigė NMA, pareiškėjo pažeidimas buvo daromas nuolat nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. kovo 8 d. ir atsakovas ėmėsi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu veiksmo. NMA nenurodė, kokį konkretų pažeidimą nuolat darė pareiškėjas nurodytu laikotarpiu. Atsakovo paaiškinimai, kad buvo nuolat daromas tam tikras pažeidimas, stokoja teisinio pagrindo. Pareiškėjo veikla buvo patikrinta tik vieną kartą. Dėl šių priežasčių pareiškėjas teigė, kad buvo praleistas senaties terminas sankcijai skirti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje, kuria buvo panaikintas Sprendimas I, nurodė, kad NMA pagrįstai nustatė Sprendime I įvardintus pažeidimus, tačiau neįvardino paties pažeidimo pobūdžio ir masto, todėl šis trūkumas laikytas esminiu. Teismas pritarė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. kovo 8 d. nevykdė Projekte numatytos veiklos, t. y. neteikė kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir pobūvių, svečių priėmimo) paslaugų, tai laikytina prejudiciniu faktu. NMA pozicija dėl nustatytų pažeidimų negalėjo keistis, o Sprendime II buvo detaliai ir aiškiai pasisakyta dėl taikytos paramos dalies sugrąžinimo sankcijos pagrįstumo, įvertinus pažeidimo sunkumo pobūdį, mastą bei sukeltas teisines pasekmes.

4.2. NMA taikė ne pačią griežčiausią sankciją (visos paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį), o proporcingą padarytam pažeidimui paramos dalies susigrąžinimo sankciją už laikotarpį (laikotarpis, kuriam pakako neginčijamų įrodymų nustatyti Projekte numatytos veiklos nevykdymą), per kurį Paramos gavėjas nebevykdė, bet privalėjo vykdyti Projekte numatytą veiklą (teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo ir pobūvių) paslaugas). Sankcija taikyta už 890 kalendorinių dienų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. (Paramos gavėjas turėjo pradėti vykdyti Projekte numatytą veiklą) iki 2018 m. kovo 8 d. (iki NMA paskutinės Projekto patikros vietoje datos, kai buvo nustatyta, kad Projekte numatyta veikla nebuvo / negalėjo būti vykdoma).

Šalies argumentai

4.3. Pareiškėjas rėmėsi subjektyvaus pobūdžio teiginiais, nenurodė, kokia, jo nuomone, sankcija būtų proporcinga. Pareiškėjas neatsižvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį ir ja konstatuotus pareiškėjo pažeidimus vykdant Projektą. Sprendimas II yra motyvuotas ir aiškus, jame teisiškai įvertintas pažeidimo pobūdis ir mastas. Pareiškėjas perrašė ankstesnio skundo argumentus, tačiau nesigilino į taikytos sankcijos dydį, kitas svarbias sankcijos skyrimo aplinkybes.

4.4. Pareiškėjas teigė, kad NMA praleido senaties terminą sankcijai taikyti. NMA su šiais argumentais nesutiko, kadangi pažeidimas buvo daromas nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. kovo 8 d. Patraukimo atsakomybėn senaties terminas (4 metai) skaičiuojamas nuo 2018 m. kovo 8 d., tačiau senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Net neįtraukus laikotarpio, kai senaties eiga nutrūko dėl teisminio nagrinėjimo, NMA teigė, kad nebuvo suėjęs patraukimo atsakomybėn senaties terminas.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas 2013 m. liepos 19 d. NMA pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos trečiosios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2013 metais taisyklės, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 3D-430 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2013 metais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Paraiškoje nurodė, kad kaimo turizmo sodyboje bus įrengta 12 numerių, kuriuose vienu metu galės apsistoti 24 svečiai, didelė salė svečių maitinimui, pobūviams. Planuodamas plėtoti kaimo turizmo veiklą, siekia šių tikslų: įkurti aukščiausio lygio kaimo turizmo sodybą, plėtoti ne žemės ūkio veiklą kaimo vietovėje, pasiūlant didesnę paslaugų įvairovę ir aukštesnę kokybę. Sodyboje numatoma teikti apgyvendinimo, maitinimo, pobūvių svečių priėmimo paslaugas.

6.2. Pareiškėjas ir Agentūra 2014 m. sausio 17 d. sudarė Sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo, be kita ko, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane, t. y. teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir pobūvių, svečių priėmimo) paslaugas (17.1 p.), raštu pranešti apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo; jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys Projekto apimtį, Projekto investicijas, Paramos dalių išdėstymą bei dydį, mokėjimo prašymų pateikimo tvarką, pakeitimai, pratęsiantys Projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys Projektą ar Sutartyje ir (arba) Paraiškoje bei sprendime skirti Paramą nustatytus Paramos gavėjo įsipareigojimus, paramos gavėjui neleidžiami (17.3 p.), bei įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais (17.10 p.).

6.3. Agentūra, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir gavusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pritarimą, Sprendimu I susigrąžino pareiškėjui išmokėtą paramą (199 706,61 Eur) ir nutraukė Sutartį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo I panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 3 nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikino NMA Sprendimo I dalį, kuria pareiškėjui skirta poveikio priemonė – visos paramos susigrąžinimas, nutraukiant paramos sutartį ir perdavė poveikio priemonių pareiškėjui už šiame sprendime nustatytus pažeidimus skyrimo klausimą atsakovui nagrinėti iš naujo.

6.4. Agentūra, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, 2021 m. lapkričio 30 d. priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui taikyti išmokėtos paramos dalies sumos 147 499,70 Eur susigrąžinimo sankciją.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės) ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą ir užbaigto Projekto ataskaitą. Nuo šios datos jis turėjo vykdyti Projekte numatytą veiklą – teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir pobūvių, svečių priėmimo) paslaugas, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas turėjo būti pradėjęs vykdyti realią veiklą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nurodė, kad NMA patikrų vietoje metu užfiksavo, jog veikla nebuvo vykdoma – 2016 m. kovo 14 d. atliktos patikros vietoje metu nustatyta, kad veikla nevykdoma: apgyvendintų asmenų nėra, kambariai tušti, neapstatyti baldais. 2017 m. gegužės 31 d. patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad veikla nevykdoma (apgyvendintų asmenų nėra, aplinkos tvarkymo darbai neatlikti, neparuošti takai, neprižiūrėta teritorija, nešienaujama žolė, nebaigti teritorijos tvarkymo darbai, viduje nesumontuoti šviestuvai, ne visi kambariai iki galo apstatyti baldais, virtuvės įrangos nėra). 2018 m. kovo 8 d. patikros įgyvendinimo vietoje ataskaitoje konstatuota, kad veikla nevykdoma, t. y. apgyvendintų asmenų nėra, patalpos užrakintos. Šių patikrų vietoje metu nustatyti duomenys nėra paneigti. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartyje teismas pritarė NMA nustatytam pažeidimui, kad pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. kovo 8 d. nevykdė Projekte numatytos veiklos: neteikė kaimo turizmo paslaugų (apgyvendinimo, maitinimo, pobūvių, svečių priėmimo). Šis faktas, teismo vertinimu, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti tuo, jog nei 2016, nei 2017, nei 2018 m. veikla, kurią pagal Projektą pareiškėjas turėjo vykdyti, nebuvo vykdoma.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sprendime II NMA detaliai ir aiškiai pasisakė dėl taikytos paramos dalies sugrąžinimo ir sankcijos pagrįstumo, įvertinus pažeidimo sunkumo pobūdį, mastą ir sukeltas teisines pasekmes. Agentūra taikė ne pačią griežčiausią sankciją, bet proporcingą padarytam pažeidimui paramos dalies susigrąžinimo sankciją už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. kovo 8 d. (per šį laikotarpį pareiškėjas nevykdė, bet privalėjo vykdyti Projekte numatytą veiklą (teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pobūvių) paslaugas)), t. y. taikė sankciją už 890 kalendorinių dienų laikotarpį, pradedant nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. (pareiškėjas turėjo pradėti vykdyti Projekte numatytą veiklą) iki 2018 m. kovo 8 d. (Agentūros paskutinės Projekto patikros vietoje data, kai buvo nustatyta, kad Projekte numatyta veikla nebuvo / negalėjo būti vykdoma) (890 kalendorinių dienų x 165,73Eur (199 706,61 Eur (išmokėtos paramos suma) / 1 205 kalendorinių dienų skaičius (Projekto vykdymo terminas nuo paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos (2015 m. rugsėjo 30 d.) iki kontrolės laikotarpio pabaigos (2019 m. sausio 17 d.), viso 147 499,70 Eur)). Todėl atsakovas taikė dalies paramos lėšų sugrąžinimo sankciją, kuri apskaičiuota proporcingai pagal Projekto nevykdymo dienų skaičių, konkretizuota ir individualizuota.

10. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad Agentūra praleido 4 metų senaties terminą sankcijai taikyti. Pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnį patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas pažeidimas. Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja patraukimo atsakomybėn senaties termino. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Teismas vertino, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas nėra suėjęs, nes pažeidimas buvo daromas nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. kovo 8 d., todėl šis terminas skaičiuojamas nuo 2018 m. kovo 8 d., tačiau senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Šiuo atveju net neįtraukus laikotarpio, kai senaties eiga nutrūksta dėl nagrinėto Sprendimo I teisėtumo Vilniaus apygardos administraciniame ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismuose, nėra suėjęs 4 m. patraukimo atsakomybėn senaties terminas, todėl pareiškėjo argumentai šiuo pagrindu buvo atmesti.

11. Teismo nuomone, pareiškėjas iš esmės neįvykdė prisiimto įsipareigojimo teikti kompleksiškas kaimo turizmo paslaugas (apgyvendinimo, maitinimo, pobūvių paslaugų) ir tokiu būdu pažeidė Sutarties 17.1, 17.3, 17.10 punktus, taip pat teisės aktų nuostatas, be kita ko, Įgyvendinimo taisyklių 24.2.3 punktą, Administravimo taisyklių 187, 190 punktus. Teismas pažymėjo, kad kai paramos gavėjui yra skiriama parama konkretaus projekto įgyvendinimui, ypatingą reikšmę įgyja aplinkybė, kad šis projektas būtų įgyvendintas nustatytu terminu, įgyvendinant projektą nebūtų pažeisti paraiškoje dėl finansavimo suteikimo ir paramos sutartyje nustatyti reikalavimai bei paramos gavėjo įsipareigojimai, kylantys iš paramos santykius reglamentuojančių teisės aktų. Šių reikalavimų pažeidimas (netinkamas paramos sutarties sąlygų vykdymas arba jų nevykdymas, Europos Sąjungos ar nacionalinių teisės aktų pažeidimas) gali lemti sankcijos paramos gavėjui skyrimą, be kita ko, ir paramos sumos susigrąžinimą.

12. Kadangi pareiškėjas nevykdė Projekte numatytos veiklos, t. y. neteikė kaimo turizmo paslaugų, pažeidė Sutarties sąlygas, o byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad aplinkybės, turėjusios įtakos pažeidimo padarymui, gali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui pritaikyta sankcija yra proporcinga ir atitinka padaryto pažeidimo mastą. Konstatuota, kad skundžiamas Sprendimas II yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai argumentuotas, detaliai aprašyta taikyta pareiškėjui sankcija, ji individualizuota pagal bendrąsias poveikio priemonių taikymo asmeniui taisykles. Buvo įvertintas padaryto pažeidimo sunkumas, pobūdis, kilusios neigiamos pasekmės.

III.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

14.1. Pareiškėjas Projekte numatytą veiklą 2016–2018 m. laikotarpiu vykdė, o tokią aplinkybę galėjo ir privalėjo nustatyti tiek šią bylą nagrinėjantis teismas, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eA-204-602/2021. Nustatant faktines aplinkybes, susijusias su Projekte numatytos veiklos vykdymu, tiek NMA, tiek ir bylą nagrinėję teismai klaidingai interpretavo pareiškėjo veiklos ataskaitų duomenis, buvo supainiota valiuta, neatliktas konvertavimas, o Projekto (ne)įgyvendinimo mastas buvo nepagrįstai iškreiptas. Esant fakto klaidoms, skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

14.2. Sutartyje nurodyta teikiamos paramos suma buvo nurodyta litais. 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos valiuta iš litų buvo pakeista į eurus, todėl visuose po šios datos pasirašytuose pareiškėjo ir NMA susitarimuose dėl Sutarties pakeitimo, pareiškėjui teikiamos paramos sumos buvo perskaičiuotos į eurus. Tačiau pareiškėjo 2013 m. liepos 15 d. verslo plane nurodytos sumos, balanso prognozės, pelno (nuostolių) prognozės, kurias pasiekti ir įgyvendinti turėjo pareiškėjas, liko nekonvertuotos į eurus.

14.3. NMA netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktas Projekto įgyvendinimo ataskaitas, nes neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjo 2013 m. liepos 15 d. verslo plane nurodytos sumos, balanso prognozės, pelno (nuostolių) prognozės, kurias pasiekti ir įgyvendinti turėjo pareiškėjas, buvo nurodytos litais, o teikiamose Projekto įgyvendinimo ataskaitose nurodyti jau pasiekti projekto priežiūros rodikliai buvo nurodomi eurais. Todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas Projekto neįvykdė žymiai didesne dalimi ir pagal tai priėmė sprendimą dėl paramos lėšų susigrąžinimo iš pareiškėjo. Jeigu visi pareiškėjo Projekto įgyvendinimo ataskaitose už 2015–2017 metus nurodyti skaičiai būtų vertinami eurais, ką nepagrįstai padarė tiek Agentūra, tiek administraciniai teismai, galėtų susidaryti nuomonė, kad pareiškėjas visiškai Projekto nevykdė, jo tikslų nepasiekė, o tik nesąžiningai pasinaudojo jam suteikta parama. Tačiau skaičius konvertavus į eurus šis vertinimas yra nelogiškas.

14.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino Projekto įgyvendinimo ataskaitos už 2016 metus (kurioje buvo nurodyta, kad „lentelėje pateiktas grynasis pelnas pateiktas 56 342,00 Lt, o ataskaitiniu laikotarpiu pasiektas grynasis pelnas pasiektas 11 500,00 Eur“) ir pareiškėjo atsakovui 2017 m. gegužės 30 d. pateiktus papildomus paaiškinimus dėl grynojo pelno, pažymėdamas, kad valiutos yra skirtingos, o taip pat nurodydamas, koks procentas planuoto rodiklio yra pasiektas, jeigu suvienodinamos skirtingais laikotarpiais buvusios valiutos. Nagrinėjamu atveju byla turi būti iš naujo grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad būtų nustatyti tikslūs ir teisingi pareiškėjo vykdyto Projekto planuoti ir pasiekti rodikliai bei reali, o ne pagal iškreiptus duomenis konstatuota, Projekto neįgyvendinimo apimtis.

14.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-204-602/2021 yra analogiškos fakto klaidos dėl Projekto įgyvendinimo ataskaitose nurodytų duomenų vertinimo. Minėtoje nutartyje aplinkybės dėl Projekto (ne)įgyvendinimo vertintos grynojo pelno siektinus rodiklius litais lyginant su jau pasiektais grynojo pelno rodikliais eurais, konvertavimas nebuvo atliktas. Todėl tikrasis Projekto neįgyvendinimo mastas byloje nenustatytas, nors buvo laikomas prejudiciniu faktu. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje neteisingai nurodė Projekto priežiūros rodiklius, kadangi rėmėsi pareiškėjo verslo planu, kuriame grynojo pelno siektini rodikliai buvo nurodyti litais, tačiau sprendime jie pateikti eurais.

Šalies argumentai

14.6. Pareiškėjas vertina, kad neskundžiamoje teismo nutartyje nurodyti faktai yra klaidingi, todėl susiklosčiusi situacija yra neteisinga. Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino NMA poveikio priemonių pareiškėjui taikymo klausimą nagrinėti iš naujo, spręstina, kad byla nebuvo baigta, todėl pareiškėjas negalėjo kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų peržiūrėti ir ankstesnę 2021 m. vasario 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eA-204-602/2021 bei šioje byloje nustatytus faktus dėl pareiškėjo siektinų grynojo pelno rodiklių valiutos.

14.7. Pareiškėjas nesutinka, kad Projekto nevykdė 890 kalendorinių dienų, t. y. laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. kovo 8 d. Byloje esantys duomenys ir Projekto įgyvendinimo ataskaitos rodo, jog per šį laikotarpį buvo uždirbtas pelnas. Pareiškėjas 2016 metais ne tik įgyvendino, tačiau net viršijo prognozuotą poilsiautojų skaičių, 2017 m. taip pat poilsiautojus aktyviai priiminėjo, tačiau suplanuotus rodiklius pilnai įgyvendinti sutrukdė prastos oro sąlygos vasaros laikotarpiu. Nesuprantama, kaip objekte lankantis poilsiautojams, jiems susimokant už suteiktas paslaugas ir esant tik iš dalies nepasiektiems verslo plane suplanuotiems grynojo pelno rodikliams, galėjo būti konstatuotas visiškas Projekto nevykdymas.

14.8. Jeigu pareiškėjui buvo nustatyta pareiga NMA teikti visas reikiamas Projekto įgyvendinimo ataskaitas, laikytina, kad ir Agentūra turėjo pareigą šias ataskaitas ir jose fiksuotus rodiklius tinkamai įvertinti. Jeigu NMA, neatlikdama konvertavimo, planuotus rodiklius litais lygino su pasiektais rodikliais eurais bei dėl to nustatė visišką Projekto neįgyvendinimą, vertintina, kad ir pareiškėjas neturėjo pareigos prisiimti atsakomybės už NMA netinkamą finansinių rodiklių vertinimą ir, juo labiau, sumokėti reikalaujamų sumų.

14.9. Atsakovas sprendimą dėl paramos grąžinimo iš esmės grindžia vien patikrinimų vietoje rezultatais, nors visi trys patikrinimai buvo atlikti ne vasaros sezono metu, o kovo, gegužės mėnesiais, kai tik vykdomas pasiruošimas sezonui, atnaujinamos patalpos, juose esantys baldai, daiktai, atliekami teritorijos tvarkymo darbai ir pan. Jeigu pareiškėjui buvo privaloma teikti Projekto įgyvendinimo finansinius ir kitus rodiklius, priimant sprendimą dėl paramos grąžinimo šie rodikliai taip pat turi būti išsamiai vertinami. Sankcija negali būti grindžiama vien atsitiktinių patikrų, vykusių ne sezono metu, išvadomis, įvertinus vos tris dienas per ginčo laikotarpį, o ne vertinant viso šio laikotarpio veiklą kompleksiškai.

14.10. NMA taiko sankcijas ir reikalauja grąžinti net 73,86 proc. suteiktos paramos, kas sudaro 147 499,70 Eur. Tačiau „susumavus“ 2015–2017 m. laikotarpiu pareiškėjo nepasiektą grynojo pelno rodiklį matyti, kad pareiškėjas 2016 metais „uždirbo“ tik 4 817,77 Eur mažiau, nei buvo suplanuota verslo plane bei 3 494 Eur mažiau 2017 metais. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, grynojo pelno gavo 8 311,77 Eur mažiau, nei suplanuota verslo plane, kurį analizavo ir patvirtino NMA. Pareiškėjas nesutinka, kad Projekto neįgyvendinus dalyje dėl 8 311,77 Eur, yra teisinga ir proporcinga taikyti 17,74 kartų didesnę sankciją, reikalaujant grąžinti net 147 499,70 Eur. Susidaro situacija, kai nėra svarbu, ar pareiškėjas būtų iš vis nevykdęs veiklos, ar ją tik būtų vykdęs iš dalies.

14.11. Nors teismas nurodė, kad Agentūra taikė ne pačią griežčiausią sankciją, tačiau už 2015 m. rugsėjo 30 d. – 2018 m. kovo 8 d. laikotarpį pareiškėjui yra paskirta maksimaliai galima sankcija. Be to, Sutarties 19.6 punkte nustatyta, kad NMA privalo stebėti Projekto įgyvendinimo eigą ir pažangą, planuotų pasiekti Projekto rezultatų įgyvendinimą, tikrinti ir analizuoti paramos gavėjo teikiamas ataskaitas ir priimti sprendimus dėl jų tvirtinimo, reikalauti papildomos informacijos. 19.8 punkte numatyta atsakovo pareiga teikti paramos gavėjui pastabas ir įspėjimus dėl Projekto netinkamo vykdymo. Šiuo atveju pareiškėjui sankcija buvo paskirta iš karto, be jokių perspėjimų ir papildomo terminio pažeidimams pašalinti. Pati Agentūra Paramos sutarties nuostatas vykdė netinkamai, nekontroliavo Projekto, neteikė įspėjimų, todėl pareiškėjui paskirta sankcija yra nepagrįsta ir neproporcinga.

14.12. Pareiškėjas nesutinka, kad atsakovas įvertino pažeidimo sukeltas teisines pasekmes, kadangi NMA tik formaliai išvardijo pareiškėjo nepasiektus Projekto tikslus, tačiau jokių realių pasekmių, kurias ji patyrė dėl Pareiškėjo padarytų pažeidimų nenurodė. Atsakovas nepateikė duomenų, kad dėl padarytų pažeidimų buvo susilaukta sankcijų iš Europos Sąjungos. Atsakovas nepagrindė, kad dėl padarytų pažeidimų buvo sukelti neigiami padariniai, todėl vieno iš pagrindų, lemiančių sankcijos dydį bei akcentuojamų teismų praktikoje, iš vis nebuvo.

Atsiliepimas

15. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:

16.1. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės siekia pakartotinio aplinkybių dėl pareiškėjo nustatytų pažeidimų vertinimo. Pažeidimo vertinimas yra įrodinėjimo dalykas, kuris buvo atliktas nagrinėjant bylą pagal įrodymų vertinimo taisykles. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė dėl veiklos nevykdymo ir nurodė, jog NMA pagrįstai nustatė Sprendime I įvardintus pažeidimus, tačiau neįvardino paties pažeidimo pobūdžio ir masto, todėl šis trūkumas laikytas esminiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritarė NMA nustatytam pažeidimui, kad pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. kovo 8 d. nevykdė Projekte numatytos veiklos, t. y. neteikė kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir pobūvių, svečių priėmimo) paslaugų. Tai laikytina prejudiciniu faktu, nustatytu minėtoje byloje.

16.2. Sprendime II buvo detaliai ir aiškiai pasisakyta dėl taikytos paramos dalies sugrąžinimo sankcijos pagrįstumo, įvertinus pažeidimo sunkumo pobūdį, mastą bei sukeltas teisines pasekmes. Sprendimu II NMA taikė proporcingą padarytam pažeidimui paramos dalies susigrąžinimo sankciją už laikotarpį (laikotarpis, kuriam pakanka neginčijamų įrodymų nustatyti dėl Projekte numatytos veiklos nevykdymo), per kurį pareiškėjas nebevykdė, bet privalėjo vykdyti Projekte numatytą veiklą (teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo ir pobūvių) paslaugas), t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. kovo 8 d. Todėl NMA sankciją taikė už 890 kalendorinių dienų laikotarpį.

Šalies argumentai

16.3. Pareiškėjo teiginiai, kad jis vykdė veiklą, yra paneigti bylos medžiaga ir teismo įvertintomis aplinkybėmis.

Atsiliepimas

16.4. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytu nauju argumentu, kad vienas iš rodiklių (grynasis pelnas) buvo neteisingai įvertintas o tai patvirtina, kad Projektas buvo vykdomas. NMA pažymi, kad pareiškėjas nepasiekė projekto tikslų: įkurti aukščiausio lygio kaimo turizmo sodybą, padidinti užimtumą kaime, sukuriant 2 naujas darbo vietas, plėtoti ne žemės ūkio veiklą kaimo vietoje, pasiūlant didesnę paslaugų įvairovę ir aukštesnę kokybę. Nesant įrodymų apie realų paslaugų laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. kovo 8 d. teikimą nėra pagrindo vertinti pareiškėjo nurodomo vieno iš rodiklių – grynojo pelno, vertinimo kaip sudarančio pagrindą spręsti, jog pažeidimai buvo nustatyti netinkamai ir sankcija paskirta nepagrįstai, o kartu ir kaip pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

16.5. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent tuo metu pagal proceso operatyvumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Pareiškėjas NMA Sprendimo II neteisėtumą grindžia naujomis aplinkybėmis. Tokių aplinkybių pareiškėjas pirmosios instancijos teisme nenurodė, apie jas neužsiminė.

16.6. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl to, kad turi būti iš naujo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytos aplinkybės ir kad turi būti atnaujintas procesas byloje Nr. eA-204-602/2021. NMA pažymi, kad procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos.

16.7. Pareiškėjas kvestionuoja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytas išvadas dėl veiklos nevykdymo, pakartotinai pasisakydamas dėl aplinkybių, kurias jau vertino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, susijusias su veiklos nevykdymu, pareiškėjo pateiktais finansiniais dokumentais. Pareiškėjui sankcija buvo skirta už laikotarpį, kai pareiškėjas nevykdė, nors turėjo vykdyti Projekte numatytą veiklą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kurie nepaneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytų išvadų dėl veiklos nevykdymo. NMA pažymi, kad veikla yra vykdoma tuomet, kai ji vykdoma realiai, taip, kaip numatyta. Pareiškėjas, prisiimdamas įsipareigojimus, turėjo suprasti, kad nepakanka tik formaliai nurodyti, jog vykdo veiklą, teikdamas buhalterinius dokumentus, bet tokias paslaugas turi vykdyti realiai. Tokios veiklos nevykdymo rizika tenka pačiam pareiškėjui.

16.8. Pareiškėjas siekia nukreipti dėmesį nuo ginčo dalyko – šiuo atveju nėra keliamas klausimas dėl pareiškėjo nurodomų pajamų iš veiklos, tačiau šiuo atveju ginčo dalykas – pažeidimo tyrimo metu nustatyto už pareiškėjo veiklos paraiškoje (verslo plane) numatytos veiklos neįvykdymą sankcijos taikymas. Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjas veiklos nevykdė (neteikė kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo ir pobūvių paslaugų) laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. kovo 8 d. ir nepasiekė esminio projekto tikslo.

16.9. Pareiškėjo padaryti pažeidimai ir už juos taikomos sankcijos dydžio nustatymas detaliai aprašytas NMA Sprendime II, todėl NMA jų nekartoja, tačiau nurodo, kad Sprendime II buvo išanalizuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose ir panašiose bylose, detaliai aprašyta taikytina pareiškėjui sankcija, ją individualizuojant pagal bendrąsias poveikio priemonių taikymo asmeniui taisykles. NMA Sprendime II nurodė kilusias neigiamas pasekmes, kurias tinkamai ir visapusiškai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

16.10. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo II, kuriuo NMA nusprendė pareiškėjui taikyti išmokėtos paramos dalies sumos – 147 499,70 Eur susigrąžinimo sankciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad NMA sankcija yra proporcinga, konkretizuota ir individualizuota, bei atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-204-602/2021, pareiškėjo skundą atmetė.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir argumentais, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, tiek atsakovas, tiek administraciniai teismas, anksčiau nagrinėję šią bylą, priėjo prie nepagrįstų išvadų ir netinkamai įvertino įrodymus, NMA sankciją skyrė praleidusi senaties terminą, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, anksčiau minėta įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis privalo būti peržiūrėta.

20. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Bylą nagrinėjęs teismas įvertino esminius pareiškėjo teiktus argumentus. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

22. Skundžiamu sprendimu NMA konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Sutarties 1.1, 17.1, 17.3 ir 17.10 papunkčių, Įgyvendinimo taisyklių 24.2.3 papunkčio ir Administravimo taisyklių 187 ir 190 punktų nuostatas:

22.1. Pagal Sutarties 1.1 papunktį pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą nepažeidžiant šios Sutarties sąlygų, Europos Bendrijos (toliau – ir EB) ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų;

22.2. Pagal Sutarties 17.1 papunktį, Paramos gavėjas privalo, siekdamas numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane;

22.3. Sutarties 17.3 papunktyje nurodyta, kad Paramos gavėjas privalo raštu pranešti apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo. Jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys Projekto apimtį, Projekto investicijas, Paramos dalių išdėstymą bei dydį, mokėjimo prašymų pateikimo tvarką, pakeitimai, pratęsiantys Projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys Projektą ar Sutartyje ir (arba) Paraiškoje bei sprendime skirti Paramą nustatytus Paramos gavėjo įsipareigojimus, paramos gavėjui neleidžiami;

22.4. Sutarties 17.10 papunktyje nustatyta, kad Paramos gavėjas privalo įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais;

22.5. Įgyvendinimo taisyklių 24.2.3 papunktyje įtvirtintas, be kita ko, pareiškėjo įsipareigojimas be rašytinio Agentūros sutikimo neatlikti esminio projekte numatytos veiklos, projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų pakeitimo (vykdyti verslo plane numatytą veiklą);

22.6. Pagal Administravimo taisyklių 187 punktą bendruoju atveju, jeigu programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip, paramos gavėjas, po projekto pabaigos, kol sueis 5 arba 7 (septynerių metų projekto priežiūros terminas taikomas tuo atveju, kai Projektų atrankos komisijos rekomendacijoje skirti paramą nurodoma, kad projektas turi būti įtrauktas į rizikingų projektų sąrašą ir nurodomi kriterijai, kuriais remiantis projektas įtraukiamas į rizikingų projektų sąrašą. Agentūros nustatyta tvarka, projekto kontrolės laikotarpis gali būti peržiūrėtas. Tais atvejais, kai projektas įtraukiamas į rizikingų projektų sąrašą, paramos gavėjas yra įpareigojamas pateikti projekto priežiūros rodiklius visam projekto kontrolės laikotarpiui) metai nuo paramos sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti projektui paramą dienos, per 4 mėnesius kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus, Agentūrai teikia užbaigto projekto metinę ataskaitą (tik su investicijomis susijusių Programos priemonių atveju, kai paramos gavėjas mažiausiai penkerius arba septynerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti projektui paramą priėmimo dienos įsipareigoja be rašytinio Agentūros sutikimo nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti ar kitaip nesuvaržyti už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekto veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos), o teikiant galutinį mokėjimo prašymą – galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą.

22.7. Administravimo taisyklių 190 punkte nurodyta, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Paramos gavėjas privalo raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu.

23. Byloje nustatyta, kad:

23.1. Pareiškėjas NMA 2013 m. liepos 19 d. pateikė Paraišką, kurioje nurodė planuojantis statyti kaimo turimo pastatą. Sodyboje bus įrengta 12 numerių, kuriuose vienu metu galės apsistoti 24 svečiai, didelė salė svečių maitinimui, pobūviams. Be apgyvendinimo paslaugų, sodyboje bus tiekiamos maitinimo, pobūvių paslaugos. Pareiškėjas, planuodamas plėtoti kaimo turizmo veiklą, siekia tokių tikslų: įkurti aukščiausio lygio kaimo turizmo sodybą; padidinti užimtumą kaime, sukuriant 2 naujas darbo vietas; plėtoti ne žemės ūkio veiklą kaimo vietovėje, pasiūlant didesnę paslaugų įvairovę ir aukštesnę kokybę.

23.2. NMA 2018 m. birželio 11 d. Sprendimu I nutraukė Sutartį ir susigrąžino visą pareiškėjui išmokėtą paramą – 199 706,61 Eur. Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikino Sprendimo I dalį, kuria pareiškėjui skirta poveikio priemonė – visos paramos susigrąžinimas, nutraukiant paramos sutartį, ir perdavė poveikio priemonių pareiškėjui už šiame sprendime nustatytus pažeidimus skyrimo klausimą NMA nagrinėti iš naujo.

23.3. NMA, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, 2021 m. lapkričio 30 d. priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą Sprendimą II, kuriuo nusprendė pareiškėjui taikyti paramos susigrąžinimo sankciją – 147 499,70 Eur. Sprendime II nurodyta, kad sankcija taikoma už laikotarpį, kada pareiškėjas privalėjo, tačiau nevykdė Projekte nustatytos veiklos (teikti turizmo (apgyvendinimo, maitinimo ir pobūvių) paslaugas), t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. (kada pareiškėjas turėjo pradėti vykdyti projekte numatytą veiklą) iki 2018 m. kovo 8 d. (iki NMA paskutinės Projekte patikros vietoje datos, kai buvo nustatyta, kad Projekte numatyta veikla nebuvo / negalėjo būti vykdoma) (890 k. d. x 165,73 Eur (199 706,61 Eur (išmokėtos paramos suma) / 1 205 k. d. skaičius) = 147,499,70 Eur).

24. Teisėjų kolegija byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu neturi pagrindo kitaip vertinti atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad senaties terminas sankcijai skirti nagrinėjamu atveju praleistas nebuvo. Pažymėtina, kad pagal Reglamento 2988/95 3 straipsnį 1 dalį patraukimo atsakomybėn senaties terminas – 4 metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip 3 metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2021 m. lapkričio 30 d., NMA paskutinės Projekto atliktos patikros vietoje data, kai buvo nustatyta, kad Projekte numatyta veikla nebuvo / negalėjo būti vykdoma 2018 m. kovo 8 d., todėl, net neįtraukus laikotarpio, kai senaties eiga nutrūko dėl teisminio nagrinėjimo, patraukimo atsakomybėn senaties terminas suėjęs nebuvo.

25. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4274-415/2019). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012, 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-982-552/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų užtikrinti sąžiningą procesą, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Atsižvelgiant į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir įvertinus tai, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl galbūt neatlikto litų konvertavimo į eurus ir dėl to neteisingai apskaičiuotų piniginių sumų nebuvo nurodyti bei nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, šie argumentai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų dėl atsakovo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo netinkamai nustatytų aplinkybių, pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

27. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo I panaikinimo, 2021 m. vasario 3 d. nutartimi Nr. eA-204-602/2021 konstatavo, kad atsakovas padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo pateikti dokumentai, be kita ko, buhalterinės apskaitos dokumentai, nepatvirtina pareiškėjo vykdytos veiklos (apgyvendinimo paslaugų) kaimo turizmo sodyboje laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. kovo 8 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su NMA pozicija, kad pareiškėjas, pateikdamas minėtus dokumentus, siekė tik imituoti vykdomą veiklą ir taip suklaidinti NMA. Pagrįsdamas šias išvadas teismas atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad nepaisant to, jog iki Sprendimo I priėmimo maitinimo ir pobūvių paslaugos sodyboje faktiškai negalėjo būti teikiamos, tačiau sodyboje nuo pat pradžių buvo teikiamos apgyvendinimo paslaugos su pareiškėju susijusių bendrovių darbuotojams, jų pažįstamiems, nors ir nevisiškai įrengtuose kambariuose. Be to, pats pareiškėjas 2018 m. kovo 6–8 d. NMA patikrų metu patvirtino, kad kaimo turizmo sodyba nėra visiškai įrengta, kad joje neteikiamos nurodytos maitinimo ir pobūvių paslaugos, bei kad jis nereklamuoja sodybos, nes negali teikti visapusiškų paslaugų.

29. Vadovaujantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. nutarties 26–27 p.), pažymėtina, kad aplinkybės, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotus pažeidimus, yra konstatuotos įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartyje Nr. eA-204-602/2021, todėl nėra kvestionuojamos nagrinėjamoje byloje.

30. Aplinkybė, jog pareiškėjas nevykdė Projekto laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. kovo 8 d., t. y. 890 dienų, buvo konstatuota įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi.

31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Sprendime II NMA detaliai ir aiškiai pasisakė dėl taikytos paramos dalies sugrąžinimo ir sankcijos pagrįstumo, įvertinusi pažeidimo sunkumo pobūdį, mastą ir sukeltas teisines pasekmes. Agentūra taikė ne pačią griežčiausią sankciją, bet proporcingą padarytam pažeidimui paramos dalies susigrąžinimo sankciją už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. kovo 8 d. (per šį laikotarpį pareiškėjas nevykdė, bet privalėjo vykdyti Projekte numatytą veiklą (teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pobūvių) paslaugas)), t. y. taikė sankciją už 890 kalendorinių dienų laikotarpį, pradedant nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. (pareiškėjas turėjo pradėti vykdyti Projekte numatytą veiklą) iki 2018 m. kovo 8 d. (Agentūros paskutinės Projekto patikros vietoje data, kai buvo nustatyta, kad Projekte numatyta veikla nebuvo / negalėjo būti vykdoma) (890 kalendorinių dienų x 165,73Eur (199 706,61 Eur (išmokėtos paramos suma) / 1 205 kalendorinių dienų skaičius (Projekto vykdymo terminas nuo paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos (2015 m. rugsėjo 30 d.) iki kontrolės laikotarpio pabaigos (2019 m. sausio 17 d.), viso 147 499,70 Eur)). Todėl atsakovas taikė dalies paramos lėšų sugrąžinimo sankciją, kuri apskaičiuota proporcingai pagal Projekto nevykdymo dienų skaičių, konkretizuota ir individualizuota.

32. Byloje nėra ginčo, jog NMA keletą kartų atliko patikrą vietoje ir nustatė pažeidimus, dėl kurių pareiškėjas teikė savo pastabas, todėl pareiškėjo argumentas, kad atsakovas be jokių įspėjimų skyrė pareiškėjui sankciją atmetamas kaip nepagrįstas.

33. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-204-602/2021 pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymas atnaujinti procesą paduodamas ABTĮ 158–160 straipsnių nustatytu terminu ir tvarka. Toks prašymas negali būti nurodomas apeliaciniame skunde (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-520/2019), todėl šioje byloje nenagrinėjamas.

34. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.

35. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nustatė ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė