- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-295-480/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05667-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- Z. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Res capitalis“
- Advokatai
- Ina Kurauskienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. M., atstovaujamos advokatės Inos Kurauskienės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11472-528/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Res capitalis“ ieškinį atsakovei Z. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Res capitalis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 900,00 Eur skolą už suteiktas paslaugas pagal 2017 m. sausio 10 d. sutartį, 710,00 Eur baudą už sutarties 3.4 ir 3.5 punktų pažeidimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. sausio 10 d. šalių rašytinės sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo surasti atsakovei priklausančio žemės sklypo pirkėją, kuris sutiktų už sklypą sumokėti 7 100,00 Eur ir sudarytų su atsakove žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį. Šalys susitarė, kad ieškovei liks visas kainos skirtumas, jei atsakovės žemės sklypas bus parduotas už didesnę kainą. Analogišką sutartį tam pačiam žemės sklypui šalys buvo sudarę 2015 m. lapkričio 10 d., tik žemės sklypo kaina buvo 8 500,00 Eur, o už pirkėjo suradimą atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti ieškovei 1 000,00 Eur atlygį. Ieškovė surado pirkėją V. K., 2017 m. sausio 19 d. sudarė su juo sutartį, kuria šis įsipareigojo iki 2017 m. kovo 1 d. nupirkti atsakovės žemės sklypą už 8 000,00 Eur. Atsakovei buvo pranešta apie pirkėją, suorganizuotas susitikimas, tačiau po jo atsakovė ėmė vengti ieškovės. Atsakovei buvo išsiųstas rašytinis priminimas, tačiau sutartu laiku atsakovė į susitikimą neatvyko, paskambinusi telefonu pareiškė į susitikimą neatvyksianti ir žemės sklypo už sutartą kainą neparduosianti. Už suteiktas paslaugas ieškovė turėjo gauti 900,00 Eur atlygį, kurio negavo dėl atsakovės kaltės, šiai nemotyvuotai atsisakius parduoti žemės sklypą ieškovės surastam pirkėjui. Pagal šalių sutartį, ieškovei atsisakius duoto ieškovei pavedimo, keičiant kainą arba nutraukus sutartį, atsakovė per 3 kalendorines dienas turi sumokėti ieškovei 10 procentų dydžio baudą nuo sutartos objekto kainos. Todėl ieškovė papildomai prašo priteisti jai iš atsakovės ir 710,00 Eur baudą.Atsakovė Z. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad bendradarbės rekomendavimu 2015 m. susitiko su E. V., kuris siūlė parduoti atsakovės sklypą už 8 500,00 Eur. Už tai ji turėjo sumokėti 1 000,00 Eur. Tą sutartį ji pasirašė neturėdama skaitymo akinių, o antro sutarties egzemplioriaus negavo, nors telefonu jo prašė. 2017 m. sausio mėnesį E. V. pasiūlė sudaryti naują sutartį. Ji atsisakė tai daryti, nes žinojo, jog žemės sklypų kainos išaugę, o jos sklypas vertingas. E. V. sakė turėjęs išlaidų, todėl ji sutiko jam sumokėti 100,00 Eur ir, pasirašiusi raštelį, juos sumokėjo. E. V. jai nieko nesakė apie pirkėją V. K., su V. K. ji nebendravo. E. V. negalėjo siūlyti žemės sklypo kitiems pirkėjams, nes reikėjo gauti gretimų žemės sklypų savininkų atsisakymus pirkti jos žemės sklypą. Sužinojus apie kaimynų pirmumą pirkti žemės sklypą, seniūnas pakabino skelbimą ir atsirado pirkėjas, nupirkęs jį šiek tiek didesne kaina. 2015 m. sutartį su ieškove ji nutraukė telefonu 2017 m. sausio 17 d., o sausio 23–24 atsirado pirkėjas, kuriam ji pardavė savo žemės sklypą. Ji nežinojo, kad raštu turi atsisakyti sutarties, tačiau pati ieškovė neneigė, jog 2015 m. sutartis negalioja, nes buvo sudaryta kita – 2017 m. sutartis. Ji nežinojo, kad V. K. yra pirkėjas, su juo kainos nederino, planų jam nedavė, į jo klausimą ar parduos žemės sklypą atsakė pagalvosianti. E. V. yra nesąžiningas, siekia nesąžiningai praturtėti, gal iš raštelio padarė sutartį. Ant 2017 m. sutarties ne jos parašas, ši sutartis nebuvo sudaryta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės Z. M. ieškovei UAB „Res capitalis“ 900,00 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 900,00 Eur sumos nuo 2017 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 Eur žyminio mokesčio, 280,00 Eur už advokato teisines paslaugas; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ginčo sutartyje klientą identifikuojančių rekvizitų vietoje yra rankraštinis atsakovės vardo bei pavardės įrašas bei parašas, kurie vizualiai analogiški įrašui ir parašui, esančiam 2015 m. lapkričio 10 d. sutartyje, kurios sudarymo ir pasirašymo atsakovė neneigia. Abi sutartys pagal pobūdį bei esmę yra tapačios, skiriasi tik ketinamo parduoti to paties nekilnojamojo turto objekto kaina bei atlygis už ieškovės suteiktas atsakovei paslaugas. Atsakovės teiginiai, jog sutartis suklastota iš jos pasirašyto raštelio dėl jos žadėtų sumokėti ieškovės vadovui 100,00 Eur už skelbimus apie parduodamą žemės sklypą, neargumentuoti ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teismas nurodė, kad šalių santykiai buvo tęstiniai – jie prasidėjo 2015 m. lapkričio 10 d., kai šalys sudarė rašytinę sutartį, kuri galiojo, kol šalys savo susitarimus pakeitė 2017 m. ginčo sutartimi. Tai, kad ieškovė surado atsakovės žemės sklypo pirkėją, informavo apie tai atsakovę, patvirtina pateikti į bylą rašytiniai įrodymai. Apie tai, kad šalių ginčo sutartyje nurodytą atsakovės žemės sklypą pageidavo pirkti, mokėjo avansą, 2017 m. sausio 19 d. buvo susitikęs tiesiogiai su atsakove ir derėjosi dėl kainos, paliudijo ir byloje liudytoju apklaustas V. K.. Jei atsakovė nebūtų pardavinėjusi ieškovės pagalba žemės sklypo, jai nebūtų buvę pagrindo susitikti su ieškovės direktoriumi, bendrauti su jo pristatytu asmeniu, skambinti ieškovės direktoriui E. V. 2017 m. sausio 19 d., 20 d., du kartus 27 d., vasario 24 d. bei du kartus 27 d.. Teismas nurodė, kad 2017 m. sausio 10 d. ginčo sutartyje, kaip ir prieš tai 2015 m. lapkričio 10 d. šalių sudarytoje sutartyje, buvo numatytas 12 mėnesių galiojimo terminas, o klientui raštiškai nenutraukus sutarties, sutartis galioja toliau tokį pat laikotarpį. Įrodymų apie rašytinį ginčo sutarties nutraukimą byloje nepateikta. Duomenų apie šio susitarimo pakeitimą byloje nėra, įrodymų, kad atsakovė teikė ieškovei rašytinį pranešimą apie sutarties nutraukimą taip pat nėra, todėl teismas pripažino, kad sutartis nebuvo nutraukta ir galiojo.Teismas konstatavo, kad ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė, nes jos surastas pirkėjas sutiko sumokėti už atsakovės žemės sklypą didesnę nei ginčo sutartyje nurodytą kainą, sumokėjo (perdavė ieškovei) už žemės sklypą pradinę įmoką ir siekė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Notarinė atsakovės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovės surastu pirkėju nebuvo sudaryta dėl atsakovės atsisakymo parduoti sutartą žemės sklypą, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės sumokėti jai sutartyje numatyto dydžio atlygį už tarpininkavimo paslaugas. Byloje yra Nacionalinės žemės tarnybos pažyma, jog pirmumo teisę jį pirkti turintys asmenys nepageidauja jo pirkti. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad A. ir J. M., kuriems ji pardavė minėtą žemės sklypą, turėjo pirmumo teisę jį pirkti. Taip pat atsakovė nėra pateikusi įrodymų, jog jos turėtas žemės sklypas buvo ženkliai vertingesnis ir ji jį pardavė už gerokai didesnę kainą nei siūlė V. K.. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės ir 710,00 Eur baudą, nes atsakovė pažeidė šalių sudarytos ginčo sutarties 3.4. ir 3.5. punktus. Iš esmės minėtos baudos yra numatytos, siekiant užtikrinti (apsaugoti) ieškovės interesus – gauti sutarto dydžio kompensaciją baudos pavidalu už tarpininkavimo paslaugas, jei sutarties vykdymo metu atsakovė atsisakytų ieškovės paslaugų. Kadangi atsakovė pardavė sutartyje nurodytą žemės sklypą ne ieškovės surastam pirkėjui, tai ji pažeidė šalių sutartį, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti arba netesybas, arba realiai įvykdyti prievolę – sumokėti atlygį už suteiktas paslaugas. Šiuo atveju ieškovė reikalauja iš esmės baudinių netesybų, kurias įstatymas draudžia, todėl teismas ieškovės ieškinį dalyje dėl 710,00 Eur netesybų priteisimo atmetė kaip teisiškai nepagrįstą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Z. M., atstovaujama advokatės Inos Kurauskienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovės 900,00 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius sutarčių aiškinimą, kas esminiai įtakojo neteisingų išvadų padarymą ir neteisėto sprendimo priėmimą.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nepagrindė įrodymais savo teiginių, jog sutartis suklastota iš jos pasirašyto raštelio. Byloje nustatyta, kad atsakovė galėjo pasirašyti tipinės sutarties blanką, kuriame įrašyta data (2017 m. sausio 10 d.) ir kiti rekvizitai, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose. Šias aplinkybes patvirtino tiek ieškovės atstovas, tiek liudytoja E. Š., kuri girdėjo, kad atsakovė nesutiko žemės ar miško parduoti, bet pažadėjo sumokėti E. V. 100,00 Eur, kurių tuo metu neturėjo, todėl ji pasirašė ant popieriaus, bet jokio lapelio negavo.Teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojos E. Š. parodymus. Liudytoja papasakojo apie faktą - 2017 m. sausio 26 d. ar 27 d. vykusį atsakovės ir E. V. pokalbį atsakovės darbo vietoje. Liudytojas privalo nurodyti jam žinomus faktus, o ne juos aiškinti. Todėl logiška, kad liudytoja, kuri nieko nežinojo apie atsakovės ir E. V. santykius, negalėjo patikslinti nugirsto pokalbio turinio bei kitų aplinkybių, o posėdyje paliudijo tik jos matytus ir girdėtus faktus.Teismas neįvertino aplinkybės, kad pateiktos 2017 m. sausio 10 d. sutarties punkte 1.2 yra akivaizdus ranka įrašytų skaičių taisymas, o prie ranka įrašyto žodžio „taisyta“ yra tik E. V. parašas, o atsakovės parašo nėra. Todėl tikėtina, kad atsakovė pasirašė ant tuščio standartinės sutarties blanko, kuriame buvo įrašytas skaičius „100“, ir atsakovė suprato, kad taip patvirtino savo pažadą sumokėti E. V.. Sutarties originalas teismui nebuvo pateiktas. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė, teigusi, jog sumokėjo E. V. 100 Eur, neatgavo skolos raštelio. Atsakovė visą laiką teigė, kad tik pasirašė pasižadėjimą, o 100 Eur nebuvo jam sumokėjusi. Teismas neįvertino, kad faktą, jog 2017 m. sausio 10 d. buvo sudaryta sutartis tarp ieškovės ir atsakovės, paneigia E. V. ir liudytojo V. K. prieštaringi paaiškinimai. Jie duoda pagrindo manyti, kad minėtą dieną atsakovė negalėjo pasirašyti ieškovės atstovo jai pateikto sutarties blanko, tuščias blankas tikėtina buvo pasirašytas vėliau, jame ištaisyti skaičiai (100 ištaisyta į 7100) ir užpildyti visi kiti rekvizitai. Sutarties esmė - šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Atsakovė neturėjo tikslo ir ketinimų sudaryti sutarties, o pasirašė tik tuščią sutarties blanką, kuriame buvo įrašyta suma 100 Eur, o ne 7100 Eur, taip suprasdama, kad įsipareigoja sumokėti E. V. 100 Eur už praeityje sugaištą laiką teikiant paslaugas.Ieškovė UAB „Res capitalis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė bei aiškino materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą.Atsakovės skundas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl neatitinka apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų. Apeliantė skundą grindžia tik samprotavimais ir priešingu, nei jai palankiu, įrodymų vertinimu.Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus, įskaitant liudytojos E. Š. parodymus, vertino priešingai nei to norėtų atsakovė, nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo.Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, tačiau skunde nepateikta jokių argumentų, motyvų ar paaiškinimų, kokiu būdu teismas padarė CK 6.193 straipsnio aiškinimo ir taikymo pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą tikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsiskaitymo pagal šalių 2017 m. sausio 10 d. sudarytą sutartį (toliau – Sutartis). Tokia Sutartis atitinka atlygintinių paslaugų sutarties sampratą (CK 6.716 str.1 d.). Atsakovė Z. M. (Sutartyje – Klientas, toliau – atsakovė arba apeliantė) pagal Sutartį pavedė ieškovei UAB „Res capitalis“ (Sutartyje – Agentūra, toliau – ieškovė arba agentūra) surasti pirkėją objektui: žemės sklypui 5,400 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad nekilnojamojo daikto kaina, atsiskaitant eurais, sandorio įvykdymo dienos kursu, 7 100,00 Eur (Sutarties 1.2 p.). Sutarties įvykdymo trukmė nustatyta 4.1 punkte. Pavedimo vykdymo tvarką šalys aptarė Sutarties 2 dalyje. Apmokėjimo sąlygos reglamentuotos Sutarties 2.6 punkte. Šalys susitarė, kad jeigu ieškovė parduoda nekilnojamąjį daiktą aukštesne negu nurodyta sutarties punkte 1.2 kaina, skirtumas lieka ieškovei ir atsakovė dėl to pretenzijų nereiškia. Taip pat šalys susitarė, kad jos, vykdydamos sutartį, vadovaujasi veikiančiais Lietuvos Respublikos įstatymas. Pagal CK 6.720 straipsnio 4 dalį, jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita.Byloje nustatyta, kad ieškovė, vykdydama Sutartį surado atsakovės žemės sklypo pirkėją V. K., kuris 2017 m. sausio 19 d. sudarė su ieškove sutartį, pagal kurią paliko ieškovei pirminį įnašą 200,00 Eur ir likusią pinigų sumą – 7 800,00 Eur įsipareigojo sumokėti pardavėjui (t. y. atsakovei) pirkimo dieną 18 notaro biure. Bylos medžiaga (ieškovės direktoriaus E. V. paaiškinimu 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje, liudytojo V. K. parodymais 2017 m. spalio 6 d. teismo posėdyje, antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. 911-11.45)8-2079 turiniu) nustatyta, kad į susitikimą dėl žemės sklypo pardavimo 2017 m. vasario 27 d. 14 val. į ieškovės buveinę atsakovė neatvyko, o 14.03 val. paskambino telefonu ir pasakė, kad į susitikimą dėl žemės sklypo pirkimo ji neatvyks ir žemės už sutartą kainą neparduos. Kadangi ieškovei tapo neįmanoma pabaigti vykdyti Sutartį dėl atsakovės veiksmų, skundžiama sprendimo dalimi pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 900,00 Eur už suteiktas tarpininkavimo paslaugas (CK 6.720 str. 4 d., CPK 177, 178, 185 str.).Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl neteisingai išsprendė šalių ginčą. Tačiau išnagrinėjus bylos faktines ir teisines aplinkybes apeliacinio skundo argumentų pagrindu, tokie apeliantės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, todėl jiems pritardamas, visų jų nekartoja. Apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo Sutartis nebuvo suklastota, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, netinkamo įrodymų vertinimo požymių, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo subjektyvią nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.Tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga liudija, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei didesnės įrodomosios reikšmės kitai šaliai palankiems įrodymams suteikimo, nei sprendimo nepagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu teisingai konstatavo, kad atsakovė 2017 m. sausio 10 d. Sutarties neginčijo, parašo ekspertizės atlikti neprašė, todėl, nors ji ir neigia pasirašiusi ginčo Sutartį, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, jog minėtos Sutarties šalys nesudarė, kad atsakovė jos nepasirašė arba, kad sutartis buvo suklastota. Pirmosios instancijos teismas pakankamai plačiai argumentavo savo sprendimą, kad Sutartį pasirašė atsakovė ir Sutartis galiojo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ir pati atsakovė iš esmės neginčija, jog Sutartį ji pasirašė, tačiau nurodo, kad pasirašė tik tuščią sutarties blanką, kuriame buvo įrašyta suma 100 Eur, o ne 7100 Eur, taip suprasdama, kad įsipareigoja sumokėti E. V. 100 Eur už praeityje sugaištą laiką teikiant paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo neįtikina tokios atsakovės išsakytos prielaidos.Kaip teisingos bei pagrįstos vertintinos ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovės teiginiai, jog Sutartis suklastota iš jos pasirašyto raštelio dėl jos žadėtų sumokėti ieškovės vadovui 100 Eur už skelbimus apie parduodamą žemės sklypą, neargumentuoti ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Jog Sutartis suklastota iš jos pasirašyto skolos raštelio 100 Eur sumai, atsakovė nepagrindė ir pateigdama apeliacinį skundą. Nors apeliantė nurodo, kad teismas jos paaiškinimu turi tikėti, nes ji nemeluoja (išklausyto 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:12:35 val.), tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios šalies aiškinamos bylos aplinkybės turi būti pagrindžiamos ir kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 str.). Teisme apklausta liudytoja E. Š. (išklausytas 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 1:35:25 val.) parodė, kad ji nugirdo atsakovės ir vyriškio (teismo salėje buvusio E. V.) pokalbį, jog Z. (t. y. atsakovė) nesutiko parduoti žemės ar miško, sutiko jam duoti 100 Eur, bet pinigų neturėjo, todėl pasirašė ant popieriaus. Nors liudytojo parodymams ir gali turėti įtakos laiko veiksnys, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ši liudytoja nesugebėjo patikslinti nugirsto pokalbio turinio bei situacijos aplinkybių, ji nežino ant ko pasirašė atsakovė, nieko nepasakė ir apie Sutartį, o tokie liudytojos parodymai, kuriuos teismas teisingai vertino kritiškai, niekaip neįrodo Sutarties klastojimo fakto. Teisingai apeliantė nurodo, kad Sutarties 1.2 punkte yra akivaizdus ranka įrašytų skaičių taisymas, prie ranka įrašyto žodžio „taisyta“ yra tik E. V. parašas, o atsakovės parašo nėra. Vizualiai matyti, kad Sutarties 1.2 punkte nurodant ranka įrašytą nekilnojamojo daikto kainą skaitmenimis - 7100,- Eur yra ištaisytas antras skaitmuo iš „0“ į „1“ ir prie jo skliausteliuose yra žodis „taisyta“ bei vienas parašas, o raidėmis parašyta suma be taisymų – septyni tūkstančiai vienas šimtas eurų. 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje ieškovę atstovavęs E. V. paaiškino, kad jis ištaisė skaičių, nes atsakovė be 7 100 Eur nesutiko parduoti sklypo. Tačiau apeliantės aiškinimas, kad ji pasirašė ant tuščio standartinės sutarties blanko, kuriame buvo įrašytas skaičius „100“, ir atsakovė suprato, kad taip patvirtino savo pažadą sumokėti E. V., yra logiškai nepaaiškinamas nagrinėjamos bylos kontekste, kai Sutartyje ranka įrašytame skaičiuje „7100“ vienas skaitmuo yra ištaisytas iš „0“ į „1“. Savo teiginių, kad Sutartyje buvo ištaisyti skaičiai –„100“ ištaisytas į „7100“, ir kaip toks ištaisymas susijęs su Sutarties 1.2 punkte esančiu ištaisymu, atsakovė neargumentuoja. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas ir akivaizdžių Sutarties klastojimo faktų nenustatė (CPK 184 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 22 pastraipoje nurodytas Sutarties 1.2 punkto taisymas pats savaime nepatvirtina Sutarties klastojimo fakto. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Nagrinėjamu atveju Sutarties 1.2 punkte esantis skaitmens taisymas (nors raidėmis aiškiai parašyta suma be jokių taisymų), sistemiškai ji aiškinant su Sutarties 2.6 punkto nuostatomis, yra palankus būtent apeliantei, bet ne ieškovei, t. y. pagal iki taisymo esančią skaitmenimis įrašytą nekilnojamojo daikto kainą apeliantė būtų gavusi 100 Eur mažiau ir atitinkamai tokiu atveju ieškovė už suteiktas paslaugas būtų gavusi 100 Eur daugiau. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2017 m. sausio 10 d., o sutartis tarp ieškovės ir V. K. buvo sudaryta 2017 m. sausio 19 d. Išklausyti 2018 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio (nuo 41:58 min), kuriame paaiškinimus davė ieškovę atstovavęs jos direktorius E. V., ir 2017 m. spalio 6 d. teismo posėdžio (nuo 9:17 min), kuriame parodymus davė liudytojas V. K., garso įrašai, nepatvirtina apeliantės teiginių, kad minėtų asmenų paaiškinimai tarpusavyje prieštarauja ir duoda pagrindą manyti, jog atsakovė 2017 m. sausio 10 d. negalėjo pasirašyti Sutarties. E. V. paaiškino, kad keitėsi 2015 m. lapkričio 10 d. tarp šalių pasirašytos sutarties sąlygos ir buvo pasirašyta Sutartis. V. K. parodė, kad sausio pradžioje jis rado skelbimą apie parduodamą žemės sklypą už 8000,00 Eur. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir plačiau neaptaria. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti Į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, teisingai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismui atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.