Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Š. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Š. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti S. P.. Nurodo, kad nuo 2003-01-30 iki 2008-02-14 ėjo direktoriaus pareigas UAB „Skanvolvita“, buvo šios bendrovės steigėjas, turėjo 50 paprastųjų vardinių akcijų. 2008 m. vasario mėn. visas savo akcijas pardavė T. Ž. už 373 609,82 Eur. T. Ž. buvo suteikta paskola iš bendrovės lėšų. Š. Š. veikė sąžiningai, buvo įsitikinęs, kad paskolos gavėjas yra mokus ir paskolą grąžins. 2012-04-12 UAB „Skanvolvita“ iškelta bankroto byla, bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas iš Š. Š. priteisti 373 609,82 Eur. Nurodė, kad nemokumą lėmė ir 2009 m. prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė, nes tikėtina, kad priešingu atveju T. Ž. bendrovės UAB „Skanvolvita“ veikla būtų buvusi pelninga ir jis būtų buvęs finansiškai pajėgus gauti pakankamai pinigų vykdyti savo įsipareigojimus. Š. Š. dirba, jo vidutinis darbo užmokestis sudaro 285,02 Eur, vykdo ūkininko ūkio veiklą, siekdamas užsidirbti ir atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė, kad negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, įsipareigojimų vertė viršija Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą dydį ir jis tokios sumos sumokėti negali.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-08-30 nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą.Teismas nurodė, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014-07-10 perleido visas UAB „MTD vakarai“ akcijas O. V. (b. l. 61–65). Pareiškėjas posėdžio metu pripažino, kad akcijas sugyventinei perleido neatlygintinai, todėl teismas konstatavo, kad jis veikė nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Respublikos CK 6.67 str. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-08-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.Skunde pareiškėjas nurodo, jog Civiliniame kodekse 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija nėra absoliuti – ji gali būti nuginčijama. UAB „MTD Vakarai“, kurios akcijos perleistos, dirba nuostolingai, reali akcijų vertė tesiektų 100 Eur. Teismas privalėjo išsiaiškinti, kokia yra akcijų vertė ir kokie kreditorių interesai būtų apginti, jei sandoris nebūtų sudarytas.Iš pareiškėjo turimo turto gali būti patenkinta nuo 70 iki 80 proc. kreditorių interesų, taigi nuostolingai dirbančios mažos įmonės akcijų perleidimas niekaip neįtakojo skolininko nemokumo. Akcijas pareiškėjas neatlygintinai perleido siekdamas bent iš dalies kompensuoti sugyventinei vaiko išlaikymo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui Š. Š. bankroto bylą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas 2014-07-10 perleido visas UAB „MTD vakarai“ akcijas O. V., taigi veikė nesąžiningai kreditorių atžvilgiu.Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ). Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Bylą nagrinėjęs teismas taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningais veiksmais pripažįstami: 1) CK 6.67 straipsnyje nurodyti sandoriai, jeigu jie pažeidžia kreditorių teises ir šių sandorių pareiškėjas neprivalėjo sudaryti; 2) kitokie veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.). Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 10 d. pareiškėjas sudarė sandorį, kuris patenka į CK 6.67 straipsnio taikymo sritį: konkrečiai šiuo atveju yra aiški straipsnio 4 punkte numatyta priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija. Nors minėtas sandoris priskirtinas CK 6.67 straipsnyje nurodytiems sandoriams ir dėl to preziumuojamas pareiškėjo nesąžiningumas, tačiau pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą tam, kad CK 6.67 straipsnyje nurodytas sandoris būtų pripažintas sudarančiu pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą, būtina, be kita ko, nustatyti, kad jis pažeidė kreditorių teises; kad tokio sandorio pareiškėjas neprivalėjo sudaryti; kad sandoris padarė įtaką pareiškėjo nemokumui. Nors teismas nustatė, kad pareiškėjas sudarė neatlygintiną sandorį, tačiau visiškai nevertino, kokią įtaką jis turėjo pareiškėjo nemokumui. Pareiškėjas pateikė įmonės, kurios akcijos perleistos balansą ir pelno nuostolių ataskaitą už 2015 metus, iš kurios matyti, jog įmonės pelnas už 2015 metus tesudaro 3818 Eur. Nors pagal balanso duomenis įmonės kapitalo ir įsipareigojimų santykis nerodo įmonės nemokumo, tačiau pareiškėjas teigia, jog reali akcijų vertė tesiekia 100 Eur. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog nominali vienos akcijos vertė yra 28,96 Eur, viso įstatinio kapitalo dydis – 69504 Eur. Be to, 2013-04-29 UAB „MTD Vakarai“ įstatinio kapitalo vertė buvo padidinta nuo 10 000 Lt iki 240 000 Lt. Pareiškėjui teigiant, jog reali akcijų vertė yra visiškai kitokia, teismas turėjo imtis priemonių pašalinti bet kokias abejones dėl šio klausimo. Kita vertus, pareiškėjas teigia, jog akcijų perleidimo sandoris neįtakojo jo nemokumo, nes jis turi turto, iš kurio būtų galima patenkinti apie 70 - 80 proc. kreditorių reikalavimų. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, turėjo įvertinti sudaryto sandorio įtaką pareiškėjo nemokumo dinamikai. Tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, sandorio įtakos nemokumui netyrė, o tik abstrakčiai konstatavo, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas kreditorių atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tinkamam FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui būtina nustatyti nurodytas aplinkybes dėl 2014-07-10 sandorio, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.